- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1809-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00278-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- G. K., L. K.
- Atsakovas
- T. K., V. Š.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2306-443/2019 pagal ieškovų G. K. ir L. K. ieškinį atsakovams T. K. ir V. Š. dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, trečiais asmuo byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. K. ir L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančia T. K. ir V. Š. 2018 m. gruodžio 21 d. sudarytą 5,78 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; įpareigoti T. K. parduoti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis už 22 000 Eur atsakovei T. K. priklausantį 5,78 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jog ieškovų giminaitė T. K. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė pranešimą apie parduodamą 5,78 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. 39/11179, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kaina 22 000 Eur, papildomų pardavimo sąlygų nebuvo. Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą už kainą, už kurią jis parduodamas, nes jiems priklausantis 1,1205 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su atsakovės T. K. parduodamu žemės sklypu, ir jeigu jie pageidauja žemės sklypą pirkti, privalo apie tai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrių informuoti per 15 dienų ir gauti Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Ieškovas G. K., 2018 m. spalio 9 d. nuvykęs į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrių, užpildė sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą, tačiau jo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui nepateikė, nes nusprendė susisiekti su giminaite T. K. ir ją informuoti, jog jos parduodamą žemės sklypą perka už jos prašomą kainą, tačiau atsakovė T. K. pareiškė, jog sutikimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui gali neteikti, nes ji ieškovui žemės sklypo neparduos. Priežastys jiems buvusios nesuprantamos, tačiau atsakovas V. Š. ieškovams pareiškė, jog pinigai viską gali. Atsakovė T. K. ieškovus informavo, jog ji žemės sklypą nori perleisti pirmumo teisės neturinčiam atsakovui V. Š. testamentu. Kadangi iki šiol galioja atsakovės T. K. išreikšta valia dėl noro parduoti žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius 2018 m. gruodžio 4 d. pagal ieškovų 2018 m. lapkričio 15 d. prašymą, registracijos Nr. 19FP-3606, davė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Šiame dokumente nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į ieškovų pateiktą informaciją ir į 2018 m. lapkričio 15 d. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo G. K. deklaracijoje nurodytus duomenis, sutinka, kad ieškovai įsigytų 5,78 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš viešo registro duomenų, po to, kai ieškovai gavo institucijos sutikimą pirkti atsakovės T. K. parduodamą žemės sklypą, T. K., užuot sudariusi žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį su ieškovais, 2018 m. gruodžio 21 d. sudarė su atsakovu V. Š. žemės sklypo nuomos sutartį ir tą pačią dieną ją įregistravo viešame registre. Ieškovai laiko, jog atsakovai sudarė apsimestinį sandorį, kurį, tikėtina, suklaidinta atsakovo V. Š., sutiko sudaryti atsakovė T. K. arba jie abu turėjo tikslą slėpti neteisėtai sudarytą žemės sklypo pardavimo sandorį. Kad žemės sklypo nuomos sandoris yra apsimestinis, patvirtina ir tai, jog atsakovei T. K. priklausantis 5,78 ha žemės sklypas suformuotas, atliekant preliminarius matavimus, todėl jo ribos nenustatytos ir dydis yra nežinomas. Dėl to bet kokia atsakovų ūkinė veikla gali pažeisti besiribojančių žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus, t. y. ieškovų teises ir teisėtus interesus, nes iš vienos pusės atsakovės T. K. nuosavybės teisėmis priklausantis žemės sklypas ribojasi su ieškovams priklausančiu 1,149 ha žemės sklypu, kuris suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, o iš kitos pusės – ribojasi su kitu ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Atsakovė T. K., išreiškusi norą parduoti žemės sklypą, įpareigotina sudaryti su ieškovais žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nes jie, kaip pirkėjai, atliko visus privalomus veiksmus sandoriui sudaryti: turi pirmumo teisę pirkti žemės sklypą, yra gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus sutikimą leisti sudaryti sandorį, todėl esant išreikštai atsakovės T. K. valiai parduoti žemės sklypą, jokie kitokie sandoriai, siekiant išvengti pardavimo sandorio, negalėjo būti sudaryti, nes toks atsakovės T. K. elgesys prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė T. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai teismui padavė nepagrįstą ieškinį – tiek pripažinti negaliojančia 2018 m. gruodžio 21 d. atsakovų T. K. ir V. Š. sudarytą 5,78 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tiek – įpareigoti atsakovę T. K. parduoti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis už 22 000 Eur jai priklausantį 5,78 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas, lemia, kad šalis gali pati apsispręsti, kam ji gali ir nori parduoti, šiuo atveju – žemę. Tarp atsakovės T. K. ir ieškovų G. K. ir L. K. net nevyko derybos, o net ir vykstančios derybos dėl sutarties sudarymo galėtų būti bet kada nutrauktos. Kad šalys galėtų įvykdyti sulygtą sandorį, pirmiausia turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos pažymas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus buvo gautas atsakovės T. K. vardu pagal Vilkaviškio trečio notarų biuro 2018 m. liepos 16 d. išduotą įgaliojimą veikiančio Z. Č. pasirašytas pranešimas „Dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“. Kaip yra nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus atsiliepime į ieškinį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius informavo ieškovus apie Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, jog ieškovai yra vieni iš tų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šiuo raštu ieškovai buvo informuoti apie tai, kad nusprendus pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ar atsisakymą jį pirkti bei akcentuota aplinkybė, jog ieškovams per nurodytą laiką nepateikus sutikimo bei kartu su sutikimu pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nurodytų dokumentų, ieškovai nebus priskirti asmenims, turintiems pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Prie rašto buvo pridėtas sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą formos pavyzdys. Ieškovai per įstatyme nurodytą terminą sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui nepateikė, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius, vadovaudamasis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, informavo atsakovę T. K. apie tai, kad ji gali parduoti žemės sklypą, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys. Todėl minimoje pažymoje buvo nurodyta, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi T. K. 5,78 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas – (duomenys neskelbtini), gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys.“ Ieškovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui pateikė prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik 2018 m. lapkričio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius, vadovaudamasis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, bei Aprašo 2, 4 ir 5 punktu 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės“, informavo ieškovus apie sutikimą, kad ieškovai įsigytų žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus išduotas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nesukūrė ieškovams subjektinės teisės pirmumo teise įsigyti gretimo žemės sklypo, o pardavėjui (atsakovei) – prievolės žemės sklypą parduoti konkrečiam asmeniui. Priešingai – ieškovams per nurodytą terminą neišreiškus pageidavimo pirkti parduodamo žemės sklypo, atsakovė įgavo teisę laisvai disponuoti žemės sklypu (tame tarpe tiek išnuomoti, tiek parduoti ar pan.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę T. K. parduoti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis už 22 000 Eur jai priklausantį žemės sklypą, neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi, kaip išdėstyta aukščiau, ieškovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ buvo informuoti apie tai, kad yra vieni iš tų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir nusprendus pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ar atsisakymą jį pirkti. Atsakovė nurodo, kad šio sklypo nepardavė ir šiuo metu neketina parduoti. Ieškovams neišreiškus pageidavimo pirkti parduodamo žemės sklypo, atsakovė įgijo teisę parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą parduoti (išnuomoti) pasirinktiems asmenims. Ieškovai nebuvo pareiškę noro ją pirkti. Todėl ieškovų ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Žemės nuomos sandorį ieškovai ginčija kaip apsimestinį, tačiau šis sandoris yra realiai vykdomas bei išviešintas ir niekaip nepridengia kitų sandorių. Be to, ieškovai nėra subjektai, galintys ginčyti šį sandorį.
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. Š. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir atsakovė T. K. savo atsiliepime į ieškinį.
5. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, išduodama pažymas dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės, vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymu ir Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1P-736-(1.3E.) redakcija). 2018 m. spalio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriuje buvo gautas atsakovės T. K. vardu pagal Vilkaviškio trečio notarų biuro 2018 m. liepos 16 d. išduotą įgaliojimą veikiančio Z. Č. pasirašytas pranešimas „Dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, bei Aprašo 5.4.2 papunkčiu 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“, informavo ieškovus apie šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, jog ieškovai yra vieni iš tų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šiuo raštu ieškovai buvo informuoti, jog jiems nusprendus pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ar atsisakymą jį pirkti bei akcentuota aplinkybė, jog ieškovams per nurodytą laiką nepateikus sutikimo bei kartu su sutikimu pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nurodytų dokumentų, ieškovai nebus priskirti asmenims, turintiems pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Prie rašto buvo pridėtas sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą formos pavyzdys. Tačiau ieškovai dėl nežinomos priežasties per įstatyme nurodytą terminą sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui nepateikė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, informavo atsakovę T. K. apie tai, kad ji gali parduoti žemės sklypą, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys. Ieškovai 2018 m. lapkričio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui pateikė prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinė žemės tarnyba, išduodama sutikimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymu ir dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-244 „Dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Skyrius, gavęs asmenų prašymus išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, sutikrina prašyme pateiktus duomenis, prie gauto prašymo pridedamą Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, nustato, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų asmenų bendras įsigytas (priklausantis) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių. Skyrius ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos išduoda atitinkamos formos sutikimą arba atsisakymą jį išduoti. Tokiu būdu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės“ informavo ieškovus apie sutikimą, kad ieškovai įsigytų žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos išduotas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nesukūrė ieškovams subjektinės teisės pirmumo teise įsigyti gretimo žemės sklypo, o pardavėjui (atsakovei) – prievolės žemės sklypą parduoti konkrečiam asmeniui. Priešingai, ieškovams per nurodytą terminą neišreiškus pageidavimo pirkti parduodamo žemės sklypo, atsakovė įgavo teisę laisvai disponuoti žemės sklypu (išnuomoti, parduoti ir pan.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, trečiojo asmens nuomone, ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę T. K. parduoti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis už 22 000 Eur jai priklausantį žemės sklypą neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi ieškovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ buvo informuoti apie tai, kad yra vieni iš tų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir nusprendus pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ar atsisakymą jį pirkti, tačiau dėl nežinomų priežasčių per nurodytą terminą ieškovai šio reikalavimo neįvykdė. Ieškovams neišreiškus pageidavimo pirkti parduodamo žemės sklypo, atsakovė įgijo teisę parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą parduoti (išnuomoti) pasirinktiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų G. K. ir L. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. Š. naudai, 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės T. K. naudai ir 6,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovams praleidus įstatymo nustatytą terminą pateikti sutikimą pirkti atsakovės parduodamą žemę, jie pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies punktą prarado pirmumo teisę įsigyti atsakovės parduodamą žemės sklypą.
8. Teismas sprendė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. atsakovams išduotas sutikimas nesuteikia ieškovams teisės pirkti atsakovei priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise ir neįpareigoja atsakovės parduoti jai priklausantį žemės sklypą.
9. Teismas konstatavo, kad nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus išduota pažyma, nei kiti teisės aktai neįpareigoja atsakovės parduoti jai priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, o tik suteikia tokią teisę ir atsakovė turi laisvę pasirinkti jos interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą, t. y. disponuoti jai priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu kaip jai atrodo reikalinga, – parduoti jos pasirinktiems asmenims, nuomoti ir pan.
10. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovai, sudarydami žemės nuomos sutartį, siekė apeiti, pažeisti ieškovų teises ar išvengti nepalankaus teisinio reguliavimo.
11. Teismas vertino, kad ieškovų teiginys, jog nuomos sandoris sudarytas tikslu pridengti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, yra niekuo nepagrįstas. Sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos užtikrina turto savininko teisę laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu daiktu.
12. Teismas sprendė, kad ieškovams nepareiškus sutikimo pirkti atsakovės parduodamą žemės sklypą pirmumo teise, atsakovė įgijo teisę parduoti žemės sklypą pasirinktam asmeniui, todėl atsakovė turėdama tokią teisę, turėjo teisėtą galimybę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu V. Š. ir atsakovei nebuvo jokios priežasties sudarinėti apsimestinį sandorį
13. Teismas vertino, kad atsakovų sudarytas žemės nuomos sandoris atitiko tikruosius šalių ketinimus ir nėra pagrindo jį laikyti apsimestiniu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovai G. K. ir L. K. prašo: 1) panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas, taikydamas tik bendruosius civilinių santykių principus specialaus įstatymo reguliavimo srityje, nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai atskleidė bylos esmę ir pernelyg siaurai taikė įstatymą.
14.2. Teismas nevertino aplinkybių, kad liudytojai patvirtino, jog atsakovė yra apsisprendusi parduoti žemės sklypą, ką ji patvirtino ir pranešimu Nacionalinei žemės tarnybai, nekeldama jokių išskirtinių reikalavimų dėl sandorio subjekto ar kitų sąlygų.
14.3. Teismas nevertino, kad atsakovai akivaizdžiai jau iš anksto iki pranešimo Nacionalinei žemės tarnybai pateikimo momento buvo susitarę dėl pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, abipusiai ignoruojant specialaus įstatymo nustatytą tvarką, kas akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
14.4. Teismas nepasisakė, kokias teises ir pareigas atsakovei sukūrė metus galiojanti pažyma ir ar pagal specialų įstatymą gavus pažymą išlieka bendrieji civilinių santykių laisvės principai, kuomet pardavėjas nekelia jokių papildomų pardavimo sąlygų dėl sandorio subjekto asmenybės.
14.5. Apsimestinio sandorio kontekste teismas nevertino atsakovų pripažintų faktų, jog nuomos sutartyje nurodyta penkis kartus mažesnis nuomos mokestis nei yra nusistovėję rinkoje.
14.6. Teismas neįvertino to, kad nors ieškovai ir per įstatymo nustatytą terminą nepranešė apie savo apsisprendimą pirkti žemės sklypą, tačiau jų pirmumo teises nustato specialus įstatymas ir įstatymu nustatyta pirmumo teisė nėra išnykusi ar pasibaigusi. Atsakovė nėra savo valios sąžiningai ir viešai atšaukusi, priėmusi metus galiojančią pažymą, todėl ieškovai turi teisę prašyti su jais sudaryti sandorį.
14.7. Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovų sudaryta žemės nuomos sutartis yra teisėta.
14.8. Teismas nevertino byloje nustatytų aplinkybių, jog atsakovė įnirtingai, girdint liudytojams, tvirtino, jog ji žemės sklypo neparduos pirmumo teisę turintiems ieškovams, bet žemės sklypą parduos pirmumo teisės neturinčiam atsakovui V. Š..
Atsiliepimas
15. Atsakovas V. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
15.1. Nesuprantamas apeliantų argumentas, kad T. K. per atstovą teikdama 2018 m. spalio 2 d. pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą antroje grafoje „pardavimo sąlygos“ nenurodė savo valios, jog ji atsisakys parduoti žemės sklypą ieškovams (nes jie jai nepatinka), atsakovui nėra žinoma tokia praktika ar tai reglamentuojančios teisės normos – nei tokios praktikos, nei tokios taikytinos teisės nesugeba nurodyti ir ieškovai.
15.2. Atsakovai argumentuoja, kad „T. K. veiksmai, jei jos valia pakito, nepasibaigus terminuotam pažymos galiojimo laikui, privalėjo elgtis sąžiningai ir apie savo valios pasikeitimą pranešti institucijai ir atitinkamiems suinteresuotiems asmenims, tik taip gali būti užtikrinta viešoji tvarka specialaus įstatymo reguliavimo srityje, tačiau akivaizdu, jog T. K. valia dėl žemės sklypo pardavimo nėra pakitusi.“ Tokios pareigos atsakovei nenustato jokie teisės aktai ar suformuota teismų praktika ir už tokios pareigos nevykdymą nenumato kokių nors turtinių ar neturtinių sankcijų. Tuo nesiremia ir apeliantai.
15.3. Apeliantai remiasi liudininkų parodymais, tačiau nenurodo protokolo (garso įrašo) duomenų.
15.4. Atsakovas visiškai sutinka su teismo argumentais skundžiamame sprendime, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovai, sudarydami žemės nuomos sutartį, siekė apeiti, pažeisti ieškovų teises ar išvengti nepalankaus teisinio reguliavimo. Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad šis sandoris sudarytas tikslu pridengti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį.
16. Atsakovė T. K. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokias pačias aplinkybes kaip ir atsakovas V. Š. savo atsiliepime į apeliacinį skundą.
17. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus, pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
17.1. Atsakovė neturėjo prievolės nurodyti antrojoje grafoje nurodomos pardavėjo nustatytos pardavimo sąlygos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius, priėmęs šį pranešimą, toliau veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis teisės aktais per nustatytus terminus, apie parduodamą žemės sklypą informavo asmenis, turinčius pirmumo teisę pirkti (šiuo atveju apeliantus), ir šiems per įstatymo nustatytą terminą neišreiškus valios pirkti žemės sklypą, apie tai buvo informuota žemės sklypo pardavėja – atsakovė.
17.2. Nacionalinės žemės tarnybos išduotas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nesukūrė apeliantams subjektinės teisės pirmumo teise įsigyti gretimo žemės sklypo, o pardavėjui – atsakovei – prievolės žemės sklypą parduoti konkrečiam asmeniui. Priešingai, apeliantams per nurodytą terminą neišreiškus pageidavimo pirkti parduodamos žemės sklypo, atsakovė įgavo teisę laisvai disponuoti žemės sklypu (išnuomoti, parduoti ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
20. Byloje kilo ginčas dėl ieškovų pirmumo teisės pirkti ginčo žemės sklypą, reikalaujant nuomos sutartį pripažinti negaliojančia ir įpareigoti atsakovę parduoti jiems šį sklypą.
21. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovei T. K. (toliau – atsakovė) priklauso 5,78 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. 39/11179, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo aktualios redakcijos 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ieškovai G. K. ir L. K. (toliau abu kartu – ieškovai arba apeliantai) turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą už kainą, už kurią jis parduodamas, nes jiems priklausantis 1,1205 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su atsakovės parduodamu žemės sklypu.
22. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas tik bendruosius civilinių santykių principus specialaus įstatymo reguliavimo srityje, neobjektyviai ir nevisapusiškai atskleidė bylos esmę ir pernelyg siaurai taikė įstatymą. Teisėjų kolegija šiuos ir juos detalizuojančius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
23. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis ne vien bendraisiais civilinių santykių principais, bet teisingai įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą – Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymo) normas, skirtas užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas; sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), atkreipdamas dėmesį į sutarties laisvės principą ir kiekvienos sutarties šalies privalomus elgesio standartus, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose, o taip pat CK normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pagrindus.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo reikalavimai yra taikomi žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sandorių sudarymui (Įstatymo 1 ir 2 straipsniai).
25. Tiek Žemės įstatyme, tiek kituose įstatymuose (CK, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme) įtvirtintos pirmenybės teisės įsigyti žemę prigimtis yra analogiška. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau, nei visi kiti tretieji asmenys, ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).
26. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius (toliau – Skyrius) 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties sklypo“ informavo ieškovus apie tai, kad ieškovai yra vieni iš tų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir kad nusprendus pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą, turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą arba atsisakymą, o šie per nustatytą 15 darbo dienų terminą nepateikė sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą arba atsisakymo jį pirkti, jie pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies punktą prarado pirmumo teisę įsigyti atsakovės parduodamą žemės sklypą. Skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovei buvo pranešta apie tai, kad ši gali parduoti jai priklausantį 5,78 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą savo pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2018 m. gruodžio 4 d. Skyriaus atsakovams išduotas sutikimas, kad ieškovai įsigytų 5,78 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nesuteikia ieškovams teisės pirkti atsakovei priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise ir neįpareigoja atsakovės parduoti jai priklausantį žemės sklypą.
27. Aiškindamas jau minėtas Įstatymo nuostatas, liečiančias pirmumo teisę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytoje normoje įtvirtintos pirmumo teisės tikslas – užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013; kt.). Tačiau pirmiau nurodyti apribojimai nepaneigia sutarčių sudarymo laisvės principo (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 31 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai).
28. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. atsakovei išduotos pažymos, teisingai sprendė, kad nei ši pažyma, nei kiti teisės aktai neįpareigoja atsakovės parduoti jai priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, nes toks įpareigojimas, nesant nei įstatymo nustatyto pagrindo, nei atsakovės savanoriško įsipareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, prieštarautų sutarčių laisvės principui, įtvirtintam CK 6.156 straipsnyje.
29. Tiek Įstatymo, tiek ir jį detalizuojančio Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-5 (ginčui aktuali 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr.1P-736-(1.3E) redakcija) patvirtinto Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo nuostatos reglamentuoja žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktus ir 2 dalį turintiems jį pirkti asmenims; nustato sutikimų (sprendimų) pirkti žemės sklypą arba atsisakymų pirkti parduodamą žemės sklypą pateikimo terminus; pažymos dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio žemės sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, išdavimą parduodamo žemės sklypo savininkui. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Aprašo 13 punkte.
30. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovams nustatytu laiku nepareiškus sutikimo pirkti atsakovės parduodamą žemės sklypą pirmumo teise, atsakovė įgijo teisę parduoti žemės sklypą pasirinktam asmeniui. Taigi, specialiame įstatyme (t. y. Įstatyme) nustatyta ieškovų pirmumo teisė pirkti žemės sklypą išnyko jiems per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos Skyriui nepateikus sutikimo pirkti atsakovės parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ieškovai, žinodami atsakovės ketinimus parduoti žemės sklypą, o taip pat, kaip jie teigia, atsakovės tvirtinimą, jog ji žemės sklypo neparduos pirmumo teisę turintiems ieškovams, turėjo būti ypač atidūs ir rūpestingi ir savo apsisprendimą pirkti žemės sklypą pareikšti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o veikdami savo rizika (t. y. ieškovui nusprendus pačiam informuoti atsakovę, kad perka žemės sklypą už jos prašomą kainą), turi prisiimti ir tokio sprendimo neigiamas pasekmes.
31. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo spendimo motyvų, atmetant apeliantų argumentus dėl žemės nuomos sutarties, kaip apsimestinio sandorio, sandorio prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei, glaustumas nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neįvertino nurodytų argumentų. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015 ir kt.).
32. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; kt.). Taigi tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovai privalėjo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys.
33. Šioje byloje esminę reikšmę turi žemės nuomos sutarties teisėtumo įvertinimas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareigą įrodyti ieškovų teisę sukuriančius faktus, t. y. kad ginčo sandoris yra apsimestinis, neatitiko ginčo sutarties šalių valios, turi ieškovai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai analizavo ir vertino visus ieškovų nurodomus argumentus, kuriais buvo grindžiamas ieškinys, ir motyvuotai juos atmetė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktikoje apsimestiniam sandoriui nustatyti suformuotus reikalavimus ir byloje pateiktus įrodymus vertino būtent šių reikalavimų aspektu, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.87 straipsnio reikalavimus.
34. Sprendžiant dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, esminę reikšmę turi sandorio šalių įvertinimas sąžiningumo aspektu, t. y. ar sudarant sandorį buvo akivaizdžiai pažeistas sąžiningų ketinimų principas ir ar dėl to pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Sąvoka „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017).
35. Nors ieškovai žemės nuomos sutartį prašė pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) bei kaip apsimestinę sutartį (CK 1.87 straipsnis), tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai nepagrindė aplinkybės, kad žemės nuomos sutartis prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai sudarydami žemės nuomos sutartį, siekė apeiti, pažeisti ieškovų teises ar išvengti nepalankaus teisinio reguliavimo. Dėl nutarties 27 pastraipoje pateiktos išvados, taip pat nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju imperatyvios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos. Be to, ieškovai neįrodė ir apsimestinio sandorio sąlygų, apsiribodami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad tikroji atsakovų valia buvo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymas.
36. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad ieškovams nustatytu laiku nepareiškus sutikimo pirkti atsakovės parduodamą žemės sklypą pirmumo teise, atsakovė įgijo teisę parduoti žemės sklypą pasirinktam asmeniui, todėl atsakovė turėdama tokią teisę, turėjo teisėtą galimybę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu V. Š. ir atsakovei nebuvo jokios priežasties sudarinėti apsimestinį žemės nuomos sandorį.
37. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, o taip pat teigti, jog nebuvo vertinamos ieškovų nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai.
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patikslinto apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Iš kiekvieno apelianto, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą) – kiekvienam atsakovui po 200 Eur, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų atsakovų vardu atsiliepimus į apeliacinį skundą rengė vienas ir tas pats advokatas, tačiau bendra abiejų atsakovų turėtų šių išlaidų suma (400 + 400 = 800 Eur) yra mažesnė nei Rekomendacijose patvirtintas jų maksimalus dydis (1 043,51 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.