Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Daivai Balčiūnienei, Romaldui Briliui, Stanislavai Šulcaitei, Jurgitai Šlapaitienei, Vidai Povilaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

M. R., a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) m., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas pagrindinis, nedirbantis, gyv (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007-01-10 pagal LR BK 284 str. 1 d., 2) 2007-10-05 pagal LR BK 284 str. 1 d., 3) 2010-08-18 pagal LR BK 223 str. 1 d., 4) 2011-10-13 pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., neišnykus teistumui, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 181 str. 2 d., 233 str. 3 d.,

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas vidurinis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) tiekėju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-04-18 pagal LR BK 284 str. 1 d., 2) 2008-03-27 pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 259 str., 1 d., neišnykus teistumui, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 2 d.,

S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001-09-07 pagal LR BK 273 str. 2 d., 273 str. 3 d., 214 str. 2 d., 111 str. 1 d., 272 str. 2 d. (BK, galiojęs iki 2003-05-01), 2) 2008-02-21 pagal LR BK 300 str. 2 d., neišnykus teistumui, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 2 d.,

Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1978-0813 (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas pagrindinis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994-11-15 pagal LR BK 146 str. 2 d., 90 str. 3 d., 105 str. 8 p. (BK, galiojęs iki 2003-05-01), 2) 2003-10-02 pagal LR BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d., 3) 2005-08 pagal LR BK 284 str. 1 d., 4) 2008-03-27 pagal LR BK 300 str. 2 d., 5) 2008-09-09 pagal LR BK 242 str., neišnykus teistumui, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R., S. J. ir M. Š., veikdami bendrininkų grupėje neturėdami teisėto pagrindo, 2010-02-18, laikotarpiu nuo 12.23 val. iki 12.36 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami psichinį ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J., M. Š. pasakius, kad V. J. dabar turės jiems automobilius remontuoti veltui, po to, V. J. atsisakius nemokamai jiems teikti automobilių remonto paslaugas, M. Š. pasakė, kad privers, ir, paėmęs nuo darbastalio vairo kolonėlės veleną, pradėjo juo daužyti V. J., po to V. J. nuo smūgių nuvirtus ant žemės, M. Š. toliau gulintį V. J. daužė metaliniu vairo kolonėlės velenu, o M. R. su S. J., sakydami, kad jis turi veltui remontuoti automobilius, spardė V. J. kojomis bei smūgiavo kumščiais į įvairias kūno vietas ir tokiais bendrais tyčiniais veiksmais, ne mažiau kaip 19 trauminiais poveikiais, V. J. padarė kairio alkūnkaulio lūžį, kairės krūtinės ląstos pusės 10 ir 11 šonkaulių lūžius, kairio peties sąnario sumušimą, dėl to išsivystė neryški šio sąnario srities kontraktūra, poodines kraujosruvas abiejuose skruostuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame smilkinyje, kairėje kaklo pusėje, kairiame ir dešiniame petyje, kairėje nugaros pusėje, abiejose juosmens pusėse, dešiniame žaste ir alkūnėje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje pėdoje ir čiurnoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, M. R. nesumokėjęs už suteiktas remonto paslaugas, sėdo už suremontuoto visureigio „Mercedes Benz ML270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo iš garažo.

Be to M. R. 2010-04-07, laikotarpiu nuo 21.40 val. iki 22.26 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. J., sakydamas, kad nepadarytų klaidos, nes turi gražų vaiką ir žmoną, siekė paveikti V. J., kad šis baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00271-10 duotų melagingus parodymus apie tai, kad 2010-02-18 M. R. nesumušė V. J. ir kad V. J. įtariamojo atpažinimo metu neatpažintų M. R..

Ž. Ž. 2010-04-08 laikotarpiu nuo 20.10 val. iki 21.40 val., prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiame garaže, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. J., sakydamas, kad M. R. turi vaikščioti laisvėje, kad jaunimas yra dabar agresyvus, kad visų nesusodins, kad Ž. Ž. gali savo jaunimo nesuvaldyti ir jie gali, užsidėję kaukes, V. J. nupjauti galvą ar nušauti, taip siekė paveikti V. J., kad šis baudžiamojoje byloje Nr.41-1-00271-10 duotų melagingus parodymus apie tai, kad 2010-02-18 M. R. nesumušė V. J. ir kad V. J. įtariamojo atpažinimo metu neatpažintų M. R..

Apklaustas kaip kaltinamasis M. R. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad V. J. jo automobilį tvarkė kelis kartus. Po remonto praėjus mėnesio laikotarpiui, automobilis vėl sugedo, todėl 2010-02-17 vėl nuvežė jam remontuoti. Kitą dieną jam paskambino V. J. ir pasakė, kad automobilis sutvarkytas, jog remontas kainuos 180 Lt. Atsiimti automobilį nuvežė M. Š., kartu važiavo ir S. J.. Už remontą jis pasiūlęs 150 Lt, o M. Š. pasakė, jog savo broką turi nemokamai remontuoti, tačiau V. J. nesutiko ir griebęs vamzdį puolė ant M. Š.. Jis išplėšęs vamzdį iš V. J. rankų, o M. Š. su V. J. susikibę grūmėsi. Niekas nesimušė, mano, kad V. J. galėjo susižaloti grumtynių su M. Š. metu. Tą dieną išvažiavo nesumokėjęs pinigų už remontą, pasakė, kad atvažiuos atsiskaityti kitą dieną, ir išvažiavo, o V. J. į jo žodžius nieko neatsakęs. Jokių reikalavimų nei jis, nei kiti V. J. nekėlė. Jis atsiskaitė kitą kartą. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo į savo reikalus įvelti M. Š. ir S. J.. V. J. jį apkalba dėl jo sumušimo. 2010-04-07 pas jį atvažiavo L. S. ir pasakė, kad V. J. nori pasišnekėti. Nuvažiavęs vakare pas V. J. į garažą su juo pasikalbėjo. V. J. sakė, kad jo sulaužyta ranka, kad tai jų darbas, kad kainuos pinigų. Į tai atsakęs, kad neprivalo mokėti pinigus, nes pats V. J. puolė vamzdžiu, sakęs, jog gali duoti pinigų bintui, vaistams, tačiau daugiau nėra už ką mokėti, dar pasakęs:, kad „turi žmoną, vaiką, suaugęs žmogus, o darai nesąmones, šokinėji ant jaunimo, elgiesi kaip išprotėjęs“. Tada V. J. padavė 150 Lt ir išvažiavo, neprašė, kad V. J. jo neatpažintų. Vis dėlto 2010-02-18 davęs V. J. 150 Lt, o V. J. trenkęs jam su vamzdžiu per rankas, kiek pinigų V. J. padavė 2010-04-07, tiksliai neatsimena.

Apklaustas kaip kaltinamasis M. Š. nurodė, jog kaltu prisipažįsta iš dalies. Jis parodė, kad M. R. paprašius nuvežė jį į servisą, kur buvo remontuojamas M. R. automobilis. Kartu važiavo ir S. J.. Visi derėjosi dėl automobilio remonto kainos, prašė mažinti, tačiau V. J. nesutiko, jis prašė 180 Lt. M. R. padėjo ant darbastalio 150 Lt. V. J. buvo įsiutęs, griebė lazdą ir puolė ant jo kažką šaukdamas. Detalių neatsimena, tačiau prisimena, kad jis susigrūmė su V. J., abu nukrito ant žemės ir ten buvusių detalių. Jiems išeinat V. J. liko gulėti, nors nevisai gulėjo, o buvo atsirėmęs į darbastalį. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai skiriasi, nes jis norėjo tik teisme duoti aiškius parodymus. Savo kaltę jaučia tik dėl grumtynių su V. J.. Ką grumtynių metu veikė M. R. ir S. J., nematė, nes viskas vyko labai greitai, tačiau nukentėjusiojo niekas nespardė, M. R. ir S. J. nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Pats nereikalavo V. J., kad jis veltui remontuotų automobilius. Patikslino, kad V. J. buvo užsimojęs į jo galvos sritį geležiniu daiktu, po to mojavo tuo geležiniu daiktu, buvo iškilęs pavojus jo gyvybei. Susikibęs su V. J. trenkėsi į darbastalį, todėl mano, kad taip ir lūžo nukentėjusiojo šonkauliai. Jei būtų žinojęs apie rankos ir šonkaulių lūžius, būtų nuvežęs į ligoninę. Po grumtynių V. J. sėdėdamas prie darbastalio jo atsiprašė už savo veiksmus.

Apklaustas kaip kaltinamasis S. J. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012-02-17 savo draugui M. Š. buvo paskolinęs savo automobilį, todėl taip susiklostė aplinkybės, kad jis kartu su M. Š. ir M. R. nuvažiavo į automobilių servisą. S. J., išgirdęs, kad tas meistras gerai remontuoja vairo kolonėles, ir pats įėjo į servisą pakalbėti. Meistras buvo susierzinęs, garsiai šaukė, pasiėmęs pagalį, nors dabar paaiškėjo, jog tai buvo vairo kolonėlės velenas, mojavo. Susikibę M. Š. su meistru voliojosi ant žemės, paskui atsisėdęs ant žemės meistras atsiprašė už savo veiksmus. Jis išeidamas dar paklausė V. J.: „Ar viskas gerai, o nukentėjusysis patvirtino, kad „viskas gerai“. Jis nukentėjusiajam V. J. nesudavė, jo niekas nemušė, nukentėjusysis meluoja. Mano, jog V. J. galėjo susižaloti atsitrenkęs į darbastalį grumtynių metu. Reikalavimų, kad nukentėjusysis veltui remontuotų automobilius, niekas nesakė. Po šio konflikto visi išėjo iš garažo. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė ne visą tiesą, dabar sako teisingai, kaip buvo.

Apklaustas kaip kaltinamasis Ž. Ž. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad buvo atvykęs pas V. J., tačiau jam negrasino, apie galvos nupjovimą nesakė, tik minėjo: „Koks jaunimas auga, neįmanoma suvaldyti“. Kalbėjosi savo žargonu, norėjo išsiaiškinti, kokio atlygio V. J. nori už patirtą žalą, nes norėjo padėti savo draugui M. R.. V. J. įvardijo 10–12 tūkstančių litų, o jis siūlęs 4000 Lt. Norėjo, kad M. R. būtų laisvėje, norėjo, kad abiems būtų gerai, todėl ir kalbėjo apie pinigus.

Apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2010-02-17 jam atvežė automobilį remontui, dabar žino, kad tai M. R.. Kitą dieną paskambino M. R. ir pasakė, jog automobilis suremontuotas. Atsiimti automobilio atvažiavo trise: M. R., M. Š. ir S. J.. Po garažo apžiūrėjimo M. Š. pasakė, jog nuo šiol privalės jiems automobilius remontuoti už dyką. Kadangi nesutiko su tokiu pasiūlymu, M. Š. pasiėmė nuo stalo vairo kolonėlę ir ja pradėjo mušti per įvairias kūno vietas, o jam bandant dengtis ranka, sulaužė ranką, šonkaulius. Jį mušė visi trys. S. J. šokinėjo ant kojų, o M. R. spardė į šonkaulius, dubenį. Po to M. Š. vėl sakė: „Remontuosi mašinas be pinigų“, o jam atsakius, jog veltui neremontuos, S. J. sudavė į pilvą, todėl susirietė ir nebematė, kas kaip muša. Gulėdamas ant žemės ir negalėdamas pasakyti, galva davė ženklą, jog sutinka. Tada visi staiga pasišalino iš garažo. Prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės ir 30 000 Lt turtinės žalos. Turtinę žalą sudaro neuždirbta suma per gydymosi laikotarpį bei patalpų nuoma. 23 000 Lt sudaro negautos pajamos per 6 mėnesius.

2010-04-07 buvo garaže kartu su žmona ir sūnumi, kai į garažą įėjo M. R. su vyriškiu. M. R. pasakė, jog jis yra kviečiamas į policiją atpažinti ir paliepė jo neatpažinti, o tolesnio pokalbio metu dar pasakė: „Turi žmoną, gražų vaiką, nedaryk klaidos“ ir žadėjo sumokėti už vaistus. Jausdamas grėsmę, apie M. R. grasinimus pasakė tyrėjui.

2010-04-08 vakare atvyko S. Š. su vyru, prisistačiusiu Ž.. Tas Ž. pasakė, jog „M. R. turi vaikščioti laisvėje, nes dabar jaunimas piktas, gali užsidėję kaukes nupjauti galvą ar nušauti“. Pokalbis truko apie 1 val., Ž. jam siūlė 1000 Lt ir visą laiką primygtinai įkalbinėjo.

Iš 2010-02-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. J. atpažino M. R. kaip asmenį, 2010-02-18, apie 13 val., jį sumušusį (duomenys neskelbtini) (1 t., 189–190, 191 b. l.).

Iš 2010-03-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. J. atpažino S. J. kaip asmenį, 2010-02-18, apie 13 val., jį sumušusį kartu su kitais dviem vyriškiais (duomenys neskelbtini) (1 t., 192–193, 194 b. l.).

Iš 2010-04-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. J. atpažino Ž. Ž. kaip asmenį, atvykusį pas jį į garažą 2010-04-08, apie 20 val., ir grasinusį (1 t., 195–196, 197 b. l. ).

Iš 2010-04-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. J. atpažino M. Š. kaip asmenį, 2010-02-18 jį sumušusį kartu su kitais dviem vyriškiais (duomenys neskelbtini) (1 t., 198–199, 200 b. l.).

Liudytoja V. J. parodė, kad 2010-04-07 nuo 15 valandos ji kartu su vyru V. J. ir sūnumi H. J. buvo garaže. Apie 21.30 val. į garažą įėjo M. R. su kažkokiu nepažįstamu vyriškiu. M. R. pasakė, jog yra kviečiamas atpažinti ir liepė jo neatpažinti. Po to dar garsiai pasakė: „Turi gražų vaiką, žmoną, pagalvok, ką darai“. Tuos žodžius suprato kaip grasinimą.

Liudytojas R. K. parodė, kad V. J. yra jo pažįstamas, jis papasakojo, jog buvo sumuštas trijų vaikinų, kurie norėjo, kad jis remontuotų jų automobilius nemokamai. Po kurio laiko jam būnant garaže pas V. J. atvažiavo du vaikinai, vienas iš jų buvo Ž. Ž.. Iš nugirstų frazių suprato, kad norėjo atlyginti žalą dėl sumušimo ir kad V. J. neatpažintų. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos perskaitė teismas, teisingi.

Iš 2010-04-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. K. atpažino Ž. Ž. kaip asmenį, 2010-04-08, apie 20 val., atvykusį pas V. J. į garažą (2 t., 16–17, 18 b. l.).

Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė (jo parodymai perskaityti remiantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. (5 t. 143 b. l.)), kad V. J. yra jo antros kartos pusbrolis, todėl jis kartais nueina pas jį į namus pasisvečiuoti. Kartais nuvažiuoja pas V. J. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame garaže V. J. remontuoja automobilių vairo sistemas. Iš V. J. žino, kad 2010-02-18 šiame garaže trys vyriškiai jį sumušė, nes jie norėjo, kad V. J. jiems nuolat nemokamai remontuotų automobilius arba kad jiems mokėtų nuolatinį mokestį už ramų darbą ir gyvenimą. V. J. atsisakė tai daryti, todėl tie trys vyrai jį smarkiai sumušė, sulaužė šonkaulius ir ranką. Po V. J. sužalojimo L. S. pas jį buvo ligoninėje aplankyti, ir tada V. J. visa tai pasakojo. 2010-04-08 (ketvirtadienį) L. S. buvo pas V. J. garaže. Šiame garaže buvo V. J. ir R.. Apie 20 valandą prie V. J. garažo atvažiavo tamsios spalvos „Mercedes“ automobilis. Tuo metu V. J. garažo vartai buvo atidaryti. Prie garažo atėjo du vyriškiai, iš kurių vienas buvo S. Š., o antrasis vyriškis – vardu Ž.. Abu vyriškiai priėjo prie garažo ir pakvietė V. J. į lauką pasišnekėti. Maždaug už valandos V. J. sugrįžo į garažą, o Ž. su S. Š. atėjo jam iš paskos. Kai jie parėjo, L. S. nuėjo į kitą patalpą pasidaryti arbatos. Į pokalbį jis nesikišo, tiesiog laukė V. J., kada jis baigs šnekėti. Visas pokalbis vyko apie pusantros valandos. Po to Ž. su S. Š. išėjo, sėdo į tą patį automobilį ir išvažiavo. Jiems išvažiavus, V. J. jam ir R. pasakė, kad čia buvo pažįstamas S. Š. su jam nežinomu vyriškiu, kurio vardas Ž. ir kad Ž. prašė, kad jis neatpažintų M. R. dėl 2010-02-18 sumušimo, reikalavimo nemokamai remontuoti automobilius ir duoklės mokėjimo. V. J. sakė, kad jis nesileido su Ž. į kalbas ir nesutiko duoti melagingus parodymus (2 t., 19–20 b. l. ).

Iš 2010-04-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. S. atpažino Ž. Ž. kaip asmenį, 2010-04-08, apie 20 val., atvykusį pas V. J. į garažą (2 t., 21–22, 23 b. l.).

Liudytojas S. Š. parodė, kad sutikęs V. J. prekybos centre, kuriam buvo sugipsuota ranka. V. J. pasakojo, kad darbe jį sumušė jaunuoliai ir neatsiskaitė už darbą. Su Ž. Ž. nuvažiavo pas V. J. ir Ž. Ž. klausė, kiek jis nori pinigų žalai atlyginti. Ž. Ž. jam siūlė 5000 Lt, o V. J. kalbėjo apie 12 000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad Ž. Ž. pinigus siūlė už tai, kad V. J. neatpažintų M. R.. Pokalbis truko apie valandą laiko, Ž. Ž. nuolat klausinėjo, kiek jam reikia pinigų.

Iš 2010-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti garaže, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., 30–34, 35, 36, 37–41 b. l.).

Iš 2011-11-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2010-03-01 vairo kolonėlės pagrindinis velenas, kuriuo buvo mušamas V. J. (1 t., 42, 43–46 b. l.).

Iš 2010-03-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta kompaktinė plokštelė su 2010-02-17, 2010-02-18 vaizdo įrašu (1 t., 47 b. l.).

Iš 2011-11-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta kompaktinė plokštelė su 2010-02-17, 2010-02-18 vaizdo įrašu (1 t., 48–49 b. l.).

Iš 2010-04-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta kompaktinė plokštelė su 2010-04-07 vaizdo įrašu (1 t., 54 b. l.).

Iš 2010-04-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta kompaktinė plokštelė su 2010-04-08 vaizdo įrašu (1 t., 55 b. l.).

Iš 2011-11-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos kompaktinės plokštelės su 2010-04-07 ir 2010-04-08 vaizdo įrašu (1 t., 56–57 b. l.).

Iš 2010-03-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta kompaktinė plokštelė su 2010-02-17, 2010-02-18 vaizdo įrašu (1 t., 51 b. l.).

Iš 2011-11-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta kompaktinė plokštelė su 2010-02-17, 2010-02-18 vaizdo įrašu (1 t., 52–53 b. l.).

Iš 2010-03-15 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro rašto Nr. 40-S-3904 matyti, kad pagal nutarimus išreikalautos ir prie bylos pridėtos įtariamojo M. R. ir nukentėjusiojo V. J. telefoninių skambučių išklotinės (1 t., 73, 74, 76 b. l).

2011-12-01 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus įtariamojo M. R. ir nukentėjusiojo V. J. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų abonentų išklotinių analizę, nustatyta, kad M. R. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) tarpusavyje nuolat bendrauja su M. Š. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad prieš ir po nusikaltimo padarymo M. R. telefonu bendravo su M. Š..

V. J. į pagalbos telefoną 2010-02-18 skambino 12 val. 39 min. (1 t., 81, 82–92, 93–95 b. l.)

Iš specialisto išvados Nr. KG 55(135)/11 (01) matyti, kad „1. V. J. padaryti sužalojimai: kairio alkūnkaulio lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės 10 ir 11 šonkaulių 10 ir 11 šonkaulių lūžiai, kairio peties sąnario sumušimas, poodines kraujosruvos abiejuose skruostuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame smilkinyje, kairėje kaklo pusėje, kairiame ir dešiniame petyje, kairėje nugaros pusėje, abiejose juosmens pusėse, dešiniame žaste ir alkūnėje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje pėdoje ir čiurnoje. Dėl kairio peties sumušimo šiuo metu yra išsivysčiusi neryški šio sąnario srities konraktūra. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau 19 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą, veidą, kaklą, abu pečius, abi rankas, krūtinės ląstos nugarinę pusę, juosmenį, dešinį sėdmenį, dešinę koją. 4. Sužalojimų visumą ir pobūdis griuvimui nebūdinga, o vienmomentinio griuvimo pasekoje tiek ir tokių sužalojimų atsirasti negalėjo. 5. Sužalojimai šiuo metu vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių ir alkūnkaulio lūžių bei kairio peties sumušimo V. J. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Po traumos susiformavusi kairės krūtinės ląstos pusės 10-o šonkaulio pseudoartrozė ir dėl to atlikta operacija sveikatos sutrikdymo masto vertinimui įtakos neturi. Kairio peties sąnario sumušimo pasekoje išsivystė neryški kontraktūra, kuri, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedą „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“, šiuo metu atitinka 20% bendrojo darbingumo netekimą. Tačiau įvertinus nustatytų potrauminių pasekmių vystymosi dinamiką ir pobūdį tikėtina, kad peties sąnario kontraktūra gali progresuoti ir traumos pasekmės pasiektų 30% bendrojo darbingumo netekimą- tokiu atveju sužalojimas būtų perkvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl šios priežasties tikslingas papildomas V. J. teismo medicinos tyrimas po vienerių metų.“ (1 t., 119–126 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 507/10(04), 2010-05-04, nurodyta, kad „1. Tikėtina, kad M. Š. kairėje kaklo pusėje, abiejuose žastuose, dešinėje plaštakoje ir abiejose blauzdose aprašyti odos randai galėjo gautis užgijus giliems odos nubrozdinimams ar įdrėskimams. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau 8 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais paviršiais paveikus kairę kaklo pusę, abu žastus, dešinę plaštaką ir abi blauzdas. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminių traumų metu. 5. M. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas“ (3 t., 105 b. l.).

Dėl turto prievartavimo

Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamieji reikalavo, jog jis remontuotų jų automobilius nemokamai, o nesutikus su tokiu pasiūlymu, buvo sumuštas. Nors kaltinamieji neprisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, atpažinimo protokolais, daiktų apžiūros protokolu.

Teisme duoti kaltinamojo M. R. parodymai, jog 2010-02-18 jam kartu su kaltinamaisiais M. Š. ir S. J. atvykus atsiimti automobilio, M. Š. V. J. pasakė, kad savo broką turi nemokamai taisyti, prieštarauja S. J. ir M. Š. parodymams, kad išgirdę gerai remontuojantį automobilius meistrą, važiavo su juo pasikalbėti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. R. nurodė, kad V. J. blogai, tai yra nekokybiškai suremontavo jo automobilį, tačiau nieko jam nesakęs ir vėl tam pačiam meistrui 2010-02-17 nuvežė automobilį remontui. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. R. manė, kad prieš tai nukentėjusysis V. J. nekokybiškai atliko automobilio remontą ir šią informaciją perdavė kaltinamiesiems M. Š. ir S. J., nors S. J. ir M. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė važiavę tik pakalbėti kaip pas gerą meistrą dėl automobilio remonto. Tokie kaltinamųjų S. J. ir M. Š. prieštaringi parodymai M. R. parodymų atžvilgiu, parodo jų neobjektyvumą bei norą suklaidinti teismą, siekiant išvengti atsakomybės.

Iš 2010-02-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. J. būdamas ligoninėje kitą dieną po sumušimo atpažino M. R. kaip jį sumušusį asmenį 2010-02-18 (1 t., 189–190, 191 b. l.), bei iš kitų protokolų matyti, kad nukentėjusysis V. J. atpažino S. J., M. Š., kaip asmenis, kurie 2010-02-18 jį sumušė (duomenys neskelbtini) (1 t., 192–193, 194, 198–199, 200 b. l.).

Kaltinamieji M. R., M. Š. ir S. J. neigia savo kaltę dėl nukentėjusiojo V. J. sumušimo už tai, kad jis nesutiko remontuoti nemokamai automobilius. Nors kaltinamasis M. Š. ir nurodė, kad iš dalies pripažįsta savo kaltę, tačiau savo parodymuose jis iš esmės neigia kaltę, tai yra jog jis pirmas pareikalavo nemokamai remontuoti automobilius, o nukentėjusiajam atsisakius vykdyti tokius reikalavimus, M. Š. vairo kolonėlės velenu pradėjo mušti nukentėjusįjį. Teismas remiasi nukentėjusiojo V. J. parodymais ir atmeta kaltinamųjų M. R., M. Š. ir S. J. parodymus, nes jie prieštarauja ne tik nukentėjusiojo parodymams, bet ir specialisto išvadai dėl V. J. padarytų sužalojimų kiekio bei mechanizmo, kurioje nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 19 trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais paveikus galvą, veidą, kaklą, abu pečius, abi rankas, krūtinės ląstos nugarinę pusę, juosmenį, dešinį sėdmenį, dešinę koją. Teismas kaltinamųjų M. R., M. Š. ir S. J. parodymus vertina kaip gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Iš bylos eigos matyti, kad kaltinamieji gynybinės taktikos, keisdami parodymus, laikėsi nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

Kaltinamasis M. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pas nukentėjusįjį 2010-02-18 atvykęs su S. J. pasikalbėti dėl galimo savo automobilio remonto, o nesutarus dėl kainos, nukentėjusysis jį užpuolęs vairo kolonėlės velenu, S. J. į pokalbį ir muštynes nesikišęs, M. R. tą dieną iš viso nematęs. (3 t., 93–94, 96–97 b. l.).

Šios kaltinamųjų M. R., S. J. ir M. Š. nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu visiškai prieštarauja jų parodymams teisme bei nukentėjusiojo parodymams ir teismo nustatytoms aplinkybėms. Iš bylos eigos matyti, kad kaltinamieji M. R., S. J. ir M. Š. keitė parodymus orientuodamiesi į surinktus įrodymus bei neginčijamai nustatytas aplinkybes turėdami vieną tikslą – išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamųjų M. R., M. Š. ir S. J. parodymų matyti, kad kaltinamieji stengėsi nuslėpti ne tik kaltinamojo M. R. vaidmenį nusikaltimo padaryme, bet ir apskritai jo buvimą nusikaltimo vietoje, nurodydami vis skirtingas savo atvykimo į nukentėjusiojo servisą, garažą, priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamieji keisdami parodymus stengiasi suklaidinti teismą, patvirtina prieštaringi kaltinamojo S. J. parodymai, nes ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad važiavo į servisą pakalbėti, o M. Š. taip pat norėjęs pakalbėti dėl vairo kolonėlės remonto, tai M. Š. ir aiškino ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas nustatė, jog kaltinamieji M. Š. ir S. J. nekalbėjo su meistru V. J. dėl galimo kokio nors savo automobilio remonto. M. Š. teiginiai apie tai, kad nukentėjusysis V. J. pats puolė jį bei su juo buvusius M. R. bei S. J., prieštarauja nukentėjusiojo V. J. parodymams bei teisme duotiems parodymams, ir tokie kaltinamojo M. Š. parodymai rodo tik deklaruojamą kaltės pripažinimą, nes savo parodymais nori sukurti besiginančių M. Š., M. R. ir S. J. vaidmenį nuo nukentėjusiojo užpuolimo ir siekia, kad jų veiksmai būtų įvertinti kaip gynybiniai veiksmai, tai yra veiksmai, esant būtinosios ginties sąlygoms.

Aptarti kaltinamųjų parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu neleidžia jais remtis ir svarstyti apie jiems kilusią grėsmę dėl nukentėjusiojo veiksmų bei vertinti kaltinamųjų M. Š., M. R. ir S. J. veiksmus kaip būtinąją gintį ar jos viršijimą. Specialisto išvadoje yra nustatyti M. Š. padaryti nubrozdinimai, tačiau sužalojimo aplinkybes M. Š. nurodė apklausiamas kaip įtariamasis 2010-05-04, todėl teismo medicinos specialistas apžiūrėjo kaltinamąjį tik 2010-05-04, tai yra praėjus beveik trims mėnesiams po galbūt padarytų nubrozdinimų, nes kaltinamasis nesikreipė į medikus ir nėra užfiksuoti kokie nors objektyvūs duomenys dėl padarytų sužalojimų laiko bei aplinkybių. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai M. Š. galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis, teismas kaltinamojo parodymus dėl jam padarytų sužalojimų vertina kaip gynybinę versiją, nes M. Š., slėpdamas esmines pas V. J. atvažiavimo aplinkybes, siekė išvengti atsakomybės dėl V. J. sužalojimo prievartaujant turtą, o savo nusikalstamus veiksmus siekia pateisinti būtinąja gintimi. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes daro išvadą, kad 2010-02-18 teisę į būtinąją gintį turėjo nukentėjusysis V. J. ir nėra jokių požymių, kad jis būtų peržengęs būtinosios ginties ribas.

Kaltinamųjų parodymus, kad M. Š. buvo susikibęs su nukentėjusiuoju V. J. ir griūdamas nukentėjusysis galėjęs susižaloti, paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad „vienmomentinio griuvimo pasekoje tiek ir tokių sužalojimų atsirasti negalėjo“, tuo labiau, kad nukentėjusiajam padaryti alkūnkaulio bei šonkaulių lūžiai. Teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais, kad jį sumušė kaltinamieji M. R., M. Š. ir S. J., reikalaudami nemokamai remontuoti mašinas, nes jo parodymus patvirtina specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų skaičiaus.

Kaltinamųjų kaltę dėl V. J. sumušimo prievartaujant turtą patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltimasis M. R. apklaustas įtariamuoju 2010-04-09 neigė bet kokį konfliktą, tačiau pas nukentėjusįjį atvažiavo ir darė jam poveikį dar prieš savo apklausą – 2010-04-07 siekdamas priversti nukentėjusįjį pakeisti parodymus, o kaltinamasis Ž. Ž. darė poveikį nukentėjusiajam V. J. kaltinamojo M. R. naudai, nors kaltinamasis M. Š. apklausiamas kaip įtariamasis 2010-05-04 nurodė, kad M. R. nebuvo įvykio vietoje, ir tik jis vienas 2010-02-18 susigrūmęs su nukentėjusiuoju V. J. besigindamas nuo jo užpuolimo.

Byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo parodymai, prieštaringi kaltinamojo M. R. parodymai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog 2010-02-18 meistras sakęs, jog nereikia mokėti už remontą, tačiau teisme kaltinamasis M. R. nurodė atsiskaitęs kitą kartą, patvirtina tai, kad kaltinamasis M. R. nei 2010-02-18 dieną, nei vėliau nesumokėjo nukentėjusiajam V. J. už automobilio remontą.

BK 182 str. numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo verčia kitą asmenį atleisti nuo turtinės pareigos. Šioje byloje kaltinamųjų reikalavimas atleisti kaltinamuosius nuo pareigos mokėti už suteikiamas automobilio remonto paslaugas ir sudaro turto prievartavimo sudėtį.

Taip pat pažymėtina, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį neturi reikšmės, ar kaltininkų nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o smurto panaudojimas patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl nesutikimo vykdyti kaltinamųjų neteisėtus reikalavimus, ir kaltinamieji tai suvokia. Nors aktyviausias šio nusikaltimo dalyvis buvo M. Š., tačiau visi kaltinamieji – M. R., M. Š. ir S. J. – veikė tiesiogine tyčia ir buvo šio nusikaltimo vykdytojai. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamieji būtų iš anksto taręsi prievartauti nukentėjusiojo turtą, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės jų veikų kvalifikacijai, nes baudžiamoji atsakomybė kyla (atsiranda) ir už spontaniškai padarytus nusikalstamus veiksmus. Kaltinamųjų M. R., M. Š. ir S. J. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 181 str. 2 d.

Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad kaltinamieji M. R., M. Š. ir S. J. „vertė V. J., suremontavusį M. R. naudojamo automobilio „Mercedes Benz ML270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo kolonėlę už suteiktas remonto paslaugas neimti 150 litų“, bei vertė „arba mokėti pinigus, kad galėtų ramiai gyventi“, nes šios aplinkybės neįrodytos byloje surinktais įrodymais.

Dėl kaltinamųjų M. R. ir Ž. Ž. poveikio nukentėjusiajam

BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu arba teisme duotų melagingus parodymus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali; baudžiamajai atsakomybei atsirasti nebūtina, kad kaltininko siekis būtų įgyvendintas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla ir tada, kai liudytojas dar nėra davęs parodymų. Kaip ir bet kurios kitos nusikalstamos veikos požymiai, siekis paveikti liudytoją, kad jis duotų melagingus parodymus, įrodinėjamas įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurių pripažinimas įrodymais kiekvienu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija (BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nors kaltinamieji M. R. ir Ž. Ž. neprisipažino padarę jiems inkriminuojamas veikas dėl poveikio nukentėjusiajam V. J., jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais. Kaltinamieji pripažįsta, jog buvo atvykę pas nukentėjusįjį, tačiau teigia, kad kalbėjo tik dėl galimos žalos atlyginimo, nedarė jokio spaudimo, nieko nereikalavo ir negrasino.

Nukentėjusiojo parodymus, kad 2010-04-07 į garažą buvo atvažiavęs M. R. ir darė poveikį, patvirtina ir nukentėjusiojo žmona V. J.. Kaltinamasis M. R. teigia, jog pas nukentėjusįjį atvykęs paties nukentėjusiojo V. J. kvietimu. M. R. parodymai dėl to atvykimo tikslo bei aplinkybių yra prieštaringi ir skirtingi net duodant parodymus teisme vienos apklausos metu. Teismas atmeta kaltinamojo M. R. parodymus, kad nukentėjusysis jį kvietęs dėl nesumokėtų pinigų už remontą, kad jis sumokėjęs 150 Lt išvažiavęs ir nereikalavęs V. J. jo neatpažinti, ir paneigti M. R. kaltę. Teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina nukentėjusiojo žmona V. J., girdėjusi keliamus reikalavimus vyrui V. J. neatpažinti ir M. R. pasakymą apie gražią šeimą ir patarimą pagalvoti, „ką jis daro“, nes ir V. J. tokius kaltinamojo M. R. žodžius suprato kaip grasinimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. R. 2010-04-07 atvyko pas nukentėjusįjį siekdamas pakeisti bylos tyrimą savo naudai, tai yra, kad nukentėjusysis jo neatpažintų ir paneigtų M. R. kaltę dėl sumušimo ir turto prievartavimo, tai yra M. R. tokiais veiksmais darė poveikį nukentėjusiajam V. J.. M. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 233 str. 3 d., nes jis darė poveikį nukentėjusiajam panaudodamas psichinę prievartą.

Kaltinamasis Ž. Ž. kitą dieną po kaltinamojo M. R. apsilankymo pas nukentėjusįjį, 2010-04-08, atvyko pas nukentėjusįjį V. J. taip pat siekdamas padaryti jam poveikį. Nukentėjusiojo parodymus dėl kaltinamojo Ž. Ž. daryto poveikio akivaizdžiai patvirtina tas faktas, kad kaltinamasis apie valandą laiko stengėsi paveikti nukentėjusįjį, kurio metu išsakė reikalavimus pakeisti parodymus, o siekdamas tikslo pavartojo įvairius grasinimus. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis Ž. Ž. pasakė, kad jaunimas yra dabar agresyvus, visų nesusodins, kad Ž. Ž. gali savo jaunimo nesuvaldyti ir jie gali užsidėję kaukes V. J. nupjauti galvą ar nušauti. Teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais, nes nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti Ž. Ž. ir atmeta kaltinamojo Ž. Ž. parodymus, vertindamas juos kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Teismas nustatė, kad tuo pačiu metu kaltinamasis Ž. Ž. primygtinai pakeltu tonu ilgą laiką klausinėjo nukentėjusiojo dėl žalos atlyginimo sąlygų už jo sumušimą, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai, nes ir tariamo noro atlyginti žalą demonstravimas buvo daromas siekiant to paties tikslo – priversti nukentėjusįjį pakeisti parodymus kaltinamojo M. R. naudai. Teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina ir liudytojai R. K., S. Š. ir L. S., (apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai perskaityti remiantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p.). Tai, kad nukentėjusysis atsisakė vykdyti kaltinamųjų M. R. ir Ž. Ž. reikalavimus, jų nusikalstamų veikų kvalifikacijai reikšmės neturi. Kaltinamojo Ž. Ž. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 233 str. 3 d., nes jis darė poveikį nukentėjusiajam panaudodamas psichinę prievartą.

Kaltinamųjų M. R., M. Š., S. J. ir Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių atžvilgiu nėra. Kaltinamųjų M. R., M. Š. ir S. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamojo Ž. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. R. atsižvelgtina į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į tai, kad jis, neišnykus teistumui, padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie sunkių, ir vieną nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie apysunkių, jam skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimos bausmių vidurkiui.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. Š. atsižvelgtina į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis, neišnykus teistumui, padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie sunkių, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės vidurkiui.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. J. atsižvelgtina į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis, neišnykus teistumui, padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie sunkių, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima bausmės vidurkiui.

Skiriant bausmę kaltinamajam Ž. Ž. atsižvelgtina į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į tai, kad jis, neišnykus teistumui, padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie apysunkių, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės, artima bausmės vidurkiui.

Nukentėjusysis V. J. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 23 594,94 Lt turtinę žalą, kurią sudaro per gydymosi laikotarpį negautos pajamos bei patalpų nuoma, bei prašo priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą ir jo atstovavimo teisme išlaidas.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl negautų pajamų visiškai įrodytas, nes nukentėjusysis V. J. vykdė individualią veiklą ir 2009 metais deklaravo gautas pajamas, kurios sudaro 29 530 Lt (2 t., 75 b. l.). Iš patalpų nuomos sutarties Nr. 59 matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 1 d. V. J. sudarė patalpų nuomos sutartį savo veiklai vykdyti (2 t. 77–82 b. l.). Iš nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad V. J. nedarbingas buvo nuo 2010-02-18 iki 2010-07-08 (2 t., 60–71 b. l.), o kasos pajamų orderio kvitai (2 t. 83–84 b. l.) patvirtina, kad V. J. sumokėjo už patalpų nuomą, nors nedirbo. Taigi nukentėjusiojo civilinis ieškinys visiškai įrodytas ir pagrįstas ir nurodyta suma 23 594,94 Lt solidariai priteistina iš kaltinamųjų M. R., M. Š. ir S. J., nes dėl jų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis negalėjo dirbti ir negavo šių pajamų.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas ir įrodytas, nes dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų patyrė emocinį ir dvasinį sukrėtimą, chirurgines operacijas bei nepatogumus dėl sulaužyto alkūnkaulio ir šonkaulių. Remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys mažintinas, iš kaltinamųjų M. R., M. Š. ir S. J. priteistina solidariai 30 000 Lt bei priteistinos atstovavimo išlaidos, kurias sudaro 1800 Lt (2 t. 85–86, 5 t. 206 b. l.).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareiškė 7000, 95 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiojo V. J. gydymą. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl ši suma priteistina Šiaulių teritorinei ligonių kasai solidariai iš kaltinamųjų M. R., M. Š. ir Ž. Ž..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–305, 307 teismas

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 181 str. 2 d., 233 str. 3 d., ir nuteisti :

pagal LR BK 233 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1,4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, nustatyti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013-02-08 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-04-08 iki 2010-05-06 bei nuo 2011-11-10 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimant teismo salėje.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-05-03 iki 2010-05-04.

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2013-02-08 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką 2010-04-13 iki 2010-04-15 bei 2012-10-12 Šiaulių apygardos teismo ir 2013-02-08 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistu nuosprendžiu paskirtą ir iš dalies atliktą bausmę.

Ž. Ž. atžvilgiu įsiteisėjo 2013-02-08 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, jam 2010-04-15 nutarimu paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama.

Iš kaltinamųjų M. R., M. Š. ir S. J. solidariai priteisti nukentėjusiajam V. J. – 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1800 Lt atstovavimo išlaidų, 23 594,94 Lt turtinei žalai atlyginti; Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 7000, 95 Lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: paketą Nr. 1, kompaktinį diską su išklotinėmis (kaltinamojo M. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo V. J. telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), kompaktinį diską su vaizdo medžiaga „UAB (duomenys neskelbtini) vaizdas 2010-02-17 2010-02-18“ (paimtas pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš UAB (duomenys neskelbtini)), kompaktinį diską su vaizdo medžiaga „UAB (duomenys neskelbtini) vaizdas 2010-02-17 2010-02-18“ (paimtas pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)), kompaktinį diską su vaizdo medžiaga „2010 04 07“ (paimtas pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš UAB (duomenys neskelbtini)), kompaktinį diską su vaizdo medžiaga „2010 04 08“ (paimtas pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš UAB (duomenys neskelbtini)), palikti prie bylos; rankenėlę nuo keltuvo (paimta 2010-03-01 įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini)), paketą Nr. 2, vairo kolonėlės pagrindinį veleną (paimtas 2010-03-01 įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini)), grąžinti nukentėjusiajam V. J., balto lapelio skiautę (paimta 2010-04-09 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš V. J.) sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.