Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. J. atstovo advokato S. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 24 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas T. D. 2023 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. J. buvo nubaustas 480 Eur bauda ir iš jo atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. liepos 20 d. 19.35 val. vairuodamas transporto priemonę, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (duomenys neskelbtini) km., kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostas, esant laisvai pirmai eismo juostai, be jokios aiškios priežasties keitė važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nesant būtinybei pasukti, apsisukti ar sustoti nerodydamas kairiojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau po to manevro, nepalikdamas tarpo iš šono reikalingo saugiam eismui nuo greta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės. Toliau tęsdamas važiavimą, be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, ėmė stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, iki visiško sustojimo, taip priversdamas paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Antroje eismo juostoje sustojęs, atsidarė vairuotojo duris, kūno dalimi išlindo iš transporto priemonės, taip nestebėdamas priekyje jo esančių transporto priemonių eismo važiuojamojoje kelio dalyje, bei trukdė kitų transporto priemonių eismą, keldamas grėsmę savo gyvybei ir sveikatai. Tokiais sąmoningai ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4, 5, 9, 82.2, 86, 126, 135.4, 150.10 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad A. J. buvo nubaustas 480 Eur bauda, atimant specialiąją teisę – vairuoti transporto priemones 18 mėnesių už tai, kad jis 2022 m. liepos 20 d. 19.35 val. vairuodamas transporto priemonę, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (duomenys neskelbtini) km., pažeidė kelių eismo taisykles bei chuliganiškai vairavo transporto priemonę sukeldamas pavojų tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai, tai yra padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti, kad: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-64-942/2017, Nr. 2AT-1-942/2018, Nr. 2AT-4-511/2018, Nr. 2AT-9-976/2018, Nr. 2AT-7-788/2022).

Byloje esanti rašytinė medžiaga bei vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuotas A. J. daromas administracinis nusižengimas neabejotinai leidžia konstatuoti faktą, kad pareiškėjas A. J. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. 2022 m. liepos 20 d. liudytojo M. P. parodymų protokolu užfiksuota, kad 2022 m. liepos 20 d. 19.35 val., jis važiavo kaire automagistralinio kelio juosta, už (duomenys neskelbtini) Kauno link nuvažiavus maždaug 6-10 km, automobilis, kurį apvažinėjo važiavo lėčiau, bet staiga be jokių posūkių signalų užkišo, o paspaudus garsinį signalą automobilis visiškai sustojo antroje automagistralinėje juostoje bei atsidaręs duris kažką piktai surėkė. Tokiu būdu sukėlė avarinę situaciją bei iš chuliganiškų paskatų rizikavo liudytojo sveikata ir gyvybe (b. l. 24). Byloje esantis vaizdo įrašas šiuos parodymus patvirtina, vaizdo įraše, darytame liudytojo vaizdo registratoriumi užfiksuota kaip baltos spalvos automobilis Range Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai be posūkio signalo persirikiuoja iš pirmos automagistralės juostos į antrąją, tokiu pavojingu manevravimu sukeldamas avarinę situacija, po šio manevro apskritai sustojo antroje automagistralės juostoje, nors priekyje jo nebuvo kliūties bei matyti kaip vairuotojas atsidaro vairuotojo durele, tokiu būdu demonstruodamas nepagarba visuomenėje nusistovėjusių moralaus elgesio normų kontekste. Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J., kuris nurodė, kad važiavo dešine automagistralės juosta, kairėje juostoje buvo kitas automobilis, kuris važiavo lėtai taip trukdydamas eismą, tokiu būdu A. J. išprovokavo, dėl ko jis kaire juosta judantį automobilį aplenkė iš dešinės pervažiuodamas į kairę juostą ir sustojo bei atsidarė vairuotojo dureles.

Teismas patikrinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 24 d. priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Institucija tinkamai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, aukščiau aptartais veiksmais padarė net aštuonis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o būtent nesilaikė šių punktų reikalavimų: 4. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 5. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis; 9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 82. Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: 82.2. prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu; 126. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.; 135. Vairuotojui draudžiama: 135.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui; 150. Sustoti ir stovėti draudžiama: 150.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Taip pat neabejotina dėl išvados, kad vaizdo įraše užfiksuotas pareiškėjo elgesys sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir jo bei asmens nufilmavusio daromą administracinį nusižengimą, saugumui. Ir trečia teismas sprendžia, kad toks administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. elgesys buvo padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti niekinamą požiūrį į kitus eismo dalyvius, į nusistovėjusią teigiamą elgesio kultūrą kelyje. Akcentuotina ir tai, kad priešingą teisei elgesį pareiškėjas demonstravo ypač judriame magistraliniame kelyje, kur jo elgesys galėjo sukelti itin skaudžias pasekmes, susijusias su kitų asmenų sveikata ar net gyvybę. Juo labiau savo priešingus kelių eismo taisyklėms veiksmus patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau vis tiek savo kaltę siekė sumenkinti nurodydamas, jog buvo išprovokuotas kito eismo dalyvio. Vis tik teismas sprendžia, kad chuliganiško vairavimo faktas, jį pagrindžiant aptartų duomenų visuma, negali būti paneigtas tik deklaratyviu A. J. teiginiu, kad kaire eismo juosta judėjęs automobilis judėjo lėtai taip jam trukdydamas. Be to net ir lėtas kitos transporto priemonės judėjimas nesuteikia teisės eisme dalyvaujantiems kitiems eismo dalyviams elgtis ne tik neatsakingai, bet ir pažeidžiant kelių eismo taisykles bei elementarias visuomenėje vyraujančias moralias elgesio normas.

Nors skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjo A. J. atstovas advokatas S. J. nurodė aplinkybes, kurios jo manymu švelnina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėti ir suteikia teismui galimybę sumažinti paskirtąją nuobaudą ir poveikio priemonę, tačiau, bylos duomenų kontekste, tokios išvados daryti nėra galimybės. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalies sankciją chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Tuo tarpu straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Tuo tarpu ANK 32 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai, ANK 34 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju nei Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, nei teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pagal skundą, nenustatė nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Priešingai nei teigė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas S. J., nepripažįstama lengvinančia atsakomybę aplinkybė A. J. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, nes bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 18 d. teikdamas paaiškinimus, apie nagrinėjamą įvykį, savo kaltę padarius administracinį nusižengimą neigė (b. l. 35) ir tai negali būti laikoma nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi, tuo tarpu teismo posėdžio metu nors ir prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau savo kaltę ir indėlį į padarytą administracinį nusižengimą siekė sumenkinti nurodydamas, kad dėl tokio jo elgesio buvo kaltas kitos, lėtai važiavusios, transporto priemonės vairuotojas, o tai nors ir laikytina prisipažinimu, tačiau negali būti laikoma nuoširdžiu gailėjimusi.

Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017). Įvertinus aptartą teismų praktiką šios administracinio nusižengimo bylos kontekste, darytina išvada, kad Institucija skirdama administracinę nuobaudą bei nustatydama administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, įvertino visus A. J. charakterizuojančius duomenis paskyrė tinkamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, pagrįstai nuobaudos dydį paskyrė artimą vidurkiui, o poveikio priemonės terminą paskyrė tokį koks numatytas ANK 420 straipsnio 6 dalies vidurkis. Aplinkybės, kad asmuo turi mažametį vaiką, kurį veža į mokyklą bei rūpinasi jo popamokine veikla ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė veikla, jau egzistavo A. J. darant administracinį nusižengimą ir jo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų taikyti švelnesnę nei įstatymo numatytą sankciją.

Kartu atsakant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato S. J. skundo argumentus, kuriuos palaikė ir teismo posėdžio metu, kad dėl tyčinių pareigūnų veiksmų (susijusių su vaizdo įrašo nepateikimu) pareiškėjas negalėjo įvykdyti 2022 m. gruodžio 8 d. surašyto administracinio nurodymo administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl tokių pareigūnų veiksmų, bei kitų veiksmų susijusių su 2022 m. spalio 24 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), jo atstovaujamojo teisinė padėtis turėtų būti švelninama, teismas akcentuoja tai, jog apie 2022 m. gruodžio 8 d. surašytą administracinį nurodymą A. J. žinojo, o jame buvo aiškiai nurodytos administracinio nurodymo įvykdymo sąlygos, kurių asmuo per nustatytą laiką neįvykdė. Nors atstovas nurodė, kad administracinis nurodymas buvo neįvykdytas, kadangi buvo laukiama kol pareigūnai pateiks pilną vaizdo įrašą, įgyvendindami atstovo teisę susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad po 2022 m. gruodžio 13 d. pateikto prašymo atstovas daugiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, kaip ir neteikė prašymo, kad būtų surengtas tolesnis žodinis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, nors apie tokio prašymo teikimo galimybę buvo nurodyta 2022 m. gruodžio 8 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Be to kartu pažymima, kad skunde buvo nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas norėjo susipažinti su pilnu vaizdo įrašu, tokiu būdu galima spręsti, jog apskritai su vaizdo įrašu esančiu byloje susipažinta buvo, tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu siekdamas pašalinti bet kokias abejones, kartu su proceso dalyviais peržiūrėjo byloje esantį vaizdo įrašą, po kurio peržiūrėjimo bylos šalys naujų prašymų nepateikė, kaip ir nenurodė naujų argumentų, kurie galėtų turėti įtakos priimant sprendimą dėl skundo. Tiek skunde, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovas S. J. nurodė, kad 2022 m. spalio 24 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) klaidingai buvo nenurodytas administracinis nurodymas ir dėl tokių pareigūnų pažeidimų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis turėtų būti lengvinama. Teismas konstatuoja, kad nors procedūrinis pažeidimas buvo padarytas, tačiau vėlesnio protokolo surašymu, po administracinio nusižengimo bylos žodinio nagrinėjimo tyrimą atlikusioje Institucijoje, buvo pataisytas ir niekaip neapsunkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties, nes nesukėlė jokių nepagrįstų ribojimų jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. turėjo neabejotiną galimybę per mėnesį laiko nuo 2022 m. gruodžio 8 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti jo atžvilgiu surašytą administracinį nurodymą, tačiau šia įstatymine teise nepasinaudojo, o aukščiau aptartos aplinkybės negali būti vertinamos ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis aplinkybėmis, kurias teismas vertina spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties švelninimo.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pagrindo pakeisti skundžiamą nutarimą pareiškėjo A. J. atstovo advokato S. J. skunde išdėstytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Netenkinti A. J. atstovo advokato S. J. skundo ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.