Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-399-432/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-23
Bylos Nr.: e2A-399-432/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
Atsakovas: ADB „Gjensidige“, UAB „Handelshus“
Trečiasis asmuo: R. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) G. B. ir (atsakovo) UAB „Handelshus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovo G. B. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos sunkiai sužalojant, atlyginimo ir išlaikymo iki gyvos galvos priteisimo,pareikštą atsakovams ADB „Gjensidige“ ir UAB „Handelshus“, tretieji asmenys: R. D. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovaskreipėsi į teismą,prašydamas: 1) priteisti jam iš atsakovo ADB „Gjensidige“, ieškovo išlaikymui skirtą kompensaciją, t. y. po 607 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki ieškovo gyvos galvos, periodinių mėnesinių išmokų dydį tiesiogiai siejant su Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtinta minimalia mėnesine alga; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovo išlaikymui skirtos kompensacijos periodinėmis išmokomis įsiskolinimą- 2 775 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2019-12-31, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 775 Eur sumą, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Handelshus“ neturtinės žalos atlyginimą- 15 000Eur; 4) priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2015-11-03 apie 7:31 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. D., vairuodamas automobilį FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, partrenkė ieškovą, dėl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Automobilis FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną priklausė UAB „Handelshus“, o R. D. įvykio dieną dirbo UAB „Handelshus“. Dėl šio įvykio Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-60857-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio l dalį. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs ieškovą, RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad ieškovui nustatyti sužalojimai: daugybiniai abipusiai šonkaulių (II-III, dešinės ir II-IV kairės pusės) lūžiai su kraujo ir oro susikaupimų krūtinplėvės ertmėse, kairio, raktikaulio lūžis, daugybiniai dubens kaulų (abiejų gaktikaulių abiejų šakų) lūžiai, suardantys dubens žiedą, bei kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

3. Ieškovas nurodė, jog po eismo įvykio jam nuo 2016-07-11 iki pensijos nustatytas 25 proc. darbingumas ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ieškovas iš sveiko, galinčio pasirūpinti kitais asmenimis, tapo asmeniu, kuriam reikalinga nuolatinė pagalba. Ieškovui yra mokama 301,20 Eur netekto darbingumo pensija bei 9,50 Eur dydžio transporto išlaidų kompensacija. Ieškovas jo patirtą neturtinę žalą įvertina 15 000 Eur suma, nurodydamas, kad būtent dėl neteisėtų R. D. veiksmų ieškovas patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, jam iki šiol yra būtina kito asmens pagalba, kadangi ieškovas savarankiškai judėti gali tik namuose ir tik su vaikštynės pagalba, jo gyvenimo kokybė pasikeitė, o jai atkurti reikia papildomų lėšų. Papildomai nurodė, kad, nors R. D. buvo transporto priemonės vairuotojas (valdytojas), tačiau UAB „Handelshus“ įvykio dieną buvo R. D. darbdavys, eismo įvykis įvyko, darbuotojui atliekant darbo funkcijas.

4. Ieškovas reikalavimą dėl periodinių išlaikymo iki gyvos galvos išmokų motyvavo netektu darbingumu bei suluošinimu (sunkiu sveikatos sutrikdymu). Pažymėjo, kad 2019-03-29 ieškovas sudarė paslaugų į namus teikimo ir mokėjimo už ją sutartį, pagal kurią ieškovui teikiamos paslaugos buityje, tačiau, kadangi šios paslaugos yra mokamos, ieškovas neturi finansinių galimybių naudotis paslaugomis visa apimtimi.

Atsiliepimas

5. Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime nurodė, jog 2019-06-18 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija „Dėl papildomos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“, kurioje nurodė, jog prašo išmokėti po 100 Eur kasmėnesinių išmokų pagalbai buityje. Atsakovui neužteko ieškovo pateiktos informacijos ir dokumentų, todėl atsakydamas į minėtą pretenziją, paprašė ieškovo pateikti papildomą informaciją, įskaitant ir dokumentus, patvirtinančius išlaidas, skirtas samdomam pagalbai buityje asmeniui (pasirašytas sutartis, mokėjimo už paslaugas įrodymus ir pan.), tačiau iš ieškovo atsakymo nesulaukė. Pažymėjo, jog ieškovas neteisingai nurodė, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro tik 310,70 Eur, kadangi 2019-11-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius pateikė duomenis apie ieškovui išmokėtas sumas, iš kurių matyti, jog ieškovui nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki šiol mokama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kurios dydis svyruoja nuo 112 Eur iki 114 Eur.

6. Atsakovas UAB „Handelshus“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsirado jo sužalojimo dieną– 2015-11-03, o trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2018-11-03. Tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi tik 2019-11-26.

7. Tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir R. D. atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės, nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-09 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

9.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti teisme prasidėjo žalos ieškovo sveikatai padarymo dieną (2015-11-03) ir pasibaigė 2018-11-03 (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisme pareikštas tik 2019-11-26, pasibaigus ieškinio senaties terminui.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo neteko 75 procentų darbingumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas po 2015-11-03įvykusio eismo įvykio buvo hospitalizuotas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) traumatologijos skyriuje, kuriame jam buvo diagnozuota politrauma– dešinės pusės šonkaulių lūžis, krūtinės ląstos sumušimas, abipusis hemotoroksas, dešiniojo šlaunikaulio vidinio krumplio, dubens kaulų lūžiai. 2016-07-11 ieškovui atlikta dešiniojo šlaunikaulio osteosintezė, taikytas reabilitacinis gydymas, dėl ko ieškovo būklė pagerėjo nežymiai: jis negalėjo pats apsitarnauti. Nuo 2016-07-11ieškovui nustatytas 25 procentų darbingumas iki pensijos, vėliau nustatyti ir specialieji poreikiai (SP2). Ieškovui išliko biosocialinių funkcijų sutrikimai, vaikščioti gali, tačiau sunkiai ir tik po namus, su vaikštyne, todėl jam reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra. Nuo 2015 m. iki šiol ieškovas epizodiškai lankosi pas gydytojus. Teismo manymu, nors žala ieškovo sveikataipadaryta 2015-11-03, realus žalos mastas ir ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės paaiškėjo vėliau, po ilgalaikio reabilitacijos periodo. Ieškovas, kaip patirtus neigiamus išgyvenimus nurodė ne tik skausmą ar išgąstį, bet ir vėliau gydymo, reabilitacijos, nedarbingumo metu gyvenimo būdo pasikeitimą, profesinių galimybių praradimą, patiriamas kūno dalių disfunkcijas, kitokius veiklos bei galimybių apribojimus. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad sutrumpintą 3 metų ieškiniosenaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, senaties terminą atnaujino.

10. Sprendimą priėmęs teismas taip pat nurodė, jog atsakovas ADB „Gjensidige“ 2016 m. vasario mėn. išmokėjo ieškovui maksimalią 5000 Eur dydžio draudimo išmoką, skirtą neturtinei žalai atlyginti (1 t., e.b.l. 54) bei 114,79 Eur sumą už gydymui skirtas priemones (1 t., e.b.l. 52). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuolatinės priežiūros poreikis ieškovui nustatytas neterminuotam laikotarpiui, tad negalima atmesti tikimybės, kad panaudojus visas galimas medicinines ir profesines reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemones, ieškovui nustatytas nuolatinės priežiūros poreikio lygis gali keistis.Ieškovo kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro ne nurodyta 310,70 Eur, o maždaug 424,70 Eur suma. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog ieškovas už pagalbą namuose kas mėnesį moka po 56,80 Eur – 75,74 Eur (1 t., e. b. l. 81-86). Tai reiškia, jog ieškovui už teikiamas paslaugas, pagalbą namuose, atsiskaityti pakanka jo gaunamos priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios dalis (nuo 36,25 Eur iki 57,20 Eur) lieka nepanaudota. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog atsiskaičius už būtinąją pagalbą, ieškovui lieka nuo 349 Eur iki 367,90 Eur nepanaudotų lėšų kas mėnesį (valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – 301,20 Eur; transporto išlaidų kompensacija – 9,50 Eur; bei likusi dalis priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos).

11. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog priteisus ieškovui kas mėnesį mokamas 607 Eur dydžio periodines išmokas, ieškovas atsidurtų palankesnėje situacijoje, negubuvo prieš eismo įvykį. Ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių, jog gaunamos lėšos (netekto darbingumo pensija, tikslinė kompensacija transporto išlaidoms bei pagalbai namuose) nepadengia kitų ieškovo patiriamų išlaidų, todėl sprendimą priėmęs teismas nusprendė, kad, patenkinus reikalavimą dėl periodinių išmokų priteisimo, ieškovas nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kadangi ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ieškovui iki gyvos galvos atmestas, atitinkamai, negali būti patenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl periodinių išmokų įsiskolinimo.

12. Sprendimą priėmusio teismo vertinimu, ieškovo prašomas neturtinės žalos atlyginimas- 15000Eur negali būti laikomas pagrįstu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Teismas paaiškino, jog pagal formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-11-01 (šis laikotarpis aktualus ir nagrinėjamai bylai, kadangi byla teisme iškelta 2019-07-31, o eismo įvykis įvyko 2015-11-03) nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau-TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu nukentėjusių trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra apribota5000Eur suma. Atsakovo UAB „Handelshus“ civilinės atsakomybės draudikas– atsakovas ADB „Gjensidige“2016 m. vasario mėn. išmokėjo ieškovui 5000 Eur išmoką (1 t., e.b.l. 54), skirtą neturtinei žalai atlyginti, kurią ieškovas įskaitė į atlygintinos neturtinės žalos dydį (20 000 – 5 000 = 15 000 Eur). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalaujamas15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas viršija sumas, nurodytas teismų praktikoje, suformuotoje kitose panašaus pobūdžio bei faktinių aplinkybių bylose, o objektyviai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturtinės žalos dydis šioje byloje turėtų būti priteistas, nukrypstant nuo panašaus pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos (t. y. žymiai viršijant vidurkį), ieškovas nepateikė.Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visumą,sprendimą priėmęs teismas vertino, jog5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma, kuri priteista ieškovui2020-11-09 prendimu(CK 6.250 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juosargumentai

13. Apeliantas(ieškovas)apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 sprendimąir priimti naują sprendimą– ieškovo ieškinį patenkinti.

14. Apeliantasteigia, jog ieškovui nustačius analogiškas sužalojimo pasekmes kaip ir nukentejusiajam asmeniui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinetoje kasacineje byloje Nr. 3K-3-1671/2010, ivertinus infliaciją ir bendrą pragyvenimo lygio pasikeitimą per laikotarpį nuo 2010 iki2020 metų, vertintina, jog29 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovui būtųtinkamas. Kadangi ieškovas buvo sunkiai sužalotas, jam būtina kito asmens pagalba visą likusi gyvenimą. Po šio eismo ivykio jo gyvenimo kokybė ypatingai pablogejo,kadangi negali savarankiškai vaikščioti, apribota judejimo laisvė visam likusiam gyvenimui. Ieškovas yra vyresnio amžiaus, todel bendra reikalauta 20 000Eur suma, kaipkompensacija užpatirtą ir patiriamą kaip tęstinę neturtinęžalą, visiškai atitinka kasacinioteismo praktiką.

Šalies argumentai

15. Ieškovas nurodo, jog transporto priemonės, kuria buvo padaryta žala ieškovui, valdytojo atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, todel ADB „Gjensidige“ pareiga atlyginti žalą ieškovui kylaTPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teigia, jog ieškovui mokama netekto darbingumo išmoka savo prigimtimi skiriasi nuo iš deliktines atsakomybės kylančios pareigos asmeniui, kuris įvykdė nusikaltimą ir yra už tai nuteistas, todėl ieskovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo privalejo būti patenkintas.

Atsiliepimas

16. Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime nurodo, jog atsižvelgiant į visiško nuostolių atlyginimo principą bei į CK 6.290 straipsnio 1 dalies teisės normą dėl išmokų įskaitymo į atlygintiną žalą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą draudikui, pagrįstai vadovavosi poįstatyminiu teisės aktu- „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis“ (toliau – taisyklės). Šios taisyklės neprieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui bei CK teisės normai dėl išmokų įskaitymo į atlygintiną žalą. Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Iš esmės ši teisės norma pakartoja CK 6.290 straipsnio1 dalyje nurodytą teisės normą, todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi taisyklėmis, kaip žemesnės galios teisės aktu, kadangi taisyklių 55 punkte įtvirtinta teisės norma neprieštarauja aukštesnės galios CK.

17. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesys, kad ieškovo paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-17/2011 nutartyjekonstatuota, kad tuo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje nustatytas neturtinės žalos ribojimas (20 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną) prieštarauja bendrosioms CK nustatytoms neturtinės žalos apskaičiavimo taisyklėms, todėl taikytinos būtent įstatyme nustatytos šios žalos apskaičiavimo taisyklės. Draudikas iš esmės sutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada, kad poįstatyminis aktas negali nustatyti kitokių žalos apskaičiavimo taisyklių ir žalos atlyginimo prievolės apimties, negu nustato CK. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada dar kartą pagrindžia ir draudiko poziciją nagrinėjamoje byloje, jog daudiko prievolės apimtis priklauso nuo įstatyminio (CK) reglamentavimo. Be to, šiuo metu galiojančioje taisyklių redakcijoje nebėra teisės normos, nustatančios konkretų neturtinės žalos dydį už kiekvieną nedarbingumo dieną.

Atsiliepimas

18. Atsakovas UAB „Handelshus“ atsiliepime nurodo, jog teismas be pagrindo savo iniciatyva atnaujino sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas, priimdamas skundžiamąjį sprendimą ir priteisdamas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neįvertino aplinkybių, kad eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir paties ieškovo didelis neatsargumas, neatidumas. Šios aplinkybės skundžiamajame teismo sprendime nebuvo tinkamai įvertintos, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamąjį sprendimą ir atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nepažeidė nei materialiųjų, nei procesinių teisė normų, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Šalies argumentai

19. Atsakovas UAB „Handelshus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 priimto sprendimo dalį dėl praleisto sutrumpinto ieškinio senaties termino atnaujinimo ir 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,pritaikyti ieškinio senatį bei šią ieškinio dalį atmesti. Likusią skundžiamojo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nepakeistą. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su ieškinio senaties termino atnaujinimu ir neturtinės žalos iš atsakovės UAB „Handelshus“ priteisimu yra neteisėta ir nepagrįsta.

20. Apeliantas UAB „Handelshus“ teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrindė ir nenurodė, kokios konkrečios priežastys nulėmė senaties termino praleidimą, kokie objektyvūs įrodymai leidžia daryti tokią išvadą. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas ne tik neparašė atnaujinti praleistos ieškinio senaties termino, jis nesutiko, kad toks terminas yra praleistas ir nenurodė ieškinio praleidimo priežasčių bei nepateikė objektyvių ieškinio praleidimą patvirtinančių įrodymų. Nėra įrodymų, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kurie leistų teismui daryti tokią išvadą ir sudarytų pagrindą savo iniciatyva praleistą terminą atnaujinti, net ieškovui neigiant aplinkybę, kad jis yra praleistas. Byloje esanti medicininė dokumentacija liudija, jo ieškovas daug kartų lankėsi sveikatos priežiūros įstaigose, jo sveiktos būklė leido jam būti pakankamai mobiliam,ką nurodo ir teismas skundžiamajame sprendime, tad jam nebuvo kliūčių numatytais terminas ginti pažeistas teises pačiam ar per atstovą, juo labiau, kad jis yra atstovaujamas advokato padėjėjo, kuris dalyvavo procese nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamąjį teismo sprendimą ir savo iniciatyva, nesant įrodymų, atnaujindamas praleistą sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir iš apelianto priteisdamas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį bei neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias įstatymų normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

Atsiliepimas

21. Ieškovas atsiliepime į skundą nurodo, jog ieškiniui del neturtines žalos priteisimo taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, kadangi neturtinė žala yra tęstinio pobūdžio. Ieškovas yra įsitikinęs, jog nėra praleidęs termino savo teisei į neturtinės žalos atlginimąginti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniaiskundai atmestini.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl praleisto ieškiniosenaties termino atnaujinimo

23.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškiniosenaties termino eigos pradžia ieškovo reikalavimams priteisti turtinės ir neturtinėsžalos atlyginimą dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo skaičiuotina nuo sužalojimo momento, t. y. nuo 2015-11-03 įvykusio eismo įvykio. Ieškinio senaties terminas baigėsi, praėjus trejiems metams– 2018-11-03.Sprendimą priėmęs teismas konstatavo, jog sutrumpintą trejų metų ieškiniosenaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovas yra praleidęs, tačiau jį exofficio(pagal pareigas) atnaujino atsižvelgdamas į tai, kad žala ieškovo sveikatos būklei padaryta 2015-11-03, bet realus žalos mastas ir ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės paaiškėjo vėliau, po ilgalaikės reabilitacijos. Ieškovas kaip patirtus neigiamus išgyvenimus nurodo ne tik skausmą ar išgąstį, bet ir gyvenimo būdo pasikeitimągydymo, reabilitacijos, nedarbingumo būklės nustatymo metu, profesinių galimybių praradimą, patiriamas kūno dalių disfunkcijas, kitokius veiklos bei galimybių apribojimus.

24. Apelianto UAB „Handelshus“įsitikinimu, teismas skundžiamu sprendimu nepagrindė ir nenurodė, kokios konkrečios priežastys lėmė senaties termino praleidimą, kokie įrodymai leidžia daryti tokią išvadą. Teigia, jog ieškovas ne tik neparašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, jis nesutiko, kad toks terminas yra praleistas ir nenurodė ieškinio praleidimo priežasčių bei nepateikė ieškinio praleidimo svarbias priežastis patvirtinančių įrodymų.

25. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kitaip tariant, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti remiamasi protingo, t. y. pakankamai atidaus, rūpestingo, asmens standartu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendžiamas ginčas dėl vienos svarbiausių teisės saugomų vertybių– asmens sveikatos, bei argumentais, kad realus žalos mastas ir ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės paaiškėjo vėliau, po ilgalaikio gydymo ir reabilitacijos. Pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas, kad surinktų visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visą informaciją, išsamiai ją įvertintų bei spręstų dėl savo teisių gynimo galimybių. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo vairuotojas R. D. pripažintas kaltas dėl ieškovo sužalojimo, įsiteisėjo 2018-04-05 (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudž. byloje Nr. 1A-220-870/2018). Vadinasi iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo teisinio aiškumo dėl vairuotojo kaltės.Vertinant tai, jog ieškovas patyrė ne tik skausmą ar išgąstį, bet ir gyvenimo būdo pasikeitimą gydymo, reabilitacijos, nedarbingumo būklės nustatymo metu, profesinių galimybių praradimą, kitokius veiklos bei galimybių apribojimus bei ieškovo amžių, konstatuojama, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumo nusprendė, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų ir suformuluotų kriterijų.

Dėl periodinių išmokų, numatytų CK 6.288 straipsnio 3 dalyje, priteisimo.

26. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl kas mėnesį po 607 Eur mokamų periodinių išmokų iki ieškovo gyvos galvos priteisimo. Sprendime nustatyta, jog nors ieškovas patikslintame ieškinyje teigė, kad šiuo metu jo faktinės pajamos kas mėnesį yra 310,80 Eur, atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį bei palaikydamas atsiliepimą teismo posėdžio metu, teisingai pastebėjo, jog kartu su šia suma ieškovas kas mėnesį gauna priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri svyruoja nuo 112 Eur iki 114 Eur sumos (1 t., e.b.l. 78 – 80). Ieškovo kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro ne nurodyta 310,70 Eur, o maždaug 424,70 Eur suma. Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog ieškovas už pagalbą namuose kas mėnesį moka po 56,80 Eur – 75,74 Eur (1 t., e.b.l. 81 – 86). Ieškovui už teikiamas paslaugas, kaip kad pagalbą namuose, atsiskaityti pakanka jo gaunamos priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios dalis (nuo 36,25 Eur iki 57,20 Eur) lieka nepanaudota. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog atsiskaičius už būtinąją pagalbą, ieškovui lieka nuo apytiksliai 349 Eur iki 367,90 Eur nepanaudotų lėšų kas mėnesį (valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija– 301,20 Eur; transporto išlaidų kompensacija – 9,50 Eur; bei likusi dalis priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos). Tad priteisus ieškovui kas mėnesį mokamas 607Eur dydžio periodines išmokas, ieškovas atsidurtų palankesnėje padėtyje, negu buvo prieš eismo įvykį. Ieškovas nepateikė pirmosios instancijos teismui pakankamai duomenų, įrodančių, jog gaunamos lėšos (netekto darbingumo pensija, tikslinė kompensacija transporto išlaidoms bei pagalbai namuose) nepadengia kitų ieškovo patiriamų išlaidų, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad patenkinus ieškovoreikalavimą dėl periodinių išmokų priteisimo, jisnepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.

27. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog jam mokama netekto darbingumo išmoka savo prigimtimi skiriasi nuo iš deliktines atsakomybės kylančios pareigos asmeniui, kuris įvykdė nusikaltimą ir yra už tai nuteistas. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas į atlygintinos žalos dydį aukščiau paminėtas išmokas, nepagrįstai vadovavosi poįstatyminiu teisės aktu– Vyriausybės nutarimu patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo“ taisyklių 55 punktu, kuriame numatytas išmokų įskaitymas į atlygintiną žalą. Ieškovo nuomone, atsakingas asmuo žalą jam padarė delikto metu, todėl draudikas, apdraudęs pastarojo civilinę atsakomybę, o ne socialines išmokas mokančios institucijos, privalo žalą kompensuoti. Nesutikdamas su tuo atsakovas ADB „Gjensidige“ teigia, jog kai žalą visiškai ar iš dalies atlygina kiti asmenys (ne pats atsakingas už žalos padarymą asmuo), atsakingo asmens žalos atlyginimo prievolė nukentėjusiajam atitinkama dalimi sumažėja arba pasibaigia, nes kitas asmuo ją įvykdo iš dalies arba visiškai. Jei kitas asmuo įvykdo žalos atlyginimo prievolę, atsakingo asmens žalos atlyginimo prievolė prieš nukentėjusįjį pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.50 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis). Nurodo, jog išmokas mokančios institucijos kas mėnesį ieškovui kompensuoja netgi daugiau, negu šis dėl įvykio patyrė turtinės žalos. Išmokos, viršijančios ieškovo patirtą žalą, laikytinos valstybės teikiama papildoma socialine parama ieškovui.

28.Sutiktina su atsakovo ADB „Gjensidige“ argumentais jog apeliaciniu skundu ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad dėl eismo įvykio ieškovui padarytą turtinę žalą iš esmės padengia gaunamos tikslinės išmokos (netekto darbingumo pensija, transporto išlaidų ir pagalbos namuose kompensacija), be to, jos net viršija patirtą žalą. Ieškovas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nepateikė didesnes išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir jų būtinumo.

29. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla sutrikdžius asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą– kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro ir nagrinėjamu atveju ieškovui mokamanetekto darbingumo pensija, tikslinė kompensacija transporto išlaidoms bei pagalba namuose. Taigi išlaidomis pagrįsti nuostoliai apima visas būtinas išlaidas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su sveikatos sužalojimu ir kurias dėl to patyrė nukentėjęs asmuo.

30. Lietuvoje veikianti privalomojo sveikatos draudimo sistema garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudžiamajam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis). Kadangi ne visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl nukentėjęs asmuo sveikatos sužalojimo atveju įgyja teisę pareikšti reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui dėl iš šio sveikatos draudimo fondo neapmokėtų nukentėjusio asmens turėtų būtinų su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ieškovas nenurodė ir neįrodė, kad tokių nepamokėtų išlaidų turėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 607 Eur periodinių išmokų priteisimo.

31. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas,jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Sisteminis CK 6.283 straipsnio ir CK 6.290 straipsnio 1 dalies aiškinimas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos, kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas išlaidas. Tokios pozicijos laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje konstatuota, kadCK6.290straipsnio1dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškinamas kitųCKnormų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, ir socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų, nuostatų kontekste.Tai reiškia, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį.Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę žalą padariusiam asmeniui dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę žalą padariusiam asmeniui dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala (Konstitucinio Teismo2012 m. balandžio 18 d.nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014).

32. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad tokiu atveju, kai žalą visiškai ar iš dalies atlygina kiti asmenys (ne pats atsakingas už žalos padarymą asmuo), atsakingo asmens žalos atlyginimo prievolė prieš nukentėjusįjį atitinkama dalimi sumažėja arba pasibaigia, nes kitas asmuo ją įvykdo iš dalies arba visiškai. Jei kitas asmuo įvykdo žalos atlyginimo prievolę, atsakingo asmens žalos atlyginimo prievolė prieš nukentėjusįjį pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.50 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis). Socialines išmokas išmokėjusios institucijos, subrogacijos būdu pakeičia pradinį kreditorių (nukentėjusįjį asmenį) žalos atlyginimo prievolėje ir įgyja tiek kreditoriaus teisių šioje prievolėje, kiek turėjo pradinis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civinėje byloje 3K-3-166/2009, 2005-03-30 nutartis civinėje byloje 3K-3-216/2005, 2009-10-16 nutartis civinėje byloje 3K-3-427/2009, 2012-07-13 nutartis civinėje byloje 3K-3-377/2012, 2012-12-07 nutartis civinėje byloje 3K-3-560/2012, 2013-02-14 nutartis civinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013). Toks teisės normų aiškinimas pagrindžia aplinkybę, jog socialinės išmokos įskaitytinos į atlygintinos žalos dydį.

33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK12,178straipsniai).Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovas, reikšdamas reikalavimą draudikui atlyginti žalą, turi įrodyti, jog žalos atlyginimui nepakanka gaunamų socialinių išmokų(netekto darbingumo pensija, tikslinė kompensacija transporto išlaidoms bei pagalbai namuose). Pirmosios instancijos teismas nustatė priešingai, nei teigia ieškovas –atsiskaičius už būtinąją pagalbą, ieškovui lieka nuo 349 Eur iki 367,90 Eur nepanaudotų lėšų kas mėnesį (valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija– 301,20 Eur; transporto išlaidų kompensacija – 9,50 Eur; bei likusi dalis priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos).Ieškovas su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas turi didesnių išlaidų dėl patirtos žalos. Nukentėjusiojo turtinė būklė po eismo įvykio nepablogėjo (pensiją gavo iki įvykio, toliau ją gauna po įvykio, papildomai gauna priežiūros išlaidų kompensavimą, kurio visiškai pakanka už atitinkamas paslaugas atsiskaityti). Nėra duomenų, kad iki eismo įvykio ieškovas dirbo ir tokiu būdu be pensijos gavo ir darbo užmokestį, tad darbo užmokesčio neprarado.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priteisus ieškovui kas mėnesį mokamas 607Eur dydžio periodines išmokas, ieškovas atsidurtų palankesnėje situacijoje, negu buvo prieš eismo įvykį ir dėl to ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.

34. Atsiželgiant į tai kas išdėstyta atmestinas ieškovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas į atlygintinos žalos dydį paminėtas išmokas, nepagrįstai vadovavosi poįstatyminiu teisės aktu– Vyriausybės nutarimu patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo“ taisyklių 55 punktu, kuriame numatytas išmokų įskaitymas į atlygintiną žalą.Taisyklių 55 p. nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Iš esmės ši teisės norma pakartoja CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisės normą. Taisyklių 55 punkte įtvirtinta teisės norma neprieštarauja aptartoms aukštesnės galios CK normoms. Taisyklėse ir CK nurodytos teisės normos yra skirtos tam, kad nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų. Ieškovas gauna tikslines išmokas dėl eismo įvykio, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovui neįrodžius, kad patiriami nuostoliai yra didesni, negu gaunamos socialinio draudimo išmokos, ieškovas negali papildomai reikalauti dar ir nuostolių atlygimo iš draudiko.

Dėl ieškovo teisės į neturtinėsžalos atlyginimą.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš atsakovo UAB „Handelshus“ ieškovui priteisė neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-11-01 (šis laikotarpis aktualus ir nagrinėjamai bylai, kadangi byla teisme iškelta 2019-07-31, o eismo įvykis įvyko 2015-11-03) nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur.Teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalaujamas15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas žymiai viršija sumas, nurodytas teismų praktikoje, suformuotoje kitose panašaus pobūdžio bei faktinių aplinkybių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-25-489/2017 (5000 Eur), 2K-359-697/2017 (8000Eur), 2K-110-699/2017 (10 000 Eur), 2K-20-689/2020 (8000Eur)), o objektyviai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje turėtų būti priteistas, nukrypstant nuo panašaus pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos (t. y. žymiai viršijant vidurkį), ieškovas nepateikė.

36. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jognustačius analogiškas sužalojimo pasekmes kaip ir nukentejusiajam asmeniui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinetoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010, ivertinus infliaciją ir bendrą pragyvenimo lygio pasikeitimą per laikotarpį nuo 2010 iki2020 metų, vertintina, jog 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovui būtų tinkamas. Atsakovas UAB „Handelshus“ laikosi pozicijos, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas ėjo važiuojamąja dalimi ir prieš kirsdamas važiuojamąją dalį ar ja eidamas, neįsitikino, kad tai bus saugu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog paties ieškovo neatsargūs, neatidūs veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, kas savo ruožtu, sudaro pagrindą, atmesti (ar sumažinti LAT praktikos nustatytą neturtinės žalos atlyginimą) ieškovo ieškinį dėl neturtinė žalos atlyginimo, nes padarytos žalos atsiradimą įtakojo ir paties nukentėjusiojo (ieškovo) didelis neatsargumas.

37. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

38. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Jeigu žalą padariusio asmens kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma– darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.

39. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų. R. D. 2015-11-03 apie 7:31 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, partrenkė ieškovą, dėl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Automobilis FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną priklausė UAB „Handelshus“, o R. D. įvykio dieną dirbo UAB „Handelshus“. Dėl šio įvykio Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-60857-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio l dalį. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs ieškovą, RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad ieškovui nustatyti sužalojimai: daugybiniai abipusiai šonkaulių (II, III, dešinės ir II – IV kairės pusės) lūžiai su kraujo ir oro susikaupimukrūtinplėvės ertmėse, kairio, raktikaulio lūžis, daugybiniai dubens kaulų (abiejų gaktikaulių abiejų šakų) lūžiai, suardantys dubens žiedą, bei kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ADB „If P&C Insurance AS”, nukentėjusiajam atlygino 5000 Eurdydžio neturtinę žalą, likusius 5 000 Eur pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo UAB „Handelshus“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, susijusiose su Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimais, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas,priteisiamas padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-25-489/2017,2K-47-696/2017,2K-110-699/2017,2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

40. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas ieškovuipriteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovo reikalaujamas15 000Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas žymiai viršija sumas, nurodytas teismų praktikoje, suformuotoje kitose panašaus pobūdžio bei faktinių aplinkybių bylose (Nr. 2K-25-489/2017 (5 000 Eur), 2K-359-697/2017 (8000 Eur), 2K-110-699/2017 (10 000 Eur), 2K-20-689/2020 (8 000 Eur)), o objektyviai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis šioje byloje turėtų būti priteistas, nukrypstant nuo panašaus pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos (t. y. žymiai viršijant vidurkį), ieškovas nepateikė.Nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė skausmą, stresą, nepatogumus, turėjo pakeisti savo gyvenimo būdą, nuolat lankytis gydymo įstaigose, jis iki šiol jaučia įvykusio eismo įvykio padarinius. Įvertinus ieškovo amžių (67 m.) ir sužalojimus tikėtina, kad pasekmės gali išlikti visam gyvenimui. Šiuo metu ieškovui iki pensijos nustatytas25 proc. darbingumo netekimo lygmuo beinustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti protingą realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų balansą, sugretindamas aptartas aplinkybes su Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika teisingai ir pagrįstai nustatė, jog 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga, protinga ir pakankama.

41. Dėl ankstesnėse pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pakeisti ar panaikinti jį dėl šalių apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo. Skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo 2020-11-09 sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

nutaria:

Atmesti apeliantų (ieškovo) G. B. ir (atsakovo) UAB „Handelshus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos sunkiai sužalojant, atlyginimo ir išlaikymo iki gyvos galvos priteisimo, pareikštą atsakovams ADB „Gjensidige“ ir UAB „Handelshus“, tretieji asmenys: R. D. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 sprendimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas Kazakiūnas