Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. Ž. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 1 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. Ž. skundas atmetamas.

5. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio Komisijos nutarimo priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija). BVK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taigi ir nuteistojo atitikimas lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) vertinamas pagal Komisijos nutarimo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, atitinkamai ir apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo tvirtinimo (netvirtinimo) klausimą turėjo spręsti atsižvelgdamas į BVK 157 straipsnio nuostatas, galiojusias Komisijos nutarimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo Ž. Ž. skundo argumentai dėl nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančios BVK 157 straipsnio redakcijos taikymo apylinkės teismui sprendžiant Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo (nepatvirtinimo) klausimą, nelaikytini teisiškai reikšmingais ir atmetami, kaip nepagrįsti. Šių aplinkybių kontekste vis tik pažymima, kad nors apylinkės teismas nuteistojo Ž. Ž. atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams, numatytiems BVK 157 straipsnio 1 dalyje, vertino pagal nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančią šio straipsnio redakciją, paminėta aplinkybė neteikia pagrindo nutartį naikinti, kadangi teismo išvada, jog nuteistasis Ž. Ž. šiuo metu dar negali būti paleistas lygtinai, yra pagrįsta ir teisinga.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) buvo numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam Ž. Ž. šiuo metu vis tik dar negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – Ž. Ž. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad Ž. Ž. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Taigi vieną iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų nuteistasis atitinka. Socialinio tyrimo išvadoje Ž. Ž., atlikus rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema – 40 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau žema nusikalstamo elgesio rizika, pati savaime, nelemia manymo, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kiek šią riziką sudarančių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi nekelti jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, siekti tik teisėtais būdais.

9. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistajam Ž. Ž. nors ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, rizikos vertinimo balą sudaro ne tik statiniai (25 balai), bet ir dinaminiai (15 balų) veiksniai, kuriuos nuteistasis, ir toliau tinkamai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, gali sumažinti. Be to, nuteistajam be statinio kriminogeninio veiksnio, susijusios su ankstesniais teisės pažeidimais, nustatyti ir trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniais: darbinės patirties stoka; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai buvo išskirti įvertinus informaciją apie galimą kitų asmenų įtaką nuteistojo nusikalstamumui, kaltės minimizavimą ir savęs gynimą, impulsyvumą, alkoholio vartojimo keliamas elgesio problemas, darbinės patirties neturėjimą. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis tie patys kriminogeniniai veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo Komisijoje metu, kuomet buvo priimtas 2020 m. vasario 12 d. nutarimas taikyti lygtinį paleidimą, ir ši aplinkybė rodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, dalyvavimas įvairiose pataisos bei integracijos į visuomenę programose, reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo. Abejonių nekeliančios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nerodo ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo 44 balų iki 40 balų. Nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta rizika sumažėjo keturiais balais, tačiau šis pokytis, įvertinus statinių ir dinaminių balų santykį, tai, kad pagal Socialinio tyrimo išvadą sumažėjimą lėmė gebėjimas koncentruotis struktūruotoje aplinkoje, impulsų kontrolė, bet ne efektyvus kriminogeninių veiksnių valdymas koreguojant su rizika nusikalsti pakartotinai susijusias problemines sritis (kriminogeninius veiksnius), nelaikytinas pakankamu abejonių nekeliančiai nuteistojo pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatuoti. Taigi vertinamu atveju Socialinio tyrimo išvadoje išskirti su nuteistojo rizika nusikalsti pakartotinai susiję probleminiai aspektai, taip pat nemaži finansiniai įsipareigojimai (gauti patvarkymai vykdyti išieškojimą dėl bendros 4703,32 Eur sumos), darbinės patirties neturėjimas (iki nuteisimo oficialiai nedirbo, pataisos įstaigoje taip pat nedirba nei apmokamo darbo, nei neatlygintinai), gali būti veiksniai, skatinantys nuteistąjį pasirinkti netinkamus savo problemų sprendimo būdus ir vėl nusikalsti.

10. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybės charakteristiką bei elgesį viso bausmės atlikimo metu. Ž. Ž. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 11 kartų ir nors nuobaudos yra negaliojančios, ką skunde akcentuoja ir pats nuteistasis, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nors Ž. Ž. skatintas 10 kartų, tačiau, kaip ir minėta, taip pat 11 kartų baustas ir drausmine tvarka. Kolegijos vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius, atsižvelgus į jų santykį ir dinamiką (kai po paskatinimų vėl skiriamos drausminės nuobaudos), nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu, o priešingai – patvirtina išvadą dėl nepakankamos elgesio korekcijos. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susiję su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tai, kad nuteistasis Ž. Ž., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką ir išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Tuo labiau, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, anksčiau jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas pažeidė – bausmės vykdymo atidėjimo laiku padarė naują nusikalstamą veiką, bei lygtinis paleidimas. Su ankstesniais teistumais susijusių aplinkybių kontekste pažymima, kad šios aplinkybės, kaip ir neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, tačiau šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos. Ž. Ž. už tyčinių nusikaltimų padarymą buvo skirta apibrėžto termino laisvės atėmimo bausmė teismui manant, kad būtent tokios trukmės bausmė yra būtina bausmės tikslams pasiekti. Bendra nuostata yra tai, kad nuteistas asmuo privalo atlikti visą jam paskirtą bausmę. Nuteistojo padėtis gali būti palengvinta taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip minėta, yra būtinas nuteistojo atitikimas lygtinio paleidimo kriterijams (sąlygoms) ir toks atitikimas neturi kelti jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad jau šiuo metu paskirtos bausmės atlikimo sąlygos nuteistajam Ž. Ž. gali būti švelninamos. Apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo ankstesnius teistumus, neatliktos bausmės dalį kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų, tame tarpe ir nuteistajam nustatyto kriminogeninio veiksnio, susijusio su ankstesniais teisės pažeidimais, kontekste, pažeidimo nepadarė ir pagrįstai sprendė, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

11. Teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad pataisos įstaigoje nuteistasis mokėsi ir įgijo specialybes, bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės Ž. Ž. iš tikrųjų charakterizuoja teigiamai, tačiau bendrame nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste jų nepakanka spręsti, kad nuteistasis iš esmės pakeitė su mąstymu ir elgesiu susijusias nuostatas, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistasis Ž. Ž., kaip minėta, darbinės patirties laisvėje neturi (objektyvių duomenų apie jo darbinę veiklą nėra), priežasčių, objektyviai trukdžiusių jam dirbti ir lėšų pragyvenimui gauti legaliu būdu, nuteistasis nėra nurodę. Socialinius ryšius su artimaisiais nuteistasis palaikė ir iki įkalinimo, tačiau iš jo teistumų istorijos akivaizdu, kas ši aplinkybė nebuvo esminis faktorius, sulaikęs nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu, už kurį nuteistasis buvo skatintas, iš tikrųjų yra teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, kurios vykdymas, pats savaime, abejonių nekeliančios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįrodo. Teigiami nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu aspektai buvo įvertinti nuteistajam skiriant paskatinimus, tame tarpe ir perkeliant tęsti bausmė atlikimą į lengvąją grupę. Aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo pataisos procesas ir toliau tęstinas pataisos įstaigoje įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Toliau vykdant Komisijos rekomendacijas, koreguojant riziką nusikalsti pakartotinai didinančius veiksnius, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

12. BVK 157 straipsnio taikymo kontekste pažymima ir tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus. Vertinamu atveju nuteistajam galimybė kreiptis dėl jo lygtinio paleidimo buvo suteikta, jo prašymas buvo išnagrinėtas laikantis nustatytų reikalavimų, tačiau apylinkės teismui nustačius, kad BVK 157 straipsnyje numatytų sąlygų (materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo) nuteistasis dar neatitinka, Komisijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta. Priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu būtent apylinkės teismui, o ne Komisijai, yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Apylinkės teismas pakankamai motyvuotai pasisakė, kodėl mano, kad taikyti lygtinį paleidimą Ž. Ž. šiuo metu dar nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nesutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis neturi pagrindo.

13. Konstatuojama, kad apylinkės teismas nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai, skundžiama nutartis priimta įvertinus aktualią Ž. Ž. asmenybę charakterizuojančią, su jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusią medžiagą, kuri patvirtina nutartyje padarytą pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai nutartį naikinti ir priimti nuteistojo prašomą sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.