- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-932-613/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- N. T.
- Atsakovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank, Lietuvos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. T. (N. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės A. T. priešieškinį ieškovui N. T. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinęs prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės, dėl abipusės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes; 3) nustatyti, kad įsipareigojimus kreditorei AB „Luminor“ pagal būsto paskolą Nr. 9502-2020-153348 vykdys tik ieškovas, tačiau kreditoriui lieka atsakingi solidariai ieškovas ir atsakovė; 4) padalyti bendrą turtą ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovui; 5) priteisti iš ieškovo atsakovei 10 877,91 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę bendro turto dalį ir įsipareigojimus; 6) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ilgą laiką jų santykiai klostėsi normaliai, tačiau vėliau pašlijo ir jie jau apie metus neberanda bendros kalbos, todėl jų bendras gyvenimas toliau tapo neįmanomu. Jau apie metus jie gyvena atskirus gyvenimus ir faktiškai jokių santykių nebepalaiko, bendro ūkio neveda. Jų santuoka yra iširusi galutinai ir egzistuoja tik formaliai, jai atkurti nėra jokių galimybių, nes jie abu turi savo asmeninius planus ateičiai. Ieškovas nekaltina tik atsakovės dėl santuokos iširimo, nes mano, kad kalti dėl to yra abu. Kadangi ieškovui nepavyko su atsakove geruoju susitarti dėl santuokos nutraukimo, sutikimo mediacijai atsakovė nedavė, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą. Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Bendras registruotinas turtas yra 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54 000,00 Eur vertės, bei automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 074,00 Eur vertės, tai ir sudaro bendro turto balansą 57 074,00 Eur, todėl kiekvienam iš jų turėtų atitekti turto už 28 537,00 Eur, tai ir sudaro patikslinto ieškinio sumą. Visą turtą pageidauja pasiimti ieškovas sau, o atsakovei atitinkamai išmokant kompensaciją, kaip nurodoma toliau. Proceso šalių kreditorė yra AB „Luminor“ pagal būsto paskolą Nr. 9502-2020-153348, kurios likutis kreipimosi dėl mediacijos dieną buvo 26 175,82 Eur, iš kurių pusę turėtų dengti atsakovė. Be to, pagal kredito sutartį iki 2023 m. sausio 1 d. reikėjo mokėti po 52,28 Eur/mėn. palūkanų (nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. pabaigos, t. y. per 8 mėn. susidaro 418,24 Eur), kurių pusę irgi turėtų dengti atsakovė, nuo 2023 m. sausio 1 d. palūkanų reikia mokėti jau po 105,11 Eur/mėn. paskolos grąžinimo terminas yra 2029 m. lapkričio 16 d., tai reiškia, kad paskolą dar reikia mokėti 6 metus ir 11 mėn., t. y. 83 mėn., todėl per šį laikotarpį bus sumokėta 8 724,13 Eur palūkanų, kurių pusę taip pat privalo padengti atsakovė. Iš viso palūkanos nuo kreipimosi dėl mediacijos pradžios iki įsipareigojimo kreditoriui įvykdymo sudaro 9 142,37 Eur, iš kurių 4 571,18 Eur turėtų dengti atsakovė. Ieškovas pagal savo gaunamas pajamas yra pajėgus padengti paskolą ir palūkanas, to negalima pasakyti apie atsakovę ir tai ji pati pripažįsta savo priešieškinyje. Todėl geriausiai yra butą ir paskolą su palūkanomis (įsipareigojimus kreditoriui) skirti ieškovui, o atsakovei išmokėti kompensaciją. Kadangi turtą prisiteisti siekia tik ieškovas, tai ir įsipareigojimus kreditoriui prisiima vykdyti jis, tačiau likdami solidariai atsakingi kreditoriui abu. Kadangi ieškovas už turtą turi sumokėti atsakovei 28 537,00 Eur, tačiau prisiima mokėti už ją 13 087,91 Eur paskolos ir 4 571,18 Eur palūkanų, tai jo mokėtina kompensacijai ieškovei lieka 10 877,91 Eur. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė pasiliktų jo pavardę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kurio reikalavimais sutinka iš dalies. Atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abipusės kaltės. Atsakovė pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti pavardę T.. Tačiau nesutinka dėl ieškovo siūlomo turto padalijimo būdo. Nurodo, kad atsakovė į nagrinėjamą bylą pateikė 2020 m. gruodžio 9 d. Sutartinės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 6149, kurioje ginčo buto vertė nustatyta 58 000,00 Eur, kuri buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto vertė per pastaruosius dvejus metus augo, ieškovas nurodo ginčo buto vertę mažesnę nei jo vertė buvo nustatyta prieš dvejus metus, tai patvirtina, jog ieškovo nurodyta buto rinkos vertė yra nepagrįsta. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad visos palūkanos nuo kreipimosi dėl mediacijos pradžios iki įsipareigojimo kreditoriui įvykdymo sudaro 9 142,37 Eur, tai, atsakovės manymu, neatitinka kredito sutarties 21 p. nustatytų sąlygų, iš to darytina išvada, jog grąžintinų palūkanų suma sudaro 5 109,92 Eur (40 109,92 Eur – 35 000,00 Eur). 2020 m. lapkričio 27 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pardavimo kaina – 46 000,00 Eur, kuri sumokėta tokia tvarka – 1 000,00 Eur sumokėta grynaisiais, likusi 45 000,00 Eur suma pervesta į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Luminor Bank, AS, pagal 2020 m. gruodžio 2 d. Kreditavimo sutartį Nr. 9502-2020-153348 šalims suteikė 35 000 Eur kredito sumą. 2020 m. gruodžio 3 d. šalys sudarė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5994), kurios pagrindu įgijo butą už 58 000,00 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu turėjo 81 000 Eur (46 000 Eur + 35 000 Eur) piniginių lėšų, iš kurių ginčo buto įgijimui buvo panaudota 58 000 Eur, iš to darytina išvada, jog ieškovo sąskaitoje liko 23 000 Eur. Kokia suma panaudota iš likusių 23 000 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės piniginių lėšų, atsakovė neturi duomenų, kadangi piniginės lėšos buvo ieškovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke. Pagal kreditavimo sutarties Nr. 9502-2020-153348 3p. šalims suteikta 35 000,00 Eur kredito suma; 21p. nustatyta bendra kredito gavėjo mokama suma – 40 109,92 Eur. Pagal ieškovo pateiktą kredito informaciją 2022 m. rugpjūčio 8 d. negrąžinta kredito suma – 24 076,48 Eur. Duomenų apie kredito likutį 2023 m. sausio 31 d. ieškovė neturi, nes bankas jai neteikia tokios informacijos, o atsakovas nepateikė aktualių duomenų apie negrąžinto kredito likutį, dėl to nėra galimybės apskaičiuoti atsakovei tenkančią grąžintino kredito dalį. Ieškovas disponuoja 23 000 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe esančių piniginių lėšų, kurios yra dalytinos tarp sutuoktinių, tačiau šio turto į dalytino turto balansą neįtraukia ir nori iš atsakovei priklausančios dalies – 11 500 Eur – sumokėti jai kompensaciją. Be to, buto vertė yra 68 000,00 Eur, tai atsakovei tenkančios dalies vertė sudaro 34 000 Eur. Dalytinos transporto priemonės automobilio „Opel Zafira“ vertė 2023 m. vasario 1 d. 3 474,00 Eur, todėl kompensacijos dalis sudaro 1 736,00 Eur. Taigi ieškovas turėtų atsakovei kompensuoti 47 236,00 Eur, tačiau nepateikė duomenų, jog jis turi galimybę tokią sumą atsakovei kompensuoti, įvertinant, jog jau turi įsipareigojimus bankui ir jo amžių.
4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės dėl abipusės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes; 3) nustatyti, kad už įsipareigojimus kreditorei AB ,,Luminor“ pagal būsto paskolą Nr. 9502-2020-153348 lieka atsakingi solidariai abu; 4) automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui, atsakovei iš ieškovo priteisiant 1 537,00 Eur kompensaciją; 5) padalyti santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalis natūra; 6) nutraukus santuoką, nustatyti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovei po santuokos nutraukimo bei turto padalijimo nustatyti naudotis kambariu, pažymėtu plane indeksu 61-2, 17,44 kv. m ploto, o ieškovui N. T. kambariu, plane pažymėtu indeksu 61-3, 12,61 kv. m ploto; bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 61-1,61-4,61-5,61-6 po 1/2 dalis; 7) priteisti iš ieškovo išlaikymą atsakovei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur iki atsakovės gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodė, kad santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti dalytinas ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį. Atsakovė neturi galimybės įsigyti kito gyvenamojo būsto. Ieškovo siūlomas santuokoje įgyto buto padalijimo būdas pažeis atsakovės teises, žymiai pablogins jos padėtį ir neatitiks protingumo bei sąžiningumo principų. Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl buto padalijimo, atsakovė tiesiog atsidurtų gatvėje, nes už siūlomą ieškovo kompensacijos dydį atsakovė realiai negalės įsigyti kito gyvenamojo būsto, bei ji negalės gauti kredito gyvenamojo būsto įsigijimui, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas bei amžių. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodo, kad nustatyti naudojimosi tvarkos, kad realiosios daikto dalys atitiktų idealiąsias dalis, šiuo atveju nėra galimybės, todėl atsakovei po santuokos nutraukimo bei turto padalijimo nustatytina naudotis kambariu, pažymėtu plane indeksu 61-2, 17,44 kv. m ploto, o ieškovui kambariu, plane pažymėtu indeksu 61-3, 12,61 kv. m ploto; bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais – 61-1,61-4,61-5,61-6 po 1/2 dalis. Su atsakove kartu gyvena ir šalių sūnus, pas atsakovę atvyksta į svečius anūkė, ieškovas pagal darbo pobūdį tolimųjų reisų vairuotojas, išvyksta į reisus, kuriuose išbūna po 2–3 mėnesius, grįžęs namuose nesirodo, iš to galima daryti išvadą, kad ieškovas turi kur gyventi, todėl atsakovei, kuri gyvena ginčo bute pastoviai, reikia didesnio kambario. Atsakovė dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, kuris sudaro apie 530,00 Eur į rankas, moka kreditą už jai tenkančią būsto dalį (apytiksliai jos dalis sudaro apie 70,00 Eur), komunalinius mokesčius (šią dieną negali pateikti tikslių duomenų, nes iki galo negali įvertinti išlaidų už šildymą), todėl jos gaunamų darbinių pajamų nepakanka užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį. Turto, iš kurio atsakovė galėtų gauti papildomų pajamų, neturi. Atsakovei, sumokėjus jai tenkančio kredito dalį bei komunalinius mokesčius, pragyvenimui liktų apie 280,00 Eur, tai akivaizdžiai neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog pagal savo gaunamas pajamas yra pajėgus padengti paskolą, išmokėti atsakovei 10 700,00 Eur kompensaciją. Iš nurodytų ieškovo duomenų matyti, kad ieškovas pagal gaunamas pajamas yra pajėgus atsakovei teikti išlaikymą.
6. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu sutiko iš dalies. Nurodo, kad turto padalyti natūra lygiomis dalimis po 1/2, kaip kad prašoma priešieškiniu, yra neįmanoma, nes šalių turimas turtas natūra nėra lygių dalių. Butas yra 2 kambarių, kurie yra nevienodo dydžio, o be to, didysis iš jų dar ir su balkonu, tai matyti iš su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pateiktos inventorinės bylos. Šias aplinkybes pripažįsta ir pati atsakovė, nurodydama, kad neįmanoma nustatyti tokios naudojimosi buto tvarkos, kad realiosios buto naudojimosi dalys atitiktų idealiąsias padalijus butą po 1/2. Butą padalijus bendram naudojimui tarp šalių tokiu būdu, kad idealiosios dalys atitiktų realiąsias dalis, šalių dalys netaptų lygios, o būtų tokios: bendram naudojimui po 1/2 atitektų patalpos koridorius 61-1, virtuvė 61-4, vonia 61-5 ir tualetas 61-6, tai sudarytų kiekvienam po 8,01 m2, nes iš viso šios patalpos sudaro 16,02 m2; tada vienam atitektų mažasis kambarys 61-3 12,61 m2, o kitam – didysis 61-2 17,44 m2, kuris dar yra ir su balkonu. Tokiu būdu vienam tektų 20,62 m2, o kitam – 25,45 m2, tai vienam sudaro 44,76 proc., o kitam – 55,24 proc. Atsakovė sau reikalauja didesnio kambario, t. y. didesnės realios buto dalies, nei prašo idealiosios 5,24 proc., kuri yra dar vertingesnė dėl to, kad didysis kambarys yra su balkonu, tačiau už tai ieškovui nesiruošia mokėti jokios kompensacijos. Be to, butas yra su rūsiu, tačiau priešieškiniu neaptariama, kam ir kokiomis dalimis jis atitenka. Pagal priešieškinį butą dalijant bendram naudojimui šalims iš esmės sukuriamas bendrosios dalinės nuosavybės bendrabutis iš dviejų gyvenamųjų kambarių su bendro naudojimo koridoriumi, vonia, tualetu, virtuve ir rūsiu, tai ne tik kad mažina buto vertę, bet ir sudaro neįmanomas sąlygas gyventi dviem priešiškai nusiteikusiems asmenims. Tokia situacija automatiškai užprogramuoja naują teisminį ginčą ateityje – atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės butą priteisiant vienam iš šalių, o kitam išmokant kompensaciją, tai ieškiniu siūloma išspręsti jau dabar. Tai, kad atsakovė įsileidžia gyventi kitus asmenis, nesudaro pagrindo jai skirti didesnę buto dalį be jokių kompensacijų, nes nėra jokių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, ko priešieškiniu irgi nenurodo. Tai, kad ieškovas dėl darbo specifikos išbūna kurį laiką reisuose, irgi nesudaro pagrindo atsakovei skirti didesnę buto dalį be kompensacijų, nes tai yra tik tam laikotarpiui, kol jis dirba, o iki pensijos jam beliko (duomenys neskelbtini), o tuo tarpu atsakovei – (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo atveju butas galimas padalyti jį priteisiant vienam iš šalių, o iš kitos šalies priteisiant kompensaciją, kaip kad prašoma ieškiniu, juolab, kad ieškovas turėtų galimybes išmokėti kompensaciją, o atsakovė ne, tai ji pati pripažįsta priešieškiniu pasisakydama apie savo turtinę padėtį. Gavusi kompensaciją atsakovė galėtų įsigyti sau atskirą bendrabučio kambarį, pasiskolindama trūkstamą dalį iš banko, nes pagal ieškinį ieškovas prisiima ir viso kredito mokėjimą. UAB „Vakarų renta“ nėra turto vertintojas, o yra nekilnojamojo turto agentūra, kuri neturi teisės teikti jokių pažymų apie turto vertę, todėl jos išrašyta pažyma apie turto vertę yra niekinė. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, buto vertė 2023 m. sausio 1 d. yra 54 000,00 Eur Todėl ieškovė sau naudojimui prašo buto dalies, kuri verta 29 829,60 Eur, t. y. 2 829,60 Eur didesnės, nei jai priklausytų, todėl ji turėtų išmokėti tokio dydžio kompensaciją. Kadangi abi šalys sutinka, kad automobilis „Opel Zafira“ atitektų ieškovui, šalys sutinka su atsakovės nurodyta jos verte 3074,00 Eur, tai iš ieškovo atsakovei būtų mokėtina 1 537,00 Eur kompensacija už automobilį. Sudėjus abi kompensacijas gautųsi, kad atsakovė turėtų ieškovui sumokėti 1 292,60 Eur kompensaciją. Atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriui nuo pat 2022 m. pradžios, nes jos pateikti pervedimai paskolos dengimui yra tik iš dalies už 2021 metus, o už 2022 metus nėra nė vieno pervedimo. Dėl išlaikymo nurodo, kad atsakovės pajamos yra pakankamos save išlaikyti ir išlaikymas jai negali būti priteisiamas. Kadangi abi šalys prašo nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės, tai nė viena iš šalių neturi teisės į išlaikymą, t. y. atsakovė neturi teisės į išlaikymą iš ieškovo. Todėl atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo iš ieškovo yra nepagrįstas.
7. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovės priešieškinio reikalavimu, jog prievolė bankui pagal ieškovo ir atsakovės su banku sudarytą 2020 m. gruodžio 2 d. Kreditavimo sutartį Nr. 9502-2020-153348 ieškovas ir atsakovė toliau išliktų solidarūs skolininkai, sutinka. Nurodo, kad sutinka su atsakovės reikalavimu butą su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), leisti padalyti ieškovui ir atsakovei po 1/2 asmenine nuosavybės teise su sąlyga, kad minėtas bankui įkeistas turtas nebūtų apsunkintas suvaržymais, uzufruktu ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė tarp ieškovo N. T. ir atsakovės A. T. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliko santuokines pavardes: „T.“, „T.“. Nutraukus santuoką ieškovui N. T. asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką atsakovei A. T. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtino naudojimosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Aidila“ 2022 m. liepos 19 d. parengtą buto naudojimosi tvarkos planą: atsakovė po santuokos nutraukimo naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 61-2, ieškovas naudojasi kambariu, plane pažymėtu indeksu 61-3, o kambarius, plane pažymėtus indeksais 61-1,61-4,61-5,61-6, pripažino bendro naudojimo patalpomis. Pripažino bendro naudojimo patalpa ir buto priklausinį (rūsį). Priteisė iš ieškovo 1 537,00 Eur kompensaciją atsakovei. Nustatė, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank, AS, pagal 2020 m. gruodžio 2 d. kredito sutartį Nr. 9502-2020-153348 yra solidari ieškovo ir atsakovės prievolė. Priteisė iš atsakovės 1 736,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:
8.1. Teismas remdamasis šalių pozicija, kad šalys nuo 2022 m. santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, atkurti santykių nemato galimybių, pripažino, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko jo prigimtinę pavardę „T.“, atsakovei – santuokinę pavardę „T.“.
8.2. Nurodė, kad byloje nėra ginčijama sutuoktinių bendro turto dalių lygumo prezumpcija. Taip pat nėra ginčo dėl transporto priemonės padalijimo būdo. Šalys sutinka, kad nutraukiant santuoką transporto priemonė būtų priteisiama ieškovui, o atsakovei – išmokama kompensacija. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nutraukus santuoką ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiamas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės naudai iš ieškovo priteisė 1 537,00 Eur kompensaciją.
8.3. Teismas nusprendė, kad yra galimybė butą padalyti šalims natūra ir nustatyti naudojimosi butu tvarką. Pagal siūlomą nustatyti naudojimosi butu tvarką proceso šalims sudaromos sąlygos naudotis daiktu pagal jo tiesioginę paskirtį. Taip pat pažymėjo, kad nuo idealiųjų buto dalių (po 1/2) nukrypstama nežymiai, tai yra ieškovas galėtų naudotis 20,62 kv. m buto, o atsakovė – 25,45 kv. m buto.
8.4. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, atsižvelgė ir į tai, kad tiksli buto rinkos vertė pagal bylos duomenis neaiški: ieškovas butą vertina 54 000,00 Eur, atsakovė butą įkainoja 68 000,00 Eur, tuo tarpu butas 2020 m. įgytas už 58 000,00 Eur. Be to, proceso šalys turi kreditinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui. Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus ieškinyje skolos likutis kredito įstaigai siekia apie 35 318,18 Eur. Tuo tarpu atsakovės pajamos yra minimalios ir tesiekia apie 530,00 Eur per mėnesį. Taigi, butą priteisus ieškovo naudai ir atsakovei išmokėjus kompensaciją, už gautą kompensaciją atsakovė nebūtų pajėgi įgyti kito būsto. Taip pat atsižvelgė, kad pagal gaunamas pajamas atsakovė negalėtų vienu metu dengti dabartinius kreditinius įsipareigojimus ir prisiimti naujus, net ir tuo atveju jeigu butas natūra būtų atidalijamas pagal ieškovo siūlymą ir ieškovas toliau vienas dengtų kreditinius įsipareigojimus, atsakovė vis tiek liktų solidariai atsakinga pagal kredito sutartį trečiajam asmeniui, be kita ko, gautų žymiai mažesnę kompensacijos sumą, tai lygiai taip pat komplikuotų naujo būsto įsigijimą.
8.5. Teismas nusprendė, kad nutraukus santuoką butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), proceso šalims priteistinas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 ir patvirtintina naudojimosi butu tvarka pagal priešieškinyje pateiktą siūlymą. Nurodė, kad pateiktame atsakovės siūlyme dėl naudojimosi butu tvarkos nepasisakoma dėl rūsio, todėl teismas savo iniciatyva nustatė, kad butui priklausančiu rūsiu ginčo šalys taip pat naudojasi bendrai (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
8.6. Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 9502-2020-153348, kuria ieškovui ir atsakovei buvo suteiktas 35 000,00 Eur kreditas butui, adresu (duomenys neskelbtini), įgyti pripažino šalių solidariąja prievole, vykdant ją lygiomis dalimis, nekeičiant kredito sutartimi prisiimtos solidariosios atsakomybės sąlygų. Išaiškino, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.
8.7. Teismas nesutiko su atsakove, kad, pagal esamas aplinkybes, atsakovės minimalūs poreikiai nėra užtikrinami. Be to, pabrėžė, kad atsakovė neturi kitų išlaikytinių, jos darbingumas nėra apribotas, todėl ji turi visas galimybes dirbti papildomai, kelti kvalifikaciją ir gauti didesnes nei minimalias pajamas. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad jos turimas turtas ir pajamos nėra pakankamos užtikrinti bent minimalius poreikius, todėl prašymo dėl išlaikymo priteisimo atsakovei netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo dalį dėl buto padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, prievolės kreditoriui paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai:
9.1. Nurodo, kad su teismo sprendimu sutinka iš dalies, nesutinka su sprendimo dalimi dėl buto padalijimo, įsipareigojimo kreditoriui paskirstymo, naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo, automobilio vertės nustatymo ir jo padalijimo, pavardžių palikimo ir išlaikymo atsakovei nepriteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turto vertinimo ekspertizės neskyrė, nors nurodė, kad jam nėra aišku dėl turto vertės, teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą skirti ekspertizę. Nurodo, kad VĮ Registrų centro vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama masinio vertinimo metodu pagal tą pačią metodiką, kaip ir individualus vertinimas, tik individualus vertinimas yra šiek tiek tikslesnis, nes vertinamas konkretus turtas, o masinio vertinimo būdu yra vertinama toje pat verčių zonoje esanti tapataus turto grupė. Todėl teismo teiginiai, kad buto vertė yra neaiški, yra nepagrįsti, o buto vertė turėjo būti nustatyta pagal ieškovo pateiktą VĮ Registrų centro vertinimą.
9.3. Atkreipia dėmesį, kad byloje yra nustatyta, kad butas yra dviejų kambarių, kurie nėra vienodo dydžio ir vienas iš jų (didesnysis) yra su balkonu, tai reiškia, kad jo padalyti natūra po 1/2 yra negalima, nes tokiu atveju naudojimui nesutaps realiosios ir idealiosios dalys. Butą padalijus bendram naudojimui tarp šalių tokiu būdu, kad idealiosios dalys atitiktų realiąsias dalis, šalių dalys netaptų lygios. Tokiu būdu vienam tektų 20,62 kv. m, o kitam – 25,45 kv. m, tai vienam sudaro 44,76 proc., o kitam – 55,24 proc.
9.4. Pirmosios instancijos teismas atsakovei paskyrė naudotis didesnį kambarį, t. y. didesnę realią buto dalį, nei priteisė idealiąją 5,24 proc., kuri yra dar vertingesnė dėl to, kad didysis kambarys yra su balkonu, tačiau už tai ieškovui iš atsakovės nepriteisė mokėti jokios kompensacijos, motyvuodamas, kad tai yra nežymus ir nereikšmingas nukrypimas. Atkreipia dėmesį, kad pagal ieškovo pateiktą VĮ Registrų centro vertinimą tie 5,24 proc. verti 2 829,60 Eur (54 000 x 5,24 : 100), o jei imti atsakovės nurodytą buto vertę, tai tie 5,24 proc. yra verti 3 563,20 Eur (68 000 x 5,24 : 100). Tai bet kokiu atveju yra didesnė suma už iš ieškovo atsakovei priteistą kompensaciją už automobilį, tai jau vien dėl to neleidžia laikyti tai nereikšmingu nukrypimu.
9.5. Pažymi, kad teismas visiškai nemotyvavo, kodėl didesnį kambarį priteisė atsakovei, o ne ieškovui, kuri turi realias galimybes kompensacijos išmokėjimui, o atsakovė pati 2023 m. birželio 15 d. posėdyje patvirtino, kad neturi galimybių mokėti jokių kompensacijų. Todėl net jei ir būtų pagrindas butą padalyti natūra šalims, tai jo negalima buvo padalyti po 1/2, o turėjo būti dalijama paskiriant vienam 45/100, o kitam 55/100, atitinkamai priteisiant kompensaciją iš to, kuriam paskirta didesnė dalis, nes byloje nenustatyta jokių aplinkybių ir pagrindų, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Tokiu atveju būtent ieškovui turėjo būti priteista didesnė buto dalis, nes jis gali išmokėti kompensaciją.
9.6. Nurodo, kad butą padalijus natūra yra užprogramuojami daug ginčų dėl buto nuosavybės įgyvendinimo ir prievolių už butą bei bankui vykdymo. Šalių santykiai yra labai konfliktiški ir joms neįmanoma gyventi tame pačiame bute. Teismas butą padalijo po 1/2, taip jį iš esmės paversdamas komunaliniu bendrabučiu, tai žymiai mažina buto vertę. Mano, kad yra didelė tikimybė, kad ieškovui bus nuolat trukdoma naudotis kambariu, kils nauji ginčai, kur iš anksto atsakovei sudaroma geresnė padėtis, nes ji nieko nemokėdama už butą naudosis visu butu.
9.7. Teismas butą padalijo abiem šalims iš esmės motyvuodamas tik tuo, kad pagal atsakovės turtinę padėtį jai bus sunku už gautą kompensaciją įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Tačiau pagal teismų praktiką ši aplinkybė negali užgožti kitų aplinkybių, kurios nurodo daugiau neigiamų pasekmių taip padalijus butą, nei ši priežastis. Be to, už gautą kompensaciją atsakovė visiškai galėtų įsigyti būstą ne Klaipėdoje, o provincijoje, nes ir jos darbas yra prekybos centre, kurių yra ir provincijos miestuose ir miesteliuose.
9.8. Pažymi, kad ieškovas pagal savo gaunamas pajamas yra pajėgus padengti paskolą ir palūkanas, to negalima pasakyti apie atsakovę ir tai ji pati pripažino bylos nagrinėjimo eigoje. Todėl geriausiai yra butą ir paskolą su palūkanomis (įsipareigojimus kreditoriui) skirti ieškovui, o atsakovei išmokėti kompensaciją. Kadangi turtą prisiteisti siekia tik ieškovas, tai ir įsipareigojimus kreditoriui prisiima vykdyti jis, tačiau likdami solidariai atsakingi kreditoriui abu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
10.1. Nurodo, kad atsakovei nustatytas naudotis kambarys yra tik 4,83 kv. m didesnis nei ieškovui nustatytas naudotis kambarys, taigi aiškiai nėra per didelis. Šalims santuokoje įgytas turtas padalytas lygiomis dalimis po 1/2, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė praturtėtų ieškovo sąskaita, nes ieškovas sumokėtų 5,24 proc. prievolių už didesniąją dalį gavusią šalį, nes dalys yra lygios.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Be to, atsakovė nuolat gyvena ginčo bute, o ieškovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, nebūna namie po du mėnesius, pas ją atvyksta anūkė, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nustatė naudojimosi buto patalpomis tvarką.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė nesiruošia mokėti paskolos. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, jog ji pervedinėjo į ieškovo sąskaitą lėšas kredito dengimui. Be to, tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovas moka už kreditą, o atsakovė moka buto komunalinius mokesčius.
10.4. Tai, kad ieškovas kreditą dengė iš savo sąskaitos, nepaneigia, jog kreditas buvo dengiamas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės piniginių lėšų, o ne iš asmeninių ieškovo piniginių lėšų. Tai ieškovas nepagrindė jokiais duomenimis, jog butą padalijus natūra yra užprogramuoti ginčai dėl prievolių vykdymo. Be to, jei ieškovas dengtų kreditą ir už atsakovę, jis įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti iš atsakovės jai priklausančios mokėti, tačiau ieškovo sumokėto, atsakovei tenkančią kredito dalį.
10.5. Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, pagrįstai ginčo butą padalijo natūra. Teismas nurodė, kad atsakovės pajamos yra minimalios ir tesiekia apie 530,00 Eur per mėnesį. Taigi, butą priteisus ieškovo naudai ir atsakovei išmokėjus kompensaciją, už gautą kompensaciją atsakovė nebūtų pajėgi įgyti kito būsto.
10.6. Nemano, kad pagal gaunamas pajamas atsakovė galėtų vienu metu dengti dabartinius kreditinius įsipareigojimus ir prisiimti naujus. Net ir tuo atveju, jei butas natūra būtų atidalijamas pagal ieškovo siūlymą ir ieškovas toliau vienas dengtų kreditinius įsipareigojimus, atsakovė vis tiek liktų solidariai atsakinga pagal kredito sutartį trečiajam asmeniui, be kita ko, gautų žymiai mažesnę kompensacijos sumą, tai lygiai taip pat komplikuotų naujo būsto įsigijimą. Be to, nėra jokių garantijų, kad ieškovas padengtų kreditinius įsipareigojimus bei kad atsakovė neliks skolinga bankui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
12. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
13. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nutraukta šalių santuoka, išspręsti klausimai dėl turto padalijimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo ir išspręsti klausimai dėl kreditinių įsipareigojimų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo, automobilio vertės nustatymo ir jo padalijimo, pavardžių padalijimo klausimo ir išlaikymo atsakovei nepriteisimo, todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 258). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.
17. Ginčo šalys santuokoje 2020 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 58 000,00 Eur įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. siekė 54 000,00 Eur, UAB „Vakarų renta“ turto vertės nustatymo pažymos duomenimis, buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2022 m. lapkričio 23 d. yra 68 000,00 Eur. Ginčo šalims bendrąja jungtine nuosavybe taip pat priklauso automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovas ir atsakovė sudarė su trečiuoju asmeniu kredito sutartį Nr. 9502-2020-153348, kuria ieškovui ir atsakovei buvo suteiktas 35 000,00 Eur kreditas butui, adresu (duomenys neskelbtini), įgyti.
18. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinęs prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės, dėl abiejų kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes; 3) nustatyti, kad įsipareigojimus kreditorei AB „Luminor“ pagal būsto paskolą Nr. 9502-2020-153348 vykdys tik ieškovas, tačiau kreditorei lieka atsakingi solidariai ieškovas ir atsakovė; 4) padalyti bendrą turtą ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovui; 5) priteisti iš ieškovo atsakovei 10 877,91 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę bendro turto dalį ir įsipareigojimus; 6) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės, dėl abipusės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes; 3) nustatyti, kad už įsipareigojimus kreditorei AB ,,Luminor“ pagal būsto paskolą Nr. 9502-2020-153348 lieka atsakingi solidariai abu; 4) automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui, atsakovei iš ieškovo priteisiant 1 537,00 Eur kompensaciją; 5) padalyti santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalis natūra; 6) nutraukus santuoką, nustatyti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovei po santuokos nutraukimo bei turto padalijimo nustatyti naudotis kambariu, pažymėtu plane indeksu 61-2, 17,44 kv. m ploto, o ieškovui N. T. kambariu, plane pažymėtu indeksu 61-3, 12,61 kv. m ploto; bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 61-1,61-4,61-5,61-6 po 1/2 dalis; 7) priteisti iš ieškovo išlaikymą atsakovei, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur iki atsakovės gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė tarp ieškovo N. T. ir atsakovės A. T. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliko santuokines pavardes: „T.“, „T.“. Nutraukus santuoką ieškovui N. T. asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką atsakovei A. T. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtino naudojimosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Aidila“ 2022 m. liepos 19 d. parengtą buto naudojimosi tvarkos planą: atsakovė po santuokos nutraukimo naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 61-2, ieškovas naudojasi kambariu, plane pažymėtu indeksu 61-3, o kambarius plane pažymėtus indeksais 61-1,61-4,61-5,61-6, pripažino bendro naudojimo patalpomis. Pripažino bendro naudojimo patalpa ir buto priklausinį (rūsį). Priteisė iš ieškovo 1 537,00 Eur kompensaciją atsakovei. Nustatė, kad prievolė kreditorei Luminor Bank, AS, pagal 2020 m. gruodžio 2 d. kredito sutartį Nr. 9502-2020-153348 yra solidari ieškovo ir atsakovės prievolė. Priteisė iš atsakovės 1 736,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
21. Apeliantas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka iš dalies ir apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo, automobilio vertės nustatymo ir jo padalijimo, pavardžių palikimo ir išlaikymo atsakovei nepriteisimo. Tačiau nesutinka su sprendimo dalimi dėl buto padalijimo, įsipareigojimo kreditoriui paskirstymo, naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pažymi, kad byloje yra nustatyta, kad butas yra dviejų kambarių, jo padalyti natūra po 1/2 yra negalima, nes tokiu atveju naudojimui nesutaps realiosios ir idealiosios dalys. Pirmosios instancijos teismas atsakovei paskyrė naudotis didesnį kambarį, tačiau už tai ieškovui iš atsakovės nepriteisė mokėti jokios kompensacijos, motyvuodamas, kad tai yra nežymus ir nereikšmingas nukrypimas. Pažymi, kad teismas visiškai nemotyvavo, kodėl didesnį kambarį priteisė atsakovei, o ne ieškovui, kuris turi realias galimybes kompensacijos išmokėjimui, todėl net jei ir būtų pagrindas butą padalyti natūra šalims, tai jo negalima buvo padalyti po 1/2, o turėjo būti dalijama paskiriant vienam 45/100, o kitam 55/100, atitinkamai priteisiant kompensaciją. Pažymi, kad ieškovas pagal savo gaunamas pajamas yra pajėgus padengti, todėl geriausiai yra butą ir paskolą su palūkanomis (įsipareigojimus kreditoriui) skirti ieškovui, o atsakovei išmokėti kompensaciją.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo. Ieškovas reikalavo, kad turtas natūra būtų priteistas jam, o atsakovei išmokėta kompensacija, atsakovė priešieškiniu prašė, kad turtas lygiomis dalimis po 1/2 būtų padalytas tarp ginčo šalių ir nustatyta daiktu naudojimosi tvarka pagal atsakovės pateiktą priešieškiniu siūlymą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo idealiųjų buto dalių (po 1/2) nukrypstama nežymiai, ieškovas galėtų naudotis 20,62 kv. m buto, o atsakovė – 25,45 kv. m buto. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, atsižvelgė, kad tiksli buto rinkos vertė pagal bylos duomenis neaiški: ieškovas butą vertina 54 000,00 Eur, atsakovė butą įkainoja 68 000,00 Eur, tuo tarpu butas 2020 m. įgytas už 58 000,00 Eur. Pažymėjo, kad proceso šalys turi kreditinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui, todėl nusprendė, kad butą priteisus ieškovui ir atsakovei išmokėjus kompensaciją, už gautą kompensaciją atsakovė nebūtų pajėgi įgyti kito būsto.
23. Apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad byloje yra nustatyta, kad butas yra dviejų kambarių, jo padalyti natūra po 1/2 yra negalima, nes tokiu atveju naudojimui nesutaps realiosios ir idealiosios dalys. Pirmosios instancijos teismas atsakovei paskyrė naudotis didesnį kambarį, tačiau už tai ieškovui iš atsakovės nepriteisė mokėti jokios kompensacijos, motyvuodamas, kad tai yra nežymus ir nereikšmingas nukrypimas. Pažymi, kad teismas visiškai nemotyvavo, kodėl didesnį kambarį priteisė atsakovei, o ne ieškovui, kuris turi realias galimybes kompensacijos išmokėjimui, todėl net jei ir būtų pagrindas butą padalyti natūra šalims, tai jo negalima buvo padalyti po 1/2, o turėjo būti dalijama paskiriant vienam 45/100, o kitam 55/100, atitinkamai priteisiant kompensaciją. Apelianto manymu, teismas turėjo teisę skirti ekspertizę dėl turto vertės nustatymo, jeigu jam nebuvo aiški nekilnojamojo turto vertė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus iš dalies sutinka su apelianto argumentais.
24. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).
25. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygos yra nustatytos CK 3.123 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 51 punktą).
27. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 26 punktą).
28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 43 punktą). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022 75 punktą).
29. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
30. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, nuspręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).
31. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, nuspręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).
32. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
33. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai 2020 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 58 000,00 Eur įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo butas). Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė UAB „Vakarų renta“ turto vertės nustatymo pažymą, iš kurios matyti, kad buvo atliktas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 68 000 Eur. Ieškovas kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikė VĮ Registrų centro duomenis, iš kurių matyti, kad vidutinė rinkos vertė buvo apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto unikalų numerį ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. siekė 54 000,00 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad tiksli buto rinkos vertė, pagal bylos duomenis, neaiški, t. y. ieškovas butą vertina 54 000,00 Eur, atsakovė butą įkainoja 68 000,00 Eur, tuo tarpu butas 2020 m. įgytas už 58 000,00 Eur. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad buto vertės klausimas iš esmės nustatytas pagal atsakovės pateiktą UAB „Vakarų renta“ pateiktą turto vertės nustatymo pažymą. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad kitokių įrodymų apie turto vertę byloje nėra (išskyrus jo pateiktą VĮ Registrų centro pažymą), teismas nesiėmė jokių veiksmų šiam neaiškumui pašalinti, o buto vertė turėjo būti nustatyta pagal ieškovo pateiktą VĮ Registrų centro vertinimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Pažymėtina, kad šalys pirmosios instancijos teisme prašymų skirti turto vertinimo ekspertizės neprašė, be to, iš UAB „Vakarų renta“ pateiktos turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad buvo vertinamas individualus nekilnojamasis turtas. Be kita ko, apeliaciniame skunde ir ieškovas pats nurodo, kad VĮ Registrų centro vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama masinio vertinimo metodu pagal tą pačią metodiką, kaip ir individualus vertinimas, tik individualus vertinimas yra šiek tiek tikslesnis, nes vertinamas konkretus turtas, o masinio vertinimo būdu yra vertinama toje pat verčių zonoje esanti tapataus turto grupė. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas remdamasis pateikta UAB „Vakarų renta“ pažyma dėl turto vertės nustatymo mano, kad šalių įgyto nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 68 000 Eur.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad nekilnojamasis turtas – butas – yra dviejų kambarių (61-2, 61-3) su virtuve (61-4), koridoriumi (61-1), vonia (61-5), tualetu (61-6). Teismas nusprendė, kad yra galimybė butą padalyti šalims natūra ir nustatyti butu naudojimosi tvarką. Pagal siūlomą nustatyti naudojimosi butu tvarką proceso šalims sudaromos sąlygos naudotis daiktu pagal jo tiesioginę paskirtį, pažymėjo, kad nuo idealiųjų buto dalių (po 1/2) nukrypstama nežymiai, tai yra ieškovas galėtų naudotis 20,62 kv. m buto, o atsakovė – 25,45 kv. m buto, taip pat nustatė, kad butui priklausančiu rūsiu ginčo šalys taip pat naudojasi bendrai.
35. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nekilnojamąjį turtą natūra priteisti jam, atsakovei išmokant kompensaciją. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašė, kad turtas lygiomis dalimis po 1/2 būtų padalytas tarp ginčo šalių ir nustatyta daiktu naudojimosi tvarka pagal atsakovės pateiktą priešieškiniu siūlymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad proceso šalys turi kreditinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui, atsakovės pajamos yra minimalios ir tesiekia apie 530,00 Eur per mėnesį. Todėl nusprendė, kad butą priteisus ieškovui ir atsakovei išmokėjus kompensaciją, už gautą kompensaciją atsakovė nebūtų pajėgi įgyti kito būsto. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir nesutinka su apelianto pozicija, kad teismas nepagrįstai padalijo butą abiem šalims ir paskyrė atsakovei didesnę naudojimosi butu dalį. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde pats nurodo, kad jis daug laiko praleidžia komandiruotėse, nes yra tolimųjų reisų vairuotojas, o atsakovė ginčo bute gyvena nuolat. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, jo nebūna namuose po du mėnesius. Todėl šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo buto padalijimo būdo, t. y. ieškovo reikalavimo priteisti butą jam asmeninės nuosavybės teise, atsakovei išmokant kompensaciją, atmestini, kadangi net ir apelianto nurodomos priteistinos 9 340,91 Eur kompensacijos dydis neužtikrins atsakovės teisės į kitą gyvenamąjį būstą. Socialinio teisingumo prasme kito ginčo ateityje dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ar jo atidalijimo iškėlimas yra mažesnė blogybė nei atsakovės teisės į gyvenamąją patalpą, kurią ji pagrįstai tikėjosi išlaikyti, gyvendama santuokoje ir dengdama kreditą, praradimas.
36. Civilinis procesas numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šiuo atveju šalis, mananti, jog yra pagrindas nukrypti nuo prioritetiniu laikomo turto padalijimo būdo, turi pateikti įrodymus, jog yra pakankamai rimtas pagrindas, kuris patvirtintų padalijimo natūra nepriimtinumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog į bylą nėra pateikti įrodymai, kuriuose būtų nurodoma, kad buto padalijimas yra negalimas, o tai, jog buto padalijimas yra negalimas dėl ieškovo nurodomų konfliktinių santykių su atsakove, nelaikytina pakankamu pagrindu, leidžiančiu nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra būdo. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus, formuojamą teismų praktiką, šalių nurodytas aplinkybes bei pirmiau pateiktus teismo išaiškinimus, pažymi, kad ieškovas leistinomis priemonėmis neįrodė, jog yra teisinis pagrindas priteisti ginčo butą jam nuosavybės teise, sumokant atsakovei jo nurodomą kompensaciją.
37. Apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad jei ir būtų pagrindas butą padalyti natūra šalims, tai jo negalima buvo padalyti po 1/2, o turėjo būti dalijama paskiriant vienam 45/100, o kitam 55/100, atitinkamai priteisiant kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
38. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčo buto bendras plotas 46,07 kv. m. Pirmosios instancijos teismas pagal UAB „Aidila“ 2022 m. liepos 19 d. parengtą buto naudojimosi tvarkos planą nustatė, kad atsakovė A. T. po santuokos nutraukimo naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 61-2, ieškovas N. T. naudojasi kambariu, plane pažymėtu indeksu 61-3, o kambarius plane, pažymėtus indeksais 61-1,61-4,61-5,61-6, pripažino bendro naudojimo patalpomis, taip pat pripažino bendro naudojimo patalpa ir buto priklausinį (rūsį). Tačiau šiuo atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad dalijant butą natūra nuo idealiųjų buto dalių (po 1/2) nukrypstama nežymiai, tai yra ieškovas galėtų naudotis 20,62 kv. m buto, o atsakovė – 25,45 kv. m buto. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti keistina – ieškovui N. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priteistina 45/100 Ginčo buto dalių paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą naudojimosi butu tvarkos planą, t. y. ieškovas N. T. naudojasi kambariu, plane pažymėtu indeksu 61-3, o atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteistina 55/100 Ginčo buto dalių, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą naudojimosi butu tvarkos planą, t. y. atsakovė A. T. po santuokos nutraukimo naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 61-2.
39. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteistinų 45/100 ginčo buto dalių vertė būtų 30 600 Eur, o atsakovei priteistinų 55/100 dalių vertė būtų 37 400 Eur, ieškovui priteistina 3 400 Eur kompensacija iš atsakovės už atsakovei tenkančią didesnę šio turto dalį.
40. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad negalima buto padalyti natūra, kadangi šalys yra konfliktiškos ir joms neįmanoma gyventi tame pačiame bute ir dėl šių priežasčių ateityje gali kilti ginčai dėl komunalinių išlaidų apskaičiavimo, prievolių kreditoriui vykdymui. Kolegijos vertinimu, apelianto motyvas, jog buto padalijimas natūra gali kelti naujų ginčų tarp šalių dėl turto tolesnio naudojimo ir disponavimo, yra teisiškai mažiau reikšminga aplinkybė, nei atsakovės teisė į būstą, kurią ji įgijo santuokos metu. Be kita ko, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog šalių santykiai yra labai konfliktiški, priešingai, nurodo, kad šalys iš esmės tarpusavyje nebendrauja, ieškovas faktiškai negyvena ginčo bute. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl kreditinių įsipareigojimų
41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovas ir atsakovė sudarė su trečiuoju asmeniu „Luminor Bank“, AS, kredito sutartį Nr. 9502-2020-153348, kuria ieškovui ir atsakovei buvo suteiktas 35 000,00 Eur kreditas butui, adresu (duomenys neskelbtini), įgyti, teismas šią prievolę pripažino šalių solidariąja prievole, vykdant ją lygiomis dalimis, nekeičiant kredito sutartimi prisiimtos solidarios atsakomybės sąlygų. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo nustatyti, kad įsipareigojimus kreditorei AB „Luminor“ pagal būsto paskolą Nr. 9502-2020-153348 vykdys tik ieškovas, tačiau kreditorei lieka atsakingi solidariai abu.
42. Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.
43. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad iš 2020 m. gruodžio 2 d. kredito sutarties Nr. 9502-2020-153348 kylanti prievolė kreditoriui „Luminor Bank“, AS, yra solidarioji šalių prievolė ir vidiniuose santykiuose šalys kreditą dengia lygiomis dalimis. Ieškovo reiškiamas reikalavimas pakeisti sprendimo dalį dėl prievolės kreditoriui įvykdymo, nustatant papildomą pareigą ieškovui vienam mokėti kredito įmokas, nėra logiškas ir nepagrįstas jokiais argumentais, nes prievolė įgyta santuokos metu kaip solidarioji, be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad kreditorė nurodė, jog sutinka, kad bankui pagal sudarytą 2020 m. gruodžio 2 d. Kreditavimo sutartį Nr. 9502-2020-153348 ieškovas ir atsakovė toliau išliktų solidarūs skolininkai. Remiantis tuo, minėtas ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl šalių buto padalijimo ir kompensacijos priteisimo ieškovui keistina, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
47. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčo butą iš esmės dalijo šalims po 1/2 dalį, tačiau nepriteisė kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę šio turto dalį, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį keitė tik dėl asmeninės nuosavybės teise šalims tenkančių buto dalių ir kompensacijos priteisimo siekiant butą priteisti lygiomis dalimis, mano, kad pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
50. Ieškovas teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 608 Eur žyminį mokestį ir patyrė 700,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
51. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
52. Teisėjų kolegija mano, kad apeliacinis skundas patenkintas 5 proc. (reikalavimas dėl buto priteisimo asmeninės nuosavybės teise, išmokant atsakovei kompensaciją, patenkinta – 5 proc., t. y. priteista kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę buto dalį; reikalavimas dėl įsipareigojimo kreditoriui pakeitimo patenkintas 0 proc.). Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 35,00 Eur (700,00 Eur x 5 proc.) bylinėjimosi išlaidų ir 30,40 Eur žyminio mokesčio (608,00 Eur x 5 proc.), o atsakovei proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 475,00 Eur (500,00 Eur x 95 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles dėl šalių viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų, atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 409,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui N. T. (N. T.) asmeninės nuosavybės teise 45/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei A. T. asmeninės nuosavybės teise 55/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui N. T. 3 400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) kompensaciją iš atsakovės A. T. už jai tenkančią didesnę šio turto dalį.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. T. iš ieškovo N. T. 409,60 Eur (keturis šimtus devynis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.