Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. R. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo M. R. gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. J. ir M. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, 2010 m. vasario 18 d., laikotarpiu nuo 12 val. 23 min. iki 12 val. 36 min., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, panaudodamas psichinį ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J., t. y. atvirai, savo naudai, vertė V. J., suremontavusį jo (M. R.) naudojamo automobilio „M“, valst. Nr. XXX, vairo kolonėlę, už suteiktas remonto paslaugas neimti 150 Lt. Taip pat, tęsiant savo nusikalstamą veiką, M. Š. pasakius, kad V. J. dabar turės jiems automobilius remontuoti veltui arba mokėti pinigus, kad galėtų ramiai gyventi, tačiau V. J. atsisakius nemokamai jiems teikti automobilių remonto paslaugas ir mokėti pinigus, spardė jį (V. J.) kojomis bei smūgiavo kumščiais į įvairias kūno vietas ir tokiais bendrais tyčiniais veiksmais, padarė ne mažiau 19 trauminiais poveikiais kairio alkūnkaulio lūžį, krūtinės ląstos kairės pusės 10 ir 11 šonkaulių lūžius, kairio peties sąnario sumušimą, dėl ko išsivystė neryški šio sąnario srities konraktūra, poodines kraujosruvas abiejuose skruostuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame smilkinyje, kairėje kaklo pusėje, kairiame ir dešiniame petyje, kairėje nugaros pusėje, abiejose juosmens pusėse, dešiniame žaste ir alkūnėje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje pėdoje ir čiurnoje. Taip pat, M. R. tęsdamas nusikalstamą veiką, nesumokėjo už suteiktas remonto paslaugas, sėdo už suremontuoto visureigio „M“, valst. Nr. XXX, vairo ir išvažiavo iš garažo.

Be to, M. R. kaltinamas tuo, kad 2010 m. balandžio 7 d., laikotarpiu nuo 21 val. 40 min. iki 22 val. 26 min., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. J., siekė jį paveikti, jog šis baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00271-10 duotų melagingus parodymus.

M. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. balandžio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Šiaulių apygardos prokuratūros 2010 m. gegužės 6 d. nutarimu M. R. paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, t. y. užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi M. R. kardomąsias priemones – užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 10 d. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis M. R. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo M. R. gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta.

Gynėjos nuomone, skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, formalus ir prieštaringas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcijai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūra 2010 m. gegužės 6 d. nutarimu pakeitė kaltinamajam M. R. kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis būtų pažeidęs šių kardomoji priemonių sąlygas. Taip pat, prašo atsižvelgti į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi M. R. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas – trims mėnesiams, motyvuojant tuo, jog kaltinamasis pasikėsino nužudyti du žmones. Tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti buvo nutrauktas, nesant M. R. veiksmuose nusikaltimo požymių. Pasak gynėjos, kaltinamajam M. R. kardomoji priemonė – suėmimas šioje byloje tęsiamas remiantis tik pradėtu ir nutrauktu ikiteisminio tyrimu kitoje byloje bei dėl to, kad suimtasis neturėtų galimybių skųsti pareigūnų veiksmų dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis M. R. turi pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno su drauge ir augino mažametę dukrą, šiuo metu šeima gyvena tik iš socialinės pašalpos, turi daug skolų, kelia iš nuomojamo buto, motina serga onkologine liga. Be to, suimtasis būdamas laisvėje turi galimybę įsidarbinti vadybininku, nori tęsti veiklą labdaros bendruomenėje, turi sveikatos problemų.

Gynėjos nuomone, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kaltinamojo M. R. gynėja prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo kaltinamojo gynėjos Daivos Balčiūnienės skundą atmesti.

Kaltinamojo M. R. gynėjos Daivos Balčiūnienės skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam M. R. BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis M. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas pažymi, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, todėl įrodymų vertinimas yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar M. R. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Šiaulių apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti M. R. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo jam pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Šiaulių apygardos teismas pratęsė M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai, todėl kaltinamojo M. R. gynėjos skundo argumentai, kad Šiaulių apygardos teismas suimtajam nepagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, atmetami.

Pažymima, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Byloje nustatyta, kad M. R. kaltinamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 4, 5 dalis). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, inkriminuojami nusikaltimai galimai susiję su lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos. Taip pat svarbu pažymėti, kad kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu pažeidė paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, t. y. byloje yra duomenų, kad jis padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje numatytas veikas. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra realus pagrindas manyti, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinis teismas atsižvelgia į skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis M. R. turi pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno su drauge ir augino mažametę dukrą, šiuo metu šeima gyvena tik iš socialinės pašalpos, turi daug skolų, kelia iš nuomojamo buto, motina serga onkologine liga, būdamas laisvėje turi galimybę įsidarbinti vadybininku, nori tęsti veiklą labdaros bendruomenėje, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Be to, Apeliacinis teismas nevertina ir nepasisako dėl kitose baudžiamosiose bylose priimtų sprendimų M. R. atžvilgiu, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Skunde gynėja nurodo, kad suimtasis turi sveikatos problemų, tačiau Apeliacinis teismas pažymi, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad dėl nurodytų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas arba suteikta kvalifikuota medicinos pagalba laisvės atėmimo įstaigoje.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Šiaulių apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į EŽTT jurisprudenciją, nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų ir nacionalinės teisės praktikoje suformuotų principų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo M. R. gynėjos Daivos Balčiūnienės skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.