Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-337-777/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-04
Bylos Nr.: 2A-337-777/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-10564-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolanta Gailevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas: J. J.
Atsakovas: A. P.

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
98.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-337-777/2015

Teisėja Giedrė Seselskytė (Proceso Nr. 2-06-3-10564-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorijos 30.2; 30.9.1.2; 98.1; 101; 121.14; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. vasario 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. patikslintą ieškinį atsakovei A. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir atsakovės A. P. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo prašo nustatyti ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkinis pastatas), naudojimosi tvarką, pagal kurią: ieškovas valdys ir naudosis pastogėje esančiomis patalpomis: patalpa, plane pažymėta Nr. l, įvardyta kaip sporto patalpa, – 36,62 kv. m, patalpa, plane pažymėta Nr. 2, įvardyta kaip pagalbinė patalpa, – 18,02 kv. m, rūsio patalpa, pažymėta Nr. 2, įvardyta kaip garažas, – 46,20 kv. m, iš viso – 100,84 kv. m ir bendrai naudosis patalpa, pastato 1-o aukšto plane pažymėta Nr. l, įvardyta kaip koridorius, – 5,72 kv. m, sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 2, – 5,72 kv. m, lauko terasa, plane pažymėta Nr. 5, – 28,51 kv. m. Atsakovė valdys ir naudosis 1-ame aukšte esančiomis patalpomis: patalpa, plane pažymėta Nr. 3, įvardyta kaip poilsio patalpa, – 33,56 kv. m, pagalbine patalpa, plane pažymėta Nr. 4, – 20,92 kv. m, rūsio patalpa, pažymėta Nr. l, įvardyta kaip garažas, – 20,92 kv. m, iš viso – 86,84 kv. m ir bendrai naudosis patalpa, pastato 1-o aukšto plane pažymėta Nr. l, įvardyta kaip koridorius, – 5,72 kv. m, sanmazgu, plane pažymėtu Nr. 2, – 5,72 kv. m, lauko terasa, plane pažymėta Nr. 5, – 28,51 kv. m, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po ½ dalį ūkinio pastato. Ieškovui pradėjus ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus atsakovė ėmė kliudyti naudotis jam nuosavybės teise priklausančia pastato dalimi. Atsakovė nesutinka pasirašyti sutarties dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, todėl ieškovas negali naudoti pastato pagal jo paskirtį. Mano, jog naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta teismo sprendimu.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame nurodė, jog su ieškiniu siūloma naudojimosi daiktu tvarka nesutinka. Nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl ieškovo siūloma naudojimosi tvarka pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus, siūloma tvarka yra neracionali ir sudaranti sąlygas kilti konfliktams, nes ieškovas į savo patalpas patektų pro atsakovės patalpas, o tam tikromis patalpomis šalys turėtų naudotis bendrai. Be to, pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką šalims atitektų nelygiavertės nekilnojamojo turto dalys.

Atsakovė pateikė teismui patikslintą priešieškinį, juo prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti – nustatyti tokią naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką: paskirti atsakovei naudotis ir valdyti 1-ame aukšte esančiomis patalpomis: patalpa, plane pažymėta Nr. 1-1, – 2,18 kv. m, patalpa, plane pažymėta Nr. 1-2, – 0,97 kv. m, patalpa, plane pažymėta Nr. 1-3, – 4,93 kv. m, patalpa, plane pažymėta Nr. 1-4, – 25,20 kv. m, patalpa, plane pažymėta Nr. 1-5, – 30,33 kv. m, iš viso – 63,61 kv. m; paskirti ieškovui naudotis ir valdyti 2-ame aukšte esančiomis patalpomis, įvardytomis kaip pastogė: patalpa, plane pažymėta Nr. 1-6, – 2,20 kv. m, patalpa, plane pažymėta Nr. 1-7, – 20,34 kv. m, patalpa, pažymėta Nr. 1-8, – 14,87 kv. m, rūsio patalpa, pažymėta Nr. R-l, įvardyta kaip rūsys, – 63,98 kv. m, iš viso – 101,39 kv. m; įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei patekti į rūsio patalpą, pažymėtą Nr. R-l, įvardytą kaip rūsys; įpareigoti ieškovą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į antrą aukštą bei sanmazgą antrame aukšte. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po ½ dalį ūkinio pastato. Atsakovė su ieškovu dvejus metus gyveno šeiminį gyvenimą, tačiau šiuo metu kartu nebegyvena, santykiai konfliktiški. Atsakovė kito gyvenamojo būsto neturi, todėl persikraustė gyventi į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą. Su ieškovu buvo bandoma spręsti kilusį ginčą taikiai, tačiau to padaryti šalims nepavyko. Nurodė, kad ieškovo pateiktas 2007 m. ūkinio pastato projekto pakeitimas neatitinka VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų duomenų, todėl sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo turėtų būti remiamasi Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla. Atsakovė nereikalauja iš ieškovo kompensacijos už jam tenkančią naudotis didesnio ploto patalpų dalį, tačiau prašo nustatyti, kad ieškovas dėl jam tenkančios didesnės patalpų dalies savo lėšomis įsirengia atskirus laiptus į antrą aukštą bei sanmazgą antrame aukšte.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį (pradinį), jame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl įpareigojimo netrukdyti patekti į rūsio patalpą yra nepagrįstas, nes atsakovė gali patekti į rūsį laiptais iš patalpos, kuri įvardyta kaip pagalbinė patalpa, kurią numatyta palikti naudoti atsakovei, o ieškovo patekimas į rūsį numatytas iš lauko pusės, laiptais į rūsį. Reikalavimo dėl įpareigojimo savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į antrą aukštą bei sanmazgą antrame aukšte yra neįmanoma įvykdyti, nes yra patvirtintas pastato rekonstrukcijos projektas, o gauti leidimą rekonstrukcijos projekto pakeitimui dėl laiptų į antrą aukštą nebus įmanoma, nes tai ūkinis pastatas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-07 sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, o patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2008-11-13 paruoštą pastato planą, sudarytą pagal 2008-11-12 kadastrinių matavimų duomenis, priskirdamas: ieškovui naudotis ir valdyti 2-ame pastato aukšte esančiomis patalpomis: patalpa, pastogės patalpų plane pažymėta Nr. 1-6, – 2,20 kv. m, patalpa, pastogės patalpų plane pažymėta Nr. 1-7, – 20,34 kv. m, patalpa, pastogės patalpų plane pažymėta Nr. 1-8, – 14,87 kv. m, ir rūsio patalpa, rūsio plane pažymėta Nr. R-l, – 63,98 kv. m, iš viso 101,39 kv. m; atsakovei naudotis ir valdyti 1-ame pastato aukšte esančiomis patalpomis: patalpa, pirmo aukšto plane pažymėta Nr. 1-1, – 2,18 kv. m, patalpa, pirmo aukšto plane pažymėta Nr. 1-2, – 0,97 kv. m, patalpa, pirmo aukšto plane pažymėta Nr. 1-3, – 4,93 kv. m, patalpa, pirmo aukšto plane pažymėta Nr. 1-4, – 25,20 kv. m, patalpa, pirmo aukšto plane pažymėta Nr. 1-5, – 30,33 kv. m, iš viso 63,61 kv. m; ieškovui ir atsakovei laiptais, pažymėtais pastogės patalpų plane, vedančiais iš pastato pirmo aukšto į antrą aukštą, naudotis ir valdyti bendrai. Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmetė. Ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ūkinis pastatas, kurio bendras plotas 203,62 kv. m. Šalys nesusitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato naudojimo tvarkos, todėl ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad ieškovas, prašydamas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, pateikė R. J. D. projektavimo firmos paruoštus planus iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir šiltnamio projekto pakeitimo techninio projekto, kurie parengti 2007 metais ir pagal kuriuos ieškovas parengė jo siūlomą naudojimosi pastatu tvarką. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktuose planuose nurodytas patalpų išdėstymas ir jų plotai neatitinka byloje esančių to paties pastato patalpų planų, kuriuose nurodoma, kad jie yra sudaryti pagal 2008-11-12 kadastrinių matavimų duomenis. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog pastato rekonstrukcija yra įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovo pateikti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina, o iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ūkinio pastato rekonstrukcija baigta 2005 metais. Todėl nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais 2008-11-13 parengtais ūkinio pastato patalpų planais, sudarytais pagal 2008-11-12 kadastrinių matavimų duomenis.

Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad pagal ieškovo siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo variantą ieškovui tenkanti naudotis patalpų dalis sudarytų 100,84 kv. m plotą bei 39,95 kv. m plotą bendrojo naudojimo patalpų, o atsakovei tenkanti naudotis patalpų dalis sudarytų 86,84 kv. m bei 39,95 kv. m. plotą bendrojo naudojimo patalpų. Pagal atsakovės patikslintu priešieškiniu siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo variantą ieškovui tenkanti naudotis patalpų dalis sudarytų 101,39 kv. m plotą, o atsakovei tenkanti naudotis patalpų dalis sudarytų 63,61 kv. m. Konstatavo, kad šalių paaiškinimais, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, teismuose yra iškelta ir kitų civilinių bylų, kuriose yra sprendžiami ieškovo ir atsakovės ginčai, o dėl kylančių nesutarimų dėl naudojimosi ūkiniu pastatu buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažino, jog siekiant sudaryti kuo mažiau prielaidų ateityje kilti nesutarimų ir ginčų dėl naudojimosi šalių bendrosios nuosavybės teisės objektu, tikslinga nustatyti tokią naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, pagal kurią šalims tektų kuo mažiau bendrojo naudojimo patalpų. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pripažino, jog atsakovės patikslintu priešieškiniu siūloma naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka šiuo požiūriu yra tinkamesnė nurodytiems tikslams pasiekti bei sudaro mažiau prielaidų galimoms konfliktinėms situacijoms ir ginčams ateityje kilti. Konstatavo, kad atsakovės siūloma naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka iš esmės nepažeidžia ieškovo teisių ir interesų, kadangi ieškovui tenkanti naudotis pastato dalis savo plotu yra didesnė, ieškovui priskirtinos naudotis pastato antrajame aukšte (pastogėje) esančios patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-7, 1-6 ir 1-8, kuriomis naudotis pageidavo ir pats ieškovas (37,41 kv. m), taip pat rūsio patalpos (63,98 kv. m), iš viso 101,39 kv. m ploto patalpos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui yra būtinas patekimas į pastato antrą aukštą, papildomai teismas nustatė, jog šalys į antrą pastato aukštą vedančiais laiptais, pažymėtais pastogės patalpų plane, naudojasi bendrai. Atsakovei priskyrė naudotis 1-ame aukšte esančiomis patalpomis, pirmojo aukšto plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-5, iš viso 63,61 kv. m ploto patalpos. Atkreipė dėmesį, jog šio ūkinio pastato paskirtis, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, – pagalbinio ūkio, todėl atsižvelgiant į tai, kad patalpos nėra skirtos gyvenimui, teismo vertinimu, nėra būtinybės nustatyti, jog sanmazgu, pirmo aukšto plane pažymėtu indeksu 1-3, šalys naudotųsi bendrai. Priešingu atveju ieškovas į šią patalpą galėtų patekti tik per atsakovei priskirtas naudoti ir valdyti patalpas, todėl tai neišvengiamai sudarytų prielaidas konfliktinėms situacijoms kilti ir neatitiktų teismo nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos tikslų. Nurodė ir tai, kad šioje byloje prašydama įpareigoti ieškovą savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į ūkinio pastato antrą aukštą bei sanmazgą ūkinio pastato antrame aukšte, atsakovė nepateikė jokio ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto, kuriame būtų suprojektuoti atsakovės reikalaujami laiptai bei sanitarinis mazgas. Nesant konkrečių ir aiškių projektinių sprendinių dėl atsakovės reikalavimo, nėra aišku, ar prašomi statinio pakeitimai yra įmanomi techniniu požiūriu, ar jie atitiktų statybą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus. Konstatavo, kad atsakovė nepateikė pakankamai savo patikslinto priešieškinio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, todėl patikslinto priešieškinio dalį dėl ieškovo įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į ūkinio pastato antrą aukštą bei sanmazgą antrame aukšte atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašė vadovaujantis CPK 284 str., 585 str., CPK 771 str. pagrindu atsakovei skirti piniginę baudą. Tačiau šis ieškovo prašymas yra nepagrįstas įrodymais, kurie patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimo, todėl jo netenkino.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-07 sprendimą panaikinti, jo patikslintą ieškinį bei prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo tenkinti. Nurodė, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja yra šališka ieškovui (nori pakenkti jam), nes nagrinėdama ieškovo įmonės ieškinius dėl skolų priteisimo be pagrindo juos atmesdavo, o apeliacinės instancijos teismas ieškovo įmonės skundus tenkindavo. Ieškovas nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo pateiktu R. J. D. projektavimo firmos paruoštais planais iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir šiltnamio projekto pakeitimo techninio projekto, kurie parengti 2007 metais ir pagal kuriuos ieškovas parengė jo siūlomą naudojimosi pastatu tvarką. Šis padalijimo planas atitinka projektą, statybos leidimą, abiejų bendraturčių interesus, naudojimosi tvarką, netrukdant vienas kitam, nes pastatas pagal konstrukcija yra dalus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro pažyma, nors ir pažymoje matyti įrašai, kad pastato planai ir rekonstrukcija yra įregistruoti. Plotai skiriasi nedaug ir šis plotų skirtumas neturi jokios įtakos. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl to, ko atsakovė neprašė, t. y. priskyrė naudotis laiptais į antrą aukštą, nors šie laiptai yra atskirti sienele nuo kambario ir yra vidurinės pastato durys, įeinama tiesiai į laiptinę, netrukdant, nesinaudojant kito bendraturčio plotu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atėmė iš ieškovo galimybę naudotis vandeniu, nors yra du įėjimai į abu vonios kambarėlius. Vienas įėjimas yra iš atsakovės kambario, o kitas – iš bendrojo naudojimo patalpos – koridoriaus, nesinaudojant atsakovės teritorija. Teismas įteisino atsakovės neteisėtus veiksmus, nes atsakovė valdo viską, ir suteikė atsakovei galimybę užblokuoti laiptinę, kuri atsakovei visiškai yra nereikalinga. Toks padalijimas kels konfliktines situacijas, nes laiptinė bus atidengta. Ieškovo turto dalis neturint vandens, elektros, dujų ir nuotekų tampa bevertė. Nurodė, kad teismo argumentas, jog šalys nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato naudojimosi tvarkos ir ieškovui nebūtina turėti patogumų (vandens ir kt.), yra nepagrįsti, kadangi ieškovas padarė ūkinio pastato rekonstrukciją tam, kad šis pastatas taptų poilsio, reakreaciniu namu. Rekonstrukcijos leidimas galioja iki 2015-06-20. Teismas neįvertino, kad atsakovė užgrobė visas patalpas, jomis naudojasi svetimi žmonės, atsakovė nemoka jokių komunalinių mokesčių. Nurodė, kad ieškovo vardu yra sudarytos sutartys dėl komunalinių paslaugų, elektros. Teismas visiškai neįvertino ir to, kad atsakovė nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolio reikalavimo bei pačios atsakovės raštiško įsipareigojimo netrukdyti patekti į patalpas. Nepagrįstai neskyrė atsakovei baudos.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovo pateiktas ūkinio pastato padalijimo projektas negali būti vertinamas kaip dokumentas, kuriuo jis norėtų įgyvendinti savo, kaip bendraturčio, valią naudotis bendrąja daline nuosavybe, o juo labiau jame nurodyta naudojimosi tvarka neleis šalių konflikto išspręsti mažiausiomis sąnaudomis ir sudarys sąlygas valdyti turtą dalyvaujant bendrame jo valdyme, kadangi ieškovo pateiktuose planuose nurodyti patalpų matmenys ir jų plotai neatitinka byloje esančių to paties pastato patalpų planų. Byloje pateiktas 2007 m. ūkinio pastato projekto pakeitimas neatitinka VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo kadastrinių matavimo duomenų. Ieškovo argumentai, kad pastato rekonstrukcija yra įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįsti. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ūkinio pastato, rekonstrukcija baigta 2005 metais. Atsakovės pareikštas reikalavimas yra grindžiamas įteisintu kadastrinių matavimų planu. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, pagrįstai rėmėsi byloje esančiais 2008-11-13 parengtais ūkinio pastato patalpų planais, sudarytas pagal 2008-11-12 kadastrinių matavimų duomenis. Nepagrįstas ieškovo skundo argumentas, kad teismas neteisingai priskyrė atsakovei naudotis laiptais į antrą aukštą, atėmė galimybę ieškovui naudotis vandeniu, kadangi pirmosios instancijos teismas laiptais, vedančiais iš pastato pirmo aukšto į antrą, šalims nustatė naudotis ir valdyti bendrai. Vandens, komunalinių nuotekų šiuo metu ūkiniame pastate iš viso nėra. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka nepažeidžia ieškovo interesų, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės dėl vandens teisiškai yra nereikšmingos sprendžiant naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino rašytinių įrodymų (policijos, prokuratūros, antstolio raštų). Teismas sprendime įvertino, kad teismuose yra iškelta ir kitų civilinių bylų, kuriose sprendžiami ieškovo ir atsakovės ginčai, o dėl kylančių nesutarimų dėl naudojimosi ūkiniu pastatu buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra racionali, atitinka faktinius naudojimosi santykius, beveik nelieka bendrojo naudojimo patalpų. Tuo tarpu ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Ši naudojimosi tvarka bus nepatogi bentraturčiams, netarnaus geresniam nuosavybės valdymui. Nuolat kils konfliktinių situacijų, nes ieškovas į savo patalpas (antrą aukštą) turės patekti pro atsakovės patalpas (pirmą aukštą). Šalims teks naudotis tam tikromis patalpomis bendrai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant sudaryti kuo mažiau prielaidų ateityje kilti nesutarimų ir ginčų dėl naudojimosi šalių bendrosios nuosavybės objektu, tikslinga nustatyti tokią naudojimosi ūkiniu pastatų tvarką, pagal kurią šalims tektų kuo mažiau bendrojo naudojimo patalpų. Nepagrįstas ieškovo prašymas dėl piniginės baudos skyrimo, nes ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas šį prašymą pagrįstai atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja yra šališka ieškovui (nori pakenkti jam), nes nagrinėdama ieškovo įmonės ieškinius dėl skolų priteisimo be pagrindo juos atmesdavo, o apeliacinės instancijos teismas ieškovo įmonės skundus tenkindavo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti teismo šališkumo motyvai iš esmės susiję su teismo (teisėjos) priimtais procesiniais sprendimais nagrinėjant kitas civilines bylas. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti, nes apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, kurios būtų buvusios pagrindu bylą pirmąja instancija nagrinėjusiam teisėjui įstatymo pagrindu privalomai nusišalinti, ar aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Vien ta aplinkybė, jog ieškovo netenkina teismo (teisėjos) priimti procesiniai sprendimai kitose jos nagrinėjamose bylose, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Juolab kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas teisėjai G. Seselskytei būtų pareiškęs nušalinimą bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu.

Pažymėtina, kad ieškovas (taip pat ir atsakovė) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti ūkinio pastato valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką (LR CK 4.75 str. 1 d.). Šalys nagrinėjamoje byloje neprašė atidalyti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (LR CK 4.80 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su ūkinio pastato padalijimu.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo pateiktu R. J. D. projektavimo firmos paruoštais planais iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir šiltnamio projekto pakeitimo techninio projekto, kurie parengti 2007 metais ir pagal kuriuos ieškovas parengė jo siūlomą naudojimosi pastatu tvarką. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateiktuose planuose nurodytas patalpų išdėstymas ir jų plotai neatitinka byloje esančių to paties pastato patalpų planų, kuriuose nurodoma, kad jie yra sudaryti pagal 2008-11-12 kadastrinių matavimų duomenis. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir ieškovas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad plotai skiriasi nedaug, tačiau teigdamas, kad šis plotų skirtumas neturi jokios įtakos nagrinėjamam ginčui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog pastato rekonstrukcija yra įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, o iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ūkinio pastato rekonstrukcija baigta 2005 metais. Tuo tarpu atsakovės pareikštas reikalavimas yra grindžiamas įteisintu kadastrinių matavimų planu. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (ūkiniu pastatu) tvarką pagrįstai rėmėsi byloje esančiais 2008-11-13 parengtais ūkinio pastato patalpų planais, sudarytais pagal 2008-11-12 kadastrinių matavimų duomenis.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl to, ko atsakovė neprašė, t. y. priskyrė atsakovei naudotis laiptais į antrą aukštą, nors šie laiptai yra atskirti sienele nuo kambario ir yra vidurinės pastato durys, įeinama tiesiai į laiptinę, netrukdant, nesinaudojant kito bendraturčio plotu. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Atsakovė prašė įpareigoti ieškovą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į antrą aukštą, t. y. iš esmės nustatyti, kad laiptais pagal ūkinio pastato pirmo aukšto ir pastogės patalpų planus, kurie eina per abu aukštus, vedančiais iš pastato pirmo aukšto į antrą, naudosis tik atsakovė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui yra būtinas patekimas į pastato antrą aukštą, nesant konkrečių ir aiškių projektinių sprendinių dėl atsakovės reikalavimo įpareigoti ieškovą savo lėšomis įsirengti atskirus laiptus į ūkinio pastato antrą aukštą, pagrįstai šalims nustatė laiptais naudotis ir valdyti bendrai.

Be to, ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atėmė iš ieškovo galimybę naudotis vandeniu, nors yra du įėjimai į abu vonios kambarėlius. Vienas įėjimas yra iš atsakovės kambario, o kitas – iš bendrojo naudojimo patalpos – koridoriaus, nesinaudojant atsakovės teritorija. Ieškovo turto dalis neturint vandens, elektros, dujų ir nuotekų tampa bevertė. Nurodė, kad teismo argumentas, jog šalys nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato naudojimosi tvarkos ir ieškovui nebūtina turėti patogumų (vandens ir kt.), yra nepagrįsti, kadangi ieškovas padarė ūkinio pastato rekonstrukciją tam, kad šis pastatas taptų poilsio, reakreaciniu namu. Rekonstrukcijos leidimas galioja iki 2015-06-20. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau apeliacinės instancijos teismo, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ūkinio pastato rekonstrukcija baigta 2005 metais. Kitų duomenų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre apie po 2005 metų vykdytą rekonstrukciją nėra įregistruota, ūkinio pastato pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, nepakeista (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra būtinybės nustatyti, jog sanmazgu, pirmo aukšto plane pažymėtu indeksu 1-3, šalys naudotųsi bendrai, yra pagrįsta.

Pažymėtina ir tai, kad pagal statybą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus atlikus ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus ir juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka, iš šalių neatimta galimybė LR CK 4.75 str. 1 d. nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl naujos ūkinio pastato valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ir tai, kad siekiant sudaryti kuo mažiau prielaidų ateityje kilti nesutarimų ir ginčų dėl naudojimosi šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, tikslinga nustatyti tokią naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, pagal kurią šalims tektų kuo mažiau bendrojo naudojimo patalpų. Todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovės patikslintu priešieškiniu siūloma naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka šiuo požiūriu yra tinkamesnė nurodytiems tikslams pasiekti bei sudaro mažiau prielaidų galimoms konfliktinėms situacijoms ir ginčams kilti ateityje.

Dėl kitų šalių argumentų, išdėstytų šalių procesiniuose dokumentuose, teismas nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ir to, kad atsakovė nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolio reikalavimo bei pačios atsakovės raštiško įsipareigojimo netrukdyti patekti į patalpas. Nepagrįstai neskyrė atsakovei baudos. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pateikė prašymą skirti atsakovei baudą už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolio reikalavimo bei pačios atsakovės raštiško įsipareigojimo netrukdyti patekti į patalpas nevykdymą. Pirmosios instancijos vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, koncentracijos principais šį ieškovo prašymą priėmė ir išnagrinėjo. Įvertinęs byloje esančią rašytinę bylos medžiagą, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nutartį, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, atsakovė įpareigota netrukdyti ieškovui patekti į ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, iki šioje byloje bus priimtas sprendimas dėl naudojimosi tvarkos ginčo pastatu nustatymo, taip pat antstolio G. Kairio 2013-10-28 patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus papildomus veiksmus, atsakovės 2013-10-28 prašymą, kuriuo ji informavo antstolį, kad netrukdo ieškovui patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei nėra pagrindo tenkinti. Vien ieškovo paaiškinimai nėra pakankami daryti priešingą išvadą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis už apeliacinį skundą) neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-07 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėTeisėjos Raimonda AndrulienėRimvida Zubernnienė