Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. LR-175 taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Š. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 metams. Bausmės pradžia 2013 m. balandžio 15 d., jos pabaiga 2017 m. balandžio 13.Komisijos 2016 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. LK-175 nutarta taikyti nuteistajam M. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis M. Š. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, prieštaraujanti niek nacionalinės, tiek tarptautinės teise teisės aktams bei teismų praktikai. Byloje esantys duomenys rodo, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo net 23 balai, kas rodo didelę pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Skundo autorius pažymi, kad apylinkės teizmas yra patvirtinę ne vieną Komisijos nutarimą su mažesniu pakartotinio nusikalstamumo rizikos pokyčiu.Nuteistojo teigimu, dėl jo lygtinio paleidimo niekas prieštaravimų nepateikė, todėl neaišku dėl kokių priežasčių teismas nepatvirtino Komisijos nutarimo. Jokių procedūrinių pažeidimų Komisija nepadarė, be to, nėra BVK 158 straipsnyje numatytų kliūčių taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo nuomone, teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė ir į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendaciją Rec(2003)22 (Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo, kuri Lietuvos Respublikai yra ne rekomendacinio pobūdžio, o privaloma. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistasis pažymi, kad jis nuobaudų neturi, yra eilę kartų paskatintas, todėl teismas nepagrįstai vertino, tai, jog anksčiau buvo turėjęs nuobaudų. Apelianto nuomone, teismo nutartyje nėra jokių argumentų, jog jo lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė vertinantis eilę aplinkybių, kurios sutinkamai su BVK 157 straipsniu, apskritai nėra vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime į nuteistojo M. Š. skundą prašo skundo netenkinti, nes Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. Š. priklauso žemos rizikos grupei – 39 balai, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis net 7 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad kartais linkęs pasielgi impulsyviai, nes greitą veikimą vertina kaip buvimą savimi pasitikinčiu ir ryžtingu. Be to, yra taikęs agresiją, siekiant priversti kitus žmones paklusti jo norams. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis pripažįsta praeityje retkarčiais vartojęs narkotines medžiagas. Be to, bausmės atlikimo metu buvo nubaustas už marihuanos vartojimą. Tačiau pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis stengėsi atsisakyti šios priklausomybės.Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai (šiuo atveju 7 balai), bet ir dinaminiai balai (32 balai), todėl nuteistasis pataisos namuose privalo dar mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis išėjęs į laisvę turėtų darbo vietą, nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau šios aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui lemiamos reikšmės neturi, kadangi to nepakanka pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo.

Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 3 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamumo elgesio rizika sumažėjo 23 balais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis M. Š. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo M. Š. skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.