- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- e2S-2126-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10281-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- L. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei L. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei pagal atsakovės L. V. priešieškinį M. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei L. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei pagal atsakovės L. V. priešieškinį M. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų M. B. ir A. B. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės L. V. laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas, paskiriant ieškovą lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, patvirtinti laikinąja bendravimo su vaikais tvarką.
3. Atsakovė L. V. kartu su priešieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečių vaikų M. B. ir A. B. laikiną gyvenamąją vietą su jų motina L. V., suteikti L. V. leidimą kartu su vaikais grįžti į dabartinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo M. B. ir atsakovės L. V. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną nepilnamečių vaikų M. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su motina ieškove L. V. iki sprendimo byloje priėmimo. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovei L. V. išvežti vaikus M. B. ir A. B. iš Lietuvos į kitą valstybę, be ieškovo M. B. sutikimo, iki sprendimo byloje priėmimo. Nepatenkintose dalyse prašymus atmetė. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš ieškovo M. B. laikiną išlaikymą vaikams M. B., A. B. periodinėmis išmokomis po 150,00 kiekvienam vaikui kas mėnesį, iki sprendimo byloje priėmimo.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą konstatavo, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas iki sprendimo priėmimo, t. y. vaikų paėmimas iš motinos ir perkėlimas gyventi su tėvu neišvengiamai pakeis vaikų priežiūrą, gyvenimo režimą ir sąlygas, prie kurių vaikai yra pripratę, kas gali neigiamai atsiliepti vaikų emocinei bei psichologinei būsenai, fizinei sveikatai. Todėl neturint duomenų, kad vaikų motina netinkamai vaikus prižiūri ir jais rūpinasi, nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių skubiai, iki sprendimo byloje priėmimo, turėtų būti pakeista šalių vaikų, gyvenančių su motina, gyvenamoji vieta, ieškovo prašymą nustatyti šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu pripažino iš esmės nepagrįstu.
6. Atmetęs ieškovo prašymą dėl laikinos vaikų M. B. ir A. B. gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatęs su vaikų motina, pirmosios instancijos teismas atitinkamai kaip nepagrįsto netenkino ieškovo prašymo dėl laikino išlaikymo vaikams iš motinos priteisimo bei dėl laikinos atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepritaikius ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir nedraudžiant atsakovei iki teismo sprendimo byloje priėmimo be ieškovo sutikimo išvykti su vaikais į kitą valstybę, gali būti pažeistos mažamečių šalių vaikų teisės ir interesai, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
8. Pirmosios instancijos teismas siekdamas apsaugoti vaikų ir jų motinos, su kuria nustatoma vaikų laikinoji gyvenamoji vieta, turtinus ir kitus interesus, savo iniciatyva iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą vaikams po 150,00 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas M. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-l 5952-391/2018 dalį, kuria atmestas prašymas dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu bei atitinkamai išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir pritaikyti šią laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų M. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu M. B. iki sprendimo byloje priėmimo.
10. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino, jog būtent atsakovės elgesys yra pripažintas kaip neteisėtas pagal Hagos konvenciją dėl vaiko grobimo civilinių aspektų ir šis faktas konstatuotas 2018 m. kovo 14 d. Anglijos Aukščiausio Teisingumo teismo Šeimos skyriaus sprendimu. Būtent atsakovė vienašališkai pakeitė nepilnamečių vaikų aplinką išveždama juos 2017 m. gruodžio mėn. į Angliją ir tokiu būdu ne tik apribodama galimybes ieškovui kaip tėvui tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, bet ir pažeisdama vaikų interesus bei poreikius gyventi jiems įprastoje aplinkoje, bendrauti su artimaisiais giminaičiais, lankyti ugdymo įstaigą bei būti prižiūrimiems savo tėvo. Teismas nepagrįstai ir akivaizdžiai paneigia faktą, kad vaikų gyvenimas su tėvu jiems įprastoje (iki pagrobimo) aplinkoje, kurioje jie augo ir tenkino kasdienius poreikius (t.y. šalių nuosavybės teise priklausančiame name) yra labiau atitinkantis vaikų interesus, nei gyvenimas atsakovės išnuomotame būste. Apeliantas pažymėjo, jog teismas visiškai neargumentuoja, kodėl tik motinos globa yra svarbi, ir kodėl tėvo globa yra kokybiškai blogesnė, ir kuo ta globa tokiu atveju skiriasi nuo atsakovės teikiamos globos. Teismas nepateikia nei vieno argumento, kodėl ieškovas kaip tėvas, kuris rūpinosi vaikais iki jų pagrobimo, nebegali po atsakovės neteisėto vaikų trijų mėnesių laikymo Jungtinėje Karalystėje, toliau rūpintis vaikų priežiūra ir jų poreikiais. Atkreipė dėmesį, jog teismui nustačius laikinąją vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, ji jau derina savo išvykas (10 dienų trukmės) palikdama rūpintis vaikais trečiuosius asmenis.
Atsiliepimas
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su motina.
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
14. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
15. Bylos medžiaga nustatyta, jog šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu apeliantas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių pakeitė nagrinėjamoje byloje skundžiamos 2018 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovo prašymai dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo, laikino išlaikymo vaikams iš atsakovės priteisimo bei laikinos atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, t.y. iš esmės tenkino ieškovo prašymus, kurie buvo atmesti 2018-04-26 nutartimi apskųsta nagrinėjamoje byloje.
16. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi bylos dėl ieškovo pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties pagrįstumo sustabdytas iki bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2S-2202-619/2018 pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties.
17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2202-619/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovo M. B. prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl nepilnamečių vaikų M. B. ir A. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo ir laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
18. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių darbo pobūdį ir darbo vietas, galimybes skirti laisvą nuo darbo laiką vaikų poreikiams ir interesams, konstatavo, kad atsakovė turi didesnes galimybes užtikrinti, kad būtų atliepta į nepilnamečių vaikų poreikius tiek juos vedant ir pasiimant iš darželio, tiek organizuojant maitinimą, laisvalaikį, tiek sprendžiant situacijas ir problemas, kuriose tėvų dalyvavimas būna reikalingas neatidėliojant ir nedelsiant. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog šalių vaikai nuo gimimo gyvena atsakovės prižiūrimi, su atsakove vaikai gyveno Jungtinėje Karalystėje, su atsakove gyvena ir grįžus į Lietuvą. Pažymėjo, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad esama aplinka, t.y. gyvenimas su motina, šalių vaikams tapo nesaugus, kas pagal teismų praktiką pripažįstama reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė nagrinėjamoje byloje skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties motyvams, jog vaikų paėmimas iš atsakovės ir perkėlimas gyventi su ieškovu neišvengiamai pakeis vaikų priežiūrą, gyvenimo režimą ir sąlygas, prie kurių vaikai yra pripratę, kas gali neigiamai atsiliepti vaikų emocinei bei psichologinei būsenai, fizinei sveikatai.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
20. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį šioje byloje (užtikrinti vaikų interesus ir stabilią gyvenamąją aplinką iki sprendimo byloje priėmimo) bei į aplinkybę, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi konstatuota, jog geriausiai šalių nepilnamečių vaikų interesus užtikrins laikinos jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, darytina išvada, kad ieškovo atskirojo skundo dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo yra netikslingas, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebesukelia jokių procesinių pasekmių. Dėl išvardintų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, dėl ko apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties nutraukti.