Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant R. K., dalyvaujant ieškovo J. J. atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, atsakovų atstovui advokatui Remigijui Bukėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. J. ir A. P. ieškinį atsakovams V. K., Ž. E., A. E., A. M., R. M., IGNSB „Parko trikampis“, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo atlikti vandens, dujų, elektros, ryšio ir nuotekų įvadus į statinį be žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo leisti užbaigti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastato rekonstrukciją, dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadus, kurie bus klojami iš ieškovų žemės sklypo ploto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) iki bendro naudojimo žemės ploto pažymėto plane Nr. (duomenys neskelbtini) be atsakovų V. K., Ž. E., A. E., A. M., ir R. M., bei IGNSB „Parko trikampis“ sutikimo, bei įpareigoti atsakovus neblokuoti pagrindinio įvažiavimo - įėjimo iš gatvės pro vienintelius vartus per bendrą naudojimosi vietą (duomenys neskelbtini) - teritoriją, žemės sklypo plane pažymėtame (duomenys neskelbtini), neužstatyti automobiliais privažiavimo prie ūkinio pastato plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) ir kitaip netrukdyti patekti į įsigytas patalpas, t.y. į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra trys butai, kuriuos valdo penki bendraturčiai (atsakovai), ir ūkinis pastatas, kurį valdo ieškovai. Taip pat yra žemės sklypas, kurį valdo ieškovai ir atsakovai. Dar prieš ieškovams įsigyjant minėtą nekilnojamąjį turtą, 2005-06-20 buvo gautas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus pagal suderintą projektą. Kadangi rekonstrukcija buvo vykdoma ūkio būdu, ji buvo užbaigta dar 2005 m., tačiau atlikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagal paskirtį ir rekonstrukcijos teisinę registraciją be atsakovų sutikimo nėra galimybės. Paaiškino, kad iki žemės sklypo yra atvestas elektros ir vandens tiekimas, tačiau norint jais naudotis, reikia tapti atskiru abonentu ir tam reikalinga gauti atsakovų sutikimą, kurį atsakovai atsisako duoti be priežasties. Taip pat nurodė, kad atsakovai naudojasi visu kiemu, lauko terasa kaip savo turtu, pasistatė baseiną ieškovų žemėje, nupjautą veją pila į ieškovų teritoriją, perprogramavo vartus ir neįleidžia į teritoriją, specialiai mašinomis užstato įvažiavimą prie ūkinio pastato, dėl ko ieškovai negali valdyti ir naudotis priklausančiu ūkiniu pastatu ir žemės sklypu.

Atsakovas IGNSB „Parko trikampis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad ieškovai nepateikė savo vardu išduoto statybos darbų leidimo ir numatomų kloti įvadų projekto. Taip pat nurodė, kad IGNSB „Parko trikampis“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi bendrija negali leisti ar neleisti vykdyti ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus (t. 1, b. l. 24).

Atsakovai V. K., Ž. E., A. E., A. N., R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pirkdami ūkinį pastatą ieškovai žinojo, kad į pastatą dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadai nenumatyti. Rekonstrukcija pagal projektą yra užbaigta. Atsižvelgiant į tai prašė ieškinį atmesti (t. 1, b. l. 22-23).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-14 sprendimu už akių ieškovų ieškinį tenkino.

Atsakovai A. E., Ž. E., V. K., IGNSB „Parko trikampis“ pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodo, kad statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta rekonstrukcijos darbus atlikti laikantis techninių projektų Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad nurodytuose techniniuose projektuose nebuvo numatyti dujų, elektros, vandens ir nuotekų įvadų įrengimai ūkiniame pastate, todėl nepateikus atskiro projekto nurodytiems darbams atlikti, šių darbų atlikti nėra galimybės. Laiko, kad tenkinus ieškovų ieškinį, ieškovams būtų suteikiamas leidimas atlikti statybos darbus be jokio patvirtinto projekto, ieškovai įgytų teisę atlikti statybos darbus niekieno nekontroliuojami (t. 1, b.l. 101-104, 107-108).

Ieškovai pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas, o atsakovų neveikimas ir atsisakymas duoti sutikimą padaryti projektus bei išsiimti sąlygas, pažeidžia ieškovų, kaip ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkų teises ir teisėtus interesus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi 2013-03-14 sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teismo posėdžio metu ieškovo J. J. atstovė ieškinį palaikė, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad gavus ekspertizės aktą pagal jame išdėstytas pastabas yra atliekami projektų patikslinimai, bus rengiamas naujas projektas: laiko, kad brėžiniai ir šiuo metu yra tinkamai, dėl kurių gali būti duodamas bendraturčių sutikimas, tuo tarpu bus tikslinami tik formalūs projektų sprendinių aspektai.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad eksperto išvada pagrindžia, jog ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti: pateikti projektai yra su ženkliais trūkumais, tokiems projektams sutikimo atsakovai duoti negali. Taip pat nurodė, kad atsakovui netrukdo ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu objektu.

2014-10-30 pareiškimu ieškovė A. P. pareiškė, kad atsisako ieškinio (t. 2, b.l. 168). Bet kurioje proceso stadijoje ieškovė, kreipusis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad ji atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Kadangi toks atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla ieškovės A. P. atžvilgiu nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), viso yra 3 butai, kuriuos nuosavybės teise valdo 5 bendraturčiai (atsakovai) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį valdo 2 bendraturčiai (ieškovai). Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo 7 bendraturčiai: -V. K. - 760/3075; Ž. E. ir A. E. -760/3075; A. M. ir R. M. - 760/3075; J. J. – ½ dalį iš 265/2050 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); A. P. – ½ dalį iš 265/2050 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inventoriniame plane pažymėto (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovai įgijo 2012-01-27. Pirminis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inventoriniame plane pažymėto (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo 265/2050, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, iš kurio ieškovai pirko patalpas ir žemės sklypą, buvo A. Z., kuris 2005-10-19 įsigijo juos iš atsakovo A. E.. 2005-06-20 UAB „Minestas“ gavo leidimą Nr (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus (pastato rekonstrukciją pagal suderintą projektą). Pastato rekonstrukcijos darbus pradėjo UAB „Minestas“, o juos, po nuosavybės teisės įgijimo, tęsė ieškovai kaip teisių perėmėjai. Ieškovas J. J. nurodo, kad atlikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagal paskirtį ir rekonstrukcijos teisinę registraciją, dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadus reikalingas atsakovų sutikimas, kurio jie nepagrįstai neduoda.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Nagrinėjamoje byloje teismo 2015-06-19 d. nutartimi buvo paskirta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninė ekspertizė (t. 2, b. l. 171-172), bei 2015-10-01 gautas Teismo ekspertizės aktas Nr. 2015-09/01, kurio objektai - ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos dėl dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadų statybos techniniai projektai (t. 3, b. l. 4-31). Teismo ekspertas savo išvadose nurodė, kad: ekspertizei atlikti pateikti vandentiekio ir nuotekų techninis projektas bei kiemo dujotiekio techninis darbo projektas neatitinka Statybos techninių reglamentų bei kitų teisės aktų (pateiktose projekto dalyse nėra pateiktas projekto vadovo paskyrimo dokumentas, dujotiekio dalis nepasirašyta projekto vadovo, kuris atsakingas už projekto sprendinių atitikimą statybos techniniams reglamentams ir kitiems teisės aktams, projektuose nepridėta toponuotrauka, pagal STR „Statinio projektavimas“ neparengti situacijos planas, sklypo planas, sklypo vertikalus planas (sklypo aukščių planas), sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) planas ir kt.); pateiktus projektus būtina apibendrinti ir papildyti pagal galiojančius Statybos techninius reglamentus ir teisės aktus; projekto sprendiniai turi būti rengiami visiems projektuojamiems inžineriniams tinklams kompleksiškai, ypatingai įvertinant trečiųjų asmenų interesų apsaugą; projekte būtina nurodyti žemės sklypo bendrasavininkų nuosavybės ribas (žemės sklypo pasidalinimą), kad būtų galima nustatyti, kieno nuosavybėje projektuojami inžineriniai tinklai; sklypo plano dalyje nepažymėtos projektuojamų inžinerinių tinklų apsaugos zonos; iš pateiktų projektų negalima aiškiai žinoti, kur (kokiuose konkrečiuose geografiniuose taškuose) bus atliekami darbai numatyti atskirose techninio projekto dalyse, kadangi vadovaujantis STR „Statinio projektavimas“ neparengta techninio projekto Sklypo plano dalis, kurioje turėjo būti parengtas suvestinis sklypo inžinerinių tinklų planas.

Pažymėtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.; žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-16 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog ekspertizės akto, kaip vienam iš įrodymų paneigimui, būtina kitų svarių įrodymų visuma.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ekspertizės akto išvadas, kuriose vienareikšmiškai konstatuota, kad pateikti techniniai projektai, dėl kurių ieškovas nori gauti bendraturčių sutikimus, neatitinka teisės aktų reikalavimų, siekia paneigti savo (atstovės) paaiškinimais, pagal kuriuos eksperto nustatyti teisės aktų reikalavimų neatitikimai (pažeidimai) neva yra formalūs, neįtakojantys techninių projektų sprendinių esmės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju paneigti ekspertizės akto išvadas apie statybos techninių projektų neatitikimą teisės aktų reikalavimams šalies paaiškinimais, kuriuose projektų sprendinių teisingumas nusakomas buitiniu supratimu, nėra teisinio pagrindo. Tokie ieškovo (jo atstovės) paaiškinimai negali paneigti kompetentingo savo sritį išmanančio asmens išvadų.

Apibendrinant pažymėtina, kad įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatų laikymasis atliekant tam tikrus statybos darbus keliems asmenims priklausančiame objekte yra esminė prielaida suderinti ir užtikrinti bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju ieškovo parengti ir atsakovams – bendraturčiams – pateikti sutikimui duoti rekonstrukcijos dėl dujų, elektros, ryšio, vandens ir nuotekų įvadų statybos techniniai projektai neatitinka teisės aktų jiems keliamų reikalavimų, projektuose nepateikti reikalingi planai, todėl tampa neaišku, kokie konkretūs darbai bus atliekami, neaišku, kas paliekama esama, kas projektuojama, ardoma, atstatoma ir/ar įrengiama naujai, todėl negalima spręsti, ar rekonstrukcijos darbais bus užtikrinta atsakovų interesų apsauga. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, taikydamas bendraturčių interesų derinimo principą ir siekdamas išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą, daro išvada, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovai pagrįstai atsisako duoti sutikimą rekonstrukcijai. Kadangi atsakovai įrodė, kad jų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, yra faktinis ir teisinis pagrindas šį ieškinio reikalavimą atmesti (CK 4.75 str., CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovus neblokuoti pagrindinio įvažiavimo - įėjimo iš gatvės pro vienintelius vartus per bendrą naudojimosi vietą (duomenys neskelbtini) - teritoriją, žemės sklypo plane pažymėtame (duomenys neskelbtini), neužstatyti automobiliais privažiavimo prie ūkinio pastato plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) ir kitaip netrukdyti patekti į įsigytas patalpas, t.y. į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas šiam savo reikalavimui pagrįsti į bylą pateikė 2012-10-17 pareiškimą, adresuotą Klaipėdos miesto 1-ajam PK, kuriame nurodoma, kad atsakovai trukdo naudotis kiemu, neleidžia naudotis elektriniais kiemo vartais ir kt. (t. 1, b. l. 9). Tuo tarpu atsakovai neigia, kad kokiu nors būdu ar veiksmais trukdo ieškovui patekti į sklypą prie turimo statinio ir juo naudotis. Pažymėtina, kad ieškovo pateikti duomenys – pareiškimas policijai – yra pernelyg abstraktus įrodymas, kuris nesudaro pagrindo išvadai padaryti, kad atsakovai nuolat, tyčia trukdo patekti prie turimo ūkinio pastato, blokuoja privažiavimą ir kt., dėl ko būtų galima konstatuoti ieškovo kaip savininko teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo, todėl jis atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas A. E. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 28,96 Eur (100 Lt) žyminis mokestis (t. 1, b.l. 105), bei 982,13 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 99-100, t. 3, b. l. 70). Atsižvelgiant į tai, kad šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir neviršija teisės aktais nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, taip pat įvertinant tai, kad ieškovė A. P. ieškinio atsisakė ne dėl to, kad atsakovai geranoriškai patenkino jos ieškinio reikalavimus, todėl atsakovo A. E. patirtos bylinėjimosi išlaidos iki ieškovės A. P. ieškinio atsisakymo lygiomis dalimis priteistinos iš abiejų ieškovų, t.y. iš kiekvieno ieškovo po 364,92 Eur; iš ieškovo J. J. atsakovo A. E. naudai taip pat priteistina 281,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų po A. P. ieškinio atsisakymo (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas skirti byloje ekspertizę nusprendė 2014-09-03 protokoline nutartimi ir įpareigojo ieškovus iki 2014-09-15 sumokėti už ekspertizės atlikimą užstatą (t. 2, b.l. 160), kurio dalį (1500 Lt) ieškovas J. J. sumokėjo 2014-09-12 (t. 2, b.l. 161), tuo tarpu ieškovė A. P. kitos užstato dalies iki šiol nesumokėjo, nors jos atsisakymas nuo ieškinio gautas po procesinio sprendimo skirti byloje ekspertizę priėmimo, todėl esant tokioms aplinkybėms, naikintina 2015-12-04 nutartis ir klausimas spręstinas iš esmės teismo sprendimu – ieškovė A. P. įpareigotina sumokėti 412,57 Eur dydžio užstatą į teismo depozitinę sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės A. P. ieškinio atsisakymą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. P. 364,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. E. naudai.

Priteisti iš ieškovo J. J. 646,17 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. E. naudai.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-04 nutartį.

Priteisti iš ieškovės A. P. 412,57 Eur užstato (įmokėti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo, j.a.k. 191443889, depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.