Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. spalio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius (toliau – Skyrius) pranešimu Nr. 19SD-2832-(14.19.104) informavo, jog ieškovų giminaitė T. K. Tarnybai pateikė pranešimą apie parduodamą 5,78 ha žemės tokio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kaina 22 000 Eur, papildomų pardavimo sąlygų nėra. Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą už kainą, už kurią jis parduodamas, nes jiems priklausantis 1,1205 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su atsakovės T. K. parduodamu žemės sklypu, ir jeigu jie pageidauja žemės sklypą pirkti, privalo apie tai Skyrių informuoti per 15 dienų ir gauti Tarnybos pritarimą. G. K. 2018 m. spalio 9 d. nuvykęs į Skyrių užpildė sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą, tačiau jo Skyriui nepateikė, nes nusprendė susisiekti su giminaite T. K. ir ją pats informuoti, jog jos parduodamą žemės sklypą perka už jos prašomą kainą. Tačiau T. K. pareiškė, jog jis sutikimo Skyriui gali neteikti, nes ji ieškovui žemės sklypo neparduos. Priežastys jiems buvusios nesuprantamos, tačiau V. Š. jiems pareiškęs, jog “pinigai viską gali”. T. K. juos informavo, jog ji žemės sklypą nori perleisti pirmumo teisės neturinčiam V. Š. testamentu. Kadangi iki šiol galioja T. K. išreikšta valia dėl noro parduoti žemės sklypą, Skyrius 2018 m. gruodžio 4 d. pagal jų 2018 m. lapkričio 15 d. prašymą, registracijos Nr. 19FP-3606, davė jiems sutikimą Nr. 19STŽ-449-(14.19l42) įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Šiame dokumente nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į jų pateiktą informaciją ir į 2018 m. lapkričio 15 d. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo G. K. deklaracijoje nurodytus duomenis, sutinka, kad ieškovai įsigytų 5,78 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš viešo registro duomenų, po to, kai ieškovai gavo institucijos sutikimą pirkti T. K. parduodamą žemės sklypą, T. K., užuot sudariusi žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį su ieškovais, 2018 m. gruodžio 21 d. sudarė su V. Š. žemės sklypo nuomos sutartį ir tą pačią dieną ją įregistravo viešame registre. Ieškovai laiko, jog atsakovai sudarė apsimestinį sandorį, kurį, tikėtina, suklaidinta V. Š., sutiko sudaryti T. K. arba jie abu turėjo tikslą slėjpti neteisėtai sudarytą žemės sklypo pardavimo sandorį. Kad žemės sklypo nuomos sandoris yra apsimestinis, patvirtina ir tai, jog T. K. priklausantis 5,78 ha žemės sklypas suformuotas, atliekant preliminarius matavimus, todėl jo ribos nenustatytos ir dydis yra nežinomas. Dėl to bet kokia T. K. ar V. Š. ūkinė veikla gali pažeisti besiribojančių žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus, t. y. ieškovų teises ir teisėtus interesus, nes iš vienos pusės T. K. nuosavybės teisėmis priklausantis žemės sklypas ribojasi su jiems priklausančiu 1,149 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, o iš kitos pusės – ribojasi su kitu ieškovams priklausančiu žemei sklypu. T. K., išreiškusi norą parduoti žemės sklypą, įpareigotina sudaryti su jais žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nes jie, kaip pirkėjai, atliko visus privalomus veiksmus sandoriui sudaryti: turi pirmumo teisę pirkti žemės sklypą, yra gavę Skyriaus sutikimą leisti sudaryti sandorį, todėl esant išreikštai T. K. valiai parduoti žemės sklypą, jokie kitokie sandoriai, siekiant išvengti pardavimo sandorio, negalėjo būti sudaryti, nes toks T. K. elgesys prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei.

Atsakovė T. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovų G. K. ir L. K. ieškiniu nesutinka, nes mano, kad ieškovai teismui padavė nepagrįstą ieškinį – tiek pripažinti negaliojančia 2018 m. gruodžio 21 d. T. K. ir V. Š. sudarytą 5,78 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tiek – įpareigoti T. K. parduoti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis už 22000 Eur jai priklausantį 5,78 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas, lemia, kad šalis gali pati apsispręsti, kam ji gali ir nori parduoti, – šiuo atveju žemę. Tarp T. K. ir ieškovų G. K. ir L. K. net nevyko derybos. O ir net vykstančios derybos dėl sutarties sudarymo galėtų būti bet kada nutrauktos. Kad šalys galėtų įvykdyti sulygtą sandorį, pirmiausia turi gauti pažymas. Iš Skyriaus buvo gautas T. K. vardu pagal Vilkaviškio trečio notarų biuro 2018 m. liepos 16 d. išduotą įgaliojimą veikiančio Z. Č. pasirašytas pranešimas „Dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“. Kaip yra nurodyta Skyriaus atsiliepime į ieškinį, Skyrius informavo ieškovus apie Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, jog ieškovai yra vieni iš tų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šiuo raštu ieškovai buvo informuoti apie tai, kad nusprendus pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos Skyriui pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ar atsisakymą jį pirkti bei akcentuota aplinkybė, jog ieškovams per nurodytą laiką nepateikus sutikimo bei kartu su sutikimu pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nurodytų dokumentų, jie (ieškovai) nebus priskirti asmenims, turintiems pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Prie rašto buvo pridėtas sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą formos pavyzdys. Ieškovai per įstatyme nurodytą terminą sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Skyriui nepateikė, todėl Skyrius, vadovaudamasis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr.19PAŽ-688-(14.19.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, informavo atsakovę T. K. apie tai, kad ji gali parduoti žemės sklypą, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys. Todėl čia minimoje pažymoje buvo nurodyta, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi T. K. 5,78 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys.“ I. S. pateikė prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik 2018 m. lapkričio 11 d. Skyrius, vadovaudamasis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, bei Aprašo 2, 4 ir 5 punktu 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 19STŽ-449-(14.19.142.) „Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės“, informavo ieškovus apie sutikimą, kad ieškovai įsigytų Žemės sklypą. Skyriaus išduotas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nesukūrė ieškovams subjektinės teisės pirmumo teise įsigyti gretimo žemės sklypo, o pardavėjui (atsakovei) – prievolės Žemės sklypą parduoti konkrečiam asmeniui. Priešingai – ieškovams per nurodyta terminą neišreiškus pageidavimo pirkti parduodamo žemės sklypo, atsakovė įgavo teisę laisvai disponuoti Žemės sklypu (tame tarpe tiek išnuomoti, tiek parduoti ar pan.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškovų reikalavimas įpareigoti T. K. parduoti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis už 22 000 Eur jai priklausantį žemės sklypą, neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi, kaip išdėstyta aukščiau, ieškovai Skyriui 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19SD-2832-(14.19.104.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ buvo informuoti apie tai, kad yra vieni iš tų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir nusprendus pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos Skyriui pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ar atsisakymą jį pirkti. Ieškovams neišreiškus pageidavimo pirkti parduodamo Žemės sklypo, atsakovė įgijo teisę parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą parduoti (išnuomoti) pasirinktiems asmenims. Ieškovai nebuvo pareiškę noro ją pirkti. Todėl ieškovų ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Žemės nuomos sandorį ieškovai ginčija kaip apsimestinį ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau – CK) 1.87 straipsnis), tačiau šis sandoris yra realiai vykdomas bei išviešintas ir niekaip nepridengia kitų sandorių. Be to, ieškovai, nėra subjektai, galintys ginčyti šį sandorį. Prašo ieškinį atmesti, bylinėjimosi išlaidas paskirstyti, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

Atasakovas V. Š. atsiliepime į ieškinį iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir atsakovė T. K. atsiliepime į ieškinį, prašė ieškinį atmesti, bylinėjimosi išlaidas paskirstyti, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovų pateiktu ieškiniu ir jame išdėstytais argumentais. Nacionalinė žemės tarnyba, išduodama pažymas dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės, vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymu ir Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1P-736-(1.3E.) redakcija). 2018 m. spalio 2 d. Skyriuje buvo gautas T. K. vardu pagal Vilkaviškio trečio notarų biuro 2018 m. liepos 16 d. išduotą įgaliojimą veikiančio Z. Č. pasirašytas pranešimas „Dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“. Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, bei Aprašo 5.4.2 papunkčiu 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19SD-2832-(14.19.104.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“, informavo ieškovus apie šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, jog ieškovai yra vieni iš tų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šiuo raštu ieškovai buvo informuoti, jog jiems nusprendus pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos Skyriui pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ar atsisakymą jį pirkti bei akcentuota aplinkybė, jog ieškovams per nurodytą laiką nepateikus sutikimo bei kartu su sutikimu pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nurodytų dokumentų, ieškovai nebus priskirti asmenims, turintiems pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Prie rašto buvo pridėtas sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą formos pavyzdys. Tačiau ieškovai dėl nežinomos priežasties per įstatyme nurodytą terminą sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Skyriui nepateikė. Skyrius 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 19PAŽ-688-(14.19.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, informavo T. K. apie tai, kad ji gali parduoti žemės sklypą, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys.

Atsiliepimas

Atsakovė T. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei nori iš jos atimti žemę, ji nėra niekam skolinga. G. K. niekada jos neaplankė. Ji patikėjo V. Š., su V. Š. pasirašė sutartį, kad duoda jam naudotis žeme. Ji žemės nepardavė ir neparduos. Su ieškovais K. jokių susitarimų nebuvo, viskas yra melas. Ji nežadėjo parduoti K. žemę. Tos žemės daug kas norėjo. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad neparduos žemės iki mirties. Ji buvo parašiusi daug įgaliojimų. Pusbrolis Z. Č. paėmė žemės dokumentus ir įgaliojimus, ji dėl savo įgaliojimo panaikinimo Z. Č. kreipėsi pas notarą. Ji Z. Č. buvo palikusi testamentu žemę, bet paskui viską pakeitė. Z. Č. nakvojo pas ją kelias naktis, bet ji jam nėra skolinga. Su E. I. buvo geri santykiai, bet kai Z. Č. grįžo, jam norėjo perrašyti sutartį. Atsakovė turėjo grąžinti E. I. dukrai pinigus, kuriuos sumokėjo Š. Bet ji neliko skolinga Š., jiems žemę išnuomavo. G. K. pas ją nebuvo atvažiavęs prašyti parduoti žemės, tik telefonu skambindavo, prašydavo parduoti žemę. Ji parduos žemę tik tada, kai eis į senelių namus – reikia turėti pinigų ten patekti ir gyventi. Atsakovė gauna 300 Eur pensijos. Jai nieks nieko neduoda už nuomą – V. Š. už naudojimasi žeme ją prižiūri, visur vežioja. Ji yra parašiusi testamentą, tačiau kada – neatsimena. Parašė skubiai testamentą, nes jai buvo blogai su sveikata (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 50 sek. – 1 val. 13 min. 45 sek.).

Ataskovas V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie su atsakove T. K. kolūkio laikais buvo bendradarbiai. Jam paskambino 2018 m. rudenį G. K. sakė, kad nori pirkti žemę. Visą vasarą buvo skelbimai, kad parduodama žemė. Jis paskambino Z. Č., suderėjo. Buvo netvarkingi dokumentai, nebuvo geodezinių matavimų, Z. Č. dingo su visais dokumentais. Jis su T. K. nuvažiavo pas notarą ir panaikino įgaliojimą Z. Č. Pasirodė, kad Z. Č. buvo sudaryta panaudos sutartis su I., kurie išpirko žemės sklypą be savininkės žinios. Atsakovė turėjo parduoti žemę ir taip buvo atsiskaityta su Ivanauskais. Čia kitos bylos dalykai. Kai dingo Z. Č., negalėjo sudaryti sandorio. Susitarė padaryti žemės nuomos sutartį, nes jam reikia žemės dirbimui. Rudenį atsakovei atvežė malkų. Nuomos sutarties kaina yra simbolinė, kada reikia tai tada atsakovei ir padeda kiek reikia. Jis, kiek supranta, tai Z. Č. norėjo parduoti atsakovės žemę be jos žinios. Jis paskambino Z. Č. ir su juo tarėsi dėl pirkimo žemės. Jis pirmiausia kalbėjo su Z. Č. Įgaliojimą Z. Č. atsakovė atšaukė gruodžio mėnesį. Jis su pačia T. K. nekalbėjo apie žemės pirkimą. Kai su Z. Č. bendravo, tai jis pasakė, kad ta žemė yra T. K. Panaudos sutartis buvo įregistruota. Jis nežino dėl kokių priežasčių atsakovė susipyko su Ivanauskiene. Nuomos sutartyje nurodyta kaina yra šalių susitarimo reikalas. V. Š. teikia visokeriopą pagalbą T. K. (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 5 sek. – 1 val. 34 min. 48 sek.).

Trečiojo asmens atstovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus atstovas Darius Prasauskas paaiškino, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. 2018 m. spalio 2 d. į Skyrių kreipėsi Z. Č., veikiantis pagal įgaliojimą dėl žemės sklypo pardavimo ir skyrius kitą dieną išsiuntė ieškovams raštą, kad jie turi pirmumo teisę pirkti žemę, buvo pridėtas ir sutikimo pavyzdys. Ieškovai praleido nustatytą 15 d. terminą ir nesikreipė į skyrių. Ieškovai per nustatytą terminą sutikimo nepateikė, prarado pirmumo teisę. Nesulaukus sutikimo, T. K. buvo informuota, kad ji gali žemę parduoti bet kam. Net jeigu ir ieškovai būtų pareiškę sutikimą, tai neįpareigoja žemės savininką parduoti žemę, tik savininkas tuomet jau negalėtų parduoti žemės kitiems asmenims. Nuomoti žemės sklypą įstatymas nedraudžia. Įstatymas nenumato, kad pareiškus sutikimą privaloma parduoti daiktą. 2018 m. lapkričio 15 d. sutikimas nesusijęs su atsakovės parduodamu žemės sklypu. Sutikimas nėra praleisto termino atnaujinimas. Pirmumo teisė buvo pažeista. Ieškovai prarado pirmumo teisę, nes per įstaymo nustatytą terminą nepareiškė sutikimo (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 34 min. 50 sek. – 1 val. 50 min. 15 sek.).

Liudytoja L. A., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus ilgametė darbuotoja, parodė, kad įsigijant žemės ūkio paskirties žemę, pardavėjai atvyksta į Skyrių, parašo prašymą, kuriame nurodo, jog parduoda žemę, kainą, tada Skyriuse praneša kaimynams, nuomininkams, skelbia internetiniame puslapyje. Šiuo atveju, kai sklypo kaimynai gavo pranešimą, kad atsakovė parduoda žemę, turėjo per nustatytą terminą parašyti sutikimą, bet to jie nepadarė. Tokiu atveju traktuojama, kad jie tokio sklypo neperka ir Skyrius išduoda pažymą, kad žmogus gali parduoti žemės sklypą bet kam arba gali iš viso tos žemės neparduoti ar nuomoti. Jei nori gauti už kitą kainą, jis turi procedūrą kartoti. Pirkėjas pagal įstatymą turi gauti sutikimą iš jų skyriaus įsigyti žemės sklypą. Jie netikrina ar pirkėjas parašęs prašymą išduoti sutikimą tam sklypui įsigyti, netikrina ar yra įrašytas pažymoje dėl pirmumo. Jie privalo patikrinti ar tas pirkėjas su įsigyjamu sklypu neviršija numatyto maksimalaus žemės ploto. I. K. kreipėsi į Skyrių, jie patikrino, kad K. neturi daugiau žemės, negu numato įstatymai ir tą sutikimą išdavė. Sklypų kaimynams būna pranešime labai konkrečiai viskas surašyta. Ta forma yra siunčiama visiems. Pažyma galioja vienus metus, ji nustotų galioti, jei pasikeistų sąlygos. K. yra išduotas sutikimas, pardavėjui yra išduota pažyma. Sutikimo galiojimas nėra ribojamas. Pažyma išduota yra T. K. Tie asmenys turėjo kreiptis per 15 darbo dienų, tačiau jie to nepadarė. Jeigu per metus nebūtų sandoris sudarytas ir pasikeistų sąlygos, pvz., pasikeistų kaimynai. Kaimynams buvo aiškiai parašyta, jei kas neaišku, gali į Skyrių skambinti, klausti. Čia įvyko pačių žmonių klaida ir ji prieš juos atsisuko. Bet jeigu ir būtų parašyta, kad turi parduoti konkrečiam asmeniui, savininkas turi teisė neparduoti savo nuosavybės. Per virš 30 m. liudytojos darbo praktiką tai yra pirmas atvejis, kai tokiu būdu norima priversti savininką parduoti savo žemės sklypą (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 53 min. 45 sek. – 2 val. 17 min. 1 sek.).

Liudytojas Z. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovę T. K. prižiūrėjo E. I., tada jį pasikvietė prižiūrėti ją. Pas atsakovę liudytojas buvo apie 90 dienų – jai valgyti parnešdavo, malkų priskaldydavo. Jis turėjo įgaliojimą, kurį atsakovė parašė 2018 m. liepos 16 d. Liudytojo buvo paskelbta laikraštyje, kad parduodama žemė. Atsirado pirkėjų, bet parduoti nebuvo galima. V. Š. pasiūlė 20 000 Eur už žemę. Paskui jis susirgo, išvažiavo. Nebuvo sklypo kadastrinių matavimų, bet V. Š. pasakė, kad bus kadastriniai matavimai. Liudytojas pasidarė nebereikalingas atsakovei. Kai jis susirgo, tai atsakovė supyko. Jis T. K. vardu parašė žemėtvarkos skyriui, įrašė 22 000 Eur kainą. T. K. sutiko parduoti tą žemės sklypą, planavo butuką pirkti. T. K. ne visiems norėjo parduoti žemę. Ji žinojo, kad G. K. nori pirkti tą žemę, ji pati sakė, kad buvo pas ją atvykęs. Atsakovė sakė, kad nenori ieškovui parduoti žemę, nes G. K. jai nepatinka. Kam nori parduoti žemę – nesakė. Nesakė, kad parduos, kai eis į senelių namus. Žemės dokumentus jis turi su savimi, jų neatidavė, nes jis yra sumokėjęs už įgaliojimą, važinėjimą. Pas jį kreipėsi rugsėjį G. K. Ji žadėjo G. K. parduoti žemę. Jei liudytojas būtų pardavęs tą žemės sklypą, pinigai būtų pervesti į T. K. sąskaitą (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 19 min. 55 sek. – 2 val. 34 min. 20 sek.).

Liudytoja E. I. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su dukra sužinojo, jog tą žemę atsiėmė ir siūlo ją kam nors dirbti. Ji 2 metus prižiūrėjo T. K., prižiūrėdavo ir jos šunį. Būdavo kasdieną ten nueina. Atsakovė ją išnaudojo 2 metus. T. K. sugalvojo parduoti tą žemę. Ji G. K. sakė, kad neparduos, žadėjo parduoti V. Š. Atsakovė pasikvietė pusbrolį Z. Č. ir sugalvojo per jį parduoti žemę. Ji sakė, kad K. nekenčia ir jiems savo žemės neparduos, nes nori parduoti V. Š., kadangi jis gražus ir gražiai šneka. Ją pakvietė į teismo posėdį liudyti G. K. (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 38 min. 45 sek. – 2 val. 49 min. 44 sek.).