Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. patikslintą ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukrai sukaks 18 metų, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

- dukrai teikiamo išlaikymo valdytoja, uzufrukto teisėmis skirti motiną S. Š.;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

10. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

11. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

12. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

14. Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama.

Dėl išlaikymo vaikui skyrimo ir išlaikymo įsiskolinimo

15. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

16. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

18. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).

19. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

21. Nagrinėjamu atveju byloje jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir galimą teikti išlaikymo vaikui dydį, nėra. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui po 250 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo (duomenys neskelbtini)) bei išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) d. Iš viso įsiskolinimas sudaro – 4325 Eur.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 (MMA) minimalią mėnesio algą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovės siūlomas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis patenka į pusę minimalios mėnesinės algos ribas bei vertinant pačios galimybę teikti vaikui išlaikymą, manytina, jog prašomo išlaikymo dydis proporcingas vaiko poreikiams.

24. Vaikui skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama nepilnametės D. K. motina, ieškovė S. Š.

Dėl bendravimo tvarkos

25. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Vis dėlto nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir gali prireikti tam tikrų pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57).

27. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

28. Kaip, vėlgi, ne kartą šioje byloje pažymėta, atsakovas su dukra iki šiol nebendrauja ir jos gyvenimu, auklėjimu nesidomi, ir jo pozicija dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra pateikta, vis dėlto, minėtas, Konvencijoje įtvirtintas bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Ir nors šiuo metu atsakovas su vaiku nebendrauja, įstatymuose įtvirtinta tiek tėvo pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti, tiek ir vaiko teisė nuolat bendrauti su tėvais, nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą.

29. Teismas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės siekį, kad atsakovas bendrautų su dukra, sprendžia, jog tikslinga koreguoti ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, jog E. K. išėjęs iš įkalinimo įstaigos galės bendrauti su nepilnamete dukra D. K. du savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas dukrą penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. Savaitgalis, kuriuo tėvas bendrauja su nepilnamete dukra, nustatomas atsižvelgiant į tėvo darbo grafiką ir jo grįžimo į (duomenys neskelbtini) savaitgalius. Apie pageidavimą pasiimti dukrą, atsakovas privalo informuoti vaiko mamą prieš 2 dienas SMS žinute; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Teismas vertina, kad vaiko tėvo, kuris virš dviejų metų nesimatė su vaiku, kuriai tik (duomenys neskelbtini) metai, aktyvus įsiliejimas į vaiko gyvenimą, pasiimant vaiką nakvynei pas save, gali turėti stresinių padarinių šalių dukrai, todėl spręstina apie adaptacinio pereinamojo laikotarpio taikymą. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovų vertinimu, bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti tikslinama.

31. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos kitaip, nei nurodo šalys, jei teismo vertinimu tai daugiau užtikrina vaiko interesų apsaugą.

32. Atsižvelgiant į vaiko amžių, su kuriuo siekiama nustatyti bendravimo tvarką, į tai, kad pasikeitus aplinkybėms tokia tvarka gali būti koreguojama bendru šaliu susitarimu arba esant ginčui, keičiama teismo sprendimu, teismas mano tikslingu nustatyti tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri apimtų pereinamąjį laikotarpį atsakovui prisiderinti prie dukters amžiaus ypatumų, emocionalumo ir aktyvumo lygio ir, žaidybinių interesų, dalyvaujant vaiko motinai bei galimybę atsakovui individualiai tęsti bendravimą su dukra :

32.1. Atsakovas E. K. susitinka su D. K. kas pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val., iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba viešoje vietoje, būtinai dalyvaujant vaiko motinai, iki (duomenys neskelbtini) dienos.

32.2. Atsakovas E. K. turi teisę ligos atveju lankyti dukrą D. K. ieškovės bei dukters gyvenamojoje vietoje šiuo teismo sprendimu nustatyto jo bendravimo su dukra metu ir toks dukters lankymas turėtų trukti iki 30 minučių.

32.3. Nuo (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną, t. y., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, E. K. bendrauja su dukra D. K. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:30 val. ir tėvo gimtadienio dieną, t. y., (duomenys neskelbtini) d., pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės S. Š. gyvenamosios vietos iki 17:30 val. ir grąžindamas dukrą į ieškovės S. Š. gyvenamąją vietą 19:30 val. (tuo atveju, jei tai yra darbo diena) arba pasiimdamas dukrą gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:30 val. (tuo atveju, jei tai yra savaitgalio diena). S. Š. praleidžia su dukra motinos dieną, t. y., pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, ir motinos gimtadienio dieną, t. y., (duomenys neskelbtini) d.

32.4. Kiekvienas iš tėvų turi teisę neperduoti vaiko kitam iš tėvų, kilus abejonių dėl tėvo (motinos) blaivumo ir pastarajam asmeniui atsisakius pasitikrinti blaivumą bei dėl tėvo (motinos) neadekvačios psichinės būsenos.

32.5. Vaikui susirgus, kiekviena iš šalių privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą šalį.

32.6. Šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnamete dukra.

32.7. Tėvai turi teisę raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.

33. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai tenkintų reikalavimų visumai.

35. Atsižvelgiant į tai, kai teismas ieškinį tenkina visa apimtimi, tik koreguoja ir smulkiau detalizuoja bendravimo su vaiku tvarką, todėl bylinėjimosi išlaidos nemažintinos proporcingai ieškinio reikalavimų korekcijai.

36. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 90,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 99 straipsnis). Ieškovės atstovė pateikė teismui duomenis, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

I. ieškinį tenkinti visiškai.

II. Iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukrai sukaks 18 metų, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

III. Šalių dukrai teikiamo išlaikymo valdytoja, uzufrukto teisėmis skirti motiną S. Š.;

IV. Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro 4325 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini);

V. Šalių nepilnametės dukros D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

VI. Nustatyti tėvo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant, kad E. K. išėjęs iš įkalinimo įstaigos galės bendrauti su nepilnamete dukra D. K. du savaitgalius per mėnesį, pasiimdamas dukrą penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. Savaitgalis, kuriuo tėvas bendrauja su nepilnamete dukra, nustatomas atsižvelgiant į tėvo darbo grafiką ir jo grįžimo į (duomenys neskelbtini) savaitgalius. Apie pageidavimą pasiimti dukrą, atsakovas privalo informuoti vaiko mamą prieš 2 dienas SMS žinute.

VII. Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

VIII. Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.