Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovų T. K., G. K., Ž. E., A. E., A. M., R. M. atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams A. Č., T. K., G. K., Ž. E., A. E., A. M., R. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. K., M. K., dėl leidimo atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado į statinį statybos darbus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sklypas). Ieškovui ir atsakovei A. Č. priklauso po 265/2050 dalis šio sklypo, atsakovams T. K. ir G. K. – po 76/615 dalis, o Ž. E., A. E. ir A. M., R. M. po 760/3075 dalis sklypo. Šalys yra nusistačiusios žemės sklypo naudojimosi tvarką. Sklype šiuo metu yra įregistruoti 5 statiniai: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Gyvenamasis namas); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Ūkinis pastatas); vandentiekio tinklai - vandentiekio įvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklai - lietaus kanalizacijos išvadas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name yra 3 butai, kuriuos nuosavybės teise valdo 6 bendraturčiai (atsakovai T. K., G. K., Ž. E., A. E., A. M., R. M.). Ūkinis pastatas po ½ dalį nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei A. Č.. Nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą ir dalį žemės sklypo ieškovas kartu su atsakove A. Č. įgijo 2012-01-27 iš A. Z., o pastarasis 2005-10-19 buvo įsigijęs aukščiau nurodytą turtą iš UAB (duomenys neskelbtini). 2005-06-27 UAB (duomenys neskelbtini) įsigijus Sklypą ir nebaigtus statyti statinius iš G. L., UAB (duomenys neskelbtini)ir 2005-10-19 Ūkinį pastatą iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijęs A. Z. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2008 m. parengė techninį projektą „Gyvenamojo namo, Ūkinio pastato su garažu ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), projekto pakeitimas“ (toliau - Rekonstrukcijos projektas). Vadovaujantis Rekonstrukcijos projekto sprendiniais, statytojas UAB (duomenys neskelbtini)pertvarkė nebaigtą statyti vienbutį gyvenamąjį namą į trijų butų gyvenamąjį namą, taip pat pastatė (įrengė) inžinerinius statinius. Atitinkamai statytojas A. Z., kaip bendraturtis, vadovaudamasis Rekonstrukcijos projekto sprendiniais turėjo atlikti šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) demontavimą ir po šiltnamiu esančio rūsio užkasimą. 2009 m. užbaigusi Gyvenamojo namo rekonstrukciją ir inžinerinių tinklų statybą UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo atlikti statybos baigtumo teisinės registracijos, nes Ūkinio pastato savininkas A. Z. nevykė Rekonstrukcijos projekte numatytos jam priskirtinos dalies darbų. UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) parengė Rekonstrukcijos projekto A laidą, pagal kurios sprendinius Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir inžinerinių tinklų statyba galėjo būti įregistruota atskirai. Rekonstrukcijos projekto A laidos pagrindu 2010-05-27 perregistravus statybos leidimą, Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-06-02 potvarkiu Nr. P3-2654 sudaryta komisija statytojui UAB (duomenys neskelbtini) išdavė Gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą. UAB (duomenys neskelbtini) užbaigus statybos darbus buvo įregistruoti naujai pastatyti inžineriniai tinklai, o pats Gyvenamasis namas buvo padalintas į tris atskiras patalpas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-300-613/2014 nustatyta naudojimosi Ūkiniu pastatu tvarka: atsakovei A. Č. priskirta naudotis pirmo aukšto patalpomis, atsakovui – antro aukšto patalpomis bei rūsiu, laiptai, vedantys iš pirmo į antrą aukštą, priskirti naudotis ieškovui ir atsakovei A. Č. bendrai. Ieškovas nurodo, kad atsakovai nepagrįstai neduoda sutikimo atlikti vandens įvado ir buitinių nuotekų išvado į ūkinį pastatą statybos darbus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 42 straipsnio 1 dalį, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona yra išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. SZNSĮ 43 straipsnyje yra nustatyti konkretūs draudimai (įpareigojimai) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose. Pagal šio straipsnio 1 dalį vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose draudžiama: 1) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai); 2) sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus atvejus; 3) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles; 4) pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus; 5) vykdyti grunto sprogdinimo darbus; 6) vandens telkiniuose nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais. Šis reikalavimas negalioja magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, įgilintų ne mažiau kaip 10 metrų nuo vandens telkinio dugno, apsaugos zonose, įvertinant galimą vandens telkinio dugno išplovimą ir pasikeitimą; 7) vandens telkiniuose cheminėmis medžiagomis naikinti augaliją; 8) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Pagal šio straipsnio 2 dalį vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: 1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį; 2) sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus); 3) melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę; 4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus; 5) gilinti vandens telkinius, kasti bei siurbti jų dugną; 6) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu; 7) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams, ir medžiagas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte; 8) uosto teritorijoje – sandėliuoti pašarus, trąšas ir chemines medžiagas. Pagal statybos techninis reglamento 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 26 punktą, Reglamento 8 priedo 5.7.1–5.7.6 papunkčiuose nurodyti planai rengiami vadovaujantis ne senesniu kaip 3 metų topografiniu planu (nuo statinio projektavimo pradžios), kuris patikslinamas (jei reikia) projekto rengimo metu. Projekto vadovas, pasirašydamas reglamento 8 priedo 5.7.1–5.7.6 papunkčiuose nurodytus planus, patvirtina jų atitiktį topografiniam planui, kuris pateikiamas su projektu.

Iš pateikto Techninio projekto sprendinių matyti, kad vandentiekio ir nuotekų vamzdynai planuojami tiesti iki 2,5 m gylyje nuo ieškovo ir atsakovės A. Č. naudojamos sklypo dalies, pažymėtos sklypo plane Nr. D-265, per atsakovų bendrai naudojamą sklypo teritoriją Nr. C-145, 2,5 m atstumu nuo Gyvenamojo namo rytinės sienos palei tvorą, besiribojančią su gretimu sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Nuo Gyvenamojo namo rytinės sienos iki tvoros yra 3 m atstumas, o tai reiškia, kad ieškovo planuojami įsirengti inžineriniai tinklai bus įrengiami prie pat tvoros, kurios išsaugojimo ar atstatymo darbai Techniniame projekte nėra niekaip aptarti. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius sklypus skirianti tvora yra įrengta (duomenys neskelbtini), o palei tvorą (duomenys neskelbtini) esančiame sklype yra pasodinti vaismedžiai ir kiti želdiniai, todėl gretimo sklypo savininkams taip pat atsirastų tam tikri ribojimai dėl atsirasiančios vandentiekio apsaugos zonos. Be to, atsakovų naudojama sklypo dalis, plane pažymėtina Nr. C-165, yra grįsta trinkelėmis, ji taip pat patektų į apsaugos zoną. Ieškovo pateikto Techninio projekto brėžiniuose nėra pažymėtos projektuojamų vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado apsaugos zonos, kurios privalomos pagal SŽSNĮ nuostatas, todėl iš esamo Techninio projekto negalima įvertinti Techninio projekto sprendinių, užtikrinančių atsakovų ir trečiųjų asmenų interesų apsaugą.

Be to, iš pateikto Techninio projekto nėra aišku, kokiu būdu būtų tiesiami vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai – tranšėjiniu ar betranšėjiniu. Pateikto Techninio projekto aiškinamojo rašto 1 lapo antroje pastraipoje nurodyta, jog sklypo gerbūvis ir danga yra sutvarkyti, todėl užsakovas (ieškovas) pageidauja tinklus kloti uždaru – betranšėjiniu būdu. Toliau Techninio projekto aiškinamajame rašte yra aprašomas atviras – tranšėjinis vamzdynų klojimo būdas; nurodoma, kad žemės kasimo darbai bus atliekami didesniame gylyje negu yra gyvenamojo namo pamatai, pažymima apie užsakovo (ieškovo) prievolę tinkamai atlikti tranšėjų kasimo darbus, išsaugoti želdinius, atlikti išpildomąsias nuotraukas, sutankinti iškastą gruntą, atlikti pastatytų tinklų kadastrinius matavimus, atstatyti sklypo gerbūvį ir trinkelių dangas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės aiškiai įvardinti negalėjo nei ieškovas ar jo atstovas, nei liudytoja apklausta projektuotoja S. A. B., kuri nurodė, jog įrengimo būdas būtų betranšėjinis, tačiau yra vietų, kuriose įrengimas galėtų vykti tranšėjiniu būdu.

Be to, nepaisant to, kokiu būdu būtų įrengiami ieškovo norimi įrengti inžineriniai tinklai, rengiant šiuos tinklus būtų naudojama sklypo dalis, priklausanti atsakovams, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas būtų aptaręs kompensavimo atsakovams tvarką ir sąlygas už atsakovų tikėtinai patirtinus nepatogumus dėl darbų, vykdytinų išimtinai ieškovo poreikiams tenkinti.

Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, jog ieškovo pateiktas Techninis projektas yra parengtas naudojant 2012 m. toponuotrauką. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Techninį projektą ruošusi projektuotoja S. A. B.. Minėta, kad tokio pobūdžio projektai turi būti rengiami vadovaujantis ne senesniu kaip 3 metų topografiniu planu. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas pateikė teismui 2020-07-29 UAB (duomenys neskelbtini) vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), topografinį planą. Pateikdamas šį dokumentą į bylą ieškovo atstovas pripažino, jog Techninis projektas buvo pradėtas rengti nebeaktualiu, senesniu kaip 3 m. topografiniu planu, tačiau baigus Techninį projektą tai esą buvo pastebėta ir todėl buvo kreiptasi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl naujo plano parengimo. Vadinasi, bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas iš esmės pripažino, kad Techninis projektas, pagal kurį siekiama įrengti inžinerinius tinklus, yra parengtas vadovaujantis netinkamais/neaktualiais dokumentais.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas su atsakove A. Č. jau buvo kreipęsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl leidimo atlikti vandens, dujų, elektros, ryšio ir nuotekų įvadus į ūkinį pastatą be žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo, tačiau teismas 2015-12-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17248-639/2015 priėmė atsakovės A. Č. ieškinio atsisakymą ir jos atžvilgiu bylą nutraukė, o ieškovo ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog ieškovo parengti ir atsakovams (bendraturčiams) pateikti sutikimui duoti rekonstrukcijos dėl dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadų statybos techniniai projektai neatitinka teisės aktų jiems keliamų reikalavimų <..>, todėl negalima spręsti, ar rekonstrukcijos darbais bus užtikrinta atsakovų interesų apsauga, taip pat nustatydamas, kad atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovui atlikti norimus rekonstrukcijos darbus. Ieškovas ankstesnio ieškinio reikalavimus grindė 2013 m. projektuotojos S. A. B. parengtu techniniu projektu „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statyba ūkiniam pastatui (duomenys neskelbtini), padarytu naudojant tą pačią toponuotrauką, kaip ir 2019 m. Techniniame projekte. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta projektuotoja S. A. B. patvirtino, kad tiek 2013 m. projektas buvo preliminarus, bendro pobūdžio, tiek 2019 m. Techninis projektas yra dar tobulintinas, labiau skirtas ieškovui pateikti atsakovams susipažinti. Taigi pripažintina, jog ieškovo pateiktas į bylą 2019 m. Techninis projektas iš esmės yra patikslintas 2013 m. projektas, pagal kurį teismas jau buvo atsisakęs tenkinti ieškovo reikalavimą leisti atlikti vandens ir nuotekų įvadus į Ūkinį pastatą be žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo.

Svarbu paminėti ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja projektuotoja A. S. B. ir ieškovo atstovas nurodė, jog projektuotoja parengė Techninio projekto patikslinimą (reaguojant į atsakovų atsiliepimuose nurodytus trūkumus), su kuriuo atsakovai supažindinti nebuvo, pakoreguotas projektas nebuvo pateiktas ir bylą nagrinėjančiam teismui. Projektuotoja nurodė, jog korekcijose yra pakeitimai, nurodyta, kad vandentiekio įvadas ir buitinių nuotekų išvadas rengiami betranšėjiniu būdu, nurodytos apsaugos zonos su paaiškinimais, atstumai. Taigi šiuo atveju lieka neaišku, pagal kurį techninio projekto variantą ieškovas pageidauja įsirengti (statyti) inžinerinius tinklus. Be to, teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais – Techninio projekto koregavimu – projektą rengusi projektuotoja iš esmės pripažino aplinkybę, jog ieškovo pateiktas į bylą Techninis projektas turi trūkumų, todėl yra taisytinas.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatų laikymasis atliekant tam tikrus statybos darbus keliems asmenims priklausančiame objekte yra esminė prielaida suderinti ir užtikrinti bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju ieškovo parengtas ir atsakovams – bendraturčiams – pateiktas sutikimui duoti vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado statybos techninis projektas neatitinka teisės aktų jam keliamų reikalavimų, projektas rengtas naudojant neaktualią toponuotrauką, projekte nėra nurodytos apsaugos zonos, neaptarti draudimai, numatyti apsaugos zonose, nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kokiu būdu bus įrengiami vandentiekio įvadas ir buitinių nuotekų išvadas, todėl neaišku, kokie konkretūs darbai bus atliekami, neaišku, kokia apimtimi būtų atliekami darbai, kokių nepatogumų, susijusių su šių darbų atlikimu, patirtų atsakovai ir gretimo sklypo valdytojai – tretieji asmenys. Atsižvelgiant į tai, negalima padaryti pagrįstos išvados, jog leidus ieškovui atlikti statybos darbus pagal į bylą pateiktą Techninį projektą be bendraturčių sutikimo bus užtikrinta atsakovų ir trečiųjų asmenų interesų apsauga. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovui įsirengti vandentiekio įvadą ir buitinių nuotekų išvadą į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovai įrodė, kad jų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovo ieškinį atmesti (CK 4.75 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178, 185 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovų nepriteistinos.

Atsakovai T. K., G. K., Ž. E., A. E., A. M., R. M. patyrė 4192,65 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Atsakovų atstovas nurodė, kad vadovaujantis tarpusavio susitarimu atsakovai nutarė, kad sąskaitą už teisines paslaugas apmokės ir bylinėjimosi išlaidas už kitus atsakovus padengs atsakovas A. E., kuriam kiti atsakovai bendrai patirtas bylinėjimosi išlaidas kompensuos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, ieškinio netenkinimo atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas atsakovai prašo visas jų patirtas išlaidas priteisti ir išlaidų gavėju nurodyti A. E.. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, atsižvelgiant į atsakovų prašymą ir tarpusavio susitarimą, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovui A. E. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė A. Č. duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Tretieji asmenys J. K. ir M. K. kartu su atsiliepimu pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, išrašytą 2022-03-01 advokato Mariaus Kuzminovo M. K. 200 Eur sumai už atsiliepimo į ieškinį parengimą, tačiau tretieji asmenys teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog jie faktiškai šias bylinėjimosi išlaidas patyrė (duomenys, patvirtinantys sąskaitos apmokėjimą) ir buvo sudaryta atstovavimo ar teisinių paslaugų sutartis su advokatu, todėl trečiųjų asmenų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo nėra pagrindo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 104,12 Eur, todėl, atmetus ieškinį, ši suma priteistina valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. J. 4192,65 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. E..

Priteisti iš ieškovo J. J. 104,12 Eur (vieną šimtą keturis eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.