Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. V. (J. V.) atstovo advokato A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Laivas Venus“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Laivas Venus“.

3. Atsakovo atstovas teismui pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą.

3.1. Paaiškino, jog atsakovas ir jo atstovas nuosekliai siekė teikti papildomus įrodymus (specialisto išvadą) ir dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų, tų įrodymų pateikimas užtruko (dėl trečiojo asmens teismo įpareigojimo pateikti laivo žurnalą neįvykdymo, dėl kapitono J. L. užsitęsusio reiso). Pažymi, jog tokios aplinkybės buvo paaiškintos 2018 m. balandžio 11 d. posėdžio metu. Taip pat nurodo, kad atidėti 2018 m. balandžio 11 d. bylos nagrinėjimą, o ne padaryti pertrauką pageidavo ieškovės atstovas, dėl to neprieštaravo atsakovas bei jo atstovas. Todėl mano, kad yra pagrindas panaikinti teismo paskirtas baudas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Remiantis CPK 95 straipsnio 1, 2 dalimis, asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą. CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

10. Pirmosios instancijos teismas atsakovo ir jo atstovo veiksmus – atsakovas bei jo atstovas ne kartą teikė prašymus atidėti teismo posėdžius, suteikiant galimybę pateikti papildomus įrodymus, tačiau pastarieji iš esmės nepateikė jokių duomenų, kodėl per teismo nustatytus terminus nepateikė papildomų įrodymų – traktavo kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Teismas konstatavęs, jog atsakovo ir jo atstovo veiksmai vilkina proceso eigą, ir jų elgesį įvertinęs kaip piktnaudžiavimą, 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi nepanaikino paskirtos baudos. Apeliantas ir jo atstovas atskiruoju skundu prašė šią nutartį panaikinti motyvuodami tuo, jog jų veiksmuose vilkinimo proceso nebuvo. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovas ir jo atstovas sąmoningai piktnaudžiavo procesu ir savo procesinėmis teisėmis, trukdė proceso eigai.

11. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

12. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kad būtų galima pateikti rašytinius įrodymus – specialisto išvadą. Teismo posėdis buvo atidėtas iki 2018 m. vasario 20 d. 2018 m. vasario 20 d. atsakovo bei jo atstovo prašymu teismo posėdis buvo atidėtas iki 2018 m. balandžio 11 d., suteikiant galimybę iki 2018 m. kovo 26 d. pateikti rašytinius įrodymus – specialisto išvadą. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, jog iki 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdžio nepavyko pateikti specialisto išvados dėl jo užimtumo, nors su pastaruoju jau buvo sutarta, jog jis pateiks išvadą. Taip pat nurodė, kad specialistas – laivo kapitonas iki 2018 m. kovo 20 d. bus išvykęs į reisą, todėl iki to laiko nėra galimybės pateikti išvadą. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, įpareigojo atsakovą pateikti duomenis, pagrindžiančius susitarimą dėl išvados pateikimo, taip pat duomenis, kada susitarimas buvo sudarytas. Atsakovas 2018 m. vasario 28 d. pateikė susirašinėjimus su kapitonu, ketinančiu pateikti išvadą, iš kurių matyti, jog susirašinėjimas vyko 2018 m. vasario18 d. Iki teismo nustatyto termino – 2018 m. kovo 26 d. rašytiniai įrodymai į bylą nebuvo pateikti. 2018 m. balandžio 11 d. atsakovas pateikė prašymą prie bylos pridėti įrodymus – specialisto išvadą. Atsakovo atstovas tiek prašyme dėl įrodymų pateikimo, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad specialisto išvados anksčiau pateikti negalėjo, kadangi specialistas – laivo kapitonas iš reiso grįžo vėliau, nei planuota, tai patvirtinančius įrodymus būtų galima gauti ir pateikti. Ieškovės atstovas prašė specialisto išvados nepridėti prie bylos medžiagos. Pažymėjo, kad buvo nurodytas terminas iki 2018 m. kovo 26 d. pateikti duomenis, atsakovai duomenų nepateikė. Su pateikta specialisto išvada reikia susipažinti ir todėl reikės atidėti teismo posėdį, o tai reiškia, kad rašytinių įrodymų pridėjimas prie bylos medžiagos vilkins bylos nagrinėjimą. Teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, 2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje priėmė pateiktus papildomus įrodymus ir atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdamas ieškovei galimybę susipažinti su pateiktais dokumentais. 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi teismas paskyrė atsakovui J. V. ir jo atstovui advokatui A. S. po 100,00 Eur baudos.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, kad atsakovas ir jo atstovas nuosekliai vykdė teismo įpareigojimus, tai įrodo, kad 2018 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu nustatytas įpareigojimas atsakovo įvykdytas 2018 m. vasario 28 d. Teismas, 2018 m. balandžio 11 d. atidėdamas teismo posėdį, nenustatė įpareigojimo atsakovui bei atsakovo atstovui pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad specialistas – laivo kapitonas iš reiso grįžo vėliau, nei planuota, tačiau nurodydamas šį pagrindą atsakovui ir jo atstovui paskyrė baudą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas reikalavo įrodymų skirdamas procesines sankcijas. Todėl manytina, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas bei jo atstovas nepateikė duomenų, kodėl per teismo nustatytus terminus nepateikė papildomų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, t. y. nesiekiama greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, juolab kad atsakovas pateikė specialisto išvadą ir priežastis, dėl kurios buvo atidedami teismo posėdžiai, išnyko. Pažymėtina ir tai, kad šalis siekė realizuoti savo teisę pateikti įrodymus, o teismas nustatė terminą juos pateikti. Teikti įrodymus yra šalies teisė, o ne pareigą. Nustatęs, kad įrodymai nustatytu terminu nepateikti, teismas neturėjo pareigos dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą.

15. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, palaikydamas ieškovo poziciją dėl tariamo piktnaudžiavimo, iš esmės išreiškė savo šališkumą dėl atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyta aplinkybė neįrodo pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-885/2011). Nors bylos šalies išreikšta abejonė teismo nešališkumu yra svarbi, tačiau ne lemiama. Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1339/2014). Vien deklaratyvus teiginys, nepateikiant jokių tokią poziciją pagrindžiančių aplinkybių, negali patvirtinti teismo nešališkumo principo pažeidimo ir neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo savo iniciatyva spręsti, kurie konkretūs teismo veiksmai (neveikimas), apelianto vertinimu, yra pagrindas spręsti klausimą dėl nešališkumo principo pažeidimo.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų skyrimą, todėl skundžiama 2018 m. balandžio 30 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovui J. V. ir jo atstovui advokatui A. S. paskirta 100,00 Eur kiekvienam bauda naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo J. V. (J. V.) ir jo atstovo advokato A. S. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo patenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi paskirtą atsakovui J. V. ir jo atstovui advokatui A. S. 100,00 Eur baudą kiekvienam panaikinti.