Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Irenai Miliukienei, Ingai Madeikienei, Vilmai Bučaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovams R. R., E. R., dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės

Ginčo objektu esantis automobilis Audi A 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio techninė apžiūra galiojo iki 2020 m. rugsėjo mėn., buvo apgadintas 2019 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykio metu. Eismo įvykio deklaracijoje atsakovas E. R. nurodė, kad apgadintas kairės pusės automobilio ratas, durelės, sparnas, variklis ir kita. Nors eismo įvykio deklaracijoje atsakovas nurodė, kad apgadintas automobilio variklis, tačiau tokių duomenų nei atsakovų pateiktoje informacijoje draudikui (2019 m. rugsėjo 9 d. atsakovės R. R. išsiųstos elektroniniu paštu nuotraukos ir laiškas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje), nei draudiko teismui pateiktoje žalos administravimo byloje esančiuose remonto išlaidų sąmatose, nėra. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad automobilis 2018 m. taip pat buvo patekęs į eismo įvykį, ko pasėkoje buvo keistas automobilio radiatorius. Detalesnių duomenų apie 2018 m. įvykusio eismo įvykio metu padarytus pažeidimus ginčo automobiliui, teismui nepateikta.

Ieškovas skelbimą dėl parduodamo automobilio 2019 m. rugsėjo 12 d. rado interneto portale www.autoplius.lt. Skelbime buvo nurodyta automobilio techninės apžiūros galiojimo data, automobilio rida ir tai, kad automobilis yra po eismo įvykio. Skelbime, nei jame pateiktose automobilio nuotraukose, eismo įvykio metu padaryti automobilio apgadinimai išsamiai detalizuoti nebuvo. 2019 m rugsėjo 12 d. ieškovas apžiūrėjo parduodamą automobilį. Speciali apžiūra servise, automobilio diagnostika, prieš perkant automobilį nebuvo atlikta.

2019 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovas nusipirko automobilį Audi A 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris sutarties sudarymo metu po 2019 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykio buvo faktiškai neeksploatuojamas. Pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė atsakovė R. R. bei ieškovo vardu kitas, byloje nenustatytas, asmuo. Už automobilį ieškovas D. T. sumokėjo atsakovui E. R. 4300 Eur ? 2019 m. rugsėjo 12 d. pavedimu 50 Eur ir 2019 m. rugsėjo 13 d. pavedimu likusius 4250 Eur. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių, automobilio važiuoklės ir kėbulo pažeidimų padarytų 2019 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykio metu, nėra. Taip pat nėra ginčo, kad skelbime nurodyta automobilio rida buvo 265 477 km, o atliekant variklio diagnostiką UAB „Melga“ ? 265 536 km. Apžiūrint ir perkant automobilį ieškovui 2019 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykio deklaracijoje nurodyti duomenys nebuvo žinomi.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis automobilis registruotas ieškovo vardu. Byloje nepaneigta, kad ieškovas automobilį įsigijo savo asmeninių poreikių tenkinimui.

Teismui pateiktoje Møller auto keturi žiedai pažymoje, nurodyta bendro pobūdžio informacija, kad ginčo automobilyje yra gamintojo įdiegta sistema, kuri leidžia pastebėti aušinimo skysčio pasiektą minimalią žyma. Duomenų ar ginčo automobilyje ši sistema nebuvo pažeista eismo įvykio metu ir tinkamai veikė ieškovui apžiūrint automobilį bei toliau jį eksploatuojant, teismui nepateikta. Kokiame servise ir kokie konkretūs automobilio važiuoklės remonto darbai buvo atlikti iki UAB „Melga“ atliktos variklio diagnostikos ieškovas teismui duomenų neteikė. 2020 m. sausio 7 d. pažymoje UAB „Melga“ nurodė, kad atlikus pirminę automobilio Audi A 4 apžiūra, buvo nustatytas variklio gedimas, dėl kurio reikalingas remontas. Apžiūros metu patikrinus transporto priemonės aušinimo sistemos skysčio lygį, nustatyta, kad lygis buvo ties minimalia žyma, tačiau ne žemiau rekomenduojamos normos. Automobilio apžiūros metu nedegė jokie įspėjamieji ženklai, kurie galėtų rodyti variklio aušinimo skysčio trūkumą.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia teismui pateikta UAB „Melga“ preliminaria 2019 m. spalio 7 d. darbų sąmata, kuri sudaryta atlikus variklio diagnostiką. Sąmatoje nurodyta, kad automobiliui Audi A 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra būtini šie variklio remonto darbai ir detalės: 1) variklio cilindrų galvutės tarpinės keitimas, kaina su nuolaida ir PVM ? 405,60 Eur, valandos įkainis 39 Eur; 2) variklio cilindrų galvutės tarpinių komplektas 1 vnt. ? 158,17 Eur; 3) variklio galvutės patikra ir šlifavimas 1 vnt. ? 180 Eur; 4) Shell 5W-30 alyva 4,5 l, 1 l kaina 10 Eur, iš viso 45 Eur; 5) 5 litrai raudono antifrizo G 12 ? 14 Eur; 6) alyvos filtras 1 vnt. ? 8,40 Eur. Iš viso už darbą, detales, medžiagas paskaičiuota 811,17 Eur dydžio sąmata. Už automobilio patikrą ieškovas UAB „Melga“ sumokėjo 20 Eur. Ieškovas prašo priteisti 811,17 Eur būsimų automobilio variklio remonto išlaidų ir 20 Eur sumokėtų už variklio diagnostiką. Ieškovas siuntė 2019 m. spalio 9 d. pretenziją atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, tačiau gera valia šalims susitarti nepavyko.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atvykus ieškovui apžiūrėti automobilį jis buvo apardytas, nes buvo fotografuojami automobilio apgadinimai ir nuotraukos siunčiamos draudikui administravusiam žalos bylą. Atsakovas nurodė, kad buvo nuimtas priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės ratas. Šias aplinkybes patvirtina ir nuotraukos esančios teismui pateiktoje žalos administravimo byloje (e. b. l. 93-123).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas byloje kilo dėl parduoto naudoto automobilio, apgadinto eismo įvykio metu, kokybės (variklio gedimo) ir pardavėjo (atsakovų) atsakomybės už parduotą, netinkamos kokybės dėl neatskleistų defektų (variklio gedimo), automobilį bei reikalavimo priteisti būsimus nuostolius (remonto išlaidas) pagrįstumo.

Dėl parduoto automobilio kokybės ir atsakovų solidarios atsakomybės

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Taip pat, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. atvykęs apžiūrėti automobilio ieškovas buvo trumpai jį užvedęs. Ginčo byloje dėl šių aplinkybių ir pateiktų skelbimo nuotraukų, kuriose prie kairio priekinio automobilio rato matyti dėmė, nėra (e. b. l. 13-18, 134 - 136). Tačiau teismas sutinka su ieškovo, jo atstovės teiginiais, kad vien iš nuotraukų nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas aiškiai turėjo suprasti, jog nuotraukoje matoma dėmė yra išbėgęs aušinimo skystis ar tepalai. Byloje nustatyta kad eismo įvykio metu buvo pažeistas langų skysčio bakelis, kuris yra automobilio kairėje pusėje prie priekinio rato (vietoje kurioje užfiksuota dėmė), ir ieškovo teigimu šios aplinkybės jam buvo žinomos. Nurodytą automobilio detalės pažeidimą patvirtina ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo, administravusio 2019 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykį, žalos byloje esanti patikslinta 2019 m. rugsėjo 3 d. sąmata, kurioje nurodyta, kad turi būti keičiamas langų plovimo bakelis bei žalos administravimo byloje esančios nuotraukos (e. b. l. 93-123). Pažymėtina, kad remiantis šia sąmata atsakovei R. R. buvo išmokėta 2823,78 Eur draudimo išmoka.

Atsakovų prašymu apklaustas liudytojas L. B., ieškovui teigiant priešingai, nepatvirtino atsakovo pozicijos, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. apžiūrint automobilį pakėlus variklio dangtį aušinimo skysčio bakelis buvo tuščias. Šios aplinkybės liudytojui nebuvo žinomos. Liudytojas L. B. paaiškino, kad neturi specialių žinių, todėl kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti automobiliui eismo įvykio metu nurodyti negali. Jam buvo žinoma tik aplinkybė, kad po eismo įvykio iš automobilio išbėgo skystis, bet koks skystis – langų plovimo ar aušinimo, nurodyti negalėjo. Be to, liudytojas L. B. patvirtino, kad automobilį apžiūrėjo ir draudimo ekspertas, to neneigė ir atsakovai. Todėl labai abejotina, kad aplinkybės, jei jos būtų 2019 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykio pasekmė, susijusios su variklio gedimu, aušinimo skysčio, variklio tepalų ištekėjimu po eismo įvykio, nebūtų atsakovų pateiktos draudikui ir nurodytos žalos administravimo byloje bei draudiko parengtose remonto išlaidų sąmatose (CPK 185 straipsnis). Abejonių kelia ir atsakovo E. R. teiginiai (2020 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 49:34 – 49:56), kad jis nebuvo atidaręs automobilio variklio dangčio iki jį apžiūrint ieškovui, o dėdamas skelbimo nuotraukas ir fotografuodamas automobilį bei dėmę prie kairės pusės priekinio rato, nesidomėjo ir nesiaiškino jos atsiradimo kilmės ir priežasties. Nors, kaip jau minėta, savo atsiliepime atsakovai teigė, kad po autoįvykio iš variklio buvo išbėgęs skystis ? tepalai ar aušinimo skystis, ir tai buvo užfiksuota ir nuotraukose patalpintose internetiniame skelbimų portale, o eismo įvykio metu buvo apgadintas ne tik kėbulas, važiuoklė, bet ir automobilio variklis, aušinimo sistemos sandarumas.

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. nebuvo vienintelis eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojas buvo atsakovas E. R.. Atsakovė R. R. neneigė, kad šios aplinkybės buvo žinomos ir jai. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kad faktą apie 2018 m. įvykusį eismo įvykį jis ieškovui nurodė (CPK 185 straipsnis). Tai patvirtino ir liudytojas L. B.. Tačiau, net jei šios aplinkybės buvo žinomos, ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad automobilis po 2018 m. eismo įvykio buvo tinkamai sutvarkytas, nes jis buvo toliau atsakovo eksploatuojamas ir naudojamas.

CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo ? pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo ? pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

Iš teismui pateiktos 2019 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonės pirkimo ? pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti ne visi Motorinės transporto priemonės pirkimo ? pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše nurodyti duomenys, t. y. nurodyta transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog automobilis po eismo įvykio. Tačiau, pirkimo ? pardavimo sutartyje neužpildyta privalomai pildoma informacija apie eismo įvykius ir trūkumus bei detaliau nenurodyti jokie automobilio defektai. Nesutiktina ir su atsakovų atstovu teiginiu, kad šiuo atveju ieškovas pirko automobilį po eismo įvykio, todėl pats prisiėmęs visą riziką susijusią su automobilio trūkumais, o paties nerūpestingas elgesys yra reikšmingas ir esminis sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodinėjimo faktą. Pirkėjas turi tik teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), bet ne pareigą, o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Teismas sprendžia, kad transporto priemonės pardavėjai (atsakovai) sutarties sudarymo metu neatskleidė pirkėjui visų žinomų automobilio trūkumų, kurie vizualiai nebuvo matomi. Byloje atsakovai neįrodė, kad variklio gedimasi atsirado ieškovui netinkamai eksploatuojant ar netinkamai remontuojant automobilį (CPK 176, 178, 185 straipsniai).

Esant nustatytoms aplinkybėms labiau tikėtina, kad ieškovo UAB „Melga“ pažymoje nurodyti variklio trūkumai buvo ir atsirado iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir buvo užslėpti bei neatskleisti ieškovui. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, taip pat neįrodė, jog nėra atsakingi už automobilio variklio trūkumus ar, kad automobilio pirkimo ? pardavimo metu šie automobilio trūkumai buvo aptarti su ieškovu ir buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovas be specialaus tyrimo būtų galėjęs juos pastebėti (CPK 178 straipsniais).

Vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, konstatuotina, jog atsakovai pažeidė CK 6.431¹ straipsnyje bei Motorinės transporto priemonės pirkimo ? pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus, transporto priemonės pirkimo ? pardavimo sutartyje nurodyti automobilio defektus ir trūkumus. Pažeidę šiuos reikalavimus, atsakovai prisiima atsakomybę dėl netinkamo pirkimo ? pardavimo sutarties įvykdymo.

Toks ieškovo elgesys, atsižvelgiantį ir į tai, kad ieškovas turi specialių žinių ir patirties (dirba automobilių pardavėju), taip pat pripažintinas neatitinkančiu rūpestingam asmeniui keliamų reikalavimų. Aplinkybė, kad automobilis buvo parduodamas su pilnu degalų baku, dėl ko ieškovo teigimu, jis galėjo tikėti, kad automobilis be išoriškai matomų apgadinimų, kitų gedimų neturi, nesuponuoja spręsti priešingai.

Taigi, šiuo konkrečiu atveju konstatuotina abiejų sutarties šalių atsakomybė – ieškovo už rizikos prisiėmimą, perkant transporto priemonę su trūkumais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo esminiai ir paslėpti, kurių ieškovas protingai negalėjo tikėtis, o atsakovams už tai, kad pardavė neatskleistos kokybės transporto priemonę (CK 6.327, 6.336, 6.431¹ straipsniai).

Dėl priteistinų nuostolių dydžio ir palūkanų

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 831,17 Eur (811,17 Eur + 20 Eur) nuostolių atlyginimą.

Sprendžiant reikalavimo pagrįstumą dėl nuostolių atlyginimo, teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovo pateikta UAB „Melga“ sudaryta preliminaria automobilio remonto darbų sąmata ir joje nurodytais automobilio variklio remonto darbais. Įrodymų, kurie paneigtų šiuos duomenis atsakovai neteikė. Atsakovai tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovas variklio patikrą atliko servise, kuriame įkainiai už darbus yra vieni didžiausių, tačiau įrodymų apie analogiškų variklio remonto darbų, detalių, medžiagų įkainius kituose servisuose, byloje neteikė ir ieškovo pateiktoje 2019 m. spalio 9 d. sąmatoje nurodytų darbų apimties, medžiagų, detalių kiekio, aplinkybių dėl ieškovo sumokėtų 20 Eur už variklio diagnostiką, neginčijo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad esant nurodytiems variklio gedimams, tolimesnis automobilio eksploatavimas neatlikus šių remonto darbų yra negalimas. Taip pat, nėra pagrindo nurodytų remonto darbų kaštų ir apimties vertinti kaip aiškiai nepagrįstų, kadangi priešingų įrodymų atsakovai neteikė. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovo būsimi nuostoliai yra realiai tikėtini, o jų dydis nustatytinas vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais (CPK 176, 177, 185 straipsniai, CK 6.249 straipsnis).

Nurodytais motyvais, įvertinus tai, kad ieškovas taip pat nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, automobilį pirko po eismo įvykio, detaliai neįvertinęs jo būklės, nesant byloje įrodymų, kurie patvirtintų konkrečią išleistą sumą variklio remontui, priteistinų nuostolių dydis mažintinas 20 proc., ir iš atsakovų solidariai priteistina ieškovui 664,94 Eur suma nuostolių atlyginimo (CK 1.5 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.249 straipsnio 3 dalis, 6.259 straipsnis, 6.327 straipsnis, 6.317 straipsnis, 6.333 straipsnis, 6.431¹ straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (664,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkintas 80 proc., todėl proporcingai paskirstomos bylinėjimus išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Ieškovas patyrė byloje 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 125-126) ir 19 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus ieškinį 80 proc., ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 815,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Atsakovai byloje patyrė po 350 Eur bylinėjimosi išlaidų (2019 m. gruodžio 5 d. sąskaitos faktūros ir mokėjimo kvitai (e.b. l. 80 - 81)). Proporcingai atmestiems reikalavimams (20 proc.), iš ieškovo atsakovams priteistina po 70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 675,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 337,60 Eur (CPK 93 straipsnis).

Proporcingai paskirsčius patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams iš atsakovų priteisinta po 6,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš ieškovo pašto išlaidos nepriteistinos, nes priteistina suma yra mažesnė nei teisės aktais nustatyta minimali (5 Eur) priteistina suma (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 664,94 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 94 ct) nuostolių atlyginimą, penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 26 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis iš kiekvieno po 337,60 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ? ieškovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 6,08 Eur (šešis eurus ir 8 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.