Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovui J. V. (J. V.) dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,L. V.“, G. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.8. Nurodo, kad apeliantas iškelia klausimą dėl byloje esančių priešingų kompetencijų specialistų nuomonių, tačiau nėra pagrindo skirti papildomos ekspertizės, nes tyrimą jau atliko ekspertas ir atsakė į užduotus klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. Apeliantas nurodo, kad Lietuvoje nėra suformuota teismų praktikos tiriant laivų avarijų incidentus, dėl šios priežasties žodinis bylos nagrinėjimas pirmojoje (teisėjų kolegijos vertinimu, turėtina omenyje apeliacinėje) instancijoje leistų šalims kokybiškiau pateikti teismui jų poziciją ir atitinkamai teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

14. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

15. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 1 d. ADB „Gjensidige“ UAB „L. V.“ išdavė laivų draudimo liudijimą PZULT Nr. 1743091, pagal kurį laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 21 d. buvo apdraustas UAB „L. V.“ naudojamas turtas – pramoginis – keleivinis laivas „V. S“, reg. Nr. P-451 (toliau – Laivas). 2015 m. liepos 22 d. pranešimu apie įvykį draudėja UAB ,,L. V.“ ieškovei pranešė apie įvykį (Laivo apgadinimą pašaliniu daiktu) – 2015 m. liepos 5 d. Kuršių mariose, ties Kiaulės nugara, įvyko vidaus vandenų transporto priemonių pramoginio laivo Nr. KL-2121 ir Laivo avarinis incidentas. Įvykis užregistruotas Laivo žurnale (atliktas įrašas: ,,kad 2015 m. liepos 5 d. 12 val. 45 min. ties Kiaulės nugara farvateryje stovėjo žvejų mėgėjų valtis ant inkaro. Inkaras buvo išmestas į abi puses be žyminčių inkaro ribos bujukų. Trūkus inkaro lynui buvo sužalota žmogaus galva su lynu. Valties Nr. KL2121. Žmogus buvo išvežtas į ligoninę“).

17. UAB „L. V.“ 2015 m. liepos 8 d. pranešime Lietuvos saugios laivybos administracijai nurodyta, jog 2015 m. liepos 5 d. Laivu buvo vykdoma apžvalginė kelionė: Klaipėda– Juodkrantė–Klaipėda; 12.30 val., Laivui plaukiant pro Kiaulės nugaros salą, pastebėjo farvateryje stovintį laivą KL 2121 su dviem žvejais, išmetusiais du inkarus – vieną į kairę ir vieną į dešinę pusę (inkarai išmesti ilgais lynais, be jokių skiriamųjų ženklų); Laivo kapitonas G. M. davė garsinį signalą laivui KL 2121 trauktis iš farvaterio; laivui KL 2121 nereagavus į kapitono signalus, praplaukė šalia jų ir Laivo sraigtais užkabino vieną iš inkarų, kurių nematė. Užsivyniojus lynui už sraigto, pradėjo traukti laivą KL 2121 ir trūkus lynui į Laivą atskriejo metalinė detalė, kuri atsitrenkė į laivo lango korpusą, o nuo jo atšoko ir sužeidė vieną Laivo keleivį.

18. Iš byloje pateiktos Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-209 patvirtintos komisijos parengtos avarijos, susijusios su vidaus vandenų laivu ,,V. S“, reg. Nr. P-451, ir pramoginiu laivu, reg. Nr. KL-2121, įvykusios 2015 m. liepos 5 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje, tyrimo ataskaitos (toliau – Avarijos tyrimo ataskaita) turinio nustatyta, jog 2015 m. liepos 5 d. vidaus vandenų keleivinis laivas ,,V. S“, reg. Nr. P-451, su keleiviais vykdė apžvalginę kelionę maršrutu Klaipėda–Juodkrantė–Klaipėda. Apie 12.45 val. plaukiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – Klaipėdos VJU) laivybos kanalu pro Kiaulės nugaros salą, praplaukiant pro įsiinkaravusio pramoginio laivo, reg. Nr. KL-2121, dešinįjį bortą, kairiuoju sraigtu laivas ,,V. S“, reg. Nr. P-451, užkabino vieną pramoginio laivo, reg. Nr. KL-2121, inkaro lyną. Pramoginio laivo, reg. Nr. Y\L-2121, inkaro lynui apsivyniojus ant laivo ,,V. S“, reg. Nr. P-451, sraigto, laivas pradėjo jį vilkti ir inkaro lynas trūko. Trūkus pramoginio laivo, reg. Nr. KL-2121, inkaro lynui į laivą ,,V. S“, reg. Nr. P-451, atskriejo metalinė detalė, kuri, atsitrenkusi į laivo ,,V. S“, reg. Nr. P-45 1, keleivių salono kairiojo borto lango rėmą ir atšokusi nuo rėmo, sužeidė laivo denyje buvusį keleivį. Avarijos tyrimo ataskaitoje nurodoma, jog šio įvykio buvo galima išvengti, jeigu: 1. Laivo „V. S“, reg. Nr. P-451, kapitonas, matydamas stovintį farvateryje ir nesitraukiantį laivą, būtų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivą arba įjungęs režimą sraigtams dirbti atbuline eiga. 2. Pramoginio laivo, reg. Nr. KL-2121, inkarai, kurie gali kelti pavojų laivybai, būtų buvę pažymėti geltonais plūdurais su radiolokaciniu atšvaitu. 3. Pramoginio laivo, reg. Nr. KL-2121, laivavedys, sugedus varikliui, būtų pranešęs apie tai uosto tarnyboms ir, matydamas artėjantį laivą, būtų iškėlęs trukdančius laisvam laivo praplaukimui inkarus; įvykis klasifikuotas kaip avarinis incidentas.

19. ADB „Gjensidige“ 2015 m. liepos 5 d. įvykį Kuršių mariose, kurio metu Laivo sraigtas kliudė ir įtraukė neleistinoje vietoje inkarą nuleidusių žvejų laivo lyną, pripažino draudžiamuoju ir UAB „L. V.“ išmokėjo 2 113,66 Eur ir 15 500 Eur išmokas. 2017 m. kovo 15 d. pretenzija ieškovė pareikalavo atsakovo J. V. atlyginti 17 613,66 Eur draudimo išmoką, nurodė, jog įgijo subrogacijos teisę į atsakovą, kaip laivo Nr. KL-2121 savininką.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens, esant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms. Pripažino, jog žala trečiajam asmeniui padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl ieškovė įgijo teisę į subrogaciją ir pripažino ieškovės ieškinį pagrįstu bei priteisė iš atsakovo 17 613,66 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 4 550,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kurias teismas padarė remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje padaryta išvada, jog nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytą žalą. Apeliantas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas šią išvadą taip pat pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino laivo Nr. P-451 kapitono veiksmus, taip pat nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Avarijos tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad incidento būtų buvę galima išvengti, jei tiek vienas, tiek kitas laivas būtų ėmęsi tam tikrų veiksmų, tačiau spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio šių aplinkybių nevertino, taip pat iš esmės nepasisakė dėl laivo Nr. P-451 kapitono kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį, tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir klaidingai interpretuojančius tiek patį 2019 m. spalio 2 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą, tiek pačią Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį.

23. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje nėra konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas būtų klaidingai įvertinęs laivo Nr. P-451 kapitono veiksmus, joje tik nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio, aplinkybių tiek dėl vieno, tiek dėl kito laivo veiksmų apskritai nevertino. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį vertino abiejų į incidentą patekusių laivų veiksmus ir nagrinėjo bei išsamiai ištyrė visas byloje nustatytas aplinkybes, lėmusias civilinės atsakomybės atsakovui kilimą. Todėl apelianto teiginys, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino laivo Nr. P-451 kapitono veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Apeliantas nurodo, kad jo argumentus, jog byloje nėra nustatytos prejudicinę galią turinčios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas vertintino kritiškai ir nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nėra pakankama šiam teiginiui pagrįsti. Apeliantas nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu, kadangi pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda šią galią, jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas, kaip ir įvyko šioje byloje.

25. Teisėjų kolegija negali nesutikti su apelianto argumentu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nėra nustatytos prejudicinę galią turinčios aplinkybės, nes klausimas dėl civilinės atsakomybės atsakovui kilimo nebuvo išnagrinėtas iš esmės, tik aprašytos tam tikros faktinės aplinkybės.

26. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik rėmėsi 2019 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, tačiau pats išnagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė išvadas remiantis visų byloje esančių įrodymų visetu dėl visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų laivų kapitonų veiksmus, nustatė, kad atsakovo veiksmai neteisėti, įvertino ir nustatė žalos dydį, priežastinį ryšį, nagrinėjo, ar yra aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik Klaipėdos apygardos teismo nutartimi kaip turinčia prejudicinę galią ir dėl to teismo padarytos išvados nepagrįstos, negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai pats išnagrinėjo visus įrodymus ir nustatė bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tuo pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

28. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo dėl trečiojo asmens neįtraukimo (t. y. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies, 2 punktas)), o ne dėl bylos esmės neatskleidimo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas kaip teisiškai nereikšmingų nenagrinėjo. Todėl akivaizdu, kad apeliantas interpretuodamas Klaipėdos apygardos 2019 m. balandžio 12 d. nutartį nurodo netinkamą CPK 327 straipsnio 1 dalies punktą, kurio pagrindu buvo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimas, ir dėl to nepagrįstai teigia, kad vėl buvo neatskleista bylos esmė.

30. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi apeliantas nurodo klaidingas faktines bylos aplinkybes. Remiantis byloje esančia Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-209 patvirtintos komisijos parengtos avarijos, susijusios su vidaus vandenų laivu ,,V. S“, reg. Nr. P-451, ir pramoginiu laivu, reg. Nr. KL-2121, įvykusios 2015 m. liepos 5 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje, tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad trečiajam asmeniui plaukiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalu pro Kiaulės nugarą įvyko incidentas, akivaizdu, kad incidentas įvyko laivybos kanale. Be to, toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad vienas iš punktų, kaip šio įvykio buvo galima išvengti, jeigu: 1. Laivo „V. S“, reg. Nr. P-451, kapitonas, matydamas stovintį farvateryje ir nesitraukiantį laivą, būtų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivą arba įjungęs režimą sraigtams dirbti atbuline eiga. Remiantis lietuvių kalbos žodyne nurodyta reikšme, farvateris – laivakelis – paženklintas saugus kelias laivams. Taigi apelianto argumentai, kad nė vienas iš laivų avarinio incidento metu neplaukė laivybos kanalu, yra visiškai nepagrįstas.

31. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 3.26 straipsnio 2 punktu (Laivai, plūdriųjų medžiagų junginiai ir plūduriuojančios priemonės privalo pažymėti visus savo inkarus, kurie gali kelti pavojų laivybai dieną, geltonu plūduru su radiolokaciniu atšvaitu), bet taip pat ir 1972 m. Konvencijos dėl tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti (toliau – Konvencija) 8 taisyklės f) i ) nuostatomis – jei pagal kurios iš šių taisyklių reikalavimus laivas privalo nekliudyti saugiai praplaukti kitam laivui, jis turi, jei būtina atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, iš anksto imtis veiksmų tam, kad kitam laivui saugiai praplaukti liktų užtektinai vandens ploto; 9 taisyklės c) nuostatomis, žvejybos veiklą vykdantis laivas neturi trukdyti bet kuriam kitam laivui, plaukiančiam siauru kanalu ar farvateriu. Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pastebėjimu, kad remiantis Taisyklių 7.01 straipsnio 2 punktu, reglamentuojančiu bendruosius stovėjimo principus, plūduriuojančios priemonės turi sustoti taip, kad farvateris liktų laisvas laivybai, tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad apeliantas šių principų nepaisė.

32. Apeliantas nurodo, kad laivo Nr. P-451 kapitonas neabejotinai pažeidė COLREG-72 8 taisyklės e) punktą, t. y. laivas nesumažino greičio, nesustojo sustabdydamas variklius ar įjungdamas juos atbuline eiga.

33. Iš byloje pateiktos Avarijos tyrimo ataskaitos turinio matyti, jog komisija, atlikusi tyrimą, nurodė, kad incidento buvo galima išvengti, jei Laivo Nr. P-451 kapitonas, matydamas farvateryje stovintį ir nesitraukiantį laivą, būtų sumažinęs greitį arba sustabdęs laivą arba įjungęs režimą sraigtams dirbti atbuline eiga. Tačiau iš šios ataskaitos turinio taip pat matyti, jog minėta išvada priimta remiantis teisiniu reglamentavimu, laivybos taisyklėmis, tačiau realios galimybės Laivo Nr. P-451 kapitonui atlikti pirmame punkte nurodytus veiksmus nebuvo vertintos ir analizuotos.

34. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino laivo Nr. P-451 kapitono veiksmus ir jo duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu ir nustatė, kad kapitonas neturėjo objektyvių galimybių atlikti šių veiksmų (sumažinti greičio, sustabdyti variklius ar įjungti juos atbuline eiga) buvusiomis aplinkybėmis ir išvengti incidento. Trečiasis asmuo G. M. paaiškino, jog kita puse praplaukti pro atsakovo laivą negalėjo, nurodė, jog dešiniąja puse plaukti jam buvo pavojinga (galėjo būti seklu, tame ruože yra akmenų), paaiškino Laivo galimybes manevruoti plaukiant mažu greičiu. Trečiasis asmuo nurodė, jog lėčiau plaukti negalėjo, kadangi Laivas būtų tapęs nevaldomu, teigė, jog greitis buvo apie 4 mazgus (apie 8 km/h); nurodė, jog, siekiant išvengti incidento, sustoti ir / ar įjungti režimą sraigtams veikti atbuline eiga negalėjo, Laivą būtų veikusi srovė, galėjo nunešti į kitus laivelius; papildomai paaiškino, jog plaukdamas pro atsakovo laivą inkarų nematė, jei jie būtų pažymėti, būtų juos pastebėjęs, nurodė, jog jei ne inkaras, susidūrimo nebūtų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti nuosekliais trečiojo asmens paaiškinimais, kurie neprieštarauja byloje esančiai medžiagai.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nustatytų aplinkybių nepaneigė, be to, jas patvirtina ir vaizdo įrašas, įrodantis, kokie buvo pasyvūs apelianto veiksmai, ne tik nepažymėjus savo laivo inkarų su plūdurais, nepranešus uosto tarnybai apie variklio gedimą, bet ir nesiekiant iškelti inkarų, kad trečiasis asmuo būtų galėjęs praplaukti, kai atsakovui buvo signalizuojama. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas incidentas (pro atsakovo laivą Nr. KL-2121 praplaukiantis Laivas), matyti, jog atsakovas nereagavo į duotą Laivo garso signalą, Laivui praplaukiant pro atsakovo laivą, atsakovas ir jo laive buvęs asmuo toliau abejingai tęsė savo užsiėmimą, laive Nr. KL-2121 matyti vertikaliai pastatytos meškerės. Taigi byloje pateiktas vaizdo įrašas prieštarauja apelianto teiginiams, kad jis buvo aktyvus siekdamas išvengti susidūrimo.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai, kad trečiasis asmuo pažeidė COLREG-72 8 taisyklės e) punktą, atmestini kaip nepagrįsti, įvertinus byloje pateiktus duomenis, nuoseklius ir išsamius trečiojo asmens G. M. paaiškinimus apie Laivo techninius parametrus (ilgis, plotis ir kt.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Laivo kapitonas negalėjo atlikti Avarijos tyrimo ataskaitoje nurodytų veiksmų, kad būtų išvengta incidento. Apelianto motyvai, kad šioje situacijoje įvykio metu matomumas buvo geras ir trečiojo asmens laivas galėjo matyti inkarus, nepašalina apelianto pareigos tinkamai pažymėti išmestų inkarų bei aktyviai imtis visų saugumo priemonių.

37. Apeliantas taip pat nurodo, kad pateikė vertintojo A. Ū., nepriklausomos turtą vertinančios įmonės atstovo, išvadą. Vertintojas išvadoje nurodė, kad visas reduktoriaus keitimas nauju buvo nepagrįstas, kadangi po atlikto remonto laivas buvo eksploatuojamas, t. y. reduktorius buvo atnaujintas iki būklės, atitinkančios būtinus techninius eksploatacinius reikalavimus, ir naudojamas toliau.

38. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad ieškovas pateikė visus dokumentus, aiškiai pagrindžiančius patirtos žalos dydį. Kita vertus, įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl avarinio įvykio padarytos žalos dydis galėtų būti mažesnis, apeliantas nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto pateikta A. Ū. konsultacija vertintina kritiškai, kadangi iš pateikto dokumento turinio nėra aišku, kokia asmens, teikusio konsultaciją, kvalifikacija teikti šio pobūdžio informaciją (duomenys nepateikti), joje teikiami preliminarūs duomenys dėl atlygintinos žalos dydžio, be to, nėra žinoma, kokia medžiaga buvo remiamasi teikiant tokio pobūdžio konsultaciją. Tokių įrodymų apeliantas papildomai nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu.

39. Apeliantas nurodo, kad buvo gautas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. UD-11.1.2-2211 su priedu, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 27 d. (t. y. iki sezono pabaigos) laivas Nr. P-451 buvo intensyviai eksploatuojamas. Jei po sezono pabaigos ir buvo keičiamas reduktorius, o tai, apelianto manymu, nėra nustatyta, jis galbūt buvo keičiamas dėl priežasties, nesusijusios su atsakovu.

40. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi aplinkybė, jog, kaip teigia apeliantas, Laivas Nr. P-451 po incidento buvo intensyviai naudojamas, nepaneigia padarytos žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei patirtos žalos. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų apie Laivo Nr. P-451 apsilankymą Klaipėdos uoste turinio matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2015 m. liepos 10 d. Laivas iš uosto išvykęs nebuvo, taigi po įvykio kurį laiką veiklos nevykdė.

41. Apelianto byloje pateiktas narų paslaugas UAB ,,L. V.“ suteikusios bendrovės paaiškinimas nesudaro pagrindo išvadai, jog Laivo Nr. P-451 pažeidimai (reduktoriaus gedimas) galbūt buvo sukelti ne apelianto neteisėtais veiksmais. 2015 m. liepos 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte buvo nurodyta, jog buvo sugadintas reduktoriaus blokas, bei nurodytos keičiamos detales: sankabos diskų komplektas, sankabos karūna, reduktoriaus velenas, reduktoriaus krumpliaratis, reduktoriaus veleno guolių komplektas. UAB „Technikos uostas“ paraiškoje / akte Nr. 0021846 nurodoma, kad nuėmus ir išardžius reduktorių buvo rasti nulūžę sankabėlių fiksavimo sparneliai, nulūžę dantračių dantys, trūkęs korpusas. Tai galėjo nutikti, kai užstringa velenas, atitrūkus kažkokiai detalei ir pakliuvus tarp dantračių. Taigi iš paminėtų duomenų matyti, jog po įvykio buvo užfiksuoti tokie trečiojo asmens laivo gedimai, kurie teisėjų kolegijos vertintini kaip 2015 m. liepos 5 d. įvykusio incidento pasekmė.

42. Apeliantas nurodo, kad netgi jei padarytų prielaidą, kad atsakovas padarė neteisėtus veiksmus ir yra priežastinis ryšis tarp jo veiksmų ir padarytos žalos, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti trečiojo asmens neteisėtus veiksmus, nustatytus kartu ir galiojančioje Avarinio incidento tyrimo ataskaitoje, ir atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

43. Teisėjų kolegija negali pritarti apelianto teiginiams ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Apeliantas teigia, jog jis yra ne stambaus kapitalo juridinis asmuo, o paprastas Lietuvos pilietis, kuriam priteista suma yra itin didelė ir gali kardinaliai pakeisti jo gyvenimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui išmokėta draudimo suma yra mažesnė negu buvo patirta reali trečiojo asmens žala, įvertinus tai, kad nebuvo būtina keisti viso reduktoriaus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteista suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir adekvati kilusios žalos mastui.

44. Apeliantas nurodo, kad byloje yra dvi priešingos kompetentingų specialistų, iš kurių nė vienas nėra teismo ekspertas, nuomonės. Pirma, kapitono J. L. išvada ir prof. V. P. išvada. Antra, JSC „Klaipėdos netas“ išvada. Teismas kapitono J. L., prof. V. P. pateiktas išvadas vertino kritiškai, o JSC „Klaipėdos Netas“ atliktos ekspertizės teismas kritiškai nevertino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

45. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, įvertinus apelianto pateiktas išvadas bei ekspertizės aktą, konstatuotina, kad JSC „Klaipėdos Netas“ atlikta ekspertizė yra atlikta pagal byloje turimus ir ekspertui pateiktus duomenis, tuo tarpu iš apelianto pateiktų išvadų neaišku, kokia konkrečiai medžiaga rėmėsi J. L. teikdamas išvadą, kadangi išvadoje tik nurodoma, jog pastaroji teikiama išanalizavus advokato A. S. jam pateiktą medžiagą. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog nėra pateikta informacijos apie J. L. ir jo turimą kvalifikaciją, neaišku, kokia medžiaga buvo perduota įvertinti J. L.. Išvada nėra pakankamai išsami, nėra pateikta, kaip ji buvo atlikta ir kuo remiantis padarytos išvados. Tuo tarpu JSC „Klaipėdos Netas“ ekspertizės aktas paremtas nuoseklia tyrimo medžiaga. Įvertinus aplinkybes ir atsižvelgiant į LR CPK 219 straipsnį, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nes tyrimą jau atliko ekspertas ir atsakė į užduotus klausimus. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apskritai neprašė skirti jokios teismo ekspertizės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančių įrodymų visetu pagrįstai apelianto pateiktas išvadas vertino kritiškai, kaip prieštaraujančias bylos medžiagai, ir savo išvadoms pagrįsti rėmėsi paskirtos JSC „Klaipėdos Netas“ atliktos ekspertizės aktu.

46. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

49. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 460 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimu į apeliacinį skundą, surašymu. Šios išlaidos yra pagrįstos sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymu ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina 460 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. V. (J. V.) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 460 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.