Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) J. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,L. V.“, G. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašyme nurodoma, jog išnagrinėtos civilinės bylos dalyku buvo ieškovo reikalaujamas žalos dydis dėl draudėjo ir atsakovo J. V. susidūrusių laivų avarinio incidento, kuris susidarė iš laivo sugadinimų ir jo atkūrimo išlaidų. Ieškovas pateikė į bylą žalos dokumentus, kuriais grindė jau patirtą žalą atlikus būtiną laikiną remontą, bei būsimus draudėjo nuostolius, kurie bus patiriami siekiant toliau eksploatuoti laivą. Atsižvelgiant į tai, jog laivo savininkas UAB „Technikos uostas” pats atliko jam nuosavybės teise priklausančio laivo apžiūrą ir reduktoriaus remontą, kartu nurodydamas rekomendaciją po atlikto laikino reduktoriaus remonto, papildomai reduktorių pakeisti į naują, tačiau nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kurios pagrįstų šių paslaugų suteikimo faktą, todėl kilo įtarimas, kad paslaugos, nurodytos tiek UAB ,,Technikos uostas” paraiškoje/akte Nr. 0021846, tiek UAB „Laivo sandėlis” 2015 m. spalio 29 d. komerciniame pasiūlyme Nr. 2015-10-29/001 pasibaigus teismo procesui galėjo būti realiai nesuteiktos, o draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai ir neteisėtai. Todėl pareiškėjas J. V. 2020 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, siekdamas nustatyti ar minėtų žalos dokumentų pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios patvirtintų tokios patirtos žalos dydžio pagrįstumą, o priešingu atveju įvertinti ar tokioje veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo požymių.

2020 m. lapkričio 16 d. atsakovas gavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – FNTT nutarimas), kuriame buvo nustatytos tokios aplinkybės: ,,<...> Tyrimo metu kreiptasi į Lietuvos transporto saugos administraciją, kuri pateikė „Vidaus vandenų laivo <...> kasmetinės techninės apžiūros aktą Nr. 030/2016, kuriame nurodoma, kad 2016 m. balandžio 1 d. atliktos apžiūros rezultatus: P-451, laivas „VenusS“ pripažintas Tinkamos techninės būklės ir leidžiama plaukioti. UAB „Technikos uostas“ pateikė informaciją, kad laivas „Venus S“ nuosavybės teise priklausė UAB „Technikos uostas“ nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2020 m. kovo 16 d., iki kol buvo parduotas. Pagal 2012 m. sausio 2 d. Laivo nuomos sutartį Nr. L-20120102 iki pat laivo pardavimo, laivą eksploatavo UAB „L. V. S“ (Nuomininkas). Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 20 - 24 dienomis laivą, po susidūrimo <...> remontavo UAB „Technikos uostas“. Tuometinis laivo savininkas ir nuomuotojas – UAB „Technikos uostas“ ir Nuomininkas tokį sprendimą priėmė įvertinę avarijos metu sukeltų gedimų pasekmes bei remonto terminus. Laivas turėjo būti suremontuotas kuo skubiau, kad vykdyti išankstinius įsipareigojimus „Jūros šventės“ Klaipėdoje metu. Visi laivo remonto darbai yra fiksuoti vidiniame Bendrovės apskaitos dokumente - Paraiškoje /Akte Nr. 0021846. Už atliktus laivo remonto darbus, numatytus akte, nuomininkui PVM sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta. Nuomininkas Nuomuotojui už remonto darbus nemokėjo, kadangi atliktas remontas <...> buvo pripažintas laikinu. <...> Kadangi laivas buvo suremontuotas paties savininko, atlikti remonto darbai netrukdė saugiai laivo eksploatacijai, buvo susitarta, kad tarpusavyje atsiskaitys už visą laivo remontą, kai bus atlikta kapitalinis laivo remontas, taip pat įvertinant sumas kokias Nuomininkas buvo investavęs į laivo pagerinimą ir remonto darbus, galimai nepriskiriamus einamajam remontui, kaip numatyta nuomos sutartyje. Salys susitarė, kad atlikusios paskaičiavimus, pagal tarpusavio suderinimo aktus, spręs kuri kuriai ir kokias sumas turi sumokėti. Be to, Nuomuotojui įvertinus, kad laivo kapitalinis remontas-reduktoriaus pakeitimas bendrovei buvo negalimas, nes nepavyko rasti rinkoje reduktoriaus, kaip atskiros detalės, turizmo pokyčius rinkoje, priėmė sprendimą laivą parduoti. Laivas parduotas ir išregistruotas iš LR Vidaus vandenų registro 2020 m. kovo 16 d. Dėl šalyje sukeltų karantino pasekmių, Šalys dar nėra nutraukusios sutarties ir atlikusios skaičiavimų. Pagal surinktą medžiagą, matyti, kad laivas „Venus S“ patyrė sugadinimus avarijos metu, po ko pačio savininko UAB „Technikos uostas“ buvo atliktas laikinas laivo remontas, kuris leido laivui plaukti. 2016 m balandžio 1 d. atliktos apžiūros metu, laivas „Venus S“ P-451 pripažintas Tinkamos techninės būklės ir leidžiama plaukioti.”

Pareiškėjo nuomone, iš FNTT nutarimo paaiškėjo šie nauji reikšmingi faktai, kurie bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti žinomi nei pareiškėjui, nei teismui ir, kurie turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai: 1) jokios sąskaitos faktūros pagal UAB „Technikos uostas” paraišką/aktą Nr. 0021846 ir UAB „Laivo sandėlis” 2015 m. spalio 29 d. komercinį pasiūlymą Nr. 2015-10-29/001 taip ir nebuvo išrašytos, net ir pasibaigus teismų procesams, o tai reiškia, kad priteisto dydžio žala faktiškai nebuvo patirta ir neegzistuoja; 2) žala faktiškai nebuvo patirta ir neegzistuoja, patvirtina tai, kad laivo savininkas (nuomotojas) UAB „Technikos uostas” laivui atliko neva laikiną remontą, tačiau laivo nuomininkas ir abiejų draudimo išmokų gavėjas UAB „L. V.”, iki šiol UAB ,,Technikos uostui” nėra sumokėjęs už laikino remonto darbus ir joks kitas papildomas remontas pagal komercinį pasiūlymą Nr. 2015-10-29/001 taip ir nebuvo atliktas; 3) FNTT nutarime nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos transporto saugos administracija, kuri pateikė kasmetinės techninės apžiūros aktą Nr. 030/2016, kuriame nurodoma, kad 2016­ m. balandžio 1 d. atliktos apžiūros metu laivas „Venus S“ pripažintas Tinkamos techninės būklės ir leidžiama plaukioti ir nurodoma, kad laivas buvo eksploatuojamas iki 2020 m. kovo 16 d. kol buvo parduotas patvirtina, kad laivo savininkės UAB „Technikos uostas” 2015 m. liepos 20 d. atliktas, neva, laikinas laivo remontas iš tiesų buvo vienintelis reikalingas remontas, kurio pilnai užteko atstatyti apgadintą laivą į iki incidento buvusią padėtį.

Pažymi, jog nei nagrinėtoje byloje, nei pasibaigus procesui per penkerius metus nėra išrašyta nei viena PVM sąskaita faktūra, kuri galėtų pagrįsti realių nuostolių dydį ar bent artimą jų dydį pagal ieškovės išmokėtą ir teismų priteistą 17613,66 Eur žalos dydį. Pagal esančius duomenis, pagrindžiančių UAB „L. V.” pirktas detales laivo remontui ir kai kuriuos remonto darbus, matyti, kad pagal faktą remonto išlaidos šiai dienai yra pagrįstos tik 1709,86 Eur sumai. FNTT nutarime nustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, pagal UAB „Technikos uostas” sudarytą 2015 m. liepos 20 d. paraišką/aktą Nr. 0021846, kuris buvo pateiktas reduktoriaus nuėmimo, ardymo, defektavimo, detalių tiesinimo, frezavimo ir surinkimo remonto darbams 3 300,00 Eur sumai pagrįsti, nėra išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtintų tokias patirtas išlaidas, todėl visiškai nėra aišku, kokia apimtimi paraiškoje nurodyti darbai galėjo būti atlikti ir ar išvis buvo atlikti. Byloje galimai atliktų darbų pagal 2015 m. liepos 20 d. paraišką/aktą Nr. 0021846, priėmimo perdavimo aktas taip pat nebuvo pateiktas. Taigi, net ir pirmoji išmokėta 2 113,66 Eur draudimo išmoka, kuri pagal nurodytas išlaidas galėtų būti reali ir artima laivo gedimų atkūrimo vertei, kelia abejonių, kadangi išlaidos yra nepagrįstos ir neįrodytos. Atsižvelgiant į tai, jog po 2015 m. liepos 20 d. atlikto laikino remonto, laivas 2016 m. balandžio 1 d. pagal kasmetinės techninės apžiūros aktą Nr. 030/2016 pripažintas techniškai tvarkingas ir tai, jog laivas penkerius metus iki jo pardavimo buvo aktyviai eksploatuojamas, darytina prielaida, kad šioje priteistos 2 113,66 Eur žalos dydžio dalyje, galėjo būti realūs UAB „L. V.” patirti laivo atkūrimo nuostoliai. Tuo tarpu antroji išmokėta 15 500 Eur draudimo išmoka pagal faktą yra visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais – nei tiesioginiais, nei netiesioginiais.

Pareiškėjo nuomone, nagrinėdami bylą, teismai vadovavosi laivo savininkės UAB „Technikos uostas” teikta rekomendacija, kad po atlikto laikino reduktoriaus remonto yra būtina jį pakeisti nauju, patikėdami, kad tokios išlaidos yra būtinos tolimesniam laivo eksploatavimui. Tačiau tik praėjus penkeriems metams paaiškėjo, ir tai patvirtino FNTT nutarime išdėstytos aplinkybės, kad joks papildomas remontas nebuvo reikalingas ir nebuvo atliktas, nes būtent laikinas remontas ir atstatė laivą į buvusią iki incidento techninių parametrų padėtį. Tai sudaro pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą taikyti proceso atnaujinimo institutą.

Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad, išmokant draudimo išmoką draudikas (ieškovas) neturi pareigos užtikrinti ir įpareigoti, jog objektas (laivas VenuS) už kurį buvo išmokėta draudimo išmoka būtų atstatytas į pradinę padėtį (suremontuotas), o nukentėjęs asmuo (draudėjas) neprivalo atstatinėti turto už gautą iš draudiko (ieškovo) draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju, yra visiškai neaktualu ar ieškovo draudėjas suremontavo ar sumontavo naują reduktorių, kadangi ieškovo draudėjas draudimo išmoką gali naudotis savo nuožiūra. Todėl atsakovo (pareiškėjo) teiginiai, jog nesant PVM sąskaitoms-faktūroms už laivo remonto darbus, tai reiškia, jog priteisto dydžio žala faktiškai nebuvo patirta ir neegzistuoja, yra visiškai nepagrįsti. Žalai (nuostoliams) pagrįsti, užtenka pateikti būsimo remonto kaštus (sąnaudas) ir neprivaloma pateikti PVM sąskaitų-faktūrų, jeigu remontas dar nėra atliktas. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog PVM sąskaitų-faktūrų nepateikimas įrodo aplinkybę, jog ieškovo draudėjas nepatyrė žalos ir kad tai neva yra esminė naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė.

Pažymi, jog ieškovė pateikė visus įrodymus, kurie pagrindžia žalos dydį, t. y. pateikė sąskaitas-faktūras bei komercinį pasiūlymą Nr. 2015-10-29/001. FNTT 2020 m. lapkričio 16 d. nutarime nurodyta, jog „Visi laivo remonto darbai yra fiksuoti vidiniame Bendrovės apskaitos dokumente – Paraiškoje/Akte Nr. 0021846“. Todėl tai nėra nauji reikšmingi faktai, dėl kurių reikėtų atnaujinti procesą, kadangi šios aplinkybės jau buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybė, jog nebuvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už patį remonto atlikimą, dar neįrodo, jog laivas „VenuS“ nepatyrė žalos ir kad neva nebuvo remontuotas.

Tai, kad žalos dydis yra pagrįstas, konstatavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, todėl atsakovas (pareiškėjas) visiškai nepagrįstai teigia, jog žala nebuvo įrodyta. Draudikas, atlikęs tyrimą ir pripažinęs įvykį draudžiamuoju, privalo išmokėti išmoką, o draudėjas, gavęs draudimo išmoką, pats nusprendžia (turi apsisprendimo teisę) ar jis nori remontuoti daiktą (reduktorių) ar nedaryti nieko. Juolab, ieškovo draudėjas pagal susitarimą su draudiku (ieškovu) neįsipareigojo keisti reduktoriaus, o buvo susitarta tik dėl draudimo išmokos dydžio, nes draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju. Atsakovo (pareiškėjo) nurodoma aplinkybė, jog „laikinas laivo remontas iš tiesų buvo vienintelis reikalingas remontas, kurio pilnai užteko atstatyti apgadintą laivą į iki incidento buvusią padėtį“ bei kita atsakovo nurodoma aplinkybė, jog „tik praėjus penkeriems metams paaiškėjo, ir tai patvirtino FNTT nutarime išdėstytos aplinkybės, kad joks papildomas remontas nebuvo reikalingas ir nebuvo atliktas, nes būtent laikinas remontas ir atstatė laivą į buvusią iki incidento techninį parametrų padėtį“ yra visiškai nepagrįsti, nes laikino laivo remonto neužteko, o kadangi nebuvo įmanoma sutaisyti (pakeisti reduktorių), laivas buvo parduotas.

Teikdamas apeliacinį skundą, atsakovas (pareiškėjas) žinojo apie tai, jog reduktorius nebuvo papildomai remontuojamas. Todėl akivaizdu, jog šią aplinkybė atsakovas (pareiškėjas) sužinojo ne praėjus 5 metams ir ne iš FNTT 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo, o iš civilinės bylos medžiagos. Pažymi, jog visos civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovui (pareiškėjui) buvo žinoma aplinkybė, jog laivas nebuvo papildomai remontuojamas (nebuvo įsigytas naujas reduktorius) ir visi įrodymai, kurie pagrindžia žalos dydį, buvo pateikti su ieškiniu.

Ieškovės nuomone, atsakovas (pareiškėjas) susipažinęs su ieškiniu, jau turėjo tą pačią informaciją, kurią turėjo rašydamas kasacinius skundus bei kreipdamasis į FNTT. Todėl atsakovas (pareiškėjas) nepagrįstai nurodo, jog šią informaciją sužinojo tik gavęs FNTT 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą, todėl atsakovo (pareiškėjo) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5604-328/2019 yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmetamas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Taigi, pareiškėja, siekianti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

Teismo vertinimu, pareiškėjo (atsakovo) prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje nurodomos aplinkybės nėra naujos ar naujai paaiškėjusios arba negali būti laikomomis turinčiomis esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti.

Pareiškėjas prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo iš esmės grindžia 2020 m. lapkričio 16 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl kurio, pasak atsakovo (pareiškėjo), paaiškėjo šie nauji reikšmingi faktai, kurie bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti žinomi nei pareiškėjui, nei teismui ir kurie turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai: 1) jokios sąskaitos faktūros pagal UAB „Technikos uostas“ paraišką/aktą Nr. 0021846 ir UAB „Laivo sandėlis” 2015 m. spalio 29 d. komercinį pasiūlymą Nr. 2015-10-29/001 taip ir nebuvo išrašytos, net ir pasibaigus teismų procesams, o tai reiškia, kad priteisto dydžio žala faktiškai nebuvo patirta ir neegzistuoja; 2) tai, kad žala faktiškai nebuvo patirta ir neegzistuoja, patvirtina tai, kad laivo savininkas (nuomotojas) UAB „Technikos uostas“ laivui atliko laikiną remontą, tačiau laivo nuomininkas ir abiejų draudimo išmokų gavėjas UAB „L. V.” iki šiol UAB ,,Technikos uostui“ nėra sumokėjęs už laikino remonto darbus ir joks kitas papildomas remontas pagal komercinį pasiūlymą Nr. 2015-10-29/001 taip ir nebuvo atliktas; 3) FNTT nutarime nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos transporto saugos administracija, kuri pateikė kasmetinės techninės apžiūros aktą Nr. 030/2016, kuriame nurodoma, kad 2016 m. balandžio 1 d. atliktos apžiūros metu laivas „VenusS“ pripažintas tinkamos techninės būklės ir leidžiama plaukioti ir nurodoma, kad laivas buvo eksploatuojamas iki 2020 m. kovo 16 d. kol buvo parduotas patvirtina, kad laivo savininkės UAB „Technikos uostas” 2015 m. liepos 20 d. atliktas, neva, laikinas laivo remontas iš tiesų buvo vienintelis reikalingas remontas, kurio pilnai užteko atstatyti apgadintą laivą į iki incidento buvusią padėtį.

Dėl neišrašytų sąskaitų faktūrų pagal paraišką/aktą ir komercinį pasiūlymą pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog šių sąskaitų nėra išrašyta, galėjo būti ir buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, būtent todėl tiek ieškovas įrodinėjo, tiek Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5604-328/2019 žalos dydį nustatė remdamiesi kitais rašytiniais įrodymais, be kita ko, pirmiau minėta paraiška/aktu bei komerciniu pasiūlymu. Taigi ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu šių sąskaitų nebuvo išrašyta, galėjo būti ir buvo žinoma nagrinėjant bylą, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

Iš teismų procesinių sprendimų Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5604-328/2019 ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-227-459/2020 taip pat matyti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma ir vertinama ta aplinkybė, kad laivui buvo atliktas tik laikinas remontas, taip pat buvo vertinama ir tai, ar toks remontas yra pakankamas, todėl šios aplinkybės taip pat negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-227-459/2020 matyti, kad pareiškėjas (atsakovas) klausimus dėl laivo reduktoriaus remonto, remonto išlaidų bei laivo „VenusS“ tolesnio eksploatavimo kėlė dar 2019 m. lapkričio 4 d., teikdamas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5604-328/2019.

Kartu pažymėtina, kad viena iš sąlygų procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra ta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Todėl pareiškėjo (atsakovo) nurodomos aplinkybės, jog aptariamų sąskaitų-faktūrų nebuvo išrašyta po bylos išnagrinėjimo, taip pat kad po bylos išnagrinėjimo nebuvo atlikti remonto darbai ir kad laivas buvo parduotas 2020 m. kovo 16 d. nesudaro pagrindo atnaujinti procesą dėl to, kad šios aplinkybės neegzistavo nagrinėjant bylą, todėl negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis.

Teismas taip pat sutinka su ieškovės atsiliepime išdėstytais argumentais, kad draudimo išmoką išmokėjęs draudikas (ieškovė) neturi pareigos užtikrinti ir įpareigoti, jog objektas (laivas VenuS) už kurį buvo išmokėta draudimo išmoka būtų atstatytas į pradinę padėtį (suremontuotas), o nukentėjęs asmuo (draudėjas) neprivalo atstatinėti turto už gautą iš draudiko (ieškovo) draudimo išmoką. Todėl pareiškėjo atsakovo nurodomos aplinkybės neatitinka ir kitos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos – turėti esminę reikšmę bylai.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog tai, kad pareiškėjas (atsakovas) nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais ir šių teismų pateiktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti ir įrodymams vertinti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl pareiškėjo (atsakovo) prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu netenkintinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Prašymą atnaujinti procesą atmetus, ieškovei iš pareiškėjo (atsakovo) priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo (atsakovo) J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5604-328/2019 atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo J. V. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.