Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-03-08 · Byla Nr. TS-8-297/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-08
Bylos Nr.
TS-8-297/2021
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00271-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
Ž. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. TS-8-297/2021
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00271-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 8 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 302 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktus, laisvės atėmimu 12 metų; be to, jis nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, laisvės atėmimu 12 metų. Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 28 d.

Nuteistasis nuo 2016 m. liepos 29 d. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl Ž. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2021 m. sausio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 357-19 netaikyti nuteistajam Ž. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti elgesio korekcijos programose, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau per atidėjimo laiką jis padarė naują nusikaltimą. Nuteistasis noriai dalinasi savo patirtimis, tačiau pastebimas polinkis įvardinti tik teigiamus išgyvenimus, jis vengia dalintis neigiamomis emocijomis ir įvykiais, ypač susijusiais su jo paties neigiamais poelgiais, keistinais elgesio modeliais ar įsitikinimais. Praeityje yra pasireiškęs impulsyvus, agresyvus elgesys. Nuteistasis impulsyviai ir stipriai reaguoja į jam nepalankius sprendimus, sunkiai priima kitą nuomonę, dažnai yra įsitikinęs savo teisumu, jam nepalankiai susiklosčiusiose situacijose gali prarasti savitvardą. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių atlyginęs tik nedidelę dalį. Bausmės atlikimo metu buvo skatintas, tačiau vienuolika kartų buvo baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos priežiūros, apribojimų pažeidimai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 61 balu, po paskutinio vertinimo rizika didėjo net 21 balu, didėjo tiek statiniai, tiek dinaminiai balai. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis Ž. Ž., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas priimtas, nesivadovaujant teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijais, priimant nutarimą vadovautasi 2021 m. sausio 21 d. socialinio tyrimo išvada, kurioje pateikti iškraipyti tam tikri faktai, nurodomi su jo asmenybe nieko bendra neturintys teiginiai, įvertinta tai, kas buvo daugiau nei prieš dešimt metų. Klausimas dėl jo lygtinio paleidimo svarstomas jau šeštą kartą, visi jo prašymai dėl lygtinio paleidimo atmetami, nurodant tam tikras rekomendacijas, kurias reikia įgyvendinti per nustatytą terminą iki sekančio svarstymo dėl lygtinio paleidimo. 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisija nutarimu Nr. 357-222 rekomendavo jam dirbti, jis pateikė pataisos namų administracijai pakartotinį prašymą dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo trūkumo jo prašymas netenkintas. Taigi, jis darbo nevengia. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, visos jam paskirtos nuobaudos negaliojančios, paskutinė nuobauda paskirta daugiau nei prieš keturis metus. Bausmės atlikimo metu jis mokėsi, lankė anglų kalbos kursus. Įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Turimus įsiskolinimus jis dengia savarankiškai, daugumą skolų jau sumokėjo, taigi, reikia vertinti skolų visumą, o ne tik šiuo metu dengiamas skolas. Jam neaišku, kodėl jo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo taip pasikeitė ir padidėjo iki 61 balo, nes jis per šį laikotarpį nebuvo baustas, jokių situacijų, kuriomis galėjo pabloginti savo padėtį, nebuvo, priešingai, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, pateikė prašymą dėl įdarbinimo, toliau mokėsi anglų kalbos, lankė įvairius užsiėmimus. Komisija, netaikydama jam lygtinio paleidimo, rekomendavo lankyti elgesio korekcijos programą, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl turi ją lankyti. Nuteistasis pažymėjo, kad dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino pataisos namuose jokie užsiėmimai ir renginiai nevyko. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis neva vengia dalintis neigiamais įvykiais ir emocijomis, nors tuo pačiu metu teigiama, kad juos įvardija. Atsižvelgiant į jo praeitį, vertinamas jo gyvenimo stilius ir draugai, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad šiuo metu jis nebendrauja ir nepalaiko ryšių su asmenimis, įtraukusiais jį į nusikaltimų darymą. Jis turi kitus prioritetus, nori dorai gyventi, būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, susipažinęs su Komisijos 2021 m. sausio 26 d. posėdžio protokolu bei nutarimu ir nuteistojo asmens bylos dokumentais, daro išvadą, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo Ž. Ž. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai.

Nuteistasis Ž. Ž. yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Ž. Ž. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos „Įžanginę grupę“, taip pat dalyvavo projekte „Žalioji oazė“. Jis pateikė prašymą dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo trūkumo įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus ir apdailininko specialybes. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas dešimt kartų. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau visgi jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos taikymui. Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo Ž. Ž. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 61 balas pagal OASys ir teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs didesnę bausmės dalį, o vis dar nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai (statinis veiksnys), gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos priežiūros/apribojimų pažeidimai, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, ir pirmiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo elgesio esminių pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 61 balo dinaminių yra 16 balų, kuriuos nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, gali sumažinti. Nuteistasis skunde nurodė, jog jis paskutiniu metu elgėsi tinkamai, drausmine tvarka nebaustas, tačiau dėl nesuprantamų jam priežasčių jo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo padidėjo nuo 40 balų iki 61 balo. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika didėjo, kadangi buvo patikslintas nusikaltimų įvertinimas – ankstesnių vertinimų metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą, patikslinus teistumus, buvo nustatytas nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, dėl šių aplinkybių statiniai balai kilo nuo 25 iki 45 balų. Dinaminiai balai kito, nes buvo įvertinti ankstesnės priežiūros bendruomenėje laikotarpiai ir gebėjimas laikytis jam keliamų reikalavimų bei įpareigojimų. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis Ž. Ž. anksčiau teistas šešis kartus, jau minėta, kad jam būdingas nusikaltimų modelis, praeityje bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis padarė naują nusikaltimą, be to, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis parodyto jam pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab kad ankstesni teistumai yra kriminogeninis veiksnys.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo Ž. Ž. elgesį bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi polinkį įvardinti tik teigiamus išgyvenimus ir vengia dalintis neigiamomis emocijomis bei įvykiais, ypač susijusiais su jo paties neigiamais poelgiais, keistinais elgesio modeliais ar įsitikinimais. Tai patvirtina, jog nuteistasis iki šiol nelinkęs analizuoti ir tinkamai vertinti savo elgesio problemų. Praeityje yra pasireiškęs nuteistojo impulsyvus, agresyvus elgesys, jis teistas už labai sunkius smurtinius nusikaltimus ir nuteistasis elgesio problemų nėra išsprendęs, nes jis iki šiol impulsyviai reaguoja į jam nepalankius sprendimus, sunkiai priima kitokią nei jo nuomonę, jam nepalankiose situacijose gali prarasti savitvardą. Kalbant su nuteistuoju apie nusikaltimus, pastebimas jo siekis save pateisinti, apginti, minimalizuoti kaltę. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis pripažįsta ne visus nusikalstamus veiksmus, už kuriuos yra nuteistas, kaltę dėl priešinimosi policijos pareigūnams neigia, taigi, akivaizdu, jog jis iki šiol pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.

Nuteistasis skunde nurodė, kad jis laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susiję su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nuteistasis Ž. Ž. bausmės atlikimo metu už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo baustas net vienuolika kartų ir nors nuobaudos negalioja, tai neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Jau minėta ir teigiamai įvertinta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas dešimt kartų, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. gegužės 1 d., o pirmą kartą buvo paskatintas tik 2013 m. gegužės 27 d., iki to laiko sistemingai pažeidinėjo nustatytą tvarką. Paskutinė nuobauda jam paskirta 2017 m. vasario 7 d., po to buvo paskatintas keturis kartus, paskutinis paskatinimas paskirtas 2019 m. gruodžio 17 d. Teismo vertinimu, toks nuteistajam skirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičiaus santykis bei jų taikymo laikotarpiai nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina jo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šiame kontekste aplinkybė, jog nuo 2017 m. vasario 7 d. nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje, juolab šiuo atveju, kai jo mąstymas ir elgesys yra kriminogeninis veiksnys.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo nedirbo, jo teigimu jis laisvėje yra oficialiai dirbęs įvairiose įmonėse vadybininku, tačiau pokalbio metu įmonių pavadinimų ir laikotarpių įvardinti negalėjo. Jis turi finansinių įsipareigojimų, pagal išduotus vykdomuosius raštus jo skola buvo 4 733,32 Eur, atlyginta tik nedidelė dalis – 524 Eur suma, be to, turi priteistų nukentėjusiesiems ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, turimi finansiniai įsipareigojimai jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins. Nuteistasis pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl jo įdarbinimo laisvėje, tačiau toks pareiškimas nepatvirtina, kad jį surašiusi įmonė tikrai įdarbins nuteistąjį. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019). Taigi, nuteistojo menka darbinė patirtis laisvėje, turimi gan dideli finansiniai įsipareigojimai leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo nepageidautina ar asocialia elgsena, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, ir nors nuteistasis teigia, jog padarė išvadas ir ryšių su jo nusikalstamą elgesį įtakojusiais asmenimis nepalaiko, jo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiamą charakteristiką pataisos namų administracija tinkamai įvertino, nuteistasis buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, o Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. vasario 18 d. įsakymu jis yra perkeltas į Pusiaukelės namus, tačiau, nežiūrint į tai, visuma nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios ir dėsningos nuteistojo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis Ž. Ž. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus Ž. Ž. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis skunde nurodo, kad 2021 m. sausio 11 d. socialinio tyrimo išvada, kurią vertino Komisija spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą, yra klaidinga, joje pateikti iškraipyti su jo asmenybe susiję faktai, be pagrindo vertinama jo praeitis, tačiau teismas pažymi, kad socialinio tyrimo išvada parengta remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintomis Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinėmis rekomendacijomis, socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo charakteristika pateikta kvalifikuotų psichologo ir specialisto, taigi, abejoti jos objektyvumu nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. Ž. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė