- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2-300-613/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10564-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei ir Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant ieškovui J. J., atsakovės atstovui advokatui D. I., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei A. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovui J. J. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo nustatyti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią: J. J. valdys ir naudosis pastogėje esančiomis patalpomis: patalpa, plane pažymėta Nr. l, įvardinta kaip sporto patalpa - 36,62 kv.m., patalpa, plane pažymėta Nr.2, įvardinta kaip pagalbinė patalpa- 18,02 kv. m., rūsio patalpa, pažymėta Nr.2, įvardinta kaip garažas- 46,20 kv. m., viso - 100,84 kv. m. ir bendrai naudosis patalpa, pastato 1-o aukšto plane pažymėta Nr.l, įvardinta kaip koridorius - 5,72 kv. m., sanmazgu, plane pažymėtu Nr.2-5,72 kv. m., lauko terasa, plane pažymėta Nr.5- 28,51 kv. m. A. P. valdys ir naudosis 1-ame aukšte esančiomis patalpomis: patalpa, plane pažymėta Nr. 3, įvardinta kaip poilsio patalpa - 33,56 kv.m., pagalbine patalpa, plane pažymėta Nr.4 - 20,92 kv. m., rūsio patalpa, pažymėta Nr. l, įvardinta kaip garažas - 20,92 kv. m., viso 86,84 kv.m. ir bendrai naudosis patalpa, pastato 1-o aukšto plane pažymėta Nr.l, įvardinta kaip koridorius - 5,72 kv. m., sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 2- 5,72 kv. m., lauko terasa, plane pažymėta Nr. 5- 28,51 kv. m. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį valdo ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui pradėjus ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus atsakovė ėmė kliudyti naudotis jam nuosavybės teise priklausančia pastato dalimi. Atsakovė nesutinka pasirašyti sutarties dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, todėl ieškovas negali naudoti pastato pagal jo paskirtį. Mano, jog naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta teismo sprendimu.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu siūloma naudojimosi daiktu tvarka nesutinka. Nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl ieškovo siūloma naudojimosi tvarka pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus, siūloma tvarka yra neracionali ir sudaranti sąlygas kilti konfliktams, nes ieškovas į savo patalpas patektų pro atsakovės patalpas, o tam tikromis patalpomis šalys turėtų naudotis bendrai. Be to, pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką šalims atitektų nelygiavertės nekilnojamojo turto dalys.
Atsakovė pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo ieškovo J. J. patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti - nustatyti tokią naudojimosi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: paskirti A. P. naudotis ir valdyti 1-ame aukšte esančiomis patalpomis: patalpa, plane pažymėta Nr. 1-1 - 2,18 kv. m., patalpa, plane pažymėta Nr. 1-2 - 0,97 kv.m., patalpa, plane pažymėta Nr. 1-3 - 4,93 kv.m., patalpa, plane pažymėta Nr. 1-4 - 25,20 kv.m., patalpa, plane pažymėta Nr. 1-5- 30,33 kv.m., viso 63,61 kv.m.; paskirti J. J. naudotis ir valdyti 2-ame aukšte esančiomis patalpomis, įvardintomis kaip pastogė: patalpa, plane pažymėta Nr. 1-6 - 2,20 kv.m., patalpa, plane pažymėta Nr. 1-7 - 20,34 kv.m., patalpa, pažymėta Nr. 1-8 - 14,87 kv.m., rūsio patalpa, pažymėta Nr. R-l, įvardinta kaip rūsys - 63,98 kv.m., viso 101,39 kv.m.; įpareigoti J. J. netrukdyti A. P. patekti į rūsio patalpą, pažymėtą Nr. R-l, įvardintą kaip rūsys; įpareigoti J. J. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į antrą aukštą bei sanmazgą antrame aukšte. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį valdo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė su ieškovu du metus gyveno šeiminį gyvenimą, tačiau šiuo metu kartu nebegyvena, santykiai konfliktiški. Atsakovė kito gyvenamojo būsto neturi, todėl persikraustė gyventi į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą. Su ieškovu buvo bandoma spręsti kilusį ginčą taikiai, tačiau to padaryti šalims nepavyko. Nurodė, kad ieškovo pateiktas 2007 m. ūkinio pastato projekto pakeitimas neatitinka VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų duomenų, todėl sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo turėtų būti remiamasi Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla. Atsakovė nereikalauja iš ieškovo kompensacijos už jam tenkančią naudotis didesnio ploto patalpų dalį, tačiau prašo nustatyti, kad ieškovas dėl jam tenkančios didesnės patalpų dalies savo lėšomis įsirengia atskirus laiptus į antrą aukštą bei sanmazgą antrame aukšte.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį (pradinį), kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl įpareigojimo netrukdyti patekti į rūsio patalpą yra nepagrįstas, nes atsakovės patekimas į rūsį laiptais yra iš patalpos, kuri įvardinta kaip pagalbinė patalpa, kuri numatyta palikti naudoti atsakovei, o ieškovo patekimas į rūsį numatytas iš lauko pusės, laiptais į rūsį. Reikalavimo dėl įpareigojimo savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į antrą aukštą bei sanmazgą antrame aukšte yra neįmanoma įvykdyti, nes yra patvirtintas pastato rekonstrukcijos projektas, o gauti leidimą rekonstrukcijos projekto pakeitimui dėl laiptų į antrą aukštą nebus įmanoma, nes tai ūkinis pastatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su patikslintu priešieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad su atsakove 2012 metais varžytynėse įsigijo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal parengtą rekonstrukcijos projektą ieškovas pradėjo pastato rekonstrukcijos darbus, tačiau atsakovė ėmė kliudyti jam tinkamai naudotis ūkiniu pastatu. Bandė su atsakove tartis geruoju dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau susitarti nepavyko, todėl teismo prašo nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą naudojimosi tvarką. Su priešieškinio reikalavimu dėl įpareigojimo įrengti laiptus nesutinka, nes tokio reikalavimo įvykdymui reikėtų keisti pastato rekonstrukcijos projektą, tačiau to padaryti nėra galimybės. Jo siūloma naudojimosi tvarka atitinka pastato rekonstrukcijos projektą. 2008-05-30 rekonstrukcijos projektas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, patikslintą priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl siekiant išvengti įvairių konfliktinių situacijų tikslinga patvirtinti atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką, nes tokiu atveju beveik nelieka bendrų patalpų. Atsakovės siūloma tvarka parengta pagal Nekilnojamojo turto registro kadastrinių matavimų bylą, todėl atitinka dabartinę faktinę situaciją pastate.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas, patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ūkinis pastatas, kurio bendras plotas 203,62 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei registruotu laišku išsiųstas pasiūlymas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, kuriuo atsakovei buvo siūloma nustatyti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat teismo posėdžio metu duotus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus nustatyta, jog šalys nesusitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato naudojimosi tvarkos. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 str. numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 str. 2 d.), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomomis patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). CK 4.81 str. 1 d. formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, o sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, turi būti siekiama abiem pusėm priimtino ir optimalaus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos varianto.
Prašydamas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką ieškovas pateikė R. J. D. projektavimo firmos paruoštus planus iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir šiltnamio projekto pakeitimo techninio projekto, kurie parengti 2007 metais ir pagal kuriuos ieškovas parengė jo siūlomą naudojimosi pastatu tvarką. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktuose planuose nurodyti patalpų išplanavimai ir jų plotai neatitinka byloje esančių to paties pastato patalpų planų, kuriuose nurodoma, kad jie yra sudaryti pagal 2008-11-12 kadastrinių matavimų duomenis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti ar kapitaliai remontuoti. Nors teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog pastato rekonstrukcija yra įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovo pateikti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina, o iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ūkinio pastato, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), rekonstrukcija baigta 2005 metais. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką teismas remiasi byloje esančiais 2008-11-13 parengtais ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų planais, sudarytais pagal 2008-11-12 kadastrinių matavimų duomenis (b.l. 16-18).
Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo variantą ieškovui tenkanti naudotis patalpų dalis sudarytų 100,84 kv. m. plotą bei 39,95 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpų, o atsakovei tenkanti naudotis patalpų dalis sudarytų 86,84 kv.m bei 39,95 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpų. Pagal atsakovės patikslintu priešieškiniu siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo variantą ieškovui tenkanti naudotis patalpų dalis sudarytų 101,39 kv.m plotą, o atsakovei tenkanti naudotis patalpų dalis sudarytų 63,61 kv.m. Pažymėtina, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Vis dėlto teismų praktikoje pripažįstama, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas praktikoje ne visada yra galimas ir objektyviai įmanomas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkamu naudojimosi tvarkos nustatymu. Be to, siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, tvarka kiekvienu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių atsirasti. Šalių paaiškinimais, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, teismuose yra iškelta ir kitų civilinių bylų, kuriose yra sprendžiami ieškovo ir atsakovės ginčai, o dėl kylančių nesutarimų dėl naudojimosi ūkiniu pastatu buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažįsta, jog siekiant sudaryti kuo mažiau prielaidų ateityje kilti nesutarimams ir ginčams dėl naudojimosi šalių bendrosios nuosavybės teisės objektu, tikslinga nustatyti tokią naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, pagal kurią šalims tektų kuo mažiau bendro naudojimo patalpų. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, jog atsakovės patikslintu priešieškiniu siūloma naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka šiuo požiūriu yra tinkamesnė nurodytiems tikslams pasiekti bei sudaro mažiau prielaidų galimoms konfliktinėms situacijoms ir ginčams ateityje kilti. Be to, atsakovės siūloma naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka iš esmės nepažeidžia ieškovo teisių ir interesų, kadangi ieškovui tenkanti naudotis pastato dalis savo ploto yra didesnė, ieškovui priskirtinos naudotis pastato antrajame aukšte (pastogėje) esančios patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-7, 1-6 ir 1-8, kuriomis naudotis pageidavo ir pats ieškovas (37,41 kv.m.), o taip pat rūsio patalpos (63,98 kv.m.), iš viso 101,39 kv.m. ploto patalpos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui yra būtinas patekimas į pastato antrą aukštą, papildomai nustatytina, jog šalys į antrą pastato aukštą vedančiais laiptais, pažymėtais pastogės patalpų plane, naudojasi bendrai. Atsakovei A. P. priskirtinos naudotis 1-ame aukšte esančiomis patalpos pirmojo aukšto plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-5, iš viso 63,61 kv.m. ploto patalpos. Atkreiptinas dėmesys, jog šio ūkinio pastato paskirtis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis – pagalbinio ūkio, todėl atsižvelgiant į tai, kad patalpos nėra skirtos gyvenimui, teismo vertinimu, nėra būtinybės nustatyti, jog sanmazgu, pirmo aukšto plane pažymėtu indeksu 1-3, šalys naudotųsi bendrai. Priešingu atveju ieškovas į šią patalpą galėtų patekti tik per atsakovei priskirtas naudoti ir valdyti patalpas, todėl tai neišvengiamai sudarytų prielaidas konfliktinėms situacijoms kilti ir neatitiktų teismo nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktų tvarkos tikslų.
Atsakovė taip pat prašo įpareigoti ieškovą J. J. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į antrą aukštą bei sanmazgą antrame aukšte. Pažymėtina, kad tiek šalys, tiek teismas nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką negali nustatyti tokios jo naudojimosi tvarkos, kuri būtų neteisėta ir nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Šioje byloje prašydama įpareigoti ieškovą savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į ūkinio pastato antrą aukštą bei sanmazgą ūkinio pastato antrame aukšte, atsakovė nepateikė jokio ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto, kuriame būtų suprojektuoti atsakovės reikalaujami laiptai bei sanitarinis mazgas. Nesant konkrečių ir aiškių projektinių sprendinių dėl atsakovės reikalavimo, nėra aišku, ar prašomi statinio pakeitimai yra įmanomi techniniu požiūriu, ar jie atitiktų statybą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Konstatuotina, kad atsakovė nepateikė pakankamai savo patikslinto priešieškinio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, todėl patikslintas priešieškinis dalyje dėl ieškovo įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į ūkinio pastato antrą aukštą bei sanmazgą antrame aukšte atmestinas.
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas J. J. prašo vadovaujantis CPK 284 str., 585 str., CPK 771 str. pagrindu atsakovei skirti piniginę baudą. Kadangi šis ieškovo prašymas nepagrįstas įrodymais, kurie patvirtinų ieškovo nurodomas aplinkybes, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimo, todėl nepagrįstas ir neįrodytas netenkintinas (CPK 178 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovė pateikė kvitus, patvirtinančius, kad ji patyrė 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.170). Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės dėl tos priežąsties, kad tiek atsakovė, tiek ieškovas teikdamas procesinius dokumentus su jų priedais, vieną iš priedų-Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pateikė, kuris išduotas 2011-07-28, tuo tarpu kai priešieškinys teismui teikiamas 2014-03-14, nė viena iš šalių šio procesinio dokumento priedo trūkumų nepašalino viso proceso metu, procesas byloje užtruko ir dėl tos priežąsties, kad pačios šalys prašė bylos nagrinėjimą atidėti nes norėjo užbaigti civilinę bylą taikiu susitarimu. Ieškovui pateikus tinkamą procesinio dokumento priedą- Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovės atstovas pateikė papildomą prašymą dėl advokato išlaidų, nurodydamas, kad susidarė 500 Lt išlaidos dėl atstovavimo teisme atnaujintame bylso nagrinėjime iš esmės. 2014-10-01 įvykęs teismo posėdis pradėtas 09 val.32 min. ir baigtas 09.58 val, tai yra užtruko 26 minutes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio II skirsnis). Ginčo atveju posėdis užtruko 26 minutes, todėl šis laikas gali būti įkainuotinas 75,00 Lt. Patikslintas priešieškinys patenkintas iš dalies, priešieškinis dalyje dėl ieškovo įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į ūkinio pastato antrą aukštą bei sanmazgą antrame aukšte atmestas, todėl proprocingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 str.2d.). Nurodytų argumentų pagrindu atsakovei ši ieškovo priteistinos 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovė A. P. įpareigota netrukdyti ieškovui J. J. patekti į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovui J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2008-11-13 paruoštą pastato planą, sudarytą pagal 2008-11-12 kadastrinių matavimų duomenis, priskiriant:
ieškovui J. J. naudotis ir valdyti 2-ame pastato aukšte esančiomis patalpomis: patalpa, pastogės patalpų plane pažymėta Nr. 1-6 - 2,20 kv.m., patalpa, pastogės patalpų plane pažymėta Nr. 1-7 - 20,34 kv.m., patalpa, pastogės patalpų pažymėta Nr. 1-8 - 14,87 kv.m. ir rūsio patalpa, rūsio plane pažymėta Nr. R-l - 63,98 kv.m., viso 101,39 kv.m.;atsakovei A. P. naudotis ir valdyti 1-ame pastato aukšte esančiomis patalpomis: patalpa, pirmo aukšto plane pažymėta Nr. 1-1 - 2,18 kv. m., patalpa, pirmo aukšto plane pažymėta Nr. 1-2 - 0,97 kv.m., patalpa, pirmo aukšto plane pažymėta Nr. 1-3 - 4,93 kv.m., patalpa, pirmo aukšto plane pažymėta Nr. 1-4 - 25,20 kv.m., patalpa, pirmo aukšto plane pažymėta Nr. 1-5- 30,33 kv.m., viso 63,61 kv.m.;ieškovui J. J. ir atsakovei A. P. laiptus, pažymėtus pastogės patalpų plane, vedančius iš pastato pirmo aukšto į antrą aukštą, naudotis ir valdyti bendrai.
Kitoje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovė A. P. įpareigota netrukdyti ieškovui J. J. patekti į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.
Ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.