- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-288-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07514-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- A. Č., T. K., G. K., Ž. E., A. E., A. M., R. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams A. Č., T. K., G. K., Ž. E., A. E., A. M., R. M. dėl leidimo atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado statinyje statybos darbus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J.K., M. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas leisti atlikti vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos darbus ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kurie bus klojami iš ieškovo žemės sklypo ploto, pažymėto D-265, per bendro naudojimo žemės plotą, pažymėtą C-145, pagal 2019 m. parengtą techninį projektą (projektuotoja S. A. B.) koordinačių taškuose, pažymėtuose vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų plane: vandentiekis – (X) 6182771,23, 6182781,64; (Y) 319978,52, 319976,75; buitinės nuotekos – (X) 618277,19, 6182781,60; (Y) 319978,83, 319977,06, be atsakovų sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovo ieškinio argumentai:
1.1. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Gyvenamajame name yra 3 butai, kuriuos nuosavybės teise valdo atsakovai. Nuosavybės teisę į žemės sklypą ir ūkinį pastatą jis įgijo su atsakove A. Č. 2012 m. sausio 27 d. UAB „Minestas“ 2005 m. birželio 20 d. buvo išduotas leidimas Nr. 69-GN/05 vykdyti statybos darbus (ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal suderintą projektą). Pastato rekonstrukcijos darbus pradėjo UAB „Minestas“, o juos po nuosavybės teisės įgijimo tęsė ieškovas kaip teisių perėmėjas kartu su A. Č.. Tam, kad būtų galima pripažinti statinį tinkamu naudoti pagal paskirtį ir įregistruoti, taip pat vandens ir nuotekų įvadus, reikalingas atsakovų sutikimas.
1.2. Ieškovui ir A. Č. priklausantis ūkinis pastatas iki 2012 m. vasario mėn. buvo prijungtas prie atsakovams priklausančio namo vandentiekio ir nuotekų tinklų, tačiau kilus nesutarimų tarp ieškovo ir namo bendraturčių įvadai buvo atjungti. 2013 m. gruodžio 20 d. su prašymu kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl vandentiekio ir nuotekų prisijungimo sąlygų gavimo, jas ši bendrovė išdavė 2014 m. sausio 27 d., o tikslinant rengiamą projektą AB „Klaipėdos vanduo“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 2017/S.6/3-1258 išdavė naujas vandentiekio ir buitinių nuotekų išvado statybos ūkiniam pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), prisijungimo sąlygas. 2019 m. buvo parengtas vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos ūkiniam pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), techninis projektas (projektuotoja S. A. B.). Šis statybos techninis projektas parengtas vadovaujantis prisijungimo sąlygomis Nr. 2017/S.6/3-1258, išduotomis 2017 m. rugpjūčio 2 d. AB „Klaipėdos vanduo“, galiojančiais norminiais dokumentais ir reglamentais.
1.3. Naujos trasos planuojamos bendro naudojimo teritorijoje (įvažiuojamasis kelias), bus klojamos iš žemės sklypo ploto, pažymėto Nr. D-265, iki bendro naudojimo žemės sklypo, pažymėto plane Nr. C-145. 2019 m. gruodžio 10 d. AB „Klaipėdos vanduo“ el. paštu ieškovą informavo, kad paruošto projekto „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statyba ūkiniam pastatui (duomenys neskelbtini)“ techniniams sprendiniams jokių pastabų neturi, priminė, kad, norint gauti statybos leidimą, būtinas kitų sklypo bendraturčių sutikimas. 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. atsakovams registruotąja pašto siunta buvo išsiųstas prašymas duoti sutikimą atlikti vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos darbus ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. parengtą techninį projektą, o nesutinkant – nurodyti tokio nesutikimo argumentus bei motyvus. Žemės sklypo bendraturčiai iki šios dienos jokio atsakymo taip ir nepateikė, t. y. nepagristai ignoruoja ieškovo, kaip vieno iš žemės sklypo bendraturčių, interesus.
Atsiliepimas
2. Atsakovai T. K., G. K., Ž. E., A. E., A. M., R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrindiniai atsakovų atsiliepimo argumentai:
2.1 Nurodė, kad ūkiniame pastate yra numatytas vietinis centrinis šildymas ir vietinis vandentiekis. Vienintelis ieškovo siekis yra ūkinį pastatą paversti gyvenamosios paskirties pastatu įsirengiant inžinerines komunikacijas, kurios nėra ir niekada nebuvo numatytos jokiuose projektuose, o ūkinio pastato rekonstrukcijos užbaigimo teisinė registracija su naujų inžinerinių tinklų tiesimu neturi nieko bendro.
2.2. Pažymėjo, kad teismas jau yra išnagrinėjęs bylą tarp tų pačių ginčo šalių 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015. Teismas minėtu sprendimu nusprendė priimti ieškovės A. P. (dab. A. Č.) ieškinio atsisakymą ir jos atžvilgiu bylą nutraukti, o ieškovo J. J. ieškinį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo 2015-12-30 sprendimu teismas konstatavo, kad ieškovo parengti ir atsakovams (bendraturčiams) pateikti sutikimui duoti rekonstrukcijos dėl dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadų statybos techniniai projektai neatitinka teisės aktų jiems keliamų reikalavimų, todėl negalima spręsti, ar rekonstrukcijos darbais bus užtikrinta atsakovų interesų apsauga. Teismas nustatė, kad atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovui atlikti norimus atskirų inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Ieškovas tuomet pareikšto ieškinio reikalavimą dėl leidimo atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos rangos darbus grindė į bylą pateiktu 2013 m. projektuotojos S. A. B. parengtu techniniu projektu „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statyba ūkiniam pastatui (duomenys neskelbtini), t. y. į bylą pateikto 2019 m. Vandentiekio projekto pirmine versija. Šis Vandentiekio projektas 2015 m. spalio 1 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 2015-09/01 buvo pripažintas neatitinkančiu statybos techninių reglamentų (toliau – STR) bei kitų teisės aktų reikalavimų. Ieškovo pakartotinai reiškiami reikalavimai yra grindžiami tos pačios projektuotojos nežymiai pakoreguotu 2019 m. laidos Vandentiekio projektu, kuris neatitinka STR ir kitų teisės aktų reikalavimų. Į bylą pateikto Vandentiekio projekto neatitikimai yra esminiai, todėl vadovaujantis tokiais Vandentiekio projekto sprendiniais darbai negali būti vykdomi.
3. Atsakovė A. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsakovės atsiliepimo argumentai:
3.1. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė teikė teismui ieškinį dėl leidimo įrengti vandens, dujų, elektros, ryšio ir nuotekų įvadus ūkiniame pastate be žemės sklypo bendraturčių sutikimo (civilinė byla Nr. 2-17248-639/2015), o 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu teismas nusprendė priimti atsakovės ieškinio atsisakymą ir jos atžvilgiu bylą nutraukti, o ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovas taip pat reiškė ieškinį atsakovei dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką (civilinė byla Nr. 2-300-613/2014). Patalpa, plane pažymėta Nr. 1-3, įvardyta kaip sanitarinis mazgas, priskirta atsakovei. Kadangi ieškovui pagal naudojimosi tvarką yra priskirtas ūkinio pastato antras aukštas bei rūsys, o ieškinyje ieškovas nenurodo, kokioje ūkinio pastato patalpoje jis rengiasi įrengti vandens įvadą ir buitinių nuotekų išvadą, atsakovė įtaria, kad gali būti pažeistos jos teisės į jos valdomą nekilnojamojo turto dalį atliekant statybos darbus.
3.2. Atsakovė yra viešai paskelbusi nekilnojamo turto agentūroje apie jai priklausančios ūkinio pastato dalies pardavimą, todėl yra visiškai nesuinteresuota duoti sutikimą pradėti statybos darbus bendraturčiui, t. y. ieškovui. Ieškovo parengtas ir atsakovams pateiktas sutikimui duoti Vandentiekio projektas yra ne visos sudėties ir neišsamus, neatitinka teisės aktų jam keliamų reikalavimų, todėl ieškovui atliekant planuojamus darbus nebus užtikrinta atsakovės interesų apsauga.
4. Tretieji asmenys J. K. ir M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ūkiniame pastate yra numatytas vietinis centrinis šildymas ir vietinis vandentiekis. Sutinka su atsakovų atstovo atsiliepime nurodytais teiginiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 4 192,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. E.; 104,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo parengtas ir atsakovams pateiktas sutikimui duoti vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos techninis projektas neatitinka teisės aktų jam keliamų reikalavimų, projektas rengtas naudojant neaktualią toponuotrauką, projekte nėra nurodytos apsaugos zonos, neaptarti draudimai, numatyti apsaugos zonose, nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kokiu būdu bus įrengiami vandentiekio įvadas ir buitinių nuotekų išvadas, todėl neaišku, kokie konkretūs darbai bus atliekami, neaišku, kokia apimtimi būtų atliekami darbai, kokių nepatogumų, susijusių su šių darbų atlikimu, patirtų atsakovai ir gretimo sklypo valdytojai – tretieji asmenys.
5.2. Pažymėjo, kad ieškovas su atsakove A. Č. jau buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu atsakovams dėl leidimo įrengti vandens, dujų, elektros, ryšio ir nuotekų įvadus ūkiniame pastate be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, tačiau teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 priėmė atsakovės A. Č. ieškinio atsisakymą ir jos atžvilgiu bylą nutraukė, o ieškovo ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog ieškovo parengti ir atsakovams (bendraturčiams) pateikti sutikimui duoti rekonstrukcijos dėl dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadų statybos techniniai projektai neatitinka teisės aktų jiems keliamų reikalavimų, todėl negalima spręsti, ar rekonstrukcijos darbais bus užtikrinta atsakovų interesų apsauga, taip pat nustatydamas, kad atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovui atlikti norimus rekonstrukcijos darbus. Ieškovas ankstesnio ieškinio reikalavimus grindė 2013 m. projektuotojos S. A. B. parengtu techniniu projektu „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statyba ūkiniam pastatui (duomenys neskelbtini)“, padarytu naudojant tą pačią toponuotrauką, kaip ir 2019 m. Techniniame projekte. Bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta projektuotoja S. A. B. patvirtino, kad tiek 2013 m. projektas buvo preliminarus, bendro pobūdžio, tiek 2019 m. Techninis projektas yra dar tobulintinas, labiau skirtas ieškovui pateikti atsakovams susipažinti. Taigi pripažintina, jog ieškovo pateiktas į bylą 2019 m. Techninis projektas iš esmės yra patikslintas 2013 m. projektas, pagal kurį teismas jau buvo atsisakęs tenkinti ieškovo reikalavimą leisti įrengti vandens ir nuotekų įvadus ūkiniame pastate be žemės sklypo bendraturčių sutikimo.
Atsiliepimas
5.3. Teismas pažymėjo, kad liudytoja projektuotoja A. S. B. ir ieškovo atstovas nurodė, jog projektuotoja parengė Techninio projekto patikslinimą (reaguodami į atsakovų atsiliepimuose nurodytus trūkumus), su kuriuo atsakovai supažindinti nebuvo, pakoreguotas projektas nebuvo pateiktas ir bylą nagrinėjančiam teismui. Projektuotoja nurodė, jog korekcijose yra pakeitimų, nurodyta, kad vandentiekio įvadas ir buitinių nuotekų išvadas įrengiami betranšėju būdu, nurodytos apsaugos zonos su paaiškinimais, atstumai. Taigi šiuo atveju lieka neaišku, pagal kurį techninio projekto variantą ieškovas pageidauja įsirengti (statyti) inžinerinius tinklus. Be to, teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais – Techninio projekto koregavimu – projektą rengusi projektuotoja iš esmės pripažino aplinkybę, jog ieškovo pateiktas į bylą Techninis projektas turi trūkumų, todėl yra taisytinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Ieškovas mano, kad teismas ieškinį atmetė formaliais pagrindais, nebandydamas ieškoti priimtino sprendimo dėl kilusio ginčo, kad suinteresuotas sklypo bendraturtis turėtų savo vandentiekį ir buitinių nuotekų išvadą. Teismas nurodė, kad parengtas techninis projektas turi trūkumų, nėra aišku, kokiu būdu bus nutiesti suprojektuoti tinklai, nenurodytos apsaugos zonos, neaptarti draudimai, numatyti apsaugos zonose. Ieškovas vandens neturi nuo 2015 m. balandžio mėn., t. y. beveik 8 metus, kai atsakovų skundo pagrindu ūkinio pastato bendraturtė A. P. (dabartinė pavardė Č.) 2015 m. balandžio 22 d. įvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės inspekcijos Privalomąjį nurodymą užversti (panaikinti) turėtą šachtinį vandens šulinį, adresu (duomenys neskelbtini).
6.2 Nurodė, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka ir turinti teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą, teikti nuotekų tvarkymo paslaugą bei sudaryti tinklų eksploatacijos sutartis. Tai – vienintelis vandens tiekėjas savivaldybės teritorijoje, valdantis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei teikiantis viešąją vandens tiekimo paslaugą pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą. Vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo santykius reglamentuoja Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės. Pagal Taisyklių nuostatas asmuo, norėdamas prisijungti prie vandentiekio ar nuotekų tinklo, priklausančio tiekėjui, naujas vartotojas, abonentas (vartotojas) turi gauti iš tiekėjo technines sąlygas normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka bei pritarimą (leidimą) statybai. 2017 m. rugpjūčio 2 d. AB „Klaipėdos vanduo“ raštu Nr. 2017/S.6/3-1258 išdavė vandentiekio ir buitinių nuotekų išvado statybos ūkiniam pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), prisijungimo sąlygas (1 t., b. l. 18). 2019 m. buvo parengtas vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos ūkiniam pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), techninis projektas (projektuotoja S. A. B.) (1 t., b.l. 19–41). 2019 m. gruodžio 10 d. AB „Klaipėdos vanduo“ el. paštu informavo, kad paruošto projekto „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statyba ūkiniam pastatui (duomenys neskelbtini)“ techniniams sprendiniams jokių pastabų neturi, priminė, kad būtina gauti ir pateikti sklypo bendraturčių sutikimus. Pranešimai atsakovams dėl sutikimo įrengti vandens bei nuotekų įvadus ūkiniame pastate buvo išsiųsti atitinkamai 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d., dar daugiau, buvo pranešta ir per spaudą, kad pateiktų savo pastabas dėl tokio projekto, tačiau tai jie sąmoningai ignoravo. Atkreipia dėmesį į tai, kad AB „Klaipėdos vandenys“ ne tik išduoda vandentiekio įvado ar nuotekų išvadų prijungimo technines sąlygas projektui rengti, bet ir tikrina bei kontroliuoja, ar toks projektas atitinka Statybos įstatymo, statybos techninio reglamentų reikalavimus, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 2021/V-ADM.4-4.E-262 patvirtintus Vandentiekio tinklų infrastruktūros standartus bei 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2021/V-ADM.4-4.E290 patvirtintus Nuotekų tinklų infrastruktūros standartus. Ir tuo atveju, kai parengtas techninis projektas atitinka keliamus normatyvinius statybos reikalavimus, duoda pritarimą (leidimą) statyti, prisijungti prie tinklų. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovų teiginiai dėl projekto neatitikties priimtiems sprendiniams niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovai net nėra inžinerinių tinklų projektavimo specialistai ar ekspertai, kad vertintų profesionalaus projektuotojo parengtą atitinkamą techninį projektą. Būtent AB „Klaipėdos vanduo“ pritarimas parengto projekto sprendiniams ir yra įrodymas, kad toks projektas atitinka tokių inžinerinių tinklų statybai keliamus reikalavimus ir neprieštarauja esminiams tokių statinių reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) Nr. 305/2011.
6.3. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tuo atveju, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Bylos nagrinėjimo metu projektą „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statyba ūkiniam pastatui (duomenys neskelbtini)“ parengusi inžinierė projektuotoja A. S. B. parodė, kad atsakovų teiginiai bei pastabos dėl parengto projekto yra visiškai nereikšmingi ir neesminiai, yra oficialus AB „Klaipėdos vandenys“ pritarimas, kad parengtas projektas atitinka visas esmines išduotas sąlygas bei STR reikalavimus. Šiam projektui, kaip 1-os grupės nesudėtingam statiniui, nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Į bylą pateiktas projektas nėra visiškai tobulas, todėl gali būti koreguojamas nekeičiant esminių projekto sprendinių ir tokias korekcijas leidžia galiojantis teisinis reglamentavimas. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai kyla ginčų tarp statytojo ir sklypo bendraturčių, siekiant rasti visoms šalims priimtiną sprendimą. Be kita ko, projektuotoja A. S. B. į teismo posėdį buvo atsinešusi minėto techninio projekto patikslinimą, tačiau tokio patikslinto / pakoreguoto projekto, nekeičiant esminių sprendinių, pateikimui kategoriškai pasipriešino atsakovai ir skundžiamą sprendimą priėmęs teismas tam pritarė. Įvertinus teisės aktų nuostatas galima teigti, kad jei techniniame projekte keičiama / koreguojama inžinerinių tinklų vieta sklype ne daugiau kaip 1 metrą, net neturi būti rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), neatliekama pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma) ir pakeistam projektui neprivaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, šiuo atveju derinti ir gauti pritarimą iš AB „Klaipėdos vandenys“.
6.4. Nurodė, kad teismo sprendime teigiama, kad projekto „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statyba ūkiniam pastatui (duomenys neskelbtini)“ aiškinamajame rašte esą nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kokiu būdu bus įrengiami vandentiekio įvadas ir buitinių nuotekų išvadas, todėl neaišku, kokie konkretūs darbai bus atliekami, neaišku, kokia apimtimi būtų atliekami darbai, kokių nepatogumų, susijusių su šių darbų atlikimu, patirtų atsakovai ir gretimo sklypo valdytojai – tretieji asmenys. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.1 punkte nurodyta, kad projekto aiškinamasis raštas – projekto tekstinis dokumentas, kuriame aprašoma ir paaiškinama viso projekto ir jo dalių sprendinių esmė. Šio reglamento 29 punkte nurodyta, kas sudaro I grupės ir (ar) II grupės nesudėtingojo statinio supaprastintą (naujos statybos, rekonstravimo) projektą. 29.3 papunktyje nustatyta, kad aiškinamajame rašte turi būti nurodyta: projektuojamas statinys (projektuojamų statinių sąrašas, kai projektuojami keli statiniai), statybos rūšis, statinio naudojimo paskirtis [5.23], statybos vieta, projektuojamą (-us) statinį (-ius) apibūdinantys bendrieji statinių rodikliai, energinio naudingumo rodikliai (kai tai privaloma [5.1]); inžinerinių tinklų ir (ar) susisiekimo komunikacijų aprašymas (kai šie statiniai projektuojami kaip savarankiški statiniai). Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, atsakovų teiginiai dėl teismui pateikto techninio projekto aiškinamojo rašto apimties ir turinio tariamų trūkumų, neaiškumo niekuo nepagrįsti. Projektuotojas neturi ir neprivalo aprašyti darbų apimties, detaliai aprašyti vamzdžių klojimo technologijų ir eigos, aprašyti vandentiekio ir nuotekų apsaugos zonoje įstatymo leidėjo nustatytų draudimų. Projektuotojos A. S. B. parengtame aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų trasos planuojamos kloti bendro naudojimo teritorija (įvažiuojamuoju keliu), t. y. nuo ieškovui priklausančio ūkinio pastato per bendro naudojimo žemės plotą, pažymėtą sklypo plane Nr. C-145, uždaru – betranšėju būdu, nes yra sutvarkyta sklypo aplinka, dangos. Žemės darbus vykdyti mechanizuotai pagal STR 1.06.01:2016 reikalavimus. Arti pastatų, susikirtimo su esamomis komunikacijomis vietos darbus vykdyti rankiniu būdu. Paklojus požemines komunikacijas, atlikti kontrolines nuotraukas, atlikti pastatytų tinklų kadastrinius matavimus, įteisinti tinklus, atkurti aplinką bei dangas. Svarbu pastebėti, kad, priešingai, nei teigia atsakovai, techninio projekto plane yra numatyta vandentiekio ir nuotekų apsaugos zona. Taip pat pateiktas aktualus šiam projektui 2020 m. liepos 29 d. UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), topografinis planas (toponuotrauka) apie sklype esamus inžinerinius tinklus. Šioje vietoje būtina paaiškinti, kas yra šis planas, – topografiniame plane vaizduojami esami vietovės objektai, situacija, kontūrai, reljefas ir požeminiai inžineriniai statiniai bei tinklai. Planai nustatyta tvarka suderinami su visomis inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis bei savivaldybėmis. Pastebėtina, kad šį topografinį planą sulyginus su UAB „Vakarų matininkai“ žemės sklypo parengtu planu, kuris, be kita ko, 2013 m. sausio 3 d. suderintas su Geologijos ir GIS įgaliotu atstovu, matyti, kad inžineriniai tinklai kokie buvo, tokie ir yra, t. y. kad ūkiniame pastate vandentiekio nėra. Svarbu pažymėti, kad betranšėju inžinerinių tinklų klojimo būdas pasirinktas išimtinai todėl, kad tiesiant tinklus atviru (tranšėjiniu) būdu būtų sugadinta bendro įvažiuojamojo kelio danga. Sklypo bendraturčiai, iki būtų atkurta trinkelėmis grįsta danga, patirtų nemažai, kad ir laikinų, nepatogumų įvažiuoti, statyti automobilius sklype. Be to, tiesiant atviru būdu minėtus tinklus dangos atkūrimo kaštai būtų pernelyg brangūs pačiam projekto užsakovui (ieškovui). Vamzdyno klojimas naudojant betranšėję technologiją – tai komunikacijų klojimas nekasant grunto iki statinių (objektų), neardant aplinkos (po keliais, pastatais, medžiais, upėmis ir t. t.). Mechanizmas po žeme gręžimo būdu padaro reikiamo diametro tunelį ir įtraukia naujus atitinkamo dydžio vamzdžius. Gręžiant operatorius zondu reguliuoja gręžimo kryptį ir gylį. Šiuo atveju trumpėja darbų atlikimo laikas, be to, sutaupoma lėšų, nes išnyksta būtinybė atkurti buvusią aplinką, dangas. Būtina pastebėti, kad norint pakloti vamzdžius betranšėju būdu visgi būtinas atsikasimas (paprastai tai 2x2 m duobė) tam, kad būtų galima juos įleisti ir prastumti iki projekte nurodyto prisijungimo prie viešųjų tinklų vietos. Šiuo atveju parengtame projekte ir numatyta, kad atsikasimas vyks ieškovui priklausančioje sklypo dalyje, plane pažymėtoje Nr. D-265, todėl jis, baigus darbus, privalės užpilti atsikasimo duobę, sutankinti gruntą, toje vietoje atkurti aplinką. Tokia prievolė besąlygiškai išliktų projekto užsakovui (ieškovui), jei dėl tam tikrų aplinkybių iš dalies tektų atsikasti rankiniu būdu bendro naudojimo įvažiuojamajame kelyje. Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad dėl tokio vandentiekio ir buitinių nuotekų klojimo būdo jokių nepatogumų ar ribojimų (suvaržymų) naudotis bendru įvažiuojamuoju keliu sklypo bendraturčiai (atsakovai) nepatirs, juo labiau į bylą įtraukti tretieji asmenys. Pažymėtina, kad nutiesus minėtus tinklus niekaip nesikeičia sklypo plane Nr. C-145 pažymėto bendro įvažiuojamojo kelio plotas ir paskirtis.
6.5. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau – Įstatymas) apsaugos zona – objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos Įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. vandens tiekimo ir nuotekų tinklų apsaugos zona nustatoma siekiant užtikrinti saugų šių tinklų eksploatavimą ir nekliudomą priežiūrą (įskaitant tinklų remontą, kitus tinklų eksploatavimui reikalingus darbus). Įgyvendinant šį tikslą, nustatomi apribojimai (sąlygos) – tam tikra veikla apsaugos zonoje galima tik gavus šių tinklų savininko ar valdytojo pritarimą (suderinimą) projektui ar numatomai veiklai. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7-o priedo 3-iame punkte nurodyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statant inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, jei statomi ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Minėtame priede reglamentuoti atstumai yra užtikrinantys trečiųjų asmenų interesų apsaugą, tačiau jie nesietini su objektų apsaugai skirtose teritorijose taikomomis Įstatymu nustatytomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Tai reiškia, kad numatoma vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zona niekaip nedaro ir nedarys įtakos atsakovų bei trečiųjų asmenų nuosavybės teisėms valdyti, naudotis ir disponuoti savo sklypu (-ais), tik iškyla Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) 43 str. numatyti konkretūs draudimai (apribojimai). Ieškovo su atsakovais bendrai priskirtas naudotis įvažiuojamasis kelias išlieka toks, koks buvo / yra, ir jis nenaikinamas, o trečiųjų asmenų teisė statyti statinius prie pat sklypo ribos, vykdyti tam tikrą veiklą yra iš esmės ribojama statybą reglamentuojančių norminių aktų, o ne vandens tiekimo ir nuotekų apsaugos zonos buvimo / nebuvimo.
6.6. Dėl ekspertizės akto, atlikto kitoje byloje, išvadų įrodomosios galios nurodė, kad teismo sprendime, be kita ko, pažymima, kad ieškovas su atsakove A. Č. jau buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu atsakovams dėl leidimo įrengti vandens, dujų, elektros, ryšio ir nuotekų įvadus ūkiniame pastate be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, tačiau teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 priėmė atsakovės A. Č. ieškinio atsisakymą ir jos atžvilgiu bylą nutraukė, o ieškovo ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog ieškovo parengti ir atsakovams (bendraturčiams) pateikti sutikimui duoti rekonstrukcijos dėl dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadų statybos techniniai projektai neatitinka teisės aktų jiems keliamų reikalavimų, todėl negalima spręsti, ar rekonstrukcijos darbais bus užtikrinta atsakovų interesų apsauga. Pirmiausia reikia pastebėti, kad toks teismo sprendimas minėtoje byloje buvo priimtas remiantis Teismo ekspertizės akto Nr. 2015-09/01 išvadomis dėl 2013 m. parengto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadų statybos techninių projektų atitikties statybą reglamentuojantiems aktams. Pažymi, kad 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 buvo patvirtintas naujas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir pripažinti netekusiais galios 2010 m. rugsėjo 27 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais; 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. D1-828 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais; 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. D1-827 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Iš to darytina išvada, kad civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 padarytos išvados dėl 2013 m. techninio projekto atitikties teisės aktams, kuris, beje, buvo parengtas pagal statybos techninius reglamentus STR 1.07.01:2010, STR 1.11.01:2010, STR 1.09.06:2010, neturi jokios įrodomosios reikšmės ir galios aiškinant, ginčijant 2019 m. techninį projektą dėl vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos ūkiniam pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), atitikties dabar galiojantiems teisiniams aktams, reglamentuojantiems inžinerinių tinklų projektavimą, statybą. Be to, dėl šio techninio projekto atitikties teisės aktams ekspertizė nebuvo skiriama. Priešingai, byloje yra pateikta kompetentingos įstaigos, t. y. AB „Klaipėdos vandenys“, išvada, kad dėl minimo techninio projekto jokių pastabų neturi, tačiau tam, kad būtų jam pritarta ir leista statyba, būtina pateikti sklypo bendraturčių sutikimus (1 t., b. l. 46).
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai T. K., G. K., A. E., Ž. E., A. M., R. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Akcentuoja tai, kad jau buvo ištirtos faktinės aplinkybės tarp tų pačių ginčo šalių nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 pagal ieškovų J. J. ir A. P. (Č.) ieškinį atsakovams dėl leidimo įrengti vandens, dujų, elektros, ryšio ir nuotekų įvadus ūkiniame pastate be žemės sklypo bendraturčių sutikimo. 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015, Klaipėdos apylinkės teismas nusprendė priimti ieškovės A. P. ieškinio atsisakymą ir jos atžvilgiu bylą nutraukti, o ieškovo J. J. ieškinį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu teismas konstatavo, kad ieškovo parengti ir atsakovams (bendraturčiams) pateikti sutikimui duoti rekonstrukcijos dėl dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadų statybos techniniai projektai neatitinka teisės aktų jiems keliamų reikalavimų, todėl negalima spręsti, ar rekonstrukcijos darbais bus užtikrinta atsakovų interesų apsauga. Esant tokioms aplinkybėms teismas, taikydamas bendraturčių interesų derinimo principą ir siekdamas išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą, nustatė, kad atsakovai 2015 m. pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovui atlikti norimus atskirų inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 pareikšto ieškinio reikalavimą dėl leidimo atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos rangos darbus ieškovas grindė į bylą pateiktu 2013 m. projektuotojos S. A. B. parengtu techniniu projektu „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statyba akiniam pastatui (duomenys neskelbtini)“, t. y. į nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-660-971/2022 pateikto 2019 m. Techninio projekto pirmine versija. Šis Techninis projektas 2015 m. spalio 1 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 2015- 09/01 buvo pripažintas neatitinkančiu statybos techninių reglamentų (toliau – STR) bei kitų teisės aktų reikalavimų. Civilinėje byloje Nr. e2-660-971/2022 pakartotinai reiškiami reikalavimai dėl leidimo atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos rangos darbus buvo grindžiami tos pačios projektuotojos S. A. B. parengtu nežymiai pakoreguotu 2019 m. laidos Techniniu projektu, atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodė, kad ieškovo į bylą pateiktas naujos laidos Techninis projektas neatitinka STR ir kitų teisės aktų reikalavimų. Dar daugiau, ieškovo į bylą pateikto Techninio projekto sprendinių neatitikimai buvo esminiai, todėl vadovaujantis tokiais Techninio projekto sprendiniais darbų net ir gavus atsakovų sutikimą nebūtų galimi vykdyti.
7.2. Dėl Techninio projekto tariamos atitikties įstatymų reikalavimams nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį ieškovui 2021 m. rugpjūčio 23 d. su pareiškimu kreipiantis į sklypo bendraturčius dėl sutikimo su jo planuojama statyba davimo, leidimui statyti naują statinį gauti, be kita ko, turėjo būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Ši specialioji statybos teisės santykius reglamentuojanti norma detalizuoja bendrąją taisyklę, pagal kurią, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant galimybę bendro daikto kiekvienos dalies savininkui turimą nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Nagrinėjamu atveju susipažinę su Techniniu projektu atsakovai nustatė daug Techninio projekto trūkumų ir neatitikimų, kuriuos detaliai atskleidė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovai byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovo į bylą pateiktas S. A. B. parengtas 2019 m. Techninis projektas yra ne visos sudėties, o projekte nurodyti inžinerinių tinklų įrengimo sprendiniai yra prieštaringi, klaidinantys ir neatitinkantys teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl tokie sprendiniai negali būti įgyvendinami, nes neužtikrina atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas ir jo atstovas, sutikdami su atsakovų atsiliepime į ieškinį pateiktais argumentais, pripažino, kad atsakovams susipažinti pateiktas Techninis projektas, kurio sprendinius įgyvendindamas ieškovas siekia atlikti statybos rangos darbus be atsakovų sutikimo, turi esminių trūkumų. Pripažindamas šias faktines aplinkybes ieškovas teikdamas paaiškinimus nurodė negalintis tiksliai įvardyti, kokiu būdu ieškinio tenkinimo atveju būtų klojami vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai. Vėliau ieškovo atstovas šalindamas Techninio projekto trūkumus pateikė 2020 m. liepos 29 d. topografinį planą ir nurodė, kad „patikslintas/pakoreguotas techninis Techninis projektas buvo pradėtas rengti nebeaktualiu, senesniu kaip 3 m. topografiniu planu“ (e. b. 3 t., b. l. 92–94). Dar vėliau, jau baigiant įrodymų tyrimą, ieškovo atstovas 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą teismui pridėti prie bylos projektuotojos S. A. B. pakoreguotą Techninį projektą, atsižvelgiant į atsakovų atsiliepime nurodytas pastabas. Nepaisant to, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškiai pripažino, kad jo atsakovams susipažinti teiktas S. A. B. 2019 m. parengtas Techninis projektas turi esminių trūkumų ir pagal šio projekto sprendinius statybos rangos darbai negalėtų būti atliekami, pateikdamas apeliacinį skundą ieškovo atstovas iš esmės pakeitė savo poziciją ir ėmė teigti, kad 2019 m. Techninis projektas vis dėlto trūkumų neturi, o jeigu ir turi, tai šie trūkumai yra neesminiai.
7.3. nurodė, kad pateiktame apeliaciniame skunde ieškovas netiksliai cituodamas Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintas Vandentvarkos ūkio taisykles (toliau – Taisyklės) teigia, kad siekiančiam prisijungti prie komunalinio vandentiekio ar nuotekų tinklo ieškovui neva užteko gauti tiekėjos AB „Klaipėdos vanduo“ išduotas technines prisijungimo sąlygas ir pagal šias sąlygas parengti Techninį projektą. Nesutinkant su tokiu ieškovo aiškinimu pažymėtina, kad, vadovaujantis Taisyklių 2.2 punktu, ieškovas privalėjo Techninių sąlygų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu parengti Techninį projektą ir jį pateikti derinti Klaipėdos miesto savivaldybės kompleksinio projektų derinimo komisijai, o būtent KMSA Urbanistikos ir architektūros skyriui. Ieškovas puikiai supranta, kad AB „Klaipėdos vandenys“ yra tik viena iš derinančiųjų institucijų, todėl Techninio projekto atitiktį vertina tik išduotų techninių prisijungimo sąlygų atžvilgiu. Ieškovas S. A. B. parengto Techninio projekto derinti niekada neteikė, todėl Techninio projekto sprendiniai (jų trūkumai) niekada nebuvo visapusiškai vertinami KMSA Urbanistikos ir architektūros skyriaus.
Šalies argumentai
7.3. Nurodo, kad ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad AB „Klaipėdos vandenys“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. vandentiekio įvado ir nuotekų išvadų prijungimo techninių sąlygų išdavimo faktas patvirtina, kad iš ūkinio pastato prisijungti prie esamų savivaldybės vandentiekio ar nuotekų tinklo techniškai yra įmanoma. Vis dėlto vien techninių prisijungimo sąlygų išdavimas nepatvirtina ieškovo teiginių, kad jo užsakymu S. A. B. parengtas 2019 m. Techninis projektas neturi esminių trūkumų ir šio projekto sprendiniai (jų įgyvendinimas) nepažeistų atsakovų interesų. Ieškovo atstovas pamiršdamas, kad jis skundžia ne atsakovų atsiliepimą į ieškinį, o teismo priimtą sprendimą, teigia, kad atsakovai ir jų atstovas nėra inžinerinių tinklų projektavimo specialistai ar ekspertai, kurie galėtų vertinti profesionalaus projektuotojo (S. A. B.) parengtą atitinkamą vandentiekio techninį projektą. Vertinant tokius ieškovo atstovo teiginius primintina, kad ieškovas, susipažinęs su atsakovų atsiliepime išdėstytais argumentais, jų paneigti nesugebėjo, o teismo ekspertizės Techninio projekto sprendiniams įvertinti taip pat neprašė skirti. Dar daugiau, tokie apeliaciniame skunde dėstomi ieškovo atstovo pareiškimai niekaip nekoreliuoja su ieškovo ir pačios „profesionalės“ projektuotojos atliktais veiksmais bylos nagrinėjimo metu šalinant „neegzistuojančius“ Techninio projekto trūkumus pagal „ne profesionalų“ atsakovų atsiliepime išdėstytas pastabas.
7.4. Pažymi, kad įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatų laikymasis atliekant tam tikrus statybos darbus keliems bendraturčiams priklausančiame objekte (žemės sklype) yra esminė prielaida suderinti ir užtikrinti bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde be jokių įrodymų neigdamas 2019 m. Techninio projekto sprendinių trūkumų egzistavimą iš esmės pamiršta, kad ginčo nagrinėjimo dalykas yra ir atsakovų atsisakymo duoti sutikimą įgyvendinti jiems pateikto susipažinti 2019 m. Techninio projekto sprendinius pagrįstumas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, prieš teikdamas Techninį projektą susipažinti atsakovams ir reikalaudamas pritarti šio projekto sprendiniams, pats S. A. B. rengto projekto tinkamumo ir (ar) išsamumo netikrino ir neanalizavo, taip pat neteikė Techninio projekto derinti KMSA Architektūros ir urbanistikos skyriui. Tai reiškia, kad, spręsdami dėl ieškovo prašomo duoti sutikimo atlikti statybos rangos darbus jų naudojamoje sklypo dalyje C-145, pirminį Techninio projekto sprendinių vertinimą atliko būtent atsakovai.
7.5. Išanalizavę Techninio projekto sprendinius, atsakovai net ir nebūdami profesionalai nustatė, kad vandentiekio ir nuotekų vamzdynai planuojami tiesti iki 2,5 m gylyje nuo ieškovo ir atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies, pažymėtos žemės sklypo plane indeksu Nr. D-265, per atsakovų bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu Nr. C-145, 2,5 m atstumu nuo gyvenamojo namo rytinės sienos palei tvorą, besiribojančią su gretimu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Kadangi nuo gyvenamojo namo rytinės sienos iki tvoros yra 3 m atstumas, atsakovai nustatė, kad ieškovo planuojami įsirengti inžineriniai tinklai bus įrengiami prie pat tvoros, kurios išsaugojimo ar atstatymo darbai vandentiekio projekte nėra niekaip aptarti. Atsakovai taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius sklypus skirianti tvora yra įrengta name (duomenys neskelbtini), gyvenančių trečiųjų asmenų J. ir M. K., o palei tvorą (duomenys neskelbtini) esančiame sklype yra pasodinti suaugę vaismedžiai ir kiti želdiniai, todėl ieškovo ketinamiems vykdyti rangos darbams turi duoti sutikimą ne tik atsakovai, bet gretimo sklypo savininkai, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti savo turto išsaugojimu ir būsimais ribojimais dėl atsirasiančios vandentiekio apsaugos zonos.
7.6. Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 42 straipsnio 1 dalimi, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona yra išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Tai reiškia, kad ieškovo norimiems įsirengti vandens tiekimo ir nuotekų inžineriniams tinklams privalės būti nustatyta apsaugos zona, kurios ribos, įvertinus vamzdynų įrengimo gylį (iki 2,5 metrų), bus po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies (SŽNSĮ 42 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, į ieškovo ketinamų įsirengti vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų apsaugos zoną patektų visa trinkelėmis grįsta atsakovų bendrai naudojamo žemės sklypo dalis, plane pažymėta Nr. C-165, taip pat vakarinė dalis gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktuose Techninio projekto brėžiniuose apskritai nebuvo pažymėtos projektuojamų vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado apsaugos zonos, kurios privalomos pagal SŽSNĮ nuostatas, todėl atsakovai pažymėjo, kad neturi galimybės įvertinti nors ir privalomų, tačiau neegzistuojančių projekto sprendinių, užtikrinančių atsakovų ir kitų trečiųjų asmenų interesų (turto) apsaugą. SZNSĮ 43 straipsnyje yra nustatyti konkretūs draudimai (įpareigojimai) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, įskaitant draudimą statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, sodinti ir auginti želdinius, melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad leistino žemės sklypo užstatymo tankio reikšmė lemia tai, kad teisė statyti konkrečiame žemės sklype statinius – vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių jo ekonominę vertę. Atitinkamai galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti tokią teisę, leidžiančią naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis, turi ekonominę vertę, o žemės sklypo bendraturčio siekis šią jam priklausančią teisę išsaugoti pripažintinas teisėtu jo interesu.
7.7. Nurodo, kad ieškinio tenkinimo atveju, ieškovui įgijus teisę į vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos darbus pagal atsakovams teikto susipažinti Techninio projekto sprendinius, būtų nepagrįstai apribotos ne tik atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, bet ir gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų teisės ir teisėti interesai. Nustačius apsaugos zoną taptų neaiškus gretimame sklype esančių vaismedžių ir kitų želdinių likimas, būtų apribotos ne tik atsakovų, bet ir gretimo sklypo savininkų teisės į statybą ar esamų statinių rekonstrukciją jų privačiame sklype. Šios aplinkybės bet kokiu atvejų suponuotų ne tik atsakovų galimus turtinius praradimus, bet taip pat reikštų atsirasiančius nepatogus dėl ketinamos išardyti didžiosios dalies sklype esančios trinkelių dangos, automobilių statymo, tvoros atstatymo, patekimo į gyvenamajame name esančias patalpas ir pan.
7.8. Nurodė, kad atsakovai nustatė, kad aiškinamojo rašto 1 lapo pirmoje pastraipoje fragmentiškai užsimenama, kad aplinka ir trinkelių danga yra sutvarkyti, todėl užsakovas (ieškovas) neva pageidauja tinklus kloti uždaru – betranšėju būdu. Betranšėjis inžinerinių tinklų klojimo būdas toliau aiškinamajame rašte nėra niekaip detalizuojamas ir apie jį yra visiškai pamirštama, nes toks įrengimo būdas realiai net nėra techniškai įmanomas ir prieštarauja Techninio projekto brėžinyje pavaizduotiems sprendiniams. Atsakovai atkreipia teismo dėmesį į tai, jog toliau Techninio projekto aiškinamajame rašte yra aprašomas atviras – tranšėjinis vamzdynų klojimo būdas. Techninio projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad žemės kasimo darbai bus atliekami didesniame gylyje, negu yra Gyvenamojo namo pamatai. Taip pat aiškinamajame rašte yra pažymima apie užsakovo (ieškovo) prievolę tinkamai atlikti tranšėjų kasimo darbus, išsaugoti želdinius, atlikti kontrolines nuotraukas, sutankinti iškastą gruntą, atlikti pastatytų tinklų kadastrinius matavimus, atkurti sklypo aplinką ir trinkelių dangas. Kaip matyti iš į bylą pateikto Techninio projekto, nurodyti sklypo sutvarkymo darbai ar gyvenamojo namo stabilumui galimos įtakos turėsiantys žemės kasimo darbai apskritai nėra aptariami ir detalizuojami, projekte absoliučiai nėra sklypo sutvarkymo dalies, taip pat iš aiškinamojo rašto lieka neaišku, kokie konkretūs darbai bus atliekami, kokia jų apimtis, nėra konkretizuojama, kas paliekama, o kas išsaugoma, kas ardoma, atkuriama ir (ar) įrengiama naujai, pavyzdžiui, kada ir kaip bus atkurta pažeista esama trinkelių danga, su gretimu sklypu besiribojanti tvora, gretimame sklype esantys suaugę vaismedžiai ir kiti želdiniai. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas) 27 punktu, Reglamento 8 priedo 5.7.1– 5.7.6 papunkčiuose nurodyti planai rengiami vadovaujantis ne senesniu kaip 3 metų (nuo statinio projektavimo pradžios) topografiniu planu, kuris patikslinamas (jei reikia) projekto rengimo metu. Projekto vadovas, pasirašydamas reglamento 8 priedo 5.7.1–5.7.6 papunkčiuose nurodytus planus, patvirtina jų atitiktį topografiniam planui, kuris pateikiamas su projektu.
7.9. Pažymi, kad ieškovo pateiktas Techninis projektas yra parengtas naudojant 2012 m. geodezinę nuotrauką. Šią aplinkybę patvirtino tiek ieškovas, pateikdamas teismui 2020 m. liepos 29 d. UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), topografinį planą, tiek ir teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Techninį projektą ruošusi projektuotoja S.A. B.. Ieškovas pareikšdamas ieškinį teisme puikiai suvokė, kad siekdamas įsirengti inžinerinius tinklus jis naudotųsi atsakovams priklausančia sklypo dalimi, tačiau visos bylos nagrinėjimo metu ieškovas net nekėlė klausimo dėl kompensacijos už atsakovų patirsimus nepatogumus dėl darbų, kurie būtų vykdomi išimtinai ieškovo poreikiams tenkinti. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai neturi pažeisti kitų asmenų, kaip savininkų, teisių.
7.10. Bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta projektuotoja Silva A. B. patvirtino, kad tiek 2013 m. projektas buvo preliminarus, bendro pobūdžio, tiek 2019 m. Techninis projektas yra dar tobulintinas, labiau buvo skirtas ieškovui pateikti atsakovams susipažinti. Taigi S. A. B. pripažino, jog ieškovo pateiktas į bylą 2019 m. Techninis projektas iš esmės yra patikslintas 2013 m. projektas, pagal kurį teismas įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 jau buvo atsisakęs tenkinti ieškovo reikalavimą leisti įrengti vandens ir nuotekų įvadus į ūkiniame pastate be žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo parengtas ir atsakovams (bendraturčiams) pateiktas sutikimui duoti Techninis projektas buvo ne visos sudėties ir neišsamus, neatitiko teisės aktų jam keliamų reikalavimų, todėl galima pagrįstai teigti, kad ieškovui atliekant planuojamus darbus negalėjo būti užtikrinta ir atsakovų interesų apsauga. Taigi laikantis bendraturčių interesų derinimo principo ir jų teisių gynimo pusiausvyros laikytina, kad atsakovai pagrįstai atsisakė pritarti Techninio projekto sprendiniams, o ieškovo reikalavimas leisti jam darbus atlikti be atsakovų sutikimo negalėjo būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
8.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
10.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl leidimo atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado įrengimo statinyje statybos darbus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas. Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 314 straipsnis, 347 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas, kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
13. Teisme 2023 m. kovo 9 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai, kuriuos ieškovas prašo pridėti prie bylos. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovų atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą; 2022 m. lapkričio 7 d. prašymą pirmosios instancijos teismui; 2023 m. sausio 27 d. sudarytą topografinį planą; 2023 m. vasario 2 d. atliktų inžinerinių matavimų atlikimo aktą Nr. K-3-2; teisės akto ištrauką.
14. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovas rašytinius paaiškinimus pateikė po apeliacinio skundo pateikimo, šiais rašytiniais paaiškinimais, įrodymais iš esmės siekia papildyti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Pirmosios instancijos teisme ieškovui atstovavo profesionalus teisininkas, todėl, vadovaujantis dispozytivumo ir rungtyniškumo principais, ieškovas turėjo teisę ir galimybę pasirinkti argumentavimo ir įrodinėjimo taktiką byloje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Byla nesusijusi su viešojo intereso gynimu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nurodyti šalims, kokie įrodymai turi būti pateikti byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo teikiamas topografinis planas sudarytas 2023 m. sausio 27 d., t. y. po to, kai pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla. Be to, teismas, priėmęs rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, kurie ieškovo buvo pateikti teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme dieną, turėtų sudaryti galimybę pasisakyti atsakovams, o tai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir yra nesuderinama su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, todėl minėtų rašytinių paaiškinimų kartu su naujais įrodymais nepriima ir jų nevertina (CPK 323, 338 straipsniai).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
15. Byloje nustatytos tokios toliau dėstomos reikšmingos faktinės aplinkybės. Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui ir atsakovei A. Č. priklauso po 265/2050 dalis šio sklypo, atsakovams T. K. ir G. K. – po 76/615 dalis, o Ž. E., A. E. ir A. M., R. M. po 760/3075 dalių sklypo. Šalys yra nusistačiusios žemės sklypo naudojimosi tvarką. Sklype šiuo metu yra įregistruoti 5 statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – ūkinis pastatas; vandentiekio tinklai – vandentiekio įvadas; nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai; nuotekų šalinimo tinklai – lietaus kanalizacijos išvadas. Gyvenamajame name yra 3 butai, kuriuos nuosavybės teise valdo 6 bendraturčiai (atsakovai T. K., G. K., Ž. E., A. E., A. M., R. M.). Ūkinis pastatas po 1/2 dalį nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei A. Č.. Nuosavybės teisę į ūkinį pastatą ir dalį žemės sklypo ieškovas kartu su atsakove A. Č. įgijo 2012 m. sausio 27 d. iš A. Z., o pastarasis 2005 m. spalio 19 d. buvo įsigijęs nurodytą turtą iš UAB „Minestas“. 2005 m. birželio 27 d. UAB „Minestas“ įsigijus sklypą ir nebaigtus statyti statinius iš G. L., UAB „Minestas“ ir 2005 m. spalio 19 d. ūkinį pastatą iš UAB „Minestas“ įsigijęs A. Z. kreipėsi į UAB „Studija 33“, kuri 2008 m. parengė techninį projektą „Gyvenamojo namo, Ūkinio pastato su garažu ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimas“ (toliau – ir Rekonstrukcijos projektas). Vadovaudamasi Rekonstrukcijos projekto sprendiniais, statytoja UAB „Minestas“ pertvarkė nebaigtą statyti vienbutį gyvenamąjį namą į trijų butų gyvenamąjį namą, taip pat pastatė (įrengė) inžinerinius statinius. Atitinkamai statytojas A. Z., kaip bendraturtis, vadovaudamasis Rekonstrukcijos projekto sprendiniais, turėjo atlikti šiltnamio demontavimą ir po šiltnamiu esančio rūsio užkasimą. 2009 m. užbaigusi gyvenamojo namo rekonstrukciją ir inžinerinių tinklų statybą UAB „Minestas“ negalėjo atlikti statybos baigtumo teisinės registracijos, nes ūkinio pastato savininkas A. Z. nevykė Rekonstrukcijos projekte numatytų jam priskirtinos dalies darbų. UAB „Minestas“ užsakymu UAB „Studija 33“ parengė Rekonstrukcijos projekto A laidą, pagal kurios sprendinius gyvenamojo namo rekonstrukcija ir inžinerinių tinklų statyba galėjo būti įregistruota atskirai. Rekonstrukcijos projekto A laidos pagrindu 2010 m. gegužės 27 d. perregistravus statybos leidimą, Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. birželio 2 d. potvarkiu Nr. P3-2654 sudaryta komisija statytojai UAB „Minestas“ išdavė gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą. UAB „Minestas“ užbaigus statybos darbus buvo įregistruoti naujai pastatyti inžineriniai tinklai, o pats gyvenamasis namas buvo padalytas į tris atskiras patalpas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-300-613/2014 nustatyta naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka: atsakovei A. Č. priskirta naudotis pirmo aukšto patalpomis, atsakovui – antro aukšto patalpomis bei rūsiu, laiptai, vedantys iš pirmo į antrą aukštą, priskirti naudotis ieškovui ir atsakovei A. Č. bendrai.
16. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu, kuris priimtas civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015, nusprendė priimti ieškovės A. P. ieškinio atsisakymą ir jos atžvilgiu bylą nutraukti, o ieškovo J. J. ieškinį atmesti bei priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendimu teismas konstatavo, kad ieškovo parengti ir atsakovams (bendraturčiams) pateikti sutikimui duoti rekonstrukcijos dėl dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadų statybos techniniai projektai neatitinka teisės aktų jiems keliamų reikalavimų, todėl negalima spręsti, ar rekonstrukcijos darbais bus užtikrinta atsakovų interesų apsauga. Esant tokioms aplinkybėms teismas, taikydamas bendraturčių interesų derinimo principą ir siekdamas išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą, nustatė, kad atsakovai 2015 m. pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovui atlikti norimus atskirų inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 pareikšto ieškinio reikalavimą dėl leidimo atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos rangos darbus ieškovas grindė į bylą pateiktu 2013 m. projektuotojos S. A. B. parengtu techniniu projektu „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statyba akiniam pastatui (duomenys neskelbtini)“, t. y. į nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-660-971/2022 pateikto 2019 m. Techninio projekto pirmine versija. Šis Techninis projektas 2015 m. spalio 1 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 2015-09/01 buvo pripažintas neatitinkančiu statybos techninių reglamentų (toliau – STR) bei kitų teisės aktų reikalavimų.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo leisti jam atlikti vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos darbus įrengiant juos ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vamzdžius klojant iš ieškovo ir atsakovės A. Č. naudojamos žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu D-265, per atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu C-145, pagal 2019 m. projektuotojos S. A. B. parengtą techninį projektą koordinačių taškuose, pažymėtuose vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų plane: vandentiekis – (X) 6182771,23, 6182781,64; (Y) 319978,52, 319976,75; buitinės nuotekos – (X) 618277, 19, 6182781,60; (Y) 319978,83, 319977,06, be atsakovų sutikimo. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį pažymėjo, kad atsakovai įrodė, kad ieškovo į bylą pateiktas naujos laidos techninis projektas neatitinka statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) ir kitų teisės aktų reikalavimų. Teismas nusprendė, kad ieškovo į bylą pateikto techninio projekto sprendinių neatitikimai buvo esminiai, todėl vadovaujantis tokiais techninio projekto sprendiniais darbai net ir gavus atsakovų sutikimą nebūtų galimi vykdyti.
18. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
19. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturčiai, neduodami sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad šiuo atveju siekiami atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai iš esmės pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus.
20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą leisti ieškovui be atsakovų sutikimo atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado įrengimo statinyje statybos darbus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, motyvavo, kad atsakovai įrodė, kad jų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, kadangi pateiktas sutikimui duoti vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos techninis projektas neatitinka teisės aktų jam keliamų reikalavimų. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovų teiginiai dėl techninio projekto neatitikties priimtiniems sprendiniams niekuo nepagrįsti. Nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pritarė projekto sprendiniams ir tai yra įrodymas, kad projektas atitinka inžineriniams statiniams keliamus reikalavimus. Mano, kad projektuotojas neturi aprašyti darbų apimties, vamzdžių klojimo technologijos ir eigos. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 ieškovo ieškinys buvo atmestas remiantis ekspertizės aktu, o šioje byloje ekspertizė nebuvo skiriama. Akcentuoja, kad teisės aktai, kurie galiojo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-17248-639/2015 ir šią bylą, yra pasikeitę.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas prašė teismo leisti atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado įrengimo ūkiniame pastate statybos darbus pagal 2019 m. vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos ūkiniam pastatui (duomenys neskelbtini), techninį projektą (toliau – ir Techninis projektas) be žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Minėta, kad pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju esminis atsakovų nesutikimo leisti ieškovui nusitiesti komunikacijas iki jam priklausančio ūkinio pastato grindžiamas projekto ydingumu. Pažymėtina, kad ieškovo atsakovams pateiktas informacijos dėl ginčo darbų išsamumas laikytinas pakankamu, kadangi atsakovai, susipažinę su techniniu projektu, bylos nagrinėjimo metu pateikė techninio projektų neatitikimus ir išvardijo jo esminius trūkumus. Pažymėjo, kad projekte nurodyti inžinerinių tinklų įrengimo sprendiniai yra prieštaringi, klaidinantys ir neatitinkantys teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl tokie sprendiniai neužtikrina atsakovų teisių ir teisėtų interesų.
22. CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą bendradarbiauti valdant bendrą daiktą. Ši bendraturčių pareiga įtvirtinta ir kituose teisės aktuose. Ji nustatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkte. Šiose teisės normose nurodytas reikalavimas statytojui turėti rašytinį žemės sklypo bendraturčių sutikimą dėl statinio statybos. Šios normos yra imperatyvaus pobūdžio. Statinys bendrame žemės sklype turi būti statomas taip, kad ne tik atitiktų teisės normose nurodytus reikalavimus, bet ir nepažeistų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą statyti statinį suteikia galimybę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl statybos, nurodyti galimus savo teisių pažeidimus ir suderinti savo interesus su statytoju. Toks sutikimas yra bendraturčio laisvos valios išraiška, tačiau bendraturtis negali piktnaudžiauti teise atsisakyti duoti sutikimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), todėl atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Jei statytojas mano, kad kitas bendraturtis su jo statinio statyba nesutinka nepagrįstai, t. y. be pagrindo trukdo įgyvendinti statybos teisę, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gynimo. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne šią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016).
23. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad siekiančiam prisijungti prie komunalinio vandentiekio ar nuotekų tinklo asmeniui užtenka gauti tiekėjos AB „Klaipėdos vanduo“ išduotas technines prisijungimo sąlygas ir pagal jas parengti techninį projektą. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. (toliau – ir Taisyklės), nustatoma naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų (toliau – gyvenvietės) vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarka ir santykiai tarp vandens tiekimo įmonių ir vandens vartotojų, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis. Taisyklių 2.2 punkte numatyta, kad techninių sąlygų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu vartotojas parengia projektą ir jį pateikia derinti savivaldybės kompleksinio projektų derinimo komisijai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentus dėl to, kad jam pakako tik gauti tiekėjos AB „Klaipėdos vanduo“ pritarimą techniniam projektui ir kad tai įrodo, jog parengtas projektas neturi jokių trūkumų. Pažymėtina, kad AB „Klaipėdos vanduo“ yra tik viena iš derinančių institucijų, vertinanti tik technines sąlygas, ar vartotojui, šiuo atveju ieškovui, yra techninės galimybės naudotis tiekėjo paslaugomis. Tačiau, esant teisiniam reglamentavimui, kai techninio projekto atitiktį vertina ne vien tik AB „Klaipėdos vanduo“, minėtos institucijos pritarimas nepatvirtina ieškovo teiginių, kad jo parengtas Techninis projektas neturi esminių trūkumų ar kad šis vienos institucijos pritarimas įrodo, jog pateiktas techninis projektas nepažeidžia atsakovų interesų.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas teikė parengtą techninį projektą vertinti visapusiškai savivaldybės kompleksinio projektų derinimo komisijai, kaip tai numato minėtų Taisyklių 2.2 punktas. Taigi, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pritarimas parengto techninio projekto sprendiniams yra įrodymas, kad toks projektas atitinka tokių inžinerinių tinklų statybai keliamus reikalavimus ir neprieštarauja esminiams tokių statinių reikalavimams, visiškai nepagrįsti ir atmestini.
25. Nors ieškovas teigia, kad pateiktas techninis projektas yra tinkamas ir nepažeidžiantis bendraturčių interesų, tačiau, kaip teisingai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pastebėjo atsakovai, pirmosios instancijos teisme savo pozicijai pagrįsti neprašė skirti teismo ekspertizės techninio projekto sprendiniams įvertinti. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu, iš dalies pripažindamas atsakovų įvardytus techninio projekto trūkumus, teikė topografinį planą, prašė teismo pridėti prie bylos pakoreguotą techninį projektą. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti techninio projekto sprendinius, gauti teismo leidimą be atsakovų sutikimo atlikti statybos darbus, kreipdamasis į teismą, ne iki galo įsivertino parengto techninio projekto atitiktį įstatymo reglamentavimui ir tai, ar parengtas techninis projektas nepažeis bendraturčių interesų.
26. Atsakovai, susipažinę su Techninio projekto sprendiniais, nurodė nesutikimo motyvus: projekte nėra pažymėtos projektuojamų vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado apsaugos zonos; nurodomas betranšėjis inžinerinių tinklų klojimo būdas, vėliau aprašomas tranešėjinis; iš į bylą pateikto Techninio projekto nėra aišku, kokie konkretūs darbai ir kaip jie bus atliekami; Techninis projektas parengtas naudojant 2012 m. topografinę nuotrauką, nors įstatymas reglamentuoja, kad privalo būti ne senesnė nei 3 m. topografinė nuotrauka; nėra aiški kompensavimo tvarka dėl ieškovo prašomų leisti atlikti darbų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas. Teismas, vertindamas ieškovo pateiktą Techninį projektą, pažymėjo, kad: 1. Ieškovo planuojami įrengti inžineriniai tinklai bus įrengiami prie pat tvoros, kurios išsaugojimo ir atstatymo darbai Techniniame projekte nėra niekaip aptarti. 2. Nėra aptarta, kokiu būdu bus tiesiami vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai – tranšėjiniu ar betranšėju. 3. Nėra duomenų, kad ieškovas yra aptaręs kompensavimo atsakovams tvarką ir sąlygas už atsakovų tikėtinus nepatogumus dėl darbų, kurie būtų vykdomi išimtinai ieškovo poreikiams tenkinti. 4. Techninis projektas yra parengtas naudojant 2012 m. toponuotrauką, o tokio pobūdžio projektai turi būti rengiami vadovaujantis ne senesniu nei 3 metų topografijos planu. 5. Kitoje civilinėje byloje jau buvo nuspręsta, kad techniniai projektai neatitinka teisės aktų jiems keliamų reikalavimų.
27. Argumentuodamas ir nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovas nurodo, kad atsakovų teiginiai dėl Techninio projekto aiškinamojo rašto apimties ir turinio trūkumų, kitų neaiškumų yra visiškai nepagrįsti. Mano, kad projektuotojas neturi ir neprivalo aprašyti darbų apimties, detaliai aprašyti vamzdžių klojimo technologijos ir eigos, aprašyti vandentiekio ir nuotekų apsaugos zonoje įstatymo leidėjo nustatytų draudimų. Nurodo, kad per bendro naudojimo žemės sklypo plotą einančios planuojamos trasos darbai būtų atliekami betranšėju būdu ir, priešingai, nei teigia atsakovai, Techninio projekto plane yra numatyta vandentiekio ir nuotekų apsaugos apsaugos zona. Teigia, kad atsakovai dėl ieškovo pasirinkto Techninio projekto įgyvendinimo būdo jokių nepatogumų ir suvaržymų naudotis bendru įvažiuojamuoju keliu nepatirs.
28. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos; vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų didesniame kaip 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Įvertinus įstatymų reglamentavimą akivaizdu, kad ieškovo norimiems įsirengti vandens tiekimo ir nuotekų inžineriniams tinklams neišvengiamai reikės nustatyti apsaugos zoną, kurios ribos vertinamos pagal planuojamų įrengti vamzdynų gylį. Sutiktina su ieškovo apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad ieškovo pateiktame Techniniame projekte pažymėta projektuojamo vandentiekio tinklo apsaugos zona, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, į ieškovo planuojamų įsirengti inžinerinių tinklų apsaugos zoną patektų bendrai naudojama žemės sklypo dalis, kuri grįsta trinkelėmis, be to, ir vakarinė žemės sklypo dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini). SŽNSĮ 43 straipsnyje numatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama, be kita ko, sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad, nustačius apsaugos zonos pagal ieškovo teiktą Techninį projektą, būtų apribotos gretimo sklypo savininkų teisės, nes taptų neaiškus šiame sklype esančių vaismedžių likimas.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir dėl to, kad iš pateikto Techninio projekto nėra aišku, kokiu būdu būtų tiesiami vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai – betranšėju ar tranšėjiniu. Nors apeliaciniame skunde ieškovas aiškina, kaip ir kada koks būdas bus naudojamas, kad bus siekiama nepažeisti bendraturčių interesų, tačiau iš teismui pateikto Techninio projekto negalima įvertinti projekto sprendinių ir padaryti vienareikšmiškos išvados, kad inžinerinių tinklų techninis projektas nepažeis atsakovų ir trečiųjų asmenų interesų.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas) privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas. Reglamento 26 punkte nustatyta, kad Reglamento 8 priedo 5.7.1–5.7.6 papunkčiuose nurodyti planai rengiami vadovaujantis ne senesniu kaip 3 metų topografiniu planu. Bylos medžiaga patvirtina, kad techninis projektas parengtas naudojantis 2012 m. topografine nuotrauka, tai patvirtino ir ieškovas, ir techninį projektą rengusi projektuotoja S. A. B.. Techninis projektas neatitinka įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, jį siekiama įgyvendinti, nors tiek projektuotoja S. A. B. apklausos pirmosios instancijos teisme metu, tiek pats ieškovas savo veiksmais, t. y. teikiamais procesiniais dokumentais, patvirtinto, kad Techninis projektas yra tobulintinas, pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimus dėl leidimo atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado statinyje statybos darbus.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo parengtas ir atsakovams pateiktas sutikimui duoti projektas yra ne visos sudėties ir neišsamus, neatitinka teisės aktų jam keliamų reikalavimų, todėl galima pagrįstai teigti, kad ieškovui atliekant planuojamus darbus nebūtų užtikrinta atsakovų interesų apsauga. Taigi laikantis bendraturčių interesų derinimo principo ir jų teisių gynimo pusiausvyros pripažintina, kad atsakovai pagrįstai atsisakė pritarti projekto sprendiniams, nes vadovaujantis tokiais sprendiniais atliekami rangos darbai neužtikrins atsakovų interesų apsaugos.
32. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovė A. Č. jau buvo kreipęsi į teismą dėl leidimo įrengti vandens, dujų, elektros, ryšio ir nuotekų įvadus ūkiniame pastate be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, o 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 teismas priėmė atsakovės A. Č. ieškinio atsisakymą, ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad ieškinys minėtoje civilinėje byloje buvo atmestas vadovaujantis ekspertizės išvada, be to, teismo padarytos išvados minėtoje byloje buvo dėl Techninio projekto, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į tuo metu galiojusius techninius reglamentus, kurie šios bylos nagrinėjimo metu jau yra pasikeitę. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą Nr. 2-17248-639/2015 tik paminėjo, tačiau ieškovo ieškinio atmetimo argumentas nebuvo civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 konstatuotos aplinkybės. Ši civilinė byla aktuali tik tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 ieškovas savo reikalavimus grindė ta pačia topografine nuotrauka. Teismas pripažino, kad ieškovo į bylą pateiktas Techninis projektas yra patikslintas 2013 m. projektas, pagal kurį teismas jau buvo atsisakęs tenkinti ieškovo reikalavimą leisti įrengti vandens ir nuotekų įvadus ūkiniame pastate be žemės sklypų bendraturčių sutikimo. Taigi, ieškovas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai akcentuoja civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 atliktos ekspertizės išvadų įrodomąją galią šioje nagrinėjamoje byloje.
34. Pažymėtina, kad kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo interesas ūkiniame pastate įsirengti inžinerines komunikacijas negali būti reikšmingesnis nei atsakovų poreikis apsaugoti savo interesus, kadangi pateikto Techninio projekto sprendiniai neatitinka aktualių teisės aktų reikalavimų.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą atmesti ieškovo ieškinį dėl leidimo atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado statinyje statybos darbus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiama.
38. Atsakovai T. K., G. K., A. E., Ž. E., A. M., R. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 196,15 Eur advokato pagalbos išlaidų. Vadovaudamiesi susitarimu atsakovai nurodė, kad sąskaitą už teisines paslaugas apmokės ir bylinėjimosi išlaidas už kitus atsakovus padengs atsakovas A. E.. Atsakovai pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. kovo 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir atsakovo A. E. 2023 m. kovo 9 d. atliktą mokėjimo nurodymą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, šios atsakovų patirtos 2 196,15 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. J. 2 196,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. E..