- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-576-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05396-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. R., E. R.
- Ieškovas
- D. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. R. ir E. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-506-940/2020 pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovams R. R., E. R. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. T. prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir E. R. 831,17 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 2019-09-13 sudarė naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį su atsakove R. R. ir nusipirko 2009 m. gamybos Audi A 4 automobilį (toliau - automobilis), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dėl automobilio pirkimo derybos vyko su atsakovu E. R. (atsakovės sūnumi) bei šalių sutarimu į jo banko sąskaitą jis pervedė avansą ir likusią kainą už automobilį – iš viso 4 300 Eur. Teigė, kad automobilis buvo po eismo įvykio, su matomais išoriniais kėbulo ir važiuoklės pažeidimais. Nuvažiavus vos 59 km ir 2019-10-04 atlikus automobilio variklio diagnostiką UAB „Melga“, buvo nustatyti variklio gedimai, kurie nėra susiję su 2019-08-23 eismo įvykio metu automobilio patirtais išoriniais pažeidimais. Nurodė, kad sudarant pirkimo ? pardavimo sutartį automobilis buvo neeksploatuojamas dėl patirtų važiuoklės ir kėbulo pažeidimų, todėl jis neturėjo galimybės pilnai išbandyti automobilį, o atsakovai neatskleidė jam informacijos apie automobilio variklio gedimus, kurių apžiūros metu nebuvo galima pastebėti. Be to, jam nebuvo atskleistos aplinkybės, kad automobilis 2018 m. buvo apgadintas eismo įvykio metu, kurio pasėkoje buvo tvarkoma automobilio aušinamo sistema, keičiamas radiatorius. Pagal UAB „Melga“ pateiktą sąmatą, variklio gedimo pašalinimui reikalingas variklio remontas, kurio kaina 811,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atlikta automobilio diagnostika, kuri kainavo 20 Eur, prašė priteisti ir šiuos nuostolius.
Atsiliepimas
3. Atsakovai ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad 2019-09-12 ieškovas apžiūrėjo parduodamą automobilį, matė, jog po autoįvykio iš variklio buvo išbėgęs skystis ? tepalai ar aušinimo skystis. Tai buvo užfiksuota ir nuotraukose, patalpintose internetiniame skelbimų portale. Nurodė, kad ieškovas užvedė variklį ir įsitikino, jog variklis vedasi ir dirba, matė, jog prietaisų skydelyje dega daug lempučių, kurios rodo variklio sistemos gedimus ir veikimo sutrikimus. Teigė, kad automobilis buvo po autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas ne tik kairės pusės šonas ir važiuoklė, tačiau ir variklis, todėl sutarė automobilį parduoti už mažesnę kainą nei buvo nurodyta skelbime, tai yra už 4 300 Eur. Nurodė, kad ieškovo nurodyti variklio trūkumai yra variklio perkaitimo požymiai ir tikėtina variklio kaitimo priežastis – per mažas aušinimo skysčio kiekis aušinimo sistemoje. Tvirtino, kad ieškovui nesutvarkius per autoįvykį pažeistos aušinimo sistemos sandarumo, ar nepapildžius aušinimo skysčio, variklis perkaito ir karštis deformavo variklio cilindrų galvutę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-04-20 sprendimu ieškovo D. T. ieškinys tenkintas iš dalies, solidariai iš atsakovų priteistas 664,94 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-26), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 337,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. T. naudai. Kita ieškinio dalis atmesta. Be to, iš atsakovų priteista po 6,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės pajamas.
5. Teismas nustatė, kad ginčo objektu esantis automobilis Audi A 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas 2019-08-23 eismo įvykio metu. Nors eismo įvykio deklaracijoje atsakovas E. R. nurodė, kad apgadintas automobilio variklis, tačiau tokių duomenų nei atsakovų pateiktoje informacijoje draudikui, nei draudiko teismui pateiktoje žalos administravimo byloje esančiuose remonto išlaidų sąmatose, nėra. Nurodė, kad šalių paaiškinimais nustatyta, jog automobilis 2018 m. buvo patekęs į eismo įvykį, ko pasėkoje buvo keistas automobilio radiatorius. Nustatė, kad skelbimą dėl parduodamo automobilio ieškovas 2019-08-12 rado interneto portale www.autoplius.lt. Skelbime buvo nurodyta automobilio techninės apžiūros galiojimo data, automobilio rida ir tai, kad automobilis yra po eismo įvykio – eismo įvykio metu padaryti automobilio apgadinimai išsamiai detalizuoti nebuvo. 2019-09-12 ieškovas apžiūrėjo parduodamą automobilį, tačiau speciali apžiūra servise, automobilio diagnostika, prieš perkant automobilį nebuvo atlikta. 2019-09-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovas nusipirko automobilį Audi A 4, kuris sutarties sudarymo metu, po 2019-08-23 eismo įvykio, buvo faktiškai neeksploatuojamas. Pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė atsakovė R. R. bei ieškovo vardu kitas, byloje nenustatytas, asmuo. Už automobilį ieškovas D. T. sumokėjo atsakovui E. R.. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl šių aplinkybių, automobilio važiuoklės ir kėbulo pažeidimų, padarytų 2019-09-23 eismo įvykio metu, nėra. Be to, nurodė, kad nėra ginčo, jog skelbime nurodyta automobilio rida buvo 265 477 km, o atliekant variklio diagnostiką UAB „Melga“ ? 265 536 km. Byloje nepaneigta, kad ieškovas automobilį įsigijo savo asmeninių poreikių tenkinimui.
6. Nustatė, kad 2020-01-07 pažymoje UAB „Melga“ nurodė, jog atlikus pirminę automobilio Audi A 4 apžiūra, buvo nustatytas variklio gedimas, dėl kurio reikalingas remontas. Apžiūros metu patikrinus transporto priemonės aušinimo sistemos skysčio lygį, nustatyta, kad lygis buvo ties minimalia žyma, tačiau ne žemiau rekomenduojamos normos. Automobilio apžiūros metu nedegė jokie įspėjamieji ženklai, kurie galėtų rodyti variklio aušinimo skysčio trūkumą. Teismas nurodė, kad reikalavimą ieškovas grindžia UAB „Melga“ preliminaria 2019-10-07 darbų sąmata, kuri sudaryta atlikus variklio diagnostiką. Sąmatoje nurodyta, kad automobiliui Audi A 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra būtini šie variklio remonto darbai ir detalės: 1) variklio cilindrų galvutės tarpinės keitimas, kaina su nuolaida ir PVM ? 405,60 Eur, valandos įkainis 39 Eur; 2) variklio cilindrų galvutės tarpinių komplektas 1 vnt. ? 158,17 Eur; 3) variklio galvutės patikra ir šlifavimas 1 vnt. ? 180 Eur; 4) Shell 5W-30 alyva 4,5 l, 1 l kaina 10 Eur, iš viso 45 Eur; 5) 5 litrai raudono antifrizo G 12 ? 14 Eur; 6) alyvos filtras 1 vnt. ? 8,40 Eur. Iš viso už darbą, detales, medžiagas paskaičiuota 811,17 Eur dydžio sąmata. Nustatė, kad už automobilio patikrą ieškovas UAB „Melga“ sumokėjo 20 Eur.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į servisą dėl variklio diagnostikos, nurodydamas, kad kaista variklis, dingsta aušinimo skystis, padidėjęs dūmingumas (2019-10-04 UAB „Melga“ pažyma). Ieškovo paaiškinimais šiuos trūkumus jis pastebėjo nuvažiavus 59 km, kai praėjus porai savaičių po automobilio įsigijimo, jį suremontavo ir pradėjo eksploatuoti.
8. Šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad 2019-09-12 atvykęs apžiūrėti automobilio ieškovas buvo trumpai jį užvedęs. Ginčo byloje dėl šių aplinkybių ir pateiktų skelbimo nuotraukų, kuriose prie kairio priekinio automobilio rato matyti dėmė, nėra. Sutiko su ieškovo teiginiais, kad vien iš nuotraukų nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas aiškiai turėjo suprasti, jog nuotraukoje matoma dėmė yra išbėgęs aušinimo skystis ar tepalai. Nurodė, kad nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo pažeistas langų skysčio bakelis, kuris yra automobilio kairėje pusėje prie priekinio rato (vietoje kurioje užfiksuota dėmė), ir ieškovo teigimu šios aplinkybės jam buvo žinomos. Konstatavo, kad nurodytą automobilio detalės pažeidimą patvirtina ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo, administravusio 2019-08-23 eismo įvykį, žalos byloje esanti patikslinta 2019-09-03 sąmata, kurioje nurodyta, kad turi būti keičiamas langų plovimo bakelis bei žalos administravimo byloje esančios nuotraukos.
9. Teismas sprendė, kad atsakovų pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli ir prieštaringa. Atsakovų teiginių, kad nuotraukose, patalpintose internetiniame skelbimų portale, kuriose matyti dėmė prie kairės pusės automobilio rato, yra aušinimo ar tepalų skysčio dėmė, todėl ieškovui turėjo būti žinoma ir suprantama, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ir variklis, o nustatyti variklio gedimai yra pasekmė to, kad ieškovas neremontavo aušinimo sistemos, nepatvirtina jokie objektyvūs leistini įrodymai ir yra subjektyvus atsakovų vertinimas. Sprendė nesant pagrindui netikėti ieškovo paaiškinimais, jog trumpai užvedus automobilį ir jį apžiūrint 2019-09-12 prietaisų skydelyje nedegė indikatoriai, kurie rodytų variklio, aušinimo sistemos gedimus, nes šie teiginiai, priešingai nei atsakovų pozicija, neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams.
10. Iš 2019-09-13 transporto priemonės pirkimo ? pardavimo sutarties teismas nustatė, jog yra nurodyti ne visi Motorinės transporto priemonės pirkimo ? pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše nurodyti duomenys. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiu, kad ieškovas, pirkdamas automobilį po eismo įvykio, prisiėmė visą riziką, susijusią su automobilio trūkumais, todėl jo nerūpestingas elgesys yra reikšmingas ir esminis sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodinėjimo faktą. Konstatavo, kad pirkėjas turi tik teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), bet ne pareigą, o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Sprendė, kad transporto priemonės pardavėjai (atsakovai) sutarties sudarymo metu neatskleidė pirkėjui visų žinomų automobilio trūkumų, kurie vizualiai nebuvo matomi ir neįrodė, kad variklio gedimasi atsirado ieškovui D. T. netinkamai eksploatuojant ar netinkamai remontuojant automobilį (CPK 176, 178, 185 straipsniai).
11. Laikė esant labiau tikėtina, kad UAB „Melga“ pažymoje nurodyti variklio trūkumai buvo ir atsirado iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir buvo užslėpti bei neatskleisti ieškovui. Nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, neįrodė, jog nėra atsakingi už automobilio variklio trūkumus ar, kad automobilio pirkimo ? pardavimo metu šie automobilio trūkumai buvo aptarti su ieškovu ir buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovas D. T. be specialaus tyrimo būtų galėjęs juos pastebėti (CPK 178 straipsniais).
12. Įvertinęs byloje surinktų aplinkybių visumą, teismas pripažino ir paties ieškovo nerūpestingumą ir neapdairumą perkant automobilį. Nurodė, kad ieškovas, kaip rūpestingas ir atidus, turintis specialių žinių, automobilių elektrotechniko išsilavinimą, nenaujo automobilio, kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu ir nesutvarkytas, pirkėjas, detaliau nepatikrinęs automobilio būklės, taip pat prisiėmė riziką susijusią su automobilio technine būkle jo pirkimo metu.
13. Teismas konstatavo abiejų sutarties šalių atsakomybę – ieškovo už rizikos prisiėmimą, perkant transporto priemonę su trūkumais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo esminiai ir paslėpti, kurių ieškovas protingai negalėjo tikėtis, o atsakovams už tai, kad pardavė neatskleistos kokybės transporto priemonę ir darė išvadą esant pagrindui priteistinų nuostolių dydį mažinti 20 proc. bei iš atsakovų solidariai priteisti 664,94 Eur ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-11-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai tenkintų bei atmestų reikalavimų dalimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovai R. R. ir E. R. prašo 2020-04-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Teigia, kad sprendimas yra neteisėtas, nes teismas neteisingai vertino įrodymus ir darė neteisingas išvadas bei padarė procesinius teisės pažeidimus.
16. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju automobilio variklio defektai atsirado jau po jo perdavimo ieškovui (pirkėjui), jam 4 mėnesius jį eksploatuojant, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog variklis sugedo dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Vienintelis įrodymas, kuriuo vadovavosi teismas, konstatuodamas, kad ginčo variklis yra su defektais, yra 2019-10-04 UAB „Melga“ pažyma, tačiau, apeliantų vertinimu, šia pažyma negalima vadovautis, nes nėra aiški pažymą pasirašiusio asmens kompetencija, nepaneigta, jog pažymoje nurodyti darbai nėra variklio einamasis remontas dėl natūralaus nusidėvėjimo, o yra būtent defektai, kurie gali būti traktuotini kaip užslėpti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sąmata dėl variklio remonto darbų užsakymo yra kvalifikuojama kaip atsakovų parduoto daikto paslėpti trūkumai, kurie nebuvo žinomi ir akivaizdūs ieškovui. Nurodo, kad ieškovas pirko automobilį per internetinį skelbimų portalą „Autoplius“, kuriame buvo matyti, jog automobilis parduodamas po avarijos. Apžiūrėjęs automobilį, ieškovas D. T. patvirtino, kad akivaizdu, jog automobilis avarijos metu buvo stipriai apgadintas, todėl ieškovas, kaip pirkėjas, pats akivaizdžiai matė, kad perka seną, po avarijos apgadintą automobilį savo rizika. Teigia, kad kiekvienam atidžiam ir rūpestingam pirkėjui yra akivaizdu, kad po automobilio avarijos bet kuriuo metu gali paaiškėti papildomi išoriškai nematomi automobilio trūkumai. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, todėl ieškovas, kuris yra savo srities profesionalas, dirbantis UAB „Tokvila“ (kuri yra oficiali Toyota automobilių platintoja) pardavėju konsultantu, žinodamas apie tai, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, turėjo žinoti apie galimus kitus, ne tik išoriškai matomus, daikto trūkumus. Nurodo, kad šios aplinkybės paneigia jų civilinę atsakomybę dėl galimai nustatytų daikto trūkumų.
18. Tvirtina, kad ieškovas nepateikė duomenų, kokiame autoservise buvo atliekami automobilio remonto darbai po eismo įvykio, nepateikė jokių įrodymų apie atliktų darbų apimtis, tame tarpe ir galimą variklio remontą, o automobilis po pirkimo buvo eksploatuojamas net 4 mėnesius. Nurodo, kad iš teismui ieškovo pateiktos 2019-10-04 UAB „Melga“ Paraiškos remontuoti automobilį perdavimo - priėmimo akto bei 2019-10-07 Preliminarios automobilio remonto darbų sąmatos, matyti, jog yra sumokėta tik 20 Eur, todėl tik šią sumą galima traktuoti kaip ieškovo patirtą žalą.
19. Nurodo, kad nepaneigta, jog nustatyti variklio gedimai - kaista variklis; dingsta aušinimo skystis; padidėjęs dūmingumas; variklio remontui reikalinga keisti cilindrų galvutės tarpinę; šlifuoti variklio cilindrų galvutę, yra netinkamo variklio eksploatavimo rezultatas, kurio metu perkaito variklis.
20. Teigia, kad apie parduodamą naudotą automobilį ieškovas sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, kuriame buvo automobilio fotonuotraukos avarijos vietoje, vėliau ieškovas atvyko automobilio apžiūrėti, užvedė variklį, tačiau sudaryti sutarties neatvyko, o atsiuntė savo atstovą, kuris sudarė sutartį ir išsigabeno automobilį. Nurodo, kad automobilio variklio skysčių tekėjimas, yra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, todėl konstatuotina, kad ieškovas D. T. žinojo ir galėjo žinoti visus šio automobilio, ne tik važiuoklės, trūkumus ir prisiėmė riziką už automobilio gedimą, nes netvarkė aušinimo sistemos sandarumo.
21. Teigia, kad ieškovas galėjo ir turėjo įvertinti galimus defektus, kurie yra būdingi transporto priemonėms, kurios eismo įvykių metu yra apgadinamos. Nurodo, kad ieškovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek ginčo sąlygomis buvo būtina, nes pirkdamas ginčo transporto priemonę nenumatė ir tinkamai neįvertino galimybės (rizikos) dėl papildomai šiame automobilyje galinčių atsirasti su avarija susijusių gedimų, nors galėjo ir turėjo tokias prielaidas padaryti ir jas atsakingai įvertinti.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodo, kad teismui pateikti ir išreikalauti duomenys, priešingai nei teigia apeliantai, patvirtina, kad jis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų sąlygoję automobilio defektų atsiradimą jau po daikto perdavimo. Automobilio trūkumai paaiškėjo po daikto perdavimo, tačiau šių trūkumų priežastys atsirado iki daikto perdavimo. Teigia, kad vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovų teiginių, kad nustatyti variklio gedimai yra pasekmė to, kad jis neremontavo aušinimo sistemos, nepatvirtina jokie objektyvūs leistini įrodymai ir tai yra subjektyvus atsakovų vertinimas. Be to, apeliantai melagingai teigia, kad automobilį jis eksploatavo 4 mėnesius, nes automobilį nupirko 2019-09-13, o 2019-10-04 automobilis buvo perduotas autoservisui dėl variklio gedimų, todėl realiai automobilį jis eksploatavo nepilną mėnesį, ką patvirtina ir užfiksuota automobilio rida, nuvažiuoti 59 km.
24. Tvirtina, kad teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Melga“ nustatytais automobilio trūkumais, nes įmonės veiklos sritis yra automobilių remontas, joje dirba kvalifikuoti specialistai, pateiktus dokumentus pasirašė tiek autoserviso meistras, tiek padalinio vadovas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai nekėlė klausimų dėl UAB „Melga“ kompetencijos, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą.
25. Nurodo, kad automobiliui sugedus, UAB „Melga“ atliko pirminę automobilio techninę apžiūrą, kurios metu buvo konstatuota, jog būtina remontuoti variklį bei sudaryta preliminari darbų sąmata - 811,17 Eur. Teigia, kad išardžius variklį, paaiškėjo naujos aplinkybės - automobilio apžiūros ir defektavimo metu nustatyta išmetimo dujų patekimas į aušinimo sistemą, nuėmus variklio galvutę matosi pažeista išdegusi variklio galvutės plokštuma, įtrūkimai prie pakaitinimo žvakių kanalų, pažeistas ir apdegęs variklio stūmoklis. Tvirtina, kad buvo nustatyta daugiau pažeidimų nei per pirminę apžiūrą. Nurodo, kad tokie rimti variklio defektai yra sąlygoti priežasčių, buvusių iki automobilio perdavimo jam, o ne atsiradę nuvažiavus vos 59 kilometrus. Atitinkamai, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl variklio gedimo, išaugo ir remonto darbų kaina - 1 774,75 Eur, todėl jo žala ir nuostoliai padidėjo du kartus, lyginant su ieškinio nagrinėjimo metu buvusiais duomenimis, todėl net patenkinus ieškinį, jo patirta žala nebus pilnai atlyginta ir jis nebus grąžintas į padėtį, kurioje būtų, jeigu būtų nusipirkęs automobilį be paslėptų trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovų R. R. ir E. R. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
27. Ieškovas D. T. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus - 2020-06-03 UAB „Melga“ defektavimo aktą, iš kurio, ieškovo teigimu, matyti, jog jau pradėjus automobilio remonto darbus paaiškėjo naujos aplinkybės dėl kitų gedimų yra išaugusios remonto kainos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai minėtas teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgęs į šį teisinį reglamentavimą, aplinkybę, jog papildomi automobilio trūkumai buvo nustatyta jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o ieškovas jokių reikalavimų dėl sprendimo pagrįstumo nereiškia, konstatuotina, kad minėti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundžiamo sprendimo metu buvusios faktinės situacijos teisinio vertinimo, todėl juos atsisakoma priimti.
28. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatomis, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).
29. Kartu pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.), todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas D. T. atsakovams R. R. ir E. R. pareiškė ieškinį dėl 831,17 Eur nuostolių už 2019-09-13 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto automobilio trūkumus atlyginimo. Byloje nustatyta, kad automobilis buvo perkamas po 2019-08-23 įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo pažeistas automobilio kėbulas bei važiuoklė. Ieškinį D. T. grindė aplinkybe, jog įsigijus automobilį, juo nuvažiavus vos 59 km ir 2019-10-04 atlikus automobilio variklio diagnostiką UAB „Melga“, autoservise buvo nustatyti variklio gedimai, kurie nėra susiję su 2019-08-23 eismo įvykio metu automobilio patirtais išoriniais pažeidimais bei kurių pašalinimo kaina yra 811,17 Eur. Ieškovas nurodė, kad sudarant pirkimo ? pardavimo sutartį automobilis buvo neeksploatuojamas dėl patirtų važiuoklės ir kėbulo pažeidimų, todėl jis neturėjo galimybės pilnai išbandyti automobilį, o atsakovai neatskleidė informacijos apie automobilio variklio gedimus, kurių apžiūros metu nebuvo galima pastebėti. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad automobilio pardavimo metu buvo akivaizdžiai matoma, jog po eismo įvykio buvo apgadintas ne tik automobilio kairės pusės šonas ir važiuoklė, tačiau kažkiek ir variklis, ką patvirtina nuotraukose matomas iš variklio išbėgęs skystis ? tepalai ar aušinimo skystis, o prietaisų skydelio rodmenys indikavo variklio sistemos gedimus ir veikimo sutrikimus, dėl ko šalys susitarė automobilį parduoti už mažesnę kainą nei buvo nurodyta skelbime. Tvirtino, kad atsiradę automobilio variklio defektai yra netinkamo automobilio eksploatavimo rezultatas, ieškovui pilnai nesutvarkius automobilio variklio sistemos po 2019-08-23 eismo įvykio.
31. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą esant labiau tikėtina, kad ieškovo pateiktoje UAB „Melga“ pažymoje nurodyti variklio trūkumai buvo ir atsirado iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, buvo užslėpti bei neatskleisti ieškovui. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ir neįrodė, kad nėra atsakingi už automobilio variklio trūkumus ar, kad automobilio pirkimo ? pardavimo metu šie automobilio trūkumai buvo aptarti su ieškovu ir buvo tokie akivaizdūs, jog ieškovas D. T. be specialaus tyrimo būtų galėjęs juos pastebėti (CPK 178 straipsniais). Be to, teismas konstatavo, jog ir pats pirkėjas (ieškovas), sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas pirkdamas automobilį po eismo įvykio ir detaliai neįvertinęs jo būklės, todėl šių aplinkybių pagrindu konstatavo abiejų sutarties šalių atsakomybę – ieškovo už rizikos prisiėmimą, perkant transporto priemonę su trūkumais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo esminiai ir paslėpti, kurių ieškovas protingai negalėjo tikėtis, o atsakovams už tai, kad pardavė neatskleistos kokybės transporto priemonę (Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.327, 6.336, 6.431¹ straipsniai).
32. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai taikė tiek materialinės, tiek procesines teisės normas bei išsamiai motyvavo aukščiau aptartas išvadas, kad transporto priemonės pardavėjai (atsakovai) sutarties sudarymo metu neatskleidė pirkėjui D. T. visų žinomų automobilio trūkumų, kurie vizualiai nebuvo matomi bei neįrodė, kad variklio gedimas atsirado ieškovui netinkamai eksploatuojant ar netinkamai remontuojant automobilį (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia. Be to, pažymėtina, kad apeliantai iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus, kuriuos teismas įvertino kartu su į bylą pateiktais duomenimis bei padarė atitinkamas išvadas. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu ir teismo išvados neatitiko jų lūkesčių, apeliantams nepateikiant jokių kokybiškai naujų argumentų, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar priimtu netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus.
33. Apeliantai skunde nurodo automobilio pardavimo aplinkybes bei tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog sąmata dėl variklio remonto darbų užsakymo yra kvalifikuojama kaip atsakovų parduoto daikto paslėpti trūkumai, kurie nebuvo žinomi ir akivaizdūs ieškovui, nes ieškovas D. T. pirko po eismo įvykio stipriai apgadintą automobilį ir tai darė savo rizika. Apeliantų teigimu, pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju ieškovas, kuris yra savo srities profesionalas, dirbantis UAB „Tokvila“ pardavėju konsultantu, žinojęs apie tai, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, apeliantų vertinimu, turėjo žinoti ir apie galimus kitus, ne tik išoriškai matomus, daikto trūkumus. Be to, liko nepaneigti jų teiginiai, kad nustatyti variklio gedimai yra netinkamo variklio eksploatavimo rezultatas, kurio metu perkaito variklis.
34. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y., kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
35. Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-182/2009; Nr. 3K-3-530/2010; Nr. e3K-3-360-969/2016; Nr. e3K-3-226-695/2017 ir kt.). Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-180-695/2018; Nr. e3K-3-193-421/2020).
36. Pažymėtina, jog apeliantų kritikuojama preliminari automobilio remonto sąmata, nesant byloje pateiktų ją paneigiančių duomenų, patvirtina tik automobilio defektus, tuo tarpu išvadas, jog automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais apie kuriuos pirkėjui (ieškovui) negalėjo būti akivaizdžiai žinoma, leidžia daryti byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartų įrodymų visuma. Kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek šalių nurodytas faktines automobilio pirkimo-pardavimo aplinkybes dėl kurių ginčo iš esmės nekilo, tiek automobilio pardavimo skelbime nurodytą informaciją bei prie jo esančias nuotraukas, kuriose prie kairio priekinio automobilio rato matyti dėmė, tiek žalos administravimo bylos duomenis, vien iš nuotraukų nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas aiškiai turėjo suprasti, jog nuotraukoje matoma dėmė yra išbėgęs aušinimo skystis ar tepalai. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo pažeistas langų skysčio bakelis, kuris yra automobilio kairėje pusėje prie priekinio rato (vietoje kurioje užfiksuota dėmė), ir ieškovo teigimu šios aplinkybės jam buvo žinomos. Būtent šį automobilio detalės pažeidimą patvirtina ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo, administravusio 2019-08-23 eismo įvykį, žalos byloje esanti patikslinta 2019-09-03 sąmata, kurios pagrindu R. R. buvo išmokėta 2 823,78 Eur draudimo išmoka. Žalos administravimo byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad 2019-08-23 eismo įvykio metu buvo pažeista, kaip savo atsiliepime nurodė atsakovai, automobilio aušinimo sistema, padaryti kiti automobilio variklio apgadinimai (CPK 185 straipsnis). Kaip pažymėta ir skundžiamame sprendime, atsakovų teiginių, beje, analogiškų ir nurodytiems apeliaciniame skunde, tai yra, jog nuotraukose, patalpintose internetiniame skelbimų portale, kuriose matyti dėmė prie kairės pusės automobilio rato, yra aušinimo ar tepalų skysčio dėmė, todėl ieškovui D. T. turėjo būti žinoma ir suprantama, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ir variklis, o nustatyti variklio gedimai yra pasekmė to, kad ieškovas neremontavo aušinimo sistemos, nepatvirtina jokie objektyvūs leistini įrodymai ir yra subjektyvus atsakovų vertinimas (CPK 178 straipsnis). Akcentuotina ir tai, kad ieškovo darbinė patirtis – dirba UAB „T.“ (duomenys neskelbtini), neleidžia spręsti, jog vizualiai apžiūrėjus automobilį, jam turėjo būti aiškūs ir kiti automobilio trūkumai (variklio defektai ir pan.), nes duomenų, kad ieškovas turi ir specialių žinių, susijusių su automobilių variklių diagnostika ar jų gedimų šalinimu, ar tokios žinios bei specialieji gebėjimai keliami jo užimamoms pareigoms, byloje nėra pateikta.
37. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog negalima vadovautis 2019-10-04 UAB „Melga“ pažyma bei joje konstatuotais automobilio trūkumais, kaip ir pritarti argumentams, jog ieškovo patirta žala galėtų sudaryti tik 20 Eur, nes tik tokia suma, pagal byloje pateiktus įrodymus, buvo sumokėta UAB „Melga“. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. UAB „Melga“ yra sertifikuota, automobilių remonto paslaugas teikianti įmonė ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti preliminarioje automobilio remonto sąmatoje nurodytais būtinai atliktinais darbais. 2019-10-04 UAB „Melga“ pažyma, kaip vienas iš ieškinį pagrindžiančių įrodymų, buvo pateikta kartu su ieškiniu, tuo tarpu atsakovai, kuriems buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su byloje ieškovo teikiamais įrodymais, tiek pareikšti poziciją dėl jų įrodomosios reikšmės ir kt., jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir nagrinėjant bylą iš esmės jokių klausimų kiek tai susiję su minėtos pažymos turiniu, ją surašiusio asmens kompetencija iš esmės nekėlė, kaip ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtintų mažesnę remonto kainą (CPK 178 straipsnis). Ta aplinkybė, kad ieškovas pateikė tik UAB „Melga“ pažymą, nereiškia, jog įsigijus automobilį už 4 300 Eur ir vėliau nustačius jo trūkumus, dėl kurių iš esmės transporto priemonės naudojimas nėra galimas, ieškovas automobilio neremontuos ir realiai nepatirs remonto išlaidų (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).
38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs tiek į bylos aplinkybes, tiek į apeliantų akcentuojamą ieškovo D. T. darbinę patirtį, įvertino ir ieškovo neatsargų elgesį bei neapdairumą ir konstatavo, jog ieškovas detaliau nepatikrinęs automobilio būklės, taip pat prisiėmė riziką, susijusią su automobilio technine būkle jo pirkimo metu ir šiuo pagrindu sumažino priteistinų nuostolių dydį iki 664,94 Eur. Priešingai apeliantų teiginiams, byloje surinktų įrodymų visuma nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovo D. T. nepakankamas apdairumas sudaro pagrindą atleisti juos nuo nuostolių atlyginimo, nes, kaip konstatuota ir skundžiamame sprendime, būtent šiuo atveju yra pagrindas spręsti buvus abiejų sutarties šalių atsakomybė – ieškovo už rizikos prisiėmimą, perkant transporto priemonę su trūkumais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo esminiai ir paslėpti, kurių ieškovas D. T. protingai negalėjo tikėtis, o atsakovams už tai, kad pardavė neatskleistos kokybės transporto priemonę (CK 6.327, 6.336, 6.431¹ straipsniai).
39. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad` pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
41. Atmetus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovas D. T. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų dydžių (8.11 punktas), tačiau įvertinus, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė atstovė, parengusi ieškinį bei dalyvavusi teismo posėdyje, todėl jai bylos aplinkybės buvo gerai žinomos, be to, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 700 Eur, kurios lygiomis dalimis, t. y., po 350 Eur, priteistinos iš atsakovų R. R. ir E. R. (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo D. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.