Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo Ž. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 357-34, taikyti nuteistajam Ž. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. Ž. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

1.2. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 28 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. vasario 12 d.) – 3 metai 2 mėnesiai 16 dienų.

3. Komisija 2020 m. vasario 12 d. priėmė nutarimą Nr. 357-34, kuriuo nutarė Ž. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, sumažėjo nuo 66 balų iki 44 balų. Balai sumažėjo, nes Ž. Ž. sprendžia narkotikų ir alkoholio vartojimo problemas, elgesio korekcijos programų metu, tiek individualiai, tiek grupėje. Nuteistasis drausmine tvarka baustas 11 kartų, nuobaudos negaliojančios, skatintas 10 kartų. Taip pat bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo kelias specialybes.

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog. nuteistasis Ž. Ž. vis dar neatitinka vienos iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Be to, teismas pažymėjo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. Ž. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo Ž. Ž. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. Ž. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra.

10. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, Ž. Ž. nustatoma vidutinė – 44 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 66 balų. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, o pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (19 svertiniai taškai), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama Ž. Ž. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo daryti išvadą, kad Ž. Ž. daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami trys jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek Ž. Ž. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pastebėtina, kad šie kriminogeniniai veiksniai jam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu, tad jokios, akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, Ž. Ž. nedaro, nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai pagal „OASys“ metodiką ir yra sumažėję.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog Ž. Ž. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis net 11 kartų baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Pažymima, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susiję su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors Ž. Ž. skatintas 10 kartų, tačiau, kaip ir minėta, taip pat 11 kartų baustas ir drausmine tvarka. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis, dinamika (kai po paskatinimų vėl skiriamos drausminės nuobaudos) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad Ž. Ž., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, anksčiau jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas pažeidė – bausmės vykdymo atidėjimo laiku padarė naują nusikalstamą veiką bei lygtinis paleidimas. Nors nuteistasis akcentuoja, kad, jau ilgą laiką jo elgesys bausmės atlikimo metu yra teigiamas, tačiau su tuo teisėjų kolegija sutikti negali, nes iš devynių metų atliktos bausmės, nuteistasis tik nepilnai tris paskutiniuosius metus neturi galiojančių nuobaudų.

12. Pažymėtina ir tai, kad Ž. Ž. nusikalto ne pirmą kartą, o nagrinėjamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už eilės tyčinių, tame tarpą ir labai sunkaus, nusikaltimų padarymą. Ši aplinkybė visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu Ž. Ž. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis Ž. Ž. tiek individualiai, tiek ir dalyvaudamas įvairiose programose stengiasi keisti savo elgesį dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam vis dar aktualios mąstymo bei elgesio problemos, kurias įvertinus su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, skaičiumi, jų priežastimis, taip pat nenuosekliu nuteistojo elgesio koregavimu teigiama linkme pataisos įstaigoje, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl jo daromos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Nors, kaip ir minėta anksčiau, nuteistojo elgesyje pastaruoju metu yra stebima teigiamų pokyčių (jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, 10 kartų skatintas, dalyvauja papildomose ir privalomose pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo kelias specialybes, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis), tačiau tai neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

14. Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis Ž. Ž. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šios išvados nepaneigia ir pateiktoje medžiagoje esantys duomenys susiję su artimų socialinių ryšių palaikymu, nes pastaroji aplinkybė egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus Ž. Ž., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo ir jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis Ž. Ž. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo Ž. Ž. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.