Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-319-855/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-31
Bylos Nr.: e2A-319-855/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10281-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Ieškovas: M. B.
Atsakovas: L. V.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-319-855/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10281-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto ieškovo M. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo ir 2022 m. lapkričio 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei L. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir pagal atsakovės L. V. priešieškinį ieškovui M. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, valstybės išmokų vaikams priteisimo, leidimo išvykti gyventi su nepilnamečiais vaikais į užsienio valstybę išdavimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. B. ir A. B gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti ieškovą nepilnamečiams vaikams skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Šalys nėra sudarę santuokos, tačiau kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį apie 10 metų. Gyvendami kartu, susilaukė dviejų vaikų – M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta visada buvo (duomenys neskelbtini), kur yra šalims priklausantis gyvenamasis būstas. Ieškovas nuo pat vaikų gimimo rūpinosi vaikų auklėjimu, todėl jį ir vaikus sieja ypač stiprus tarpusavio emocinis ryšys. Ieškovas nepertraukiamai dalyvauja vaikų gyvenime – rūpinasi jų sveikata, kasdienių poreikių tenkinimu, dalyvauja vaikų šventėse, susirinkimuose, domisi vaikų ugdymo procesu bei pasiekimais. Ieškovas yra dirbantis ir gaunantis stabilias pajamas bei turintis gyvenamąjį būstą (kuris yra artima vaikams nuo gimimo aplinka), neturintis žalingų įpročių, atsakingas ir mylintis savo vaikus tėvas.

1.2. 2017 m. gruodžio pradžioje atsakovė be ieškovo sutikimo išvyko su vaikais į Jungtinę Karalystę. 2018 m. kovo 14 d. sprendimu Aukštasis teisingumo teismas Jungtinėje Karalystėje pripažino, kad atsakovė neteisėtai išvežė vaikus, todėl ji buvo įpareigota grąžinti juos į kilmės šalį iki kovo 29 d.

1.3. Vaikų poreikių patenkinimui yra pakankama 450 Eur per mėnesį suma kiekvienam vaikui (atsižvelgiant į tai, kad valstybės išmoka kiekvienam vaikui yra po 50 Eur per mėnesį), todėl vaikų poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovės kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

2. Atsakovė L. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neatitinkantį geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Vaikai nėra prisirišę prie šalių gyvenamojo namo Lietuvoje, kadangi gyveno ir Jungtinėje Karalystėje, ir grįžus į Lietuvą, gyvena nuomojamame bute. Ieškovas ilgą laiką nesidomėjo vaikų ugdymo pasiekimais, į ugdymo įstaigą pastaruosius metus vaikus veždavo atsakovė. Ieškovas neskyrė pakankamai dėmesio vaikų sveikatai. Jis vengia bendrauti su atsakove su vaikais susijusiais klausimais. Ieškovas smurtavo prieš atsakovę, stebint mažamečiams vaikams, už ką buvo nuteistas. Jis neigiamai atsiliepia apie atsakovę ir neigiamai veikia šalių nepilnamečius vaikus.

3. Teisme taip pat gautas atsakovės L. V. priešieškinis, kuriuo prašoma: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su atsakove; 2) leisti išvežti nepilnamečius vaikus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę; 3) nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką; 4) priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Eur kiekvienam vaikui nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui sumokėtas išmokas – po 240,16 Eur kiekvienam vaikui; 6) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove, kadangi ji turi pastovų, gerai apmokomą (apie 3 000 svarų sterlingų per mėnesį, atskaičius mokesčius) darbą Jungtinėje Karalystėje. Atvykusi į Jungtinę Karalystę 2017 metų pabaigoje atsakovė pasirūpino, kad vaikams būtų sukurtos palankios sąlygos mokytis ir tobulėti, nuo 2018 m. sausio 4 d. M. B. lankė pradinę mokyklą, šeima buvo registruota vaikų lavinimo centruose, kuriuos atsakovė kartu su sūnumi A. B. lankėsi ne mažiau kaip 2-3 kartus per savaitę. Ieškovas nė karto neatsiuntė pinigų vaikų išlaikymui, nė karto jų neaplankė. Grąžinus nepilnamečius vaikus į Lietuvą, ieškovė ir toliau rūpinasi vaikų lavinimu – vaikai lanko formaliojo ugdymo užsiėmimus, dalyvauja įvairiose neformaliojo ugdymo veiklose. Atsakovės gyvenamojoje aplinkoje vaikams užtikrinamos saugios, sveikos, vaikų poreikius tenkinančios gyvenimo sąlygos, darni ir rami vaikų interesus atitinkanti aplinka. Ieškovas nėra pasirengęs sudaryti visapusiškai palankias sąlygas vaikams vystytis, ugdytis ir tobulėti, neišgali mokėti ir už kartu įsigytą namą, žemės sklypą bei kitus mokesčius.

3.2. Ieškovo faktiškai teiktas išlaikymas vaikams, vertinant šias išmokas, sudarydavo po 120 Eur (150,00 Eur - 30,02 Eur) per mėnesį vienam vaikui. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. už abu vaikus iš savivaldybės biudžeto ieškovui išmokėta iš viso 600,40 Eur vaikams skirtų išmokų. Tik nepilnus 2 mėnesius vaikai gyveno su ieškovu teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Todėl ieškovas yra skolingas nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 240,16 Eur.

Atsiliepimas

4. Ieškovas M. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Ieškovas teikia laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui, kadangi toks laikinojo išlaikymo dydis buvo nustatytas teismo nutartimi. 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeitus laikinąją vaikų gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškovu, iš atsakovės buvo priteistas tokio pat dydžio laikinasis išlaikymas, kurio ji neteikė. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis nepasisavino vaikams skirtų išmokų, o gautas pinigines lėšas naudojo išimtinai vaikų poreikių tenkinimui – apmokėti anglų kalbos pamokoms, ugdymo įstaigos paslaugoms ir pan.

4.2. Atsakovės sugyventinis yra teistas, esami ir buvę verslo kolegos bei partneriai apibūdina šį asmenį neigiamai. Jo agresyvumu yra tekę įsitikinti ir pačiam ieškovui, kadangi jis trukdė ieškovui bendrauti su vaikais Jungtinėje Karalystėje. Jungtinės Karalystės teismas įpareigojo atsakovės sugyventinį nedalyvauti ieškovo ir vaikų pokalbiuose ir nenuteikinėti vaikų. Turėdamas duomenų apie atsakovės naujo partnerio gyvenimo aplinkybes bei charakterio savybes, kurios sudaro prielaidas nerimauti ir dėl bendravimo su ieškovo vaikais, ieškovas nėra linkęs sutikti su vaikų gyvenamosios vietos pakeitimu. Be to, atsakovė finansiškai priklausoma nuo naujo gyvenimo partnerio, nes dirba jo įmonėje, ir tikėtina, kad gyvena jo būste, kadangi duomenų apie jos savarankiškai išnuomotą ar kitokiu būdu įgytą būstą byloje nėra. Vaikų būrelių lankymas, jų sveikatos poreikių užtikrinimas, ugdymas bei visapusiškas poreikių tenkinimas formuojant bei lavinant jų įgūdžius, įmanomas ir vaikų gimtoje aplinkoje.

Šalies argumentai

4.3. Priešieškiniu siūloma ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nėra priimtina, o prašoma priteisti vaikų išlaikymo suma yra pernelyg didelė, turint omenyje, kad ieškovo pajamos yra 900 Eur per mėnesį. Į nepilnamečių vaikų poreikius įtrauktos tokios išlaidos kaip ūkio dalis, remontas, išlaidos, susijusios su automobilio priežiūra ir pan., neturi būti interpretuojamos, kaip vaiko poreikiai. Kai kurie atsakovės įvardyti poreikiai yra vienkartinio, laikino pobūdžio, todėl jų apskaičiavimas pateikiamas netiksliai.

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą dėl ieškovo ieškinio, kurioje nurodoma, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jų teises ir interesus augti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiams vaikams galimai patenkins vaikų poreikius ir atitiks jų interesus.

6. Tarnyba taip pat pateikė išvadą dėl atsakovės priešieškinio, kurioje nurodoma, kad, atsižvelgus į tai, kad, faktiškai iširus tėvų bendram gyvenimui, jų vaikai liko gyventi su atsakove, kuri tinkamai vykdo motinos pareigas (duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaikų atžvilgiu Tarnyba neturi), į tai, kad vaikai yra mažamečiai, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiau atitiktų vaikų interesus. Atsakovė turi teikti įrodymus, jog Jungtinėje Karalystėje nepilnamečiams vaikams bus sudarytos geresnės sąlygos gyventi, ugdytis, tobulėti bei sudarytos galimybės įmanomai maksimaliai bendrauti su Lietuvoje gyvenančiu tėvu. Prašomas priteisti 500 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir atitiktų jų interesus, tačiau atsakovė turėtų teikti papildomus įrodymus dėl prašomo išlaikymo dydžio reikalingumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių vaikų M. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su motina – atsakove L. V.; leido atsakovei išvežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę; nustatė ieškovo M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisė iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. balandžio 9 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatė, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – atsakovė L. V.; priteisė iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai po 240,16 Eur Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išmokėtų išmokų.

7.1. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių būtina keisti vaikų gyvenamąją aplinką, darė išvadą, kad nusistovėjusios faktinės vaikų gyvenamosios vietos keitimas neatitiktų vaikų interesų, todėl, atsižvelgęs į tai, kad vaikai šiuo metu gyvena su atsakove, jaunesniais broliu bei seserimi, atsakovė tinkamai jais rūpinasi, jiems sudaryta saugi ir jų interesus atitinkanti aplinka, teismas sprendė, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

7.2. Teismas, įvertinęs byloje esančius Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktus duomenis bei išvadas, taip pat kompetentingų Jungtinės Karalystės institucijų pateiktas ataskaitas ir jose esančius duomenis apie nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje, tai pat byloje nustatytas kitas aplinkybes - atsakovė su sugyventiniu turi dar du bendrus mažamečius vaikus, dėl ko vaikų išskyrimas neatitiktų geriausių visų keturių vaikų interesų, tiek atsakovė, tiek jos sugyventinis Jungtinėje Karalystėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvenimo sąlygos vaikams užtikrintos tinkamai, abu turi darbus, jų pajamos yra pakankamos išlaikyti šeimą, vaikai Jungtinėje Karalystėje jau lankė ugdymo įstaigas, pritapo prie aplinkos, turėjo draugų; tuo tarpu susisiekimas su Jungtine Karalyste oro transportu yra gana patogus – tiesioginiai, neilgai trunkantys, santykinai nebrangūs skrydžiai, dėl ko ieškovas turės galimybę dalyvauti vaikų gyvenime, nuolat ir betarpiškai su jais bendrauti ir t.t., darė išvadą, kad būtina sudaryti galimybes atsakovės šeimai susijungti ir gyventi kartu, kad geriausius šalių nepilnamečių vaikų interesus atitiks jų išvykimas gyventi į užsienį kartu su jų poreikiais nuolat besirūpinančia atsakove, užtikrinant maksimalų esamoje situacijoje įmanomą ieškovo bendravimą su vaikais.

7.3. Įvertinęs tai, kad atsakovės siūloma nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarka esamoje situacijoje sudaro įmanomai plačias jo galimybes bendrauti su vaikais tiesiogiai, kad atsakovė įsipareigojo pristatyti vaikus bendravimui su ieškovu į Lietuvą savo lėšomis, ieškovui suteikiamos galimybės bendrauti su vaikais bet kada darbo dienomis ir savaitgaliais atvykstant į vaikų gyvenamosios vietos valstybę bei bendrauti nuotoliniu būdu, teismas nustatė atsakovės siūlomą bendravimo tvarką su tam tikromis korekcijomis, o būtent tai, kad: a) vaikų tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais ne mažiau nei 4 savaites moksleivių vasaros atostogų metu, bendravimo laiką iš anksto, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos, suderinęs su vaikų motina L. V., atsižvelgiant į vaikų lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką; tėvui nesuderinus su motina moksleivių vasaros atostogų grafiko iki balandžio 1 d., tėvas bendrauja su vaikais laikotarpiu nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 20 d. (imtinai); vaikus bendravimui su tėvu savo lėšomis pristato vaikų motina; dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės pristatyti vaikų bendravimui su tėvu liepos 23 d., bendravimas pratęsiamas atitinkamai tiek dienų, kiek vėluojama pristatyti vaikus, bet ne ilgiau nei iki mokslo metų pradžios; b) vaikų tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais poriniais metais Šv. Kalėdų švenčių ir su jomis sutampančių vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikotarpiu, konkretų bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su vaikų motina ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios; tokių atostogų trukmė negali būti ilgesnė nei vaikų lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafike numatyta konkrečių atostogų laikotarpio trukmė; c) vaikų tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais metais Šv. Velykų švenčių ir su jomis sutampančių vaikų ugdymo įstaigos atostogų laikotarpiu, konkretų bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su vaikų motina ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios; tokių atostogų trukmė negali būti ilgesnė nei vaikų lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafike numatyta atostogų laikotarpio trukmė; d) tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais vaikų lankomose ugdymo įstaigose numatytų papildomų atostogų metu; apie ketinimą bendrauti su vaikais per papildomas atostogas šiame sutarties punkte numatyta tvarka tėvas praneša motinai per dvi savaites nuo sužinojimo apie vaikų ugdymo įstaigoje numatytas papildomas atostogas; e) motina įpareigojama pateikti vaikų tėvui vaikų atostogų ugdymo įstaigoje grafiką nedelsiant po jo paskelbimo ir savo lėšomis pristatyti vaikus bendravimui su tėvu į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje; f) vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, atvykdamas į vaikų gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamo bendravimo su vaikais dienos raštu (SMS žinutėmis) pranešęs ir suderinęs su vaikų motina konkrečią bendravimo su vaikais pradžios datą, trukmę ir vietą (tuo atveju, jeigu išvyksta kartu su vaikais iš jų gyvenamosios vietovės); bendravimo su vaikais metu tėvas privalo užtikrinti vaikų lankomų ugdymo įstaigų bei neformaliojo ugdymo veiklų lankymą; tėvas, atvykęs bendrauti su vaikais į jų gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, darbo dienomis bendrauja su vaikais po jų formaliojo ugdymo užsiėmimų darbo dienomis grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 19.15 iki 19.30 val. vietos laiku, o savaitgaliais vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį nuo 18.45 iki 19.00 val. vietos laiku į gyvenamąją vietą; g) tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu – telefonu ar interneto programų pagalba, kiekvieną dieną po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje.

7.4. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė gauna beveik 4 kartus didesnes pajamas nei ieškovas, tačiau išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, jai tenka didesnė kasdienio rūpinimosi vaikais našta, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie ieškovo sveikatos problemas, dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas, ieškovas privalo dėti pastangas gauti pakankamas pajamas būtiniems vaikų poreikiams tenkinti, atsakovė gauna ir Jungtinėje Karalystėje turės teisę gauti išmokas vaikams, kurios skirtinos vaikų papildomiems poreikiams tenkinti, darė išvadą, kad iš ieškovo priteistinas išlaikymas valstybės išmokų dydžiu nemažintinas, jos skirtinos vaikų papildomiems poreikiams tenkinti, o įvertinus šalių turtinę padėtį, prie būtinųjų vaikų poreikių, sudarančių 534 Eur per mėnesį, ieškovas turi prisidėti 250 Eur per mėnesį suma.

7.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą už abu vaikus, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. buvo skirta ir ieškovui išmokėta iš viso 600,40 Eur. Kadangi šalims pradėjus gyventi skyrium, šalių vaikai gyveno su atsakove (išskyrus beveik dviejų mėnesių laikinos jų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. liepos 12 d.), teismas sprendė, kad gauti ir uzufrukto teise valdyti vaikų išmokas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. ir nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., t. y. už 8 mėnesius, turėjo atsakovė, todėl, ieškovui nepateikus įrodymų, kad jis skyrė šiuo laikotarpiu gautas išmokas vaikų poreikių tenkinimui, priteisė iš ieškovo vaikų naudai po 240,16 Eur kiekvienam vaikui.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo tenkino atsakovės L. V. prašymą: priteisė iš ieškovo M. B. atsakovės naudai 5 233,77 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteisė 11,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

8.1. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atmetus ieškovo ieškinį ir atmetus tik 20 proc. priešieškinio, ieškovui priteisė 10 proc. nuo jo patirtų ir atlygintinų 8 891,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 889,11 Eur; priešieškinis buvo tenkintas 80 proc., ieškinys atmestas, todėl atsakovei priteisė 90 proc. jos patirtų ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 5 731,68 Eur. Iš viso iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 6 122,88 Eur (5731,68 Eur + 391,20 Eur) advokato pagalbos, ekspertizės ir žyminio mokesčio išlaidų. Į šią sumą įskaitęs ieškovui iš atsakovės priteistiną 889,11 Eur teisinės pagalbos išlaidų, galutinai priteisė atsakovei iš ieškovo 5 233,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

9. Apeliantas (ieškovas) M. B. pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo bei 2022 m. lapkričio 9 d. papildomo sprendimo, prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą: (i) panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta leisti atsakovei išvežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę; (ii) pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja vienodai, t. y. po dvi savaites, pradedant jas skaičiuoti nuo artimiausio sekmadienio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad vaikai pirmas dvi savaites bendrauja su ieškovu, vėliau kitas dvi savaites – su atsakove, ir taip iki vaikų pilnametystės, atitinkamai kiekvienam iš tėvų iki sekmadienio 18:00 val. pasiimant abu vaikus iš kito tėvo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos; (iv) panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. papildomą sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovės 8 891,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, taip pat iš atsakovės priteisti 12,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Apeliacinius skundus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas dėl atsakovės judėjimo laisvės ir jos teisės apsigyventi kitoje šalyje su nepilnamečiais šalių vaikais. Nesant jokių aktualių įrodymų byloje apie atsakovės neišvengiamumą keisti savo ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (persikelti gyventi į kitą valstybę), byloje nustačius vaikų siekį išlaikyti esamą bendravimo tvarką su ieškovu, teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo iš esmės atskirti vaikus nuo tėvo (ieškovo):

9.1.1. Byloje nesant nė vieno konkretaus įrodymo dėl poreikio / neišvengiamumo iš esmės suvaržyti ar net atskirais laikotarpiais atimti skyrium nuo vaikų gyvenančio (bet pastoviai su vaikais tiesiogiai tinkamai bendraujančio) tėvo prigimtinę teisę toliau tiesiogiai bendrauti su savo vaikais Lietuvoje, esant ekspertų ir specialistų išvadoms dėl itin stipraus ir tampraus emocinio, fizinio ir dvasinio tėvo (Ieškovo) ir vaikų tarpusavio ryšio, nesant tinkamų įrodymų dėl atsakovės būtinumo keisti nuolatinę gyvenamąją vietą, o iš esmės jai tik pageidaujant tai daryti dėl tariamai geresnės finansinės padėties užsitikrinimo (nors keisdama nuolatinę gyvenamąją vietą ji net nekeistų darbo vietos), teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos piliečiai – ieškovo vaikai, išreiškę norą vienodai bendrauti su abiem tėvais, gali būti išvežti iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę su atsakove ir ten nuolat gyventi.

9.1.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog išimtinai dėl atsakovės tyčinių ir nesąžiningų tiek savo vaikų, tiek ir ieškovo atžvilgiu veiksmų (Jungtinės Karalystės teismas konstatavo šalių vaikų grobimą, kas ir lėmė padarinius – jų priverstinį sugrąžinimą į kilmės valstybę) iš esmės pablogėjo vaikų psichinė sveikata, jų emocinė būklė tapo nestabili.

9.1.3. Teismas nepagrįstai sureikšmino su į Jungtinę Karalystę neteisėtai išgabentų vaikų buvimu tuo metu susijusias aplinkybes, kadangi vaikai toje šalyje praleido tik keturis mėnesius, o sugrąžinus vėl juos į įprastą aplinką Lietuvoje, gyvena ir tinkamai save realizuoja beveik penkerius metus. Teismas iš esmės netyrė ir nevertino, koks kiekvieno vaiko prisirišimo ne tik prie tėvo, bet ir esamos aplinkos laipsnis, neindividualizavo, kokia konkreti galima žala gali būti padaryta kiekvienam vaikui atskiriant jį nuo tėvo, senelių, draugų, įprastos aplinkos, kurioje jie saugiai gyvena visą savo gyvenimą.

9.1.4. Teismo padarytos išvados neatitinka ir vieno iš esminių įrodymų byloje – pačios atsakovės inicijuotos 2020 m. vasario 8 d. teismui pateiktos psichologijos specialisto išvados „Dėl psichologinio įvertinimo teismo ekspertizės tikslais“. Šioje išvadoje pabrėžiama ne tik tai, kad abu vaikai pagal savo amžių sugeba savarankiškai suformuoti ir išreikšti nuomonę, bet ir akcentuojamas itin stiprus vaikų ryšys su tėvu bei atsakovės asmeninių interesų prioritetiškumas vaikų atžvilgiu, neadekvatus elgesys į jų santykį su ieškovu (vaikų tėvu). Vaikas (M. B.), kuris jo stebėjimo metu jau buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų, o šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ne tik išreiškė sąmoningą poziciją dėl esamos padėties išsaugojimo, bet ir visų pirmą akcentavo tėtį. Taip pat teismas nepagrįstai sumenkino A. B. nuomonės, kad jis norėtų gyventi pas ieškovą, svarbą ir reikšmę.

9.2. Nors teismas siekė rasti bent kiek kompromisiškesnį vaikų bendravimo su tėvu variantą, faktiškai teismo nustatyta tvarka, kai realiai vaikai su tėvu bendrautų tik vasaros atostogų metu (fiziniu kontaktu), iš esmės kenkia vaikų esamu metu sukurtiems socialiniams ir emociniams ryšiams ne tik su pačiu ieškovu, bet ir visa kita socialine aplinka:

9.2.1. Byloje tiek išsamiose eksperto išvadose, tiek ir specialisto išvadose nuosekliai atsispindi kiekvieno šalių vaiko siekis nekeisti esamos bendravimo tvarkos. Be to, vaikai pageidauja dar daugiau bendrauti su tėvu. Tuo tarpu teismo sprendime nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka ne tik prieštarauja vaikų norams nepertraukiamai ir gyvai bendrauti su tėvu, išsamioms ir motyvuotoms ekspertizių išvadoms dėl vaikų ir tėvo bendravimo ir jų tarpusavio itin glaudaus ryšio, kitiems ieškovo teiktiems įrodymams, tačiau yra paremta iš esmės tik istorinio pobūdžio duomenimis (iš epizodiškai paimto trijų mėnesių vaikų nelegalaus gyvenimo Jungtinėje Karalystėje), o ne aktualiais įrodymais bei prielaidomis.

9.2.2. Duomenų, kad per visą šalių ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpį, įskaitant ir tą laikotarpį (2018 m. gegužę – birželį), kai teismas laikinai buvo nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, o taip pat ankstesnį laikotarpį, ieškovas būtų netinkamai vykdęs tėvo pareigas ar neįgyvendinęs savo vaikų teisių, į bylą nėra pateikta. Todėl Teismas sprendimu iš esmės neturėjo teisinio pagrindo nukrypti nuo vaikų ir tėvo prigimtinės teisės į vienodą bendravimą. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra pajėgios ir geba tinkamai pasirūpinti savo vaikais, abiem vaikams bendravimas su kiekvienu iš tėvų itin svarbus.

9.3. Nustatytina, kad šalių vaikai bendrauja su kiekvienu iš tėvų – tiek ieškovu, tiek atsakove vienodai, t. y. po dvi savaites. Nustačius kiekvienos šalies vienodą bendravimo su šalių vaikais tvarką ir laikotarpį, nėra pagrindo nė iš vienos šalies priteisti išlaikymą vaikams, kadangi kiekviena šalis visiškai išlaiko vaikus tuo metu, kai jie gyvena su ta šalimi.

9.4. Apeliantas sutinka su teismo atliktu proceso šalių patirtų ir laikytinų pagrįstomis išlaidų apskaičiavimu, t. y. jog ieškovas viso patyrė ir pagrindė 8 891,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 6 368,53 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą, tačiau apeliantas nesutinka su papildomame sprendime teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu:

9.4.1. Šioje byloje tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu buvo pareiškę po vieną turtinį reikalavimą - dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir po du neturtinius reikalavimus – dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Atsakovė priešieškiniu buvo pareiškusi dar ir ketvirtąjį materialųjį teisinį reikalavimą byloje – dėl teismo leidimo suteikimo išvežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę. Teismas sprendimu iš esmės atmetė abu ieškovo neturtinius reikalavimus ir šioje dalyje patenkino atsakovės vieną neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei ½ dalį atsakovės neturtinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Teismas taip pat visiškai patenkinto atsakovės neturtinį reikalavimą dėl leidimo išvežti vaikus į užsienio valstybę bei ½ pareikštų turtinių reikalavimų dalį, priteisdamas iš ieškovo po 250 Eur kas mėnesį mokamo išlaikymo vaikams. Tuo atveju, jei sprendimas būtų paliktas galioti, ieškinys visiškai atmestas, o priešieškinis būtų patenkintas 75 proc. (du reikalavimai visiškai patenkinti, o kitų dviejų reikalavimų patenkinta po ½ dalį). Todėl teismas, net pasirinkęs kiekybinį vertinimo kriterijų, remiantis minėta proporcija, turėjo skirstyti bylinėjimosi išlaidas.

9.4.2. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą, iš esmės didžiąją teismo išspręstų materialiųjų teisinių reikalavimų dalį išsprendžiant priešingai, nei tai padarė teismas – ieškinį iš esmės patenkinant, o priešieškinį atmetant. Todėl atitinkamai turi būti perskaičiuotos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

10. Atsakovė L. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo pateiktais apeliaciniais skundais, prašė juos atmesti, palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą bei 2022 m. lapkričio 9 d. papildomą sprendimą; priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovė nenuginčijamai pagrindė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą tenkinti jos reikalavimą ir leisti jai su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę. Tuo tarpu vaikų tėvui prioritetu yra jo pozicija principingai neišleisti nepilnamečių vaikų su jų motina (atsakove) nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau ne visapusiškas vaikų poreikių ir interesų užtikrinimas. Ieškovas savo procesiniu elgesiu per jo įvardijamus tariamus vaikų interesus visiškai nepagrįstai siekia esminių ribojimų būtent atsakovei, kad pakenktų jai dėl nenusisekusių tarpusavio santykių ir vaikų motinos poelgio 2017 metų pabaigoje išvykstant su nepilnamečiais sūnumis gyventi į Jungtinę Karalystę.

10.2. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog dėl atsakovės tyčinių ir nesąžiningų veiksmų tiek savo vaikų, tiek ir ieškovo atžvilgiu (Jungtinės Karalystės teismas konstatavo šalių vaikų neteisėtą išvežimą, kas ir lėmė padarinius – jų priverstinį sugrąžinimą į kilmės valstybę), iš esmės pablogėjo vaikų psichinė sveikata, jų emocinė būklė tapo nestabili. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų ir jų nenurodo pats ieškovas, kuriais remiantis galima daryti tokią išvadą. Išnagrinėtoje byloje tokių duomenų nėra, išskyrus duomenis, susijusius su vaikų tėvo elgesiu psichologiškai žalojant mažamečius M. B. ir A. T. ir nuolat gilinant lojalumo konfliktą. Būtent vaikų motinos pastangomis yra sudarytos puikios sąlygos vaikams augti ir vystytis, mažamečius sieja itin stiprus emocinis ryšys su broliu L. ir seserimi M., gimusiais iš bendro vaikų motinos ir sugyventinio R. G. ryšio. Vaikų tėvas, priešingai, niekaip, nei moraliai, nei materialiai nėra prisidėjęs prie šio atsakovės indėlio į saugią ir stabilią sūnų aplinką. Atsakovė yra sukūrusi visavertę šeimą, kurioje auga keturi vaikai, tenkinami visų jų poreikiai, tarp jų ir specialūs ieškovo vaikų poreikiai, todėl prioritetas teiktinas šeimos susijungimui, šeimos ryšių stiprinimui, šeimos narių tarpusavio santykių puoselėjimui, išsaugant ir užtikrinant nepilnamečių M. B. ir A. T. ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu.

10.3. Nors apeliantas ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, apeliantas šiuo atveju tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdamas, kad būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, apeliantas, deklaratyviai nurodydamas, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, nenurodė, kaip konkrečiai šios normos buvo pažeistos.

10.4. Ieškovas apeliaciniame skunde pasisakydamas, kad jo skundo patenkinimo atveju <...> bus užtikrinti abiejų mažamečių geriausi poreikiai (o taip pat ir jų visų artimųjų giminaičių teisėtus interesus), iš esmės nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų, o iš esmės pasikeitus situacijai tokiose bylose nedraudžiama spręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo<...> siekia neproporcingo savo paties interesų užtikrinimo, apribojant buvusios sugyventinės (atsakovės) laisvę kartu su šalių mažamečiais vaikais laisvai judėti. Toks apelianto elgesys neatitinka ne tik atsakovės ir jos mažamečių vaikų L. ir M., gimusių iš santykių su R. G., bet ir jo paties mažamečių vaikų – M. B. ir A. B. geriausių interesų. Neapykantą puoselėjančiam ieškovui tarsi visiškai neegzistuoja kiti du atsakovės vaikai – L. ir M., kurie yra susieti su ieškovo vaikais tampriais brolių ir sesers ryšiais.

10.5. Apeliaciniame skunde ieškovas, ginčydamas teismo sprendimą dalyje dėl leidimo atsakovei išvykti gyventi su šalių nepilnamečiais vaikais į Jungtinę Karalystę, savo poziciją grindžia ekspertų išvadų fragmentais, duomenis pateikdamas selektyviai, nutylėdamas jam nenaudingą informaciją arba informaciją, kuri pagrindžia nepalyginamai geresnius vaikų motinos gebėjimus atliepti mažamečių poreikius.

10.6. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu dėjo visas pastangas, siekdama rasti optimaliausią sprendimą vaikų ir jų tėvo ryšio užtikrinimui ir puoselėjimui. Apelianto duoti paaiškinimai apsiribojo abstrakčiais teiginiais, verčiančiais suabejoti jo gebėjimais užtikrinti geriausius vaikų interesus. Ieškovas nedėjo jokių pastangų, kad pasiūlytų jam priimtiną bendravimo su vaikais tvarką.

10.7. Atsakovas savo patikslintu ieškiniu nesiekė bendrauti su vaikais, praleidžiant vienodą laiką, t. y. pagal principą 50:50, todėl apeliacinio skundo reikalavimas ir šiuo aspektu yra nepagrįstas, kadangi apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus.

10.8. Apelianto pozicija, kad nustačius kiekvienos šalies vienodą bendravimo su šalių vaikais tvarką ir laikotarpį nėra pagrindo nė iš vienos šalies priteisti išlaikymą vaikams, kadangi kiekviena šalis visiškai išlaiko vaikus tuo metu, kai jie gyvena su ta šalimi - taip pat nebuvo išreikšta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, pats apeliantas patvirtino, jog jis daugiau nei ketverius bylos nagrinėjimo metus nesugebėjo visaverčiai ir tinkamai atliepti materialinių nepilnamečių vaikų poreikių, neskaitant specialiųjų/papildomų, todėl nesutiktina su ieškovu apeliacinėje instancijoje keliančiu naują reikalavimą, kuris neatitinka nei įstatymo nuostatų, nei kasacinio teismo nuosekliai formuojamos teismų praktikos.

10.9. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimus ir tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimus dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, leidimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienį išdavimo, ieškovo gautų išmokų vaikams priteisimo (trys priešieškinio reikalavimai), iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais tvarkos nustatymo (apie 50 proc.) ir išlaikymo priteisimo (50 proc.), padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovės priešieškinis tenkintas 80 proc. Nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo pozicija, nevertinant vieno pareikšto atsakovės reikalavimo dėl išmokų vaikams priteisimo ir laikant, kad atsakovės priešieškinis patenkintas 75, o ne 80 proc., kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. B. ir atsakovė L. V. nėra susituokę, turi du nepilnamečius vaikus: M. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Taip pat byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovė, nepranešus ieškovui, pasiėmė vaikus ir išvyko su jais į Jungtinę Karalystę. 2018 m. kovo 14 d. Aukštasis Jungtinės Karalystės teisingumo teismas įpareigojo atsakovę iki 2018 m. kovo 29 d. grąžinti vaikus į kilmės valstybę. Atsakovė įpareigojimą įvykdė ir grįžo su vaikais į Lietuvą.

14. Nagrinėjamu atveju šalys kreipėsi į teismą – ieškovas M. B. su ieškiniu ir atsakovė L. V. su priešieškiniu – su reikalavimais dėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, atsakovė priešieškiniu taip pat prašė teismo išduoti leidimą išvykti gyventi su nepilnamečiais vaikais į Jungtinę Karalystę, taip pat priteisti iš ieškovo vaikų naudai valstybės sumokėtas išmokas vaikams.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė pilna apimtimi, o atsakovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. buvo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakove L. V.; teismas leido atsakovei išvežti nepilnamečius šalių vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę; nustatė nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su jų tėvu, iš ieškovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės bei priteisė iš ieškovo kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko naudai po 240,16 Eur Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išmokėtų išmokų.

16. Skundžiamu papildomu 2022 m. lapkričio 9 d. teismo sprendimu nustatęs, kad buvo patenkinta 80 proc. priešieškinio reikalavimų, teismas iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 5 233,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Apeliantas (ieškovas) M. B. pateikė apeliacinius skundus (i) dėl dalies 2022 m. spalio 10 d. teismo sprendimo, kuria teismas nusprendė leisti atsakovei išvežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę, taip pat dėl nustatytos ieškovo su vaikais bendravimo tvarkos bei priteisto išlaikymo; (ii) dėl 2022 m. lapkričio 9 d. priimto papildomo sprendimo.

18. Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir leisdamas atsakovei išvežti šalių nepilnamečius vaikus nuolat gyventi iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, pažeidė materialiąsias teisės normas, nukrypo nuo šiuo aspektu suformuluotos teismų praktikos, dėl to šioje dalyje priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šioje dalyje apeliacinio skundo patenkinimo atveju ieškovas prašo nustatyti vienodą (tiek ieškovo, tiek atsakovės) bendravimo su vaikais tvarką, t. y. po dvi savaites, atitinkamai ir panaikinant teismo sprendimu priteistą iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Taip pat ieškovas mano, kad turi būti peržiūrėtos / perskaičiuotos ir atitinkamai perskirstytos tarp šalių jų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

19. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro (i) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo dalyje dėl leidimo atsakovei išvežti šalių nepilnamečius vaikus nuolat gyventi iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos bei priteisto iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo, taip pat (ii) 2022 m. lapkričio 9 d. papildomo sprendimo (pilnoje apimtyje) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl leidimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę

20. Minėta, ieškovas iš esmės skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kur atsakovei buvo leista šalių nepilnamečius vaikus išvežti nuolat gyventi iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias leidimo išvežti nepilnamečius vaikus išdavimą, neatsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes – itin stiprų abiejų šalių nepilnamečių vaikų emocinį ir faktinį ryšį su tėvu (ieškovu), nepagrįstai neatsižvelgė į vaikų norus ir realius poreikius, fizinio atskyrimo nuo tėvo ir visos Lietuvoje susiformavusios socialinės aplinkos neigiamų padarinių, nevertino žalos vaikams pobūdžio ir masto, neatsižvelgė į ekspertų ir specialistų išvadas dėl itin stipraus vaikų ir tėvo ryšio; taip pat teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio ir teisinio pagrindo pritarti apelianto skundo teiginiams, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei materialias tarptautinės ir nacionalinės šeimos teisės normas, sprendė, jog vaikų išvykimas nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę geriausiai atitinka vaikų interesus ir kad tai nepažeis skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) teisių, bei jog toks nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas neturės neigiamos įtakos vaikų ir tėvo maksimalaus tiesioginio bendravimo užtikrinimui.

22. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

23. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

24. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 38 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 39 punktą).

26. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

27. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo leisti nepilnamečiams vaikams išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, itin detaliai ir kruopščiai išanalizavo ir įvertino visus tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje tokiam klausimui išspręsti teisiškai reikšmingus kriterijus bei aplinkybes, tuo pačiu jas visas įvertindamas kompleksiškai ir nepagrįstai neteikdamas prioriteto nei vienai iš jų, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo tokio vertinimo kontekste padarytomis visiškai pagrįstomis ir loginėmis išvadomis dėl vaikų išvykimo gyventi į užsienį atitikties jų interesams bei prioritetiniam šeimos teisėje taikytinam nepilnamečių vaikų teisių apsaugos principui, įtvirtintam Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte.

28. Nagrinėjamu atveju teismo buvo ištirtos bei įvertintos:

28.1. tos fizinės - techninės gyvenimo sąlygos, kurios būtų sudarytos ginčo šalių nepilnamečiams vaikams gyvenant Jungtinėje Karalystėje kartu su motina (atsakove) ir jos sugyventiniu bei vaikų broliu ir seserimi (kitais dviem atsakovės nepilnamečiais vaikais) ir visiškai pagrįstai, remiantis tiek pačios atsakovės paaiškinimais, tiek jos pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek kompetentingų užsienio valstybės institucijų ir specialistų, dirbančių vaikų teisių apsaugos srityje, išvadomis konstatuota, jog vaikams M. B. ir A. B. gyvenimo sąlygos Jungtinėje Karalystėje būtų tinkamos, saugios, erdvios, kadangi būstas, kuriame gyvena šeima, yra pakankamai erdvus, tvarkingas, švarus, yra geroje vietoje, lengvai pasiekiamos ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigos; gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikų poreikiams, saugios ir pakankamos, kad vaikai pilnavertiškai vystytųsi (pirmosios instancijos teismo sprendimo 52 – 53 punktai);

28.2. tos ugdymo, lavinimo, sveikatos priežiūros sąlygos, kurios būtų suteiktos ginčo šalių nepilnamečiams vaikams gyvenant Jungtinėje Karalystėje kartu su motina (atsakove) ir kurios tampa itin svarbios būtent tokio amžiaus vaikams, ir visiškai pagrįstai, remiantis tiek pačios atsakovės paaiškinimais, tiek jos pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek kompetentingų užsienio valstybės institucijų ir specialistų, dirbančių vaikų teisių apsaugos srityje, išvadomis konstatuota, jog vaikų vystymosi, ugdymo, sveikatos priežiūros poreikiai būtų tinkamai užtikrinti vaikams mokantis atitinkamose ugdymo įstaigose anglų kalba, lankant papildomus užsiėmimus ir būrelius, gaunant atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, nesunkiai adaptuojantis prie naujos ugdymo aplinkos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prieidamas prie tokių išvadų pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi ankstesne vaikų išvykimo į Jungtinę Karalystę patirtimi, kuomet vaikai iš esmės per pakankamai trumpą laiką (4 mėnesius) jau buvo sėkmingai adaptavęsi prie naujos mokymosi aplinkos (lankė Jungtinėje Karalystėje ugdymo įstaigas, kuriose vyko ugdymas anglų kalba, buvo susiradę draugų ir t.t.), o taip pat šalių vyresniojo vaiko M. B. nuomone šiuo klausimu, atspindėjusią jo norą grįžti į Jungtinėje Karalystėje esančią mokyklą, kurioje, pasak vaiko, jam patiko mokytis, kur jis jau buvo susiradęs draugų (pirmosios instancijos teismo sprendimo 53 – 59 punktai);

28.3. atsakovės, t. y. vaikų motinos, su kuria teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta (šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas neskundė ir nekvestionavo) darbinį, socialinį, šeimyninį statusą, turtinę padėtį ir pan., o būtent tai, jog atsakovė dirba ir gauna atitinkamas su darbo santykiais susijusias pajamas būtent Jungtinėje Karalystėje, kurios be kita ko, leidžia jai įgyvendinti savo turtines pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu (juos išlaikyti, aprūpinti reikalingais materialiniais dalykais), turi Jungtinėje Karalystėje socialinių ryšių, partnerį (sugyventinį), kuris rūpinasi visa šeima (tiek atsakove, tiek visais jos vaikais - tiek dviem jų bendrais nepilnamečiais vaikais, tiek atsakovės ir ieškovo nepilnamečiais vaikais), turi Jungtinėje Karalystėje gyvenamąjį būstą, darbą, turtą (nuomoja erdvų būstą, yra dviejų įmonių akcininkas ir vadovas) (pirmosios instancijos teismo sprendimo 51 punktas);

28.4. tiek pačių ginčo šalių nepilnamečių vaikų teisė bei interesas palaikyti nuolatinį ryšį, būti neatskirtais nuo kitų jiems itin artimų asmenų (brolio ir sesers) bei su jais gyventi, tiek kitų atsakovės dviejų nepilnamečių vaikų identiška teisė bei interesas, tuo pačiu ir kitų atsakovės dviejų nepilnamečių vaikų teisė gyventi pilnoje šeimoje kartu su motina (atsakove) bei tėvu (atsakovės partneriu, sugyventiniu), kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei nuo 2018 metų nuolat gyvenant Lietuvoje su 4 nepilnamečiais vaikais, atskirai nuo savo partnerio ir neturint teisėtos galimybės išvykti nuolat gyventi pas jį į Jungtinę Karalystę su visais vaikais, šiuo atveju akivaizdžiai būtų pažeista, atsakovei uždedant neproporcingą naštą faktiškai vienai auginti keturis vaikus, atimant iš jos galimybę gyventi pilnoje šeimoje, dalintis vaikų auginimo rūpesčiais ir buitimi su dabartiniu partneriu, užtikrinti visiems vaikams geresnes ir saugesnes gyvenimo ir augimo sąlygas (pirmosios instancijos teismo sprendimo 40 - 42, 62 - 63 punktai). Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad prioritetas turi būti suteiktas ne vaikų broliams, seserims, seneliams, o būtent jam (ieškovui), kaip vaikų tėvui, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl leidimo atsakovei išvykti su vaikais nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, vertino ne išimtinai šalių vaikų brolio ir sesers (kitų atsakovės vaikų) interesus, tačiau visą eilę tiek aukščiau, tiek žemiau paminėtų faktorių, ir prioritetą suteikė ne kitų atsakovės vaikų, o būtent bendrų ieškovo ir atsakovės vaikų, dėl kurių teisių ir sprendžiama byloje, geriausių interesų, tarp jų ir intereso turėti, puoselėti ir palaikyti ryšį su kitais savo broliais / seserimis, užtikrinimui.

28.5. atstumas tarp siekiamos naujos ginčo šalių vaikų gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio ieškovo gyvenamosios vietos, susisiekimo, keliavimo, betarpiško ryšio palaikymo galimybės, kurios šiuo atveju visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kaip optimistinės, geros ir teigiamos, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, susisiekimas su Jungtine Karalyste oro transportu yra tiesioginis, neilgai trunkantis, santykinai nebrangus, todėl ieškovas turės realią galimybę dalyvauti vaikų gyvenime nuolat betarpiškai su jais bendraudamas, tą patį turės galimybę daryti ir vaikai (pirmosios instancijos teismo sprendimo 63 punktas);

28.6. teismo sprendimu nustatyta maksimaliai tokioje situacijoje įmanoma intensyvumo prasme skyrium gyvenančio ir Lietuvoje liekančio vaikų tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (kurios vaikų motina – atsakovė net neskundė ir nekvestionavo), kuri jokiu būdu negali būti vertinama kaip pažeidžianti ieškovo teises bei interesus, o priešingai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra logiškai pagrįsta, tinkama, puikiai ir optimaliai užtikrinanti abiejų vaikų tėvų, t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovės asmeninių interesų bei jų, kaip tėvų, teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu įgyvendinimo balansą ir protingą pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai taikė teismų praktikos suformuotą nuostatą dėl tėvų teisių ir pareigų dalyvaujant vaikų auklėjime, rūpinimosi vaikais bei bendravimo su vaikais lygiateisiškumo (apie tai šioje nutartyje detaliau pasisakoma žemiau). Tad teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, o šiuo atveju leidus atsakovei su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, skyrium gyvenančio tėvo teisės užtikrinamos ir jo praleidžiamo su vaikais laiko trukmė (kurią turi būti idealiuoju atveju siekiama suvienodinti abiejų tėvų atžvilgiu) reguliuojama būtent per skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Kitaip tariant, ieškovo "netekimai", "nepatogumai", leidus nepilnamečiams vaikams išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę kartu su motina, šiuo atveju yra kompensuojami teismo nustatoma intensyvia apelianto bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarka ir ženkliai didesnės papildomos naštos bei turtinių įpareigojimų vaikų motinai, o ne pačiam tėvui, įgyvendinant tokią tvarką, uždėjimą.

28.7. byloje nenustatyta ir jokiais įrodymais nepagrįsta jokių objektyvių aplinkybių ir priežasčių, kurios leistų spręsti, kad nuolatinis vaikų gyvenimas Jungtinėje Karalystėje su motina prieštarautų pačių nepilnamečių vaikų interesams, jiems pakenktų ir kad atitinkamai jų pasilikimas gyventi Lietuvoje būtų geresnė alternatyva. Priešingai, kaip buvo minėta, vaikų gyvenimo ir socialinė aplinka Jungtinėje Karalystėje atitiktų vaikų poreikius, atsakovė užtikrintų jų gyvenimo, mokymosi ir sveikatos apsaugą, gyvendami Jungtinėje Karalystėje, šalių vaikai gyventų kartu su motina bei dar dviem atsakovės ir jos sugyventinio bendrais vaikais, t. y. su savo mažaisiais broliu ir seserimi, tuo pačiu turėdami galimybę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, kaip matyti iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų bei jos išsakyta pozicija teismo posėdžio metu, taip pat iš pateiktų rašytinių įrodymų, neriboja (-o) ieškovo ir vaikų tarpusavio bendravimo, priešingai – skatina ir mato galimybę bendravimo tvarką dar labiau plėsti, neprieštarauja dėl ieškovo bendravimo su vaikais Jungtinėje Karalystėje.

Žemesnės instancijos teismas

29. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais bei padarytomis išvadomis jo 2021 m. rugsėjo 30 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, t. y. apelianto nuomone - identiškoje byloje, kurioje vaikų motinos tapatus reikalavimas leisti vaikams su ja išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę buvo atmestas neįrodžius, jog toks išvykimas geriausiai atitinka vaikų interesus ir nepažeidžia skyrium gyvenančio vaikų tėvo teisių, tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu negalima. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodomos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių faktinių aplinkybių, atitinkamai ir teisinės išvados abejose bylose negali būti vienodos: pirma, nurodomoje kasacinio teismo byloje vaikai ankščiau niekada nebuvo gyvenę Jungtinėje Karalystėje, nebuvo ten lankę ugdymo įstaigų ir būrelių, pramokę kalbą, gavę sveikatos priežiūros paslaugas, bandę adaptuotis ar adaptavęsi, kaip nagrinėjamoje byloje, o buvo tik trumpai kartą poilsiavę; antra, apelianto nurodomoje byloje vaikų motina nebuvo sukūrusi Jungtinėje Karalystėje kitos šeimos, neturėjo kitų nepilnamečių vaikų su Jungtinėje Karalystėje nuolat gyvenančiu ir dirbančiu asmeniu; trečia, nurodomoje byloje vaikų tėvas įrodinėjo vaikų ryšių su Lietuvoje gyvenančiais seneliais, kitais giminaičiais užtikrinimo svarbą, ko nėra nagrinėjamoje byloje.

30. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti ir apelianto argumentui, jog esamo status quo išsaugojimas labiausiai patenkins abiejų mažamečių vaikų geriausius poreikius ir nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų. Teismo nuomone, yra priešingai - uždraudimas atsakovei kartu su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę nagrinėjamos situacijos kontekste, kaip visiškai pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pakenktų kitų asmenų - kitų atsakovės nepilnamečių vaikų teisėms bei interesams (gyventi pilnoje šeimoje, turėti ryšį su broliais), neproporcingai apribotų atsakovės asmenines neturtines ir turtines teises (į šeimos ryšius – gyventi pilnavertį gyvenimą kartu su savo partneriu bei visais keturiais vaikais, vaikams gyvenant pilnoje šeimoje; turėti darbą ir savo darbines pareigas atlikti ne vien nuotoliniu būdu), taip pat pakenktų ir šalių nepilnamečių vaikų interesams gyventi pilnoje šeimoje kartu su motina bei savo mažaisiais broliu ir sese, tarp kurių, kaip konstatuota institucijų ir specialistų, dirbančių su vaikais, susiformavęs stiprus ir glaudus ryšis, kuris turi būti branginamas, o jų išsiskyrimas būtų žalingas vaikams.

31. Apelianto teiginiai, jog leidus vaikams išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, būtų pažeista jų psichika ir užtruktų jų psichinės sveikatos stabilizavimas, kad taip įvyko ankstesnio - neteisėto vaikų išvežimo į Jungtinę Karalystę atveju 2017 metais, atmestini. Visų pirma, šiuo metu priimamu teismo sprendimu vaikų išvežimas į Jungtinę Karalystę nebūtų netikėtas ir neteisėtas - jis būtų teisiškai sureguliuotas, aiškiai teisiškai apibrėžiant abiejų tėvų, įskaitant apeliantą, vaidmenį vaikų gyvenime, įvairius su vaikų statusu susijusius klausimus - tiek vaikų gyvenamąją vietą, tiek išlaikymo vaikams teikimo klausimus, tiek abiejų tėvų bendravimą su vaikais ir pan. Antra, šiuo metu priimamu teismo sprendimu vaikų išvežimas į Jungtinę Karalystę nebūtų jiems visiškai naujas ir atitinkamai jų psichikai galintis pakenti dalykas. Ankstesnė teigiama vaikų adaptavimosi Jungtinėje Karalystėje 2017 metais per pakankamai trumpą laiką (4 mėnesius), juo labiau, jiems tuo metu buvus jaunesnio amžiaus, patirtis leidžia pagrįstai manyti apie tokios adaptacijos sėkmę ir nežalingumą šiuo metu, kai vaikai išvyks į Jungtinę Karalystę nuolatiniam gyvenimui ir jų natūralios adaptacijos prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų ir aplinkos trukmė nebus ribojama, kai viskas vyks vaikams būnant vyresniems, kai vaikams Jungtinės Karalystės aplinka nebus visiškai nauja ir niekada nepatirta. Trečia, kaip matyti iš teismo psichologinės ekspertizės išvados, M. B., prisiminęs Jungtinę Karalystę, sako nežinantis, ar norėtų dar kada ten gyventi, tačiau čia pat spontaniškai pasakoja, kad jam ten gyventi patiko, jei važiuotų ten gyventi, viskas būtų gerai. Ekspertas darė išvadą, jog M. B. neidentifikuoja jokių grėsmių, jei tektų vykti vėl gyventi į Jungtinę Karalystę, jo abejonės daugiau kyla iš patiriamo lojalumo konflikto tėvams ir noro, kad šeima gyventų kartu.

32. Apeliaciniame skunde nurodydamas, kad vaikai turi teisę turėti stabilią aplinką su abiem tėvais ir teisę nejudėti, t. y. nekeisti gyvenamosios vietos, ieškovas suabsoliutina vaikų gyvenamosios aplinkos stabilumo sąvoką ir ją netinkamai aiškina. Vaiko teisė į stabilią gyvenamąją aplinką reiškia pastovumą ir stabilumą gyvenant su abiem tėvais (kai jų santuoka nenutraukta, santykiai geri ir gyvenama bendrą šeimyninį gyvenimą) arba pastovumą ir stabilumą gyvenant su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tuo pačiu pastovumą ir stabilumą bendraujant su skyrium gyvenančiu tėvu, o ne apskritai vaiko "nejudėjimą", jo buvimo vietos nekintamumą, kas tėvams, nutraukus santuoką ir/ar gyvenant skyrium, objektyviai neįmanoma, nes visuomet kuris nors iš tėvų gyvens atskirai nuo vaiko.

33. Šių nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė įrodė, kad vaikų išvykimas nuolat gyventi į užsienio valstybę (Jungtinę Karalystę) atitinka vaikų interesų viršenybės principą bei nepažeis skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) teisių.

Dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos

34. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tenkinus apeliacinio skundo reikalavimą ir neleidus atsakovei išvežti šalių nepilnamečius vaikus nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje, turi būti nustatyta vienoda bendravimo su vaikais tvarka, t. y. kiekvienas iš šalių (ieškovas ir atsakovė) po lygiai – po dvi savaites – bendrauja su nepilnamečiais vaikais. Savo reikalavimą grindžia tuo, jog skundžiamame sprendime nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka prieštarauja vaikų norams nepertraukiamai ir gyvai bendrauti su tėvu.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais dėl kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų, jog skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svarbiems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu, ir kad bendravimo su vaiku tvarka pirmiausiai turi būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvu, suvienodinimą. Kita vertus, teigti, jog pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą ir leidus jai su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi ir Jungtinę Karalystę, nustatyta apelianto bendravimo su Jungtinėje Karalystėje gyvensiančiais sūnumis tvarka pažeistų aukščiau nurodytus teismų praktikoje suformuotus reikalavimus, įskaitant skyrium gyvenančio ieškovo teises, iškreiptų abiejų tėvų teisių ir interesų pusiausvyrą, negalima. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog apeliantui nėra užtikrinamos vienodos ir/ar maksimalios ginčo situacijoje teisės bei galimybės dalyvauti vaikų gyvenime, auklėjime, bendrauti su vaikais, kadangi nepaisant to, kad vaikai su jų motina, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, gyventų užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), tačiau:

35.1. apeliantui suteikiama neribota nei laiko (trukmės), nei priemonių prasme galimybė bendrauti su savo vaikais nuotoliniu būdu (telefonu, įvairiomis elektroninio ryšio priemonėmis - el. paštu, programėlių ir platformų, užtikrinančių tiek garso, tiek vaizdo ryšį, pagalba ir t.t.);

35.2. apeliantui suteikiama galimybė bendrauti su savo vaikais būtent jo paties gyvenamojoje vietoje (Lietuvoje) iš esmės per visas vaikų atostogas (išskyrus vienas iš dviejų didžiųjų metų švenčių ir su jomis sutampančių atostogų laikotarpį), t. y. ne mažiau kaip 4 savaites vasaros atostogų metu (kas yra daugiau negu pusė vaikų vasaros atostogų laiko, kadangi tokios atostogos Jungtinėje Karalystėje paprastai nesiekia ir 2 mėnesių); per vieną iš dviejų didžiųjų metų švenčių (Šv. Kalėdas / Šv. Velykas) ir su ja sutampančias atostogas (kas bylos duomenimis gali sudaryti net iki 20-25 dienų, t. y. apie 3 savaites); per visas kitas papildomas vaikų ugdymo įstaigose suteikiamas atostogas, kurių, kaip matyti iš bylos medžiagos, gali būti net 6 kartai (o vidutiniškai laikant, kad tokių vienerių atostogų trukmė yra 1 savaitė, tai reikštų atsakovo bendravimą dar apie 6 papildomas savaites); tokiu būdu matyti, kad atsakovo betarpiškas tiesioginis bendravimas vaikų atostogų metu per metus gali siekti iki 13-14 savaičių;

35.3. visais aukščiau nurodytais vaikų bendravimo su tėvu atvejais būtent atsakovei - vaikų motinai uždedama pareiga pačiai organizuoti vaikų pristatymą (atvykimą) į Lietuvą bendravimui su tėvu savo lėšomis, t. y. išimtinai atsakovei tenka visa organizacinė, techninė, psichologinė, finansinė tėvo bendravimo su vaikais užtikrinimo apelianto gyvenamojoje vietoje (Lietuvoje) našta;

35.4. apeliantui suteikiama iš esmės neribota galimybė bet kada savo iniciatyva pačiam atvykti į vaikų gyvenamąją vietą užsienyje ir bendrauti su jais tiek darbo dienomis, tiek nepertraukiamai (su nakvynėmis) savaitgaliais;

35.5. tėvams visuomet suteikiama galimybė susitarti dėl dar platesnių ir intensyvesnių, nei nustatyta teismo sprendime, ieškovo bendravimo su vaikais galimybių, atsakovei viso teismo proceso metu rodžius geranoriškumą bei pasirengimą suteikti ieškovui maksimalių laiką bendravimui su vaikais.

36. Nesant faktinio ir teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl leidimo atsakovei išvežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę, nėra pagrindo atitinkamai naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo būtent su tokiu išvykimo leidimu betarpiškai susietą tėvo bendravimo su vaikais tvarką bei nustatyti ją tokią, kokią savo apeliaciniame skunde prašo ieškovas, t. y. nustatyti, jog apeliantas ir vaikų motina su vaikais bendrauja po dvi savaites pakaitomis, kadangi tokį apeliacinio skundo reikalavimą (jog apeliantas ir vaikų motina su vaikais bendrauja po dvi savaites pakaitomis) ieškovas pareiškė kaip išvestinį iš reikalavimo neleisti atsakovei išvykti su nepilnamečiais vaikais nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, o pastarasis reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

37. Pažymėtina, kad net ir vertinant minėtą reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos atsietai nuo reikalavimo leisti su vaikais išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, jis šiuo atveju negalėtų būti tenkinamas, nes tai reikštų neprotingą ir vaikų interesus pažeidžiantį jų kilnojimą kas 2 savaites iš vienos valstybės į kitą, atitinkamai mažiausiai 2 skrydžius lėktuvais kas mėnesį, akivaizdžiai sutrikdytų vaikų mokymosi, ugdymo režimą, pažeistų vaikų teisę į stabilią gyvenamąją aplinką, reikštų neprotingų tokioje situacijoje finansinių išlaidų patyrimą ir pan.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną (savaitę, mėnesį) pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų.

39. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką -„50:50 procentų laiko“ - teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969).

40. Nagrinėjamu gi atveju susiklosto situacija, kai kiekvieno iš tėvų gyvenamoji vieta yra ne tik skirtingose miesto dalyse ar miestuose, bet ir skirtingose valstybėse, tarp kurių atstumas yra pakankamai didelis ir gali būti įveiktas tik kelių valandų lėktuvų skrydžiu ar dar ilgesnės trukmės kelione kitomis transporto priemonėmis, kas atitinkamai pareikalautų papildomų finansinių išlaidų, vaikų nuolatinė ugdymo vieta, socialiniai ryšiai būtų tik vienoje iš valstybių, atitinkamai kito iš tėvų, kuriam tektų vaikų pristatymo / paėmimo našta, užimtumas, interesai taptų rimta kliūtimi tokios tvarkos įgyvendinimui. Taigi, nagrinėjamos situacijos kontekste maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaikų praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų - realiai neatitiktų vaikų interesų, būtų sunkiai įgyvendinamas. Apeliacinės instancijos vertinimu, vaikų poreikis vienodai jausti kiekvieno tėvo meilę, dėmesį ir rūpestį šiuo atveju užtikrintinas per tokią optimalią apelianto bendravimo su vaikais tvarką, kokia nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Dėl kitų apeliacinių skundų reikalavimų

41. Nesant faktinio ir teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo tiek dalyje dėl leidimo atsakovei išvežti nepilnamečiu vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę, tiek dalyje dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, nėra pagrindo atitinkamai ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš ieškovo, kadangi tokį apeliacinio skundo reikalavimą ieškovas pareiškė kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti / pakeisti kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, o jie šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo netenkintini.

42. Dėl identiškų argumentų nėra pagrindo tenkinti ir apelianto skundo reikalavimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. papildomo sprendimo, kuriuo išspręstas pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių patenkintų / atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporciją (patenkinta 80 proc. priešieškinio reikalavimų, o ne 75 procentai, kaip teigiama apeliaciniame skunde), tačiau teismas neturi pagrindo su tokiu ieškovo argumentu sutikti, kadangi ieškovas, grįsdamas šį savo reikalavimą (dėl 75 proc. patenkintų priešieškinio reikalavimų) ir nurodydamas, kad 100 proc. buvo patenkinti du atsakovės reikalavimai (dėl leidimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę bei vaikų gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo), kiti du reikalavimai (dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo) buvo patenkinti 50 proc., eliminuoja bei ignoruoja dar vieną atsakovės reikalavimą – dėl valstybės išmokų vaikams priteisimo, kuris pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas 100 proc. Taigi, dėl šių argumentų nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. priimto papildomo sprendimo.

43. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) / papildomo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą, išvykstant su vienu iš tėvų nuolat gyventi į užsienio valstybę, be kito tėvo sutikimo, atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymą, išlaikymo vaikams priteisimą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos nurodytais aspektais, todėl apeliacinių skundų argumentais naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą nėra teisinio pagrindo. Taigi, apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimas ir 2022 m. lapkričio 9 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą / papildomą sprendimą, apelianto (ieškovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, tuo tarpu iš apelianto M. B. atsakovės L. V. naudai priteistinos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokatės paslaugoms), patirtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apelianto (ieškovo) M. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą ir 2022 m. lapkričio 9 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovės L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko