- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-22
- Bylos Nr.
- II-378-1132/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00188-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- L. K.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) L. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 25 d. 23.14 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti vieną iš poveikio priemonių – antialkoholinio užrakto įtaiso reikalavimą 12 mėnesių po vairuotojo pažymėjimo galiojimo atstatymo; 2) pakeisti paskirtą poveikio priemonę – transporto priemonės vairuoti atėmimą 6 mėnesiams ir sutrumpinti terminą iki 3 mėnesių; 3) skirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę vietoje antialkoholinio variklio užrakto, kaip proporcingesnę priemonę nusižengimo prevencijai pasiekti.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Prašo atsižvelgti į jo asmenybę charakterizuojančias ir nusižengimą lengvinančias aplinkybes. Šio nusižengimo padarymo aplinkybėms įtakos turėjo pareiškėjo asmeninio gyvenimo veiksniai. Iki nusižengimo dirbo (duomenys neskelbtini). Asmeniškai sau ir savo veikloje taikė aukščiausius etikos ir profesionalumo standartus. Darbas šioje srityje yra intensyvus, reikalaujantis tam skirti ir nemažai asmeninio laiko, o vadovaujant kolektyvui natūralu, jog ir asmeniškai patiria nemažai streso ir psichologinės įtampos dėl kolektyvo ir darbo ypatumų. Dėl to (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Šventinis laikotarpis jam yra kančia, nes tai yra šeimos šventė, (duomenys neskelbtini). Jo tėvas ir brolis turi priklausomybių, yra konfliktus ir problemas keliantys žmonės, todėl su jais santykių nepalaiko. Per Šv. Kūčias jautėsi vienišas, nes tai yra šeimos šventė, todėl liūdesiui nuvyti išgėrė nemažai stipriųjų alkoholinių gėrimų. Kalėdų dieną (2023 m. gruodžio 25 d.), atsibudęs jautėsi normaliai, per pietus (apie 15.00 val.) išgėrė 0,5 1 alaus. Vakare (apie 21.00 val.) draugai pakvietė susitikti mieste ir iš karto sutiko, nes tai praskaidrino niūrią nuotaiką. Alkoholinių gėrimų nuo pietų nevartojo. Po neilgo pasibuvimo mieste keliavo namo ir policijos reido metu pateko į alkoholio kontrolės patikrą. Po patikrinimo suprato, kad pervertino savo savijautą ir geriau reikėjo naudotis viešuoju transportu, tačiau draugų kvietimo susitikti metu jautėsi gerai ir galimai didesnis alkoholio kiekis organizme liko nuo prieš tai buvusio vakaro, tačiau nesukėlė ženklų organizmui, leidžiančių adekvačiai pasverti galimą alkoholio koncentraciją organizme. Dėl šio savo poelgio kaltina tik save, jog neįvertino realios rizikos ir pasielgė neapdairiai ir neatsakingai.
Nusižengimo padarymo metu nesipriešino ir sutiko su visais pareigūnų reikalavimais ir prašomais atlikti veiksmais. Keleivių kelionės metu nevežė. Administracinių nusižengimų per paskutinius 5 metus neturi. Iki pareigūnų sulaikymo, transporto priemonę vairavo tvarkingai, nebuvo gauta pranešimų dėl vinguriavimo ar kelių eismo taisyklių nesilaikymo. Pareigūnai atliko adekvatumo tęstą, jį išlaikė – pusiausvyra, kalbėsena buvo gera. Alkoholio riba tik 0,04 viršijo leistiną normą (įpūtė 0,44 promilės), tačiau 21 Europos Sąjungos valstybėje ši riba nebūtų laikoma tokiu pažeidimu, nes leistina riba daugelyje Europos Sąjungos šalių yra 0,5 promilės. Dėl to netiesiogiai yra prastesnėje konkurencinėje situacijoje lyginant su vakarų Europos kolegomis, kurie už identišką promilių kiekį nepatirtų jokių padarinių ir toliau galėtų veikti civiliniame ir politiniame gyvenime (neprarastų darbo, nekiltų reputacinė žala, nenukentėtų politinė veikla bei nepatirtų psichologinių ir socialinių sunkumų).
Dėl 2023 m. gruodžio 25 d. atlikto administracinio nusižengimo iki šiol negali naudotis asmeniniu automobiliu, nes vairuotojo pažymėjimas yra sustabdytas. Tai jau sukėlė daug nepatogumų keliaujant į darbą (duomenys neskelbtini) bei labai svariai apribojo socialinę veiklą ir kontaktą su draugais bei artimaisiais, nes jie gyvena rajone, tad be nuosavo transporto yra sunku nuvykti, o grįžimas reikalauja didelių išlaidų kviečiant pavežėjus (dažnai jie net nevyksta į tokias atokias vietas nakties metu), kas tiesiogiai blogina finansinę padėtį, socialinius ryšius bei psichologinę būklę.
Dėl šio pažeidimo jau teko pakeisti darbą, nes buvusioje darbovietėje vienas iš šiurkščių darbo sutarties pažeidimų yra laikoma piktnaudžiavimas alkoholiu, o taip pat reputacijai keliami reikalavimai. Todėl nelaukdamas nutarimo dėl savo nusižengimo, pateikė prašymą atleisti iš darbo, nes tai būtų nutikę vienareikšmiai ir po nutarimo priėmimo, todėl taikydamas sau įmonės nustatytus reputacijos reikalavimus, nelaukė formalaus proceso ir pateikė prašymą atleisti iš darbo. Tai jau paveikė pareiškėją psichologiškai ir socialiai, nes teko atsisveikinti su savo kūriniu (duomenys neskelbtini) ir geriausiais kolegomis. Naujoje įmonėje lygiagrečių reikalavimų kol kas nematė, bet numano, jog naujas vadovas ar kolegos, pamatę jį užvedant automobilį su antialkoholiniu variklio užraktu, taip pat paprašys palikti naują darbovietę (su sąlyga, kad iki teisių atgavimo pavyks išlaikyti šį darbą (duomenys neskelbtini), kol negali vairuoti transporto priemonių).
Taip pat pareiškėjas nebesusimato su savo mama, sergančia (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Tai itin kenkia jos gerbūviui, nes dėl šios ligos jai reikia vaistų, kuriuos įprastai jis atveždavo iš miesto vaistinių, nes dėl ligos simptomų, net paprasti veiksmai kaip ėjimas, motorika ar kalbėjimas, būna riboti ir gali sukelti fizinių padarinių esant viešajame transporte ar viešoje vietoje be artimųjų pagalbos. Taip pat po nusižengimo padarymo, 2023 m. sausio 15 d., savarankiškai, dar prieš administracinės nuobaudos skyrimą, užsiregistravo į „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamus kursus apie alkoholio ir psichotropinių medžiagų žalą, kuriuos išklausė 2024 m. sausio 25 d. Paskirtą finansinę baudą taip pat sumokėjo. 2024 m. vasario 10 d. atliks papildomus mokymus netekusiems teisių vairuotojams.
Pats šio administracinio nusižengimo padarymo faktas jau yra didžiausia žala pareiškėjo asmeninei reputacijai, kadangi dėl šio pažeidimo tenka atsisveikinti su politine karjera, nes nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos visuomenės akyse.
Taip pat šis nusižengimas jau privertė keisti darbą, nes vien šis administracinis faktas jau neleistų toliau dirbti buvusioje darbovietėje, o tai jau dabar padarė didelę socialinę žalą, nes neteko galimybės dirbti su buvusiais kolegomis ir tenka nutraukti socialinius ryšius taip dar labiau izoliuojant save nuo draugų ir kolegų, kas akivaizdžiai jau pablogino jo būseną lyginant su buvusia iki šio nusižengimo, dėl to, pareiškėjo nuomone, antialkoholinio užrakto įtaiso reikalavimas 12 mėnesių ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra perteklinis jo padaryto nusižengimo prevencijai pasiekti. Paskirta nuobauda yra tęstinio pobūdžio ir sukelianti neigiamus padarinius visą jos taikymo periodą. Nors faktinis nusižengimas truko vos kelias minutes, paskirta nuobauda sukelia neigiamus padarinius kasdien ir tęsis iki 2025 m. birželio 25 d., ko pasėkoje galimai neišlaikys pastovaus darbo ir neteks dar daugiau socialinių ryšių su draugais. Tai nėra menama žala – vienas iš gerų draugų jau nutraukė santykius, kai artimiausiam draugų ratui pranešė apie savo padarytą nusižengimą. Tai atsiliepė labai skaudžiai, nes draugų ir santykių bei patirčių už jokius pinigus nenusipirks, todėl bijo, kad tolimesnis draugų praradimas ir socialinė izoliacija jį prives iki visiškos vienatvės ir potencialaus piktnaudžiavimo alkoholiu. Tai, pareiškėjo supratimu, yra visiškai priešinga šio pažeidimo užkardymui ir prevencijos tikslui (b. l. 1–6).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir nurodė, jog 2023 m. gruodžio 25 d. 23.14 val. pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 0,42 promilių, įvertinus prietaiso paklaidą, neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Su padarytu pažeidimu pareiškėjas sutiko, jo neginčijo, tai patvirtina ir pateiktame skunde. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pareiškėjo teiginys, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, kad nesijautė neblaivus, alkoholio buvo vartojęs iš vakaro, teigė jog manė, kad alkoholis buvo išsiskaidęs. Šis asmens teiginys tik patvirtina, kad asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, t. y. prieš sėdant už vairo.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus.
Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 36-387/2021). Pareiškėjas pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudamas savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivus, bei nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivus, nors privalėjo tai padaryti prieš vairuodamas transporto priemonę.
Pareiškėjas savo skunde pabrėžia, jog jam buvo nustatytas lengvas 0,42 promilių, vos leistiną normą viršijęs, neblaivumas, taip siekdamas sumenkinti savo veikos pavojingumą. Taip pat nurodo, kad nusižengimo padarymo metu nesipriešino, sutiko su visais pareigūnų reikalavimais, su savimi nevežė keleivių. Sulaikant transporto priemonę vairavo tvarkingai, nevinguriavo, laikėsi KET reikalavimų.
Mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y., veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Transporto priemonės vairavimo inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą, t. y., pirmojo patikrinimo metu nustatytas 0,48 (pritaikius paklaidą 0,46) promilės ir antruoju patikrinimu nustatytas 0,44 (pritaikius paklaidą 0,42) promilės neblaivumas. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad jo padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, bus apsunkinta galimybė kokybiškai pasirūpinti savo sergančia mama bei atlikti darbines funkcijas, tačiau pažymėtina, jog panašaus pobūdžio bylose, šios aplinkybės savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.
Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog dėl šio nusižengimo jam teko išeiti iš darbo, jis patyrė psichologinių ir socialinių nepatogumų. Pažymėtina, jog neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina.
Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria buitinių nepatogumų, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pareiškėjo asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde prašo jam neskirti administracinio poveikio priemonės draudimo vairuoti transporto priemones su neįrengtu antialkoholioniu variklio užraktu. Pažymėtina, kad pareiškėjas pats prašė bylą nagrinėjančio pareigūno taikyti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones su neįrengtu antialkoholioniu variklio užraktu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 24 straipsnių pakeitimo bei su juo susijusių atitinkamų ANK straipsnių pakeitimo ir papildymo projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad antialkoholinis variklio užraktas neleis užvesti (paleisti) transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio. Užvedus variklį, nustatytais intervalais, vairuotojo bus reikalaujama pateikti iškvėpto oro ėminius (pūsti į alkoholio kiekio matuoklį), aptikus ėminyje alkoholio, antialkoholinis variklio užraktas automatiškai sustabdys transporto priemonės variklio darbą. Tikimasi, kad taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Šiuo atveju pareiškėjas pasielgė neatsakingai ir lengvabūdiškai, prašydamas jam taikyti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones su neįrengtu antialkoholioniu variklio užraktu, o vėliau pateiktame skunde nurodant, jog ši poveikio priemonė jam netinkama bei galinti sukelti daug nepatogumų ateityje.
Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Priimant nutarimą buvo įvertinta tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą būnant neblaiviu. Taip pat atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnas nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pareiškėjui, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir nustatant administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus, jis valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Pareiškėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar tenkinti kitus prašymus, todėl vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles Institucija teismo prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 25–28).
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto ir nuoširdžiai gailisi. Buvo šventinis laikotarpis. Jis alkoholį vartoja retai, (duomenys neskelbtini), Kūčių vakarą vienas vartojo alkoholinius gėrimus ir šiek tiek padaugino. Kitą dieną jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, todėl draugams pasiūlius susitikti, išvažiavo į miestą. Grįžtant namo, buvo sustabdytas policinės priemonės metu. Automobilį vairavo tvarkingai, kitų žmonių nevežė, vykdė visus pareigūnų nurodymus ir alkoholio koncentracija kraujyje labai minimaliai viršijo leistiną ribą, todėl negalėjo tiksliai įvertinti savo neblaivumą. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Alkoholio nebevartoja nuo nusižengimo padarymo, taip pat užsiregistravo išklausyti papildomus vairavimo kursus. Šis pažeidimas sukėlė labai daug išgyvenimų, psichologinių problemų, nes jam teko išeiti iš darbo. Kadangi jo dabartinis darbas yra (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) tenka važiuoti vieną kartą per savaitę, gali būti, kad neturėdamas teisės vairuoti, nepajėgs ir šio darbo išlaikyti. Be to, nuo to laiko, kada jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, negali susitikti su savo draugais ir mama. Pas mamą važiuodavo apie du kartus per savaitę, bet dabar negali to padaryti, nes susisiekimas viešuoju transportu yra prastas, kartais nėra galimybės sugrįžti namo arba užtrunka per ilgai. Mama yra sunkiai serganti, tačiau gali savimi pasirūpinti pati ir gyvena kartu su savo vyru. Jis (L. K.) savo gyvenamosios vietos negali pakeisti dėl aplinkos, nes (duomenys neskelbtini) gyvena visi draugai. Kadangi negalėtų įsirengti antialkoholinio variklio užrakto, nes tai per daug kainuotų ir dėl to kiltų grėsmė prarasti naują darbą ir prarastų vairavimo įgūdžius, prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai panaikinti ir sutiktų, kad vietoj to būtų paskirta papildoma bauda ar kitos poveikio priemonės. Be to, jis nori įgyti teisę vairuoti motociklą, jau lankė kursus, todėl paskyrus draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, jis negalės įgyti teisės vairuoti motociklą, praras vairavimo įgūdžius.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 25–28).
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu L. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 25 d. 23.14 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–5).
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 6 mėnesiams sutrumpinti iki 3 mėnesių, o draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai panaikinti ir paskirti kitokią administracinio poveikio priemonę.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
Pareiškėjas L. K. skunde nurodė, kad šis nusižengimas yra atsitiktinis, padarytas netinkamai įvertinus savijautą, nežymiai viršijant leistiną alkoholio kiekį kraujyje. Jis buvo sustabdytas policinių priemonių metu, nesipriešino ir sutiko su visais pareigūnų reikalavimais, transporto priemonę vairavo tvarkingai, nevežė keleivių, nepadarė kitų KET pažeidimų. Be to, po įvykio sumokėjo paskirtą baudą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir pabaigs papildomus mokymus netekusiems vairuotojo pažymėjimo vairuotojams. Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tam, kad išlaikytų darbą, palaikytų socialinius ryšius, aplankytų sergančią mamą, o antialkoholinio variklio užraktas neleis jam įgyti teisės vairuoti motociklą, galimai gali netekti darbo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiems pareigūnams patikrinus L. K. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu 23.14 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo 23.30 val. metu – 0,44 promilės, įvertinus paklaidą 0,42 promilės, neblaivumas. Šiuo atveju svarbu tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, todėl akivaizdu, jog L. K. išvykstant iš namų apie 21 val. ir vos sėdus prie automobilio vairo, jo neblaivumo laipsnis buvo dar didesnis, o jo paties argumentai dėl prieš maždaug septynias – aštuonias valandas išgerto 0,5 l alaus, dėl ko jis nejuto apsvaigimo, yra neįtikinami, nors tai ir neturi reikšmės, kadangi šiuo konkrečiu atveju vertinamas L. K. palankiausias rodiklis, vėlgi, neabejotinai liudijantis buvusį jo neblaivumą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginys, jog vairuodamas transporto priemonę nesijautė neblaivus, o nustatytas 0,42 promilių neblaivumas įvertinus paklaidą, nežymiai viršijo leistiną normą, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad L. K. sėdo už vairo prieš kelias valandas vartojęs alkoholinių gėrimų, nors pareiškėjo teigimu, jis alkoholį vartoja retai, rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus, tačiau šiuo atveju jis nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu. Iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų seka, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį praėjus kelioms valandoms po alkoholinių gėrimų vartojimo, taip pat žinojo, kad įvykio išvakarėse taip pat vartojo alkoholį, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo jo abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,41 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas, suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti.
Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo L. K. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo pačio nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą. Atkreiptinas skundą padavusio asmens dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas, atitinkamų kursų išklausymas, taip pat negali būti laikomi išimtine aplinkybe, nes už padarytą nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė, o norint praėjus atitinkamam laikui vėl turėti teisę vairuoti transporto priemones – privalomai išklausyti kursus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad išskirtine aplinkybe nelaikytina pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl jo padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių. Tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę. Pareiškėjas teigė, kad praeityje nebuvo baustas už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, pareiškėjas L. K. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra.
Sprendžiant dėl nusižengimo pavojingumo, teismas sutinka, kad pareiškėjui L. K. nustatytas neblaivumo lygis ne itin žymiai viršijo leistiną normą – 0,42 promilės (pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą), tačiau tai nėra laikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nemažina pačio nusižengimo pavojingumo. Toks skundo argumentas kartu rodo ir L. K. atsainų požiūrį į visuomenės saugumo užtikrinimo interesą bei kelia abejonių nuoširdžiu jo gailėjimusi dėl nusižengimo padarymo. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad pareiškėjo veiksmai buvo neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės saugumui ir pats nusižengimas laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Kartu pažymėtina ir tai, jog ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant minimalų administracinės poveikio priemonės terminą.
Administracinio nusižengimo padarymo metu L. K. nebuvo pradedantysis vairuotojas. Taigi, L. K., kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų. Aplinkybės, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo tvarkingai, nebuvo gauta pranešimų dėl vinguriavimo ar kelių eismo taisyklių nesilaikymo, automobilis sustabdytas policinių priemonių metu, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina.
Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.
Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo galimybes nuvykti į darbą (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikianti pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Pažymėtina, kad nors pareiškėjui ir yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, pareiškėjas dirbti (duomenys neskelbtini) pradėjo jau po šio nusižengimo padarymo, darbas nuotolinis, į darbo vietą (duomenys neskelbtini) vyksta kartą per savaitę, kas sudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas, priimdamas tokį sprendimą, įvertino tiek susidariusią individualią situaciją, tiek ir savo galimybes vykti į darbą viešuoju transportu. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjui galimybės dirbti darbą nėra apribotos, tuo labiau, kad pareiškėjo užimamos pareigos nėra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu ir į darbo vietą jis gali nuvykti viešuoju transportu. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl to, kad jo mama serga (duomenys neskelbtini) ir vaistus pareiškėjas jai atveždavo iš miesto vaistinių, nes dėl ligos simptomų, paprasti veiksmai, tokie kaip vaikščiojimas ir kalbėjimas, mamai yra riboti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog jo motina gyvena ne viena, o su kitais šeimos nariais, geba savimi pati pasirūpinti, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės šios teisės, nebus tinkamai pasirūpinta pareiškėjo šeimos narių sveikata, todėl ši aplinkybė taip pat nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Be to, pareiškėjas teigia, kad paskyrus draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir apie tai sužinojus naujajam darbdaviui, jis gali netekti darbo, be to, neturės galimybės įgyti teisės vairuoti motociklą ir praras iki šiol įgytus įgūdžius. Visgi šiame kontekste pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo ir kitoms funkcijoms vykdyti, laisvalaikio praleidimui, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas L. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad L. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjo asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalių sankcijoje numatytų nuobaudų (administracinio poveikio priemonių) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjui sukeltų itin neigiamas pasekmes.
Pareiškėjas savo skunde taip pat prašo draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pakeisti alternatyvia, proporcinga administracinio poveikio priemone.
Šiuo atveju pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimą administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių.
ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Tuo tarpu ANK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos administracinio poveikio priemonės, pavyzdžiui, turto konfiskavimas, draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), gali būti skiriamos tik tuo atveju, jei tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dali, 30 straipsnio 4 dalis, 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, nėra jokio pagrindo skirti pareiškėjui kitą, ANK 27 straipsnio 1 dalyje, nurodytą administracinio poveikio priemonę.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kitose administracinio nusižengimo bylose buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos poveikio priemonės arba skiriamos trumpesniam terminui. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės, arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Kiekvienu skirtingu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą, todėl kitų teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis. Visgi, faktinėmis aplinkybėmis itin panašiose bylose (žr. pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-334/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-172-360/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-795/2022) aukštesnės instancijos teismai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui L. K. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ar skirti trumpesnį šios administracinės poveikio priemonės terminą. L. K. paskirtas minimalus baudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame sutiko, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tuo tarpu teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad su šio draudimo taikymu sutiko dėl to, kad jam nebuvo išaiškinta, jog pateikus šį prašymą, jis negalės pakeisti jam paskirtos nuobaudos. Pareiškėjas prašė netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kadangi alkobloko įsirengimui turėtų papildomų išlaidų ir kiltų grėsmė prarasti darbą. Pareiškėjas iš esmės laikėsi pozicijos, kad teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies, turėtų skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, netaikant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau alternatyvaus prašymo, susijusio su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, L. K. nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepateikė.
Taigi, nors pareiškėjas teismo posėdžio metu ir prašė netaikyti jam draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau neišreiškus pozicijos dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, taikymo, taip pat teismui nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, įvertinus tai, kad vadovaujantis ANK 642 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau negu to prašoma skunde, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.