Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-454-883/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-07
Bylos Nr.: e2A-454-883/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00356-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Atsakovas: A. T.
Ieškovas: R. G.

Kategorijos

2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-454-883/2022 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00356-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.16 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui A. T. dėl transporto priemonės paslėptų defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. R. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. T. 3962 Eur paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimą ir 89 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. iš atsakovo A. T. pirko naudotą daužtą automobilį BMW328, atsakovas sutartyje nurodė, kad automobilis „neužsiveda, kėbulo galas ir dešinė pusė turi defektų, iki įvykio variklis buvo geras“. Po pirkimo automobilių remonto dirbtuvėje buvo nustatyti tyčia sukeisti du laidai, kad automobilis nesikurtų, o tai pašalinus, automobilį užvedus ir pavažiavus 500 metrų pasigirdo bildesys, variklis sustojo dėl mechaninio defekto. Kitame servise nustatyti paslėpti variklio defektai. Atsakovas apie gedimą buvo informuotas, bet dalyvauti automobilio apžiūroje ir defektavime nepareiškė noro. Ieškovo teigimu, atsakovas pardavė daiktą, kuris neatitiko kokybės reikalavimų – automobilio variklis turėjo defektą, nors automobilio pirkimo sutartyje buvo pažymėta, kad iki įvykio variklis buvo geras. Ieškovas, įvertinęs tyčinį sugadinimą, sąlygojusį automobilio neužvedimą, ir atsakovo neatsiliepimą į pakartotinius pranešimus, laikė tai slėpimusi, pakeitė automobilio variklį ir reikalauja iš atsakovo priteisti automobilio paslėptų trūkumų pašalinimo išlaidas – 3962 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovui pirkimo metu nurodė visus žinomus automobilio trūkumus, ieškovas tikrinti automobilį servise atsisakė, nors automobilis buvo su didele rida – 370 000 km, o automobilį galimai sugadino pats. Atsakovas niekada nebuvo informuotas apie automobilio defektavimą ar numatomą remontą. Automobilis buvo ieškovo žinioje, po pirmo remonto eksploatuojamas beveik mėnesį, be to, gedimus galėjo įtakoti nekokybiškas pirmos remonto įmonės remontas. Ieškovas įsigijo nevažiuojantį automobilį žymiai mažesne, nei rinkos kaina (sumokėjo 5100 Eur vietoje 9500 Eur rinkos vertės), todėl neturėjo tikėtis, kad naudosis transporto priemone be trikdžių. Atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą Jungtinėse A. V., todėl ieškinys pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles.

Atsiliepimas

3. Atsakovas prieštaravo ekspertizės paskyrimui, nepasitikėjo parinktu ekspertu, nurodė, kad atsižvelgiant į specializuotos ir sertifikuotos automobilių remonto įmonės atsakymą, ekspertizė byloje neįmanoma. Posėdžio metu ginčijo ekspertizės išvadą, nurodė, kad ieškovas pažeidė CK 6.348 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą informuoti atsakovą apie gedimus bei atliekamus darbus, nebuvo atidus pirkdamas automobilį, taip pat jį remontuodamas be atsakovo žinios, prisiėmė remonto kaštų riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui R. G. iš atsakovo A. T. 3662 Eur transporto priemonės paslėptų trūkumų šalinimo išlaidų, 89 Eur žyminio mokesčio, 1390,29 Eur išlaidų už ekspertizę ir 450 advokato išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas siuntė atsakovui (duomenys neskelbtini) pretenzijas su detaliu gedimų aprašymu, taip pat teismui nekilo abejonių, kad ieškovas prieš kreipdamasis į atsakovą paštu, jam skambino mobiliuoju telefonu. Teismas laikė ieškovą pakankamai rūpestingu asmeniu, nes pretenzijas atsakovui siuntė registruotu paštu, gavęs pašto tarnybos patvirtinimą apie sėkmingai įteiktą siuntą turėjo pagrindą laikyti, kad jo pretenzijos pasiekė adresatą, o iš to sekant – tinkamai pasirinko civilinės bylos teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose. Teismas sprendė, kad dokumentus priėmus atsakovo mamai, jie įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 123 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atsakovo atsiliepimas ir operatyvus atstovės pasirinkimas Lietuvos Respublikoje yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovas sąlyginai neseniai, 2020 m. kovo 18 d. deklaravęs išvykimą į Jungtines A. V., nenutraukė savo asmeninių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl pasirinktas teismingumas neprieštarauja CK 2.12 straipsnio ir CPK 29 straipsnio nuostatoms.

6. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas iš atsakovo nupirko lengvąjį automobilį BMW328, sutartyje nurodytas apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų trūkumas (sutarties formoje – varnelė), ir pateikta tekstinė informacija: „nesikuria, kėbulas galas dešinė, iki įvykio variklis buvo geras“; kaina 5100 Eur. Iš šios informacijos teismas sprendė, kad atsakovas pateikė ieškovui transporto priemonę deklaruodamas kėbulo sužalojimus kaip vienintelius, ir pats, savo valia užtikrino, kad iki patirtų sužalojimų variklio defektų transporto priemonėje nebuvo.

7. Teismas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 13d. Ekspertizės akto išvadų 2 p. aiškiai nurodyta, kad iki pardavimo vykęs Kelių eismo įvykis, kurio metu buvo padaryti kėbulo sužalojimai, negalėjo turėti įtakos nustatytiems variklio sugadinimams, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį su jau sugedusiu varikliu, ir to nebuvo galima nustatyti vien iš variklio išorinių požymių, neužvedus variklio, variklio defektas laikytinas neakivaizdžiu (paslėptu). Taip pat nurodė, kad ekspertizės išvadų 9 punktu paneigta ieškovo kaltė, jog variklio defektus jis galėjo iššaukti savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais, tame tarpe – ir jį velkant, o išvadų 15 punkte aiškiai išdėstomas variklio defekto susidarymo mechanizmas, kurį įtakojo nekokybiškas variklio remontas iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Teismo vertinimu, šis išvados punktas iš esmės įrodo, kad atsakovas žinojo arba privalėjo žinoti, kad transporto priemonės variklis buvo remontuojamas, ir šią svarbią informaciją nuo ieškovo nuslėpė, t.y. elgėsi nesąžiningai, ir tai įtakojo ieškovo išlaidas transporto priemonės paslėptų trūkumų pašalinimui.

8. Teismo vertinimu, atsakovo atstovės argumentai dėl eksperto kvalifikacijos neturi jokio pagrindo, nes teismui nekyla abejonių dėl to, kad ekspertizę atlikęs ekspertas galėjo ją atlikti ir turi pakankamai žinių tiriamoje srityje (CPK 212 straipsnio 2 dalis), jo išvados suformuluotos aiškia kalba, kiekviena išvada pagrįsta variklio apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis, teismui dėstymas suprantamas, o iškilę klausimai atsakyti teismo posėdžio metu. Teismas atmetė argumentus, kad ekspertas neturėjo įrankių, nes tai nėra esminis dalykas, atsižvelgė, kad apžiūra buvo atlikta betarpiškai, jos metu buvo fotografuojama, pateiktos nuotraukos išanalizuotos ekspertizės akte, kiekvienas argumentas pagrįstas vaizdine medžiaga, loginiu samprotavimu ir elementariais paaiškinimais, suprantamais maždaug vidurinio išsilavinimo žmogui, o loginių klaidų, kurias įžvelgia atsakovo atstovė, nėra. Teismas pažymėjo, kad ekspertas atliko ekspertizę apžiūrėdamas jam pateiktą variklį, atsakė į iškeltus klausimus, o negalėdamas atsakyti – taip ir nurodė; variklis buvo pateiktas su kai kuriomis atsuktomis dalimis, ir ekspertas pasitikslindamas rėmėsi ieškovo paaiškinimais bei pateiktoje civilinėje byloje esančiomis aplinkybėmis, kaip pavyzdžiui, variklyje trūko varžtų; ekspertui nekilo abejonių, kad varžtai buvo atsukti remonto įmonėje, o esant akivaizdžiam nepataisomam defektui (skylė variklio bloke), logiška buvo pateisinti sprendimą sunkiai prieinamų varžtų neįsukti.

9. Pateisinamu ir pakankamu fizinių sužalojimų nustatymo metodu teismas laikė elementarų alkūninio veleno ir jo įdėklų apžiūrėjimą, kurį atsakovo atstovė kritiškai vadina „iš akies“. Teismo vertinimu, iš nuotraukų matyti fiziniai pažeidimai, kilę alkūninio veleno prasisukimo metu, kurie yra pakankamai žymūs, todėl nėra jokio pagrindo naudoti sudėtingos įrangos, nors tokia ir egzistuoja. Vertindamas atsakovo atstovės argumentą, kad išimto variklio diagnostika neatliekama, teismas nurodė, kad neabejojama, jog kompiuterinė diagnostika išimtam varikliui negali būti atliekama, tačiau argumentą dėl variklio ekspertizės negalimumo atmetė, kadangi jau atlikta ekspertizė atskleidė, jog variklio defektai galėjo būti aptikti ir elementaria variklio apžiūra.

10. Teismas nurodė, kad pirmas automobilio remontas kainavo 108 Eur , remonto metu buvo nustatyti tyčia sukeisti laidai. Atsižvelgęs į sutartyje nurodytą aplinkybę „iki įvykio variklis buvo geras“, teismas sprendė, kad laidai buvo sukeisti po įvykio, tai nuslepiant nuo ieškovo, ir šias išlaidas laikė pateisinamomis.

11. Spręsdamas dėl paslėptų transporto priemonės trūkumus pašalinimo išlaidų, teismas nurodė, kad remonto išlaidos buvo aiškios dar 2020 m. spalio 23 d. ir pateiktos pretenzijoje, atsakovas neatsiliepdamas į ieškovo pretenziją leido jam suprasti, kad nesutinka su geranorišku ginčo sprendimu, todėl ieškovas teisėtai ir visiškai pagrįstai pasirinko ekonomiškiausią turtinio ginčo sprendimo variantą – transporto priemonės remontą, todėl reikalaujamą 3554 Eur sumą priteisė iš atsakovo.

12. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 89 Eur žyminio mokesčio, 1390,29 Eur išlaidų už ekspertizę ir 450 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Teismas sprendė, kad konsultavimo ir ieškinio surašymo išlaidos (100 Eur ir 200 Eur), sumokėtos UAB „Autopretenzija“ , t. y. ne advokato padėjėjui ar advokatui, nėra pateisinamos ir iš atsakovo nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Teismo ekspertas V. M. neturi tinkamos kvalifikacijos atlikti variklio defektų ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas nesigilino ir nevertino, ar V. M. kvalifikacija yra tinkama tokiai ekspertizei ir ar toks asmuo gali atlikti variklio defektų ekspertizę, tuo labiau, kad byloje buvo pateikta sertifikuoto BMW serviso atsakymas, kad išimto variklio diagnostika neatliekama ir su tuo pirmos instancijos teismas sutiko.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Teismas vertino tik atliktą ekspertizę, tačiau nevertino jos kartu su kitais byloje esančiais dokumentais, kurie patvirtina, jog teismo ekspertizė yra prieštaringa. Ekspertas nustatė, jog defektai yra, tačiau visos ekspertizės metu naudojosi vien tik fotoaparatu bei žibintuvėliu, nenaudodamas jokios kitos pagalbinės įrangos ir byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo tinkamą kvalifikaciją, leidžiančią jam be specialios įrangos ne tik pamatyti defektus, tačiau nustatyti ir jų kilimo/atsiradimo priežastis.

13.3. Atsakovo parduodamas automobilis buvo naudotas ir po eismo įvykio. Ieškovas buvo informuotas net kelis kartus, apie tai, kad automobilis yra 2012 metų gamybos, o jo rida pirkimo metu buvo 370 000 km. Ieškovui taip pat buvo pateikta informacija apie tai, kad automobilis turėjo eismo įvykį, automobilio defektai buvo akivaizdūs; sutartyje buvo įrašyta, jog automobilis nesikuria. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovui buvo suteikta galimybė automobilį prieš perkant patikrinti.

13.4. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tuo metu, kai atsakovas naudojo automobilį, šis būtų apgadintas kitomis aplinkybėmis, ar buvo remontuojamas papildomai. Todėl sprendimo išvada, kad atsakovas turėjo žinoti apie tai, kad automobilis po autoįvykio buvo papildomai remontuojamas – nepagrįsta jokiomis išvadomis. Ekspertizės išvadoje, taip pat nėra nurodyta nei kada, nei koks papildomas remontas automobiliui buvo atliktas. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškinyje nurodytus automobilio trūkumus. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškinyje nurodyti trūkumai atsirado dar iki ieškovui įsigyjant automobilį.

13.5. Ieškovo pateiktas Pajuostės serviso užsakymo lapas, kuriuo ieškovas grindžia automobilio trūkumų šalinimo išlaidas, patvirtina tik atitinkamų automobilio detalių pirkimą ieškovo sąskaita, bet nepatvirtina nei ieškinyje nurodytų trūkumų, jų masto, nei aplinkybės, jog tiek šalių aptartiems, tiek neaptartiems automobilio trūkumams pašalinti būtina keisti visa automobilio variklį, pagal vėliau ieškovo pateiktą MB „189 servisai“ įsigyjamas automobilio detales. Nei viena iš pateiktų minėtų servisų sąskaitų ar aprašymų nepatvirtina, kad automobilis buvo sugadintas tyčia ir kad apie jo defektus automobilio savininkas jau turėjo žinoti pardavimo metu.

13.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilis buvo parduotas už 5100 Eur, kai tuo tarpu analogiško, važiuojančio automobilio kaina rinkoje tuo metu siekė 9500 Eur. Prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį parduodamas automobilį patikrinti atsisakė pats ieškovas. Pirkime dalyvavęs liudytojas K. G. nurodė, jog neatliko patikros, nes taip tikėjosi sutaupyti. Ieškovo pozicija, jog jis negalėjo tinkamai įgyvendinti daikto patikrinimo teisės, nes negalėjo automobilio patikrinti autoservise, nes atsakovas nesutiko, nepagrįsta įrodymais.

13.7. Byloje nėra ir nebuvo nei vienos nuotraukos ar vaizdo įrašo, kurie galėtų patvirtinti, jog automobilio defektai (sumaišyti purkštukai, nupuvęs VIN tinkle laidas) iš tikrųjų buvo Pajuostės autoservise. Teismas nesigilino į tai, jog minėtas autoservisas daugiau jokių automobilio defektų nerado. J. P. servise rasti trūkumai išties buvo, jie netrukdo automobilį naudoti pagal jo paskirtį. Teismui nekilo abejonių ir dėl to, jog automobiliui po Pajuostės serviso sugedus, ieškovas nemėgino kreiptis atgal į minėtą servisą dėl jau MB „189 servisai“ nustatytų defektų. Duomenų, patvirtinančių jog automobilis sugedo būtent tik išvažiavus iš Pajuostės servisai – nėra, ieškovas nepagrindė savo tokio teiginio, nors tokia pareiga jam kilo.

13.8. Teismas nesigilino, kas pagrindžia, jog alkūninio veleno įdėklai buvo keisti, ekspertizėje nėra jokio vertinimo apie naujų ir naudotų įdėklų skirtumus ar panašumus, todėl tokia teismo išvada nelaikytina argumentuota. Ekspertizėje 2.4.1. p. nurodyta, jog turėjo žibėti kontrolinė lemputė automobilio prietaisų skydelyje dėl alyvos slėgio. T. P. serviso duomenimis – duomenų, kad minėtame servise būtų užsidegusi tokia indikacinė lemputė - nerasta. Ekspertas melagingai nurodo (ekspertizės 2.8. p.), kad pirotechninis saugiklis nebuvo suveikęs, tačiau automobilio apžiūros metu buvo matyti, jog buvo keistas saugiklio laidas, kadangi jis nėra originalus, taip pat šias aplinkybes fiksavo ir ekspertas, jo buvo net paprašyta, kad užfiksuotų pakeistą laidą.

13.9. Ekspertizės 2.9. p. teigiama, kad pvz. purkštuvų valdymai buvo sukeisti tam, kad pirkimo-pardavimo metu pirkėjas negalėtų paleisti variklio ir nustatyti iš veikiančio variklio garso pradėjusių formuotis variklio defektų. Tačiau teismas nesigilino į aplinkybę, kuo būtent rėmėsi ekspertas, nustatydamas tokią atsakovo tyčią. Skundžiamame sprendime nėra argumentuota, kuo remiantis laikytina pagrįsta ekspertizės išvadų 1 p., kuriame teigiama, kad iki MB „189 servisai“ apžiūrint automobilį, šis turėjo esminius sugadinimus. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į aplinkybę, kad Pajuostės servisas turėdamas pastebėti defektus, nurodytus MB „189 servisai“ – jų nei vieno nepastebėjo.

13.10. Byloje nėra nustatyta, kad automobilis po eismo įvykio būtų buvęs remontuotas ar ardytas jo variklis, priešingai, byloje nurodyta, kad iki avarijos variklis buvo geras. Iš to seka, kad atsakovas negalėjo įtakoti minimų defektų atsiradimo. Tačiau skundžiamame sprendime teismas nustatė, jog automobilis buvo remontuotas ir atsakovas apie tai žinojo ir nuslėpė nuo ieškovo.

13.11. Ieškovas pažeidė informavimo pareigą, nes iki ieškinio pateikimo neinformavo atsakovo apie automobilio gedimus bei atliekamus techninės priežiūros ir remonto darbus.

13.12. Teismas peržengė savavališkai ieškinio ribas, t. y. nurodė jog ieškinį tenkina pilna apimtimi, tačiau savo nuožiūra išskyrė ieškinio sumą, dalį priskirdamas prie bylinėjimosi išlaidų, nors ieškovas tokio reikalavimo nereiškė. Ieškinyje buvo suformuluota ieškinio suma 3962 Eur ir bylinėjimosi išlaidos atskirai. Šioje byloje ieškovas ieškinio sumą kildino iš 3662 Eur remonto išlaidos ir 300 Eur išlaidos UAB „Autopretenzija“. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl ieškinio sumos 3662 Eur, o UAB „Autopretenzija“ išlaidų, kurias sudaro 300 Eur, priteisti kaip bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

14. I. R. G. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas išskyrė tą aplinkybę, kad variklis buvo autoįvykio metu nepaliestas ir nurodė, kad automobilis „nesikuria, kėbulo galas ir dešinė pusė turi defektų, iki įvykio variklis buvo geras“. Ieškovui buvo svarbu, kad variklis būtų nesugadintas dėl autoįvykio, veikiantis, nes už automobilį sumokėta pirkimo-pardavimo kaina buvo didelė, nors automobilis buvo daužtas. K. G. patvirtino, kad vizualiai apžiūrėjus automobilį, variklį, matėsi, kad jis nėra paveiktas autoįvykio, mechaninių sužalojimo požymių nesimatė.

14.2. Ekspertas daktaras V. M. pagal savo išsilavinimą, profesines žinias, faktinę patirtį yra kompetentingas atlikti ekspertizę, atsakyti į teismo nurodytus klausimus. Atsakovas nesiūlė savo eksperto kandidatūros. Jis neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės.

14.3. Ieškovas neturėjo galimybės nustatyti variklio neveikimo priežasties pirkimo metu. Atsakovas patikino, kad variklis iki autoįvykio veikė, o tai reiškia, kad tik dėl autoįvykio jis nebeveikia. Todėl ieškovui susidarė nuomonė, kad dėl galinės dalies pažeidimo buvo pažeistas arba kuro padavimo sistema, arba dėl sutrenkimo dingo elektros maitinimas. Ekspertas nustatė, kad iki įvykio variklis buvo netinkamai remontuotas, ardytas. Automobilio pardavimo kaina buvo sutarta atsižvelgiant į tai, kad jis buvo patyręs avariją. Jei ieškovas būtų žinojęs, kad variklis sugadintas, nebūtų pirkęs automobilio už tokią kainą. Apeliaciniame skunde nekeliami jokie realūs techniniai klausimai, o keliamos tik abejonės, įrodymai, paneigiantys eksperto išvadas, nėra pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Sutartimi) ieškovas iš atsakovo nupirko lengvąjį automobilį BMW328; sutartyje nurodytas apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų trūkumas (sutarties formoje – varnelė) ir pateikta tekstinė informacija: „nesikuria, kėbulas galas dešinė, iki įvykio variklis buvo geras“; kaina 5100 Eur. 2020 m. rugsėjo 30 d. A. B. firmos „Beskus“ (Pajuostės autoservisas) pažymoje nurodyta, kad buvo sumaišyti purkštukų valdymai, nupuvęs LIN tinklo laidas į variklio aušinimo cirkuliacinį siurblį, ieškovas už darbus sumokėjo 108 Eur. 2020 m. spalio 23 d. MB „189 servisai“ apžiūros metu nustatyta, kad variklio karteryje trūksta varžtų, trūkęs švaistiklis, pramušta skylė variklio bloke, prasukti švaistikliniai indėklai, alkūninis velenas linkęs. 2020 m. spalio 28 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl transporto priemonės netinkamos kokybės. Ieškovas teikė duomenis, kad už automobilio BMW 328 remontą pagal 2021 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą MB „189 servisai“ sumokėjo 3554 Eur.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

18. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą klausimas. Ieškovui teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų variklio trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas, atsakovas nurodo, kad ieškovo nurodomi automobilio defektai atsirado po automobilio pardavimo.

19. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

21. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

22. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti.

23. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

24. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

25. Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

26. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

27. Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

28. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodomi įsigyto automobilio trūkumai: paslėpti variklio defektai, kurie užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 29 d. Pajuostės autoservise (sumaišyti purkštukų valdymai, supuvęs LAN tinklo laidas) bei defektai, užfiksuoti 2020 m. spalio 23 d. MB „189 servisai“ (variklio karteryje trūksta varžtų, trūkęs švaistiklis, pramušta skylė variklio bloke, prasukti švaistikliniai indėklai, linkęs alkūninis velenas). Atsakovo teigimu, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie automobilio defektus, pardavėjas šiuo atveju buvo sąžiningas, o nurodyti defektai atsirado po automobilio perdavimo ieškovui, todėl atsakovas negali už juos atsakyti.

30. Atsakovas pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė, kad automobilis „nesikuria, kėbulas galas dešinė, iki įvykio variklis buvo geras“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokiu tekstu atsakovas deklaravo kėbulo sužalojimus kaip vienintelius ir pats, savo valia užtikrino, kad iki patirtų sužalojimų variklių defektų transporto priemonėje nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoju apklaustas K. G. nurodė, kad įrašą apie variklio būklę pardavėjas sutartyje įrašė raginamas būtent K. G., kuris faktiškai ir pirko automobilį. Analizuojant sutarties įrašo konstrukciją matyti, kad frazėje „iki įvykio variklis buvo geras“ panaudotas sudurtinis tarinys („buvo geras“), kuriame veiksmažodis „būti“ pavartotas būtuoju kartiniu laiku, parodo, kad tam tikra variklio būsena ar ypatybė (nagrinėjamu atveju - geras) buvo praeityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įrašas sutartyje nesuteikė ieškovui prielaidos manyti, jog po eismo įvykio (esant nepažeistai automobilio priekinei daliai) automobilio pardavimo metu buvo galimi tik autoįvykio pasekmių sukelti pažeidimai.

31. Byloje esančio ekspertizės akto 2(1.2.) išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad variklio sugadinimai, kurie susidarė 2020 m. birželio 22 d. eismo įvykio metu, negalėjo turėti įtakos nustatytiems variklio sugadinimams. Ekspertizės akto 2.9. punkte taip pat nurodyta, kad kuro purkštuvų valdymai dėl smūginio poveikio savaime pasikeisti negalėjo, valdymai taip pat neturėjo nukristi nuo kuro purkštuvų ir tai neleidžia užvesti automobilio. Tai reiškia, kad automobilių remonto dirbtuvėse Pajuostės autoservisas, kur praėjus keletui dienų po automobilio įsigijimo ieškovas pristatė nusipirktą automobilį, užfiksuoti gedimai (sumaišyti purkštukai ir supuvęs LAN tinklo laidas) egzistavo iki automobilio pardavimo: kuro purkštuvų valdymai buvo sukeisti vietomis iki automobilio pardavimo. Liudytojas K. G. posėdžio metu nurodė, kad pardavėjas jam sakė, kad po įvykio automobilis dar važiavo, bet kitą diena po elektriko atvykimo neužsikūrė. Tai leidžia labiau tikėti, kad iki automobilio pardavimo varikliui buvo atliekami tam tikri remonto darbai, sąlygoję sumaišytus purkštukus, ir tai vertintina, kaip automobilio defektas, kurio ieškovas negalėjo pastebėti be specialaus atskiro tyrimo. Nors byloje ir nėra duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti, kada buvo sukeisti purkštukai, tačiau esant duomenims, kad defektas buvo nustatytas praėjus dviem dienoms po automobilio įsigijimo ir esant eksperto akto išvadoms, kad eismo įvykis šiam defektui neturėjo jokios įtakos, vertintina, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neinformavo ieškovo apie šį defektą, nors turėjo pareigą tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktu įrodymu - Pajuostės autoserviso pažyma apie gedimus ir jų pašalinimą, nes gedimas užfiksuotas netrukus po automobilio įsigijimo. Atsakovo argumentai, kad jis nebuvo vienintelis automobilio savininkas, šiuo atveju reikšmės neturi, nes varikliui neužsivedant dėl sukeistų purkštukų, teismui nekyla abejonių, kad kuro valdymo purkštukai buvo sukeisti tuo metu, kai savininkas buvo atsakovas. LIN kabelio būklė nevertintina kaip paslėptas defektas, nes atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus ir ridą, tai laikytina natūraliu susidėvėjimu, už kurį atsakovas nėra atsakingas.

32. Ir nors byloje nustatyta, kad pardavimo metu automobilio variklio kuro valdymo purkštukai buvo sukeisti, tačiau ekspertizės akto 2.9 p. taip pat nurodyta, kad mažai tikėtina, jog esant sukeistiems purkštukams ir bandant užvesti automobilį, būtų susidarę variklio defektai, kurie lėmė jo sugadinimą. Ekspertizės akto išvadų 10 (2.7) punkte pateikta neabejotina išvada, kad MB „189 servisai“ nurodyti trūkumai susidarė po diagnostikos ir remonto darbų autoservise „Pajuostės autoservisas“ bei variklio paleidimo, tai reiškia, kad sukeisti purkštukai negalėjo sukelti 2020 m. spalio 23 d. MB „189 servisai“ nurodytų defektų.

33. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad įsigyjant automobilį, žinojo, jog perka daugiau nei 8 metų naudotą automobilį su didele rida (370000 km), su pažeidimais po eismo įvykio, kad automobilis neužsiveda, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, įsigijęs tiek metų eksploatuotą automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi jo eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi, o transporto priemonės įsigijimo metu ieškovui buvo aiškiai žinoma, kad tiesioginės funkcijos (važiuoti) atlikti ši transporto priemonė negali.

34. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas, eismo įvykio metu pažeistas ir neužsivedantis automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama. Įsigydamas daugiau kaip 8 metų naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą (pavyzdžiui, nuvažiuotų kilometrų skaičių), ir ypač į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad automobilio variklis neužsiveda, yra po autoįvykio su pažeidimais, ieškovas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Nors nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), tačiau įsigydama naudotą automobilį, ieškovas turėjo pats įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis. Teismo posėdžio metu liudytojas ieškovo sūnus K. G. teikė paaiškinimus, kad tikėjosi nusipirkti pigiai mašiną, kad pirkimo metu papildomos automobilio apžiūros atsisakyta, siekiant sutaupyti pinigų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas, aiškiai suprasdamas, kad įsigyja pardavimo metu neveikiančią transporto priemonę, priimdamas sprendimą jos netikrinti, prisiėmė ir riziką, kad patirs papildomų ir galimai neplanuotų išlaidų jos remontui.

35. Apeliantas kvestionuoja ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikaciją ir ekspertizės akto išvadas. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014-06-20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; 2020-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

36. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl eksperto kvalifikacijos. Nors apeliantas bylos nagrinėjimo metu pritarė kito siūlomo eksperto kandidatūrai, tačiau jam atsisakius, teismas pagrįstai ekspertizę skyrė atlikti ekspertui V. M.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siūlęs kito eksperto kandidatūrą, prašęs skirti pakartotinę ekspertizę, ekspertas teismo posėdžio metu nurodė atliekantis tokio pobūdžio ekspertizes kitose bylose ir jam pakanka žinių ekspertizės atlikimui, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl eksperto kvalifikacijos atmestini.

37. Vis dėl to nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad automobilio variklis ekspertizei pateiktas tik 2021 m. lapkričio 16 d., variklis buvo jau išardytas, ekspertizės akte konstatuota, kad tyrimui pateiktas tik vienas švaistiklinis įdėklas (tiriamajame variklyje jų turėjo būti 8 vienetai). Ekspertizės akto išvada, kad ginčo automobilis visus išvadoje nurodytus gedimus turėjo jau pardavimo momentu, daroma remiantis vien tik ieškovo nurodyta aplinkybe, jog automobilis buvo užvestas iškart po remonto darbų Pajuostės autoservise ir pravažiavus 500 metrų variklis užgeso, tačiau byloje tai pagrindžiančių duomenų nėra. Nėra duomenų, kad į Pajuostės autoservisą ieškovas vėl kreiptųsi iš karto po gedimo, atsiradusio, jo teigimu, iškart išvažiavus iš šio serviso. Po diagnostikos ir remonto darbų Pajuostės autoservise ginčo automobilis į kitą servisą MB „189 servisai“ pristatytas tik beveik po mėnesio, t. y. 2020 m. spalio 23 d., nesant jokių duomenų apie jo eksploataciją beveik mėnesį. Atsakovui pirmoji pretenzija buvo siųsta taip pat tik po automobilio pristatymo ir apžiūros antrame servise MB „189 servisai“. Nors ieškovas ir teigia, kad bandė susisiekti su atsakovu telefonu, tačiau tai pagrindžiančių duomenų byloje taip pat nėra.

38. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi ekspertizės išvadų 15 punktu, kuriame nurodytas variklio sugadinimų tikėtinas mechanizmas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši išvada, jog defekto susidarymo mechanizmą įtakojo nekokybiškas variklio remontas iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, nėra neabejotina. Ekspertizės akto išvados apie galimą variklio remontą yra formuluojamos tik kaip prielaidos, nurodant, kad „defektą (tepimo sutrikimą) galėjo lemti reiškiniai, susiję su varikliui atliktu remontu (sprendžiant iš požymių, variklyje buvo pakeisti bent alkūninio veleno pagrindinių kakliukų įdėklai)“. Nors ekspertizės apžiūros metu 2021 m. lapkričio 16 d. fiksuota, kad automobilio rida jau buvo 391959 km, t.y. automobiliu po pirkimo - pardavimo nuvažiuota apie 21959 km, ir nebuvo jokių rašytinių duomenų apie tai, kokios ridos automobilis buvo jį perduodant antrajam servisui 2020 m. spalio 23 d., tačiau ekspertas 15 punkto išvadą grindė išimtinai tik ieškovo paaiškinimu, kad po variklio paleidimo jis nuvažiavo tik 500 m.

39. Ekspertizės akto 2.6 punkte aptariamas trijų varžtų trūkumas taip pat nurodomas kaip buvusio variklio remonto pasekmė, tačiau nenurodoma, kokiu laikotarpiu tas remontas galėjo būti atliktas, o išvadų 7 punkte nurodoma, kad variklio karteryje esančių varžtų trūkumą galėjo pastebėti ir Pajuostės autoserviso darbuotojas pirmojo apsilankymo servise metu. Konstatuotina, kad ekspertizės akto išvada Nr. 15 apie galimą variklio remontą, lėmusį variklio defektus, suformuluota kaip tikėtina prielaida, tačiau byloje nėra kitų duomenų leidžiančių neabejotinai patvirtinti alkūninio veleno pagrindinių kakliukų įdėklų keitimo faktą iki automobilio pardavimo.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).

41. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ekspertizės akto išvadas vertino kitų įrodymų kontekste ir padarė nepagrįstas išvadas, jog automobilio variklio defektai, sąlygoję gedimus, fiksuotus 2020 m. spalio 23 d. MB „189 servisai“, atsirado neabejotinai iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertas rėmėsi išimtinai tik ieškovo paaiškinimais, jog variklis buvo užvestas iškart po diagnostikos ir remonto darbų Pajuostės autoservise, neatsižvelgta į tai, kad automobilis antrajam servisui MB „189 servisai“ buvo pristatytas praėjus beveik mėnesiui po pirmojo serviso, nesant duomenų, kad dėl gedimų buvo kreiptasi į diagnostiką atlikusį servisą. Neatsižvelgta į tai, kad byloje nėra duomenų apie variklio apžiūrą ir ardymą MB „189 servisai“, ekspertizei pristatytas nepilnos komplektacijos jau išardytas variklis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dalis ekspertizės akto išvadų (dėl purkštukų sukeitimo) yra neabejotinos ir tai leidžia manyti, kad varikliui iki pirkimo – pardavimo sandorio buvo atlikti tam tikri remonto darbai ir atsakovas apie tai ieškovo tinkamai neinformavo, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad iki pirkimo – pardavimo sandorio buvo atlikti išimtinai visi ekspertizės išvadoje nurodyti remonto darbai (kaip nurodo ekspertas - bent alkūninio veleno pagrindinių kakliukų įdėklų keitimas), nes tokios išvados pateikiamos kaip prielaidos, atsižvelgiant tik į ieškovo paaiškinimus apie variklio eksploataciją po automobilio įsigijimo.

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad visi ieškinyje nurodyti variklio gedimai buvo sąlygoti paslėptų variklio defektų, kurie fiksuoti 2020 m. spalio 23 d. MB „189 servisai“, ekspertizės išvados neformuoja neabejotinos išvados apie visus variklio remonto darbus iki pirkimo pardavimo sandorio, nėra duomenų, kad ieškovas į atsakovą kreipėsi iškart po automobilio remonto Pajuostės autoservise, nėra duomenų, kad ieškovas į šį servisą būtų vėl kreipęsis iškart po gedimo. Ieškovas pirko daugiau nei 8 metus naudotą automobilį su 370000 km rida po autoįvykio, už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Žinodamas, kad automobilis neužsiveda, ieškovas sąmoningai rinkosi nedaryti automobilio patikros servise iki sandorio sudarymo. Pirmoji pretenzija atsakovui siųsta tik praėjus mėnesiui po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, byloje nėra duomenų apie automobilio eksploataciją beveik visą mėnesį po jo remonto Pajuostės autoservise, todėl nėra pagrindo išvadai, kad už variklio gedimus vienareikšmiškai atsakingas tik atsakovas.

43. Vis dėl to ir atsakovo veiksmų, sudarant pirkimo pardavimo sandorį negalima vertinti kaip visiškai sąžiningų. Nors pirkėjui ir buvo išviešintas faktas, jog automobilis neužsiveda, tačiau ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad defektas – sukeisti kuro valdymo purkštukai- negalėjo būti sąlygoti eismo įvykio, kurį patyrė automobilis. Toks variklio defektas (sukeisti purkštukai) vertintinas kaip neakivaizdus, t. y. paslėptas, ir nėra laikytinas natūraliu variklio nusidėvėjimu. Apie sukeistus purkštukus atsakovas turėjo žinoti, nes tai neleidžia užvesti variklio darbui, tačiau apie tai ieškovo sandorio metu neinformavo, tad yra pagrindas spręsti ir dėl atsakovo atsakomybės už paslėptus automobilio defektus. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti, tačiau šiuo atveju šis trūkumas ieškovui nebuvo nurodytas.

44. Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje ieškovas neįrodė, kad visi variklio gedimai ir poreikis variklį keisti vienareikšmiškai buvo sąlygotas ieškovo nurodytos priežasties – iki pirkimo pardavimo sandorio atlikto ir nuslėpto variklio remonto. Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovas pardavė automobilį su visais ieškinyje nurodytais paslėptais defektais, tačiau spręstina, kad atsakovas yra atsakingas už dalį ieškovo patirtų nuostolių, nes pirkimo – pardavimo metu atsakovas tinkamai neinformavo ieškovo apie sukeistus kuro valdymo purkštukus, kas galėjo įtakoti ieškovo apsisprendimą dėl automobilio įsigijimo.

45. Ieškiniu ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 3962 Eur automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas už diagnostiką ir remonto darbus Pajuostės autoservise sumokėjo 108 Eur, atsakovas šios sumos neginčija. Įvertinus, kad ieškovas sutarties sudarymo metu nebuvo pakankamai rūpestingas, įsigydamas jau pirkimo – pardavimo metu negalintį atlikti savo tiesioginės paskirties automobilį jis suprato, kad prieš šio automobilio naudojimą bus būtinas automobilio remontas, atsižvelgiant, kad atsakovas pirkimo – pardavimo metu neinformavo ieškovo apie sukeistus kuro valdymo purkštukus ir nesant byloje duomenų, kaip automobilis buvo eksploatuojamas visą mėnesį po jo remonto Pajuostės autoservise, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteisiant 108 Eur ieškovo patirtų automobilio remonto išlaidų.

Dėl išėjimo už ieškinio ribų

46. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų konstatuodamas, kad ieškinys tenkintas visa apimtimi, nors ieškovas į reikalavimo sumą buvo įtraukęs ir 300,00 Eur išlaidas UAB „Autopretenzija“. Iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas iš atsakovo priteisė 3662 Eur sumą, t.y. tik tas sumas, kurias ieškovas sumokėjo už automobilio remontą, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas išėjo už ieškinio ribų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

48. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

49. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 3 proc., ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 89 Eur žyminio mokesčio, 1390,29 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą ir 450 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, todėl 3 proc. šių išlaidų turėtų būti priteistina ieškovui iš atsakovo, t. y. 57,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 1620 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteistina 97 proc. šių išlaidų, t. y. 1571,40 Eur. Sudengus priešpriešinius reikalavimus, ieškovas atsakovui turi atlyginti 1513,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 89 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovas reiškė reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, tenkinta 97 procentai apeliacinio skundo argumentų, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 668,33 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

51. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą patenkinus 97 proc., 3 proc. ieškovo išlaidų (9 Eur) priteistina iš atsakovo. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovas atsakovui turi atlyginti 659,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti:

Iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) transporto priemonės paslėptų trūkumų šalinimo išlaidų ieškovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1513,52 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trylika eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 659,33 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė - ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė