- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-09
- Bylos Nr.
- 2-1179-930/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29685-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
dalyvaujant ieškovei R. P., ieškovės atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Silvai Sandienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. S. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atsakovo tėvystę nepilnamečio vaiko D. P. atžvilgiu, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 175 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki bylos iškėlimo teisme dienos, įsiskolinimą skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra jos nepilnamečio sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Ieškovė su atsakovu kaip šeima gyveno nuo 2005 m. pabaigos, tačiau santuokos sudarę nebuvo. Žinią, kad ieškovė nėščia atsakovas priėmė palankiai, džiaugėsi tapsiantis tėvu, tėvyste neabejojo. Vaikui gimus ieškovė su atsakovu ir toliau gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi sūnaus ir šeimos poreikiais. Atsakovas tėvo pareigas vykdė tinkamai. Nors tėvystę sūnaus atžvilgiu atsakovas pripažino, tačiau registruojant vaiko gimimą, gimimo akto įraše vaiko tėvu buvo nurodytas buvęs ieškovės sutuoktinis, nes vaikas gimė nepraėjus 300 dienų nuo ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimo. 2007 m. pabaigoje ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai pašlijo. Situacijai šeimoje negerėjant 2008 m. gegužės mėnesį šalys apsigyveno atskirai. Nuo to laiko atsakovas ėmė nesidomėti vaiko poreikiais, neteikti jam materialinio išlaikymo. 2015 m. kovo mėnesį atsakovas atvyko aplankyti vaiko, atvežė jam smulkių dovanėlių bei paprašė nurodyti banko sąskaitą, į kurią jis galėtų pervesti lėšas vaiko išlaikymui, tačiau žadėtų įmokų atsakovas nemokėjo. Ieškovė dėl atsakovo tėvystės nepilnamečio vaiko atžvilgiu neabejoja, kadangi tuo metu intymius santykius palaikė išimtinai tik su atsakovu. Atsakovas savo tėvystę pripažino teismui teikdamas paaiškinimus civilinėje byloje Nr. N-2-1403-55/2011 dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovė šiuo metu su atsakovo sūnumi ir dar vienu nepilnamečiu vaiku gyvena jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame yra sudarytos reikiamos sąlygos nepilnamečiams vaikams augti ir vystytis. Šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, yra prisirišęs prie mamos. Būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 350 Eur (130 Eur – maistui, 100 Eur – drabužiams, avalynei, 30 Eur – mokymo priemonėms, mokyklos rinkliavoms, 70 Eur – būstui, internetui, ryšio paslaugoms, 30 Eur – vitaminams, higienos prekėms, vaistams, laisvalaikiui). Ieškovės mėnesio pajamos siekia 300 Eur. Kadangi atsakovas savo pareigos teikti vaikui išlaikymą visiškai nevykdo ilgą laiko tarpą, ieškovė prašo iš jo nepilnamečio vaiko naudai priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo nustatyti tėvystę, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš jo išlaikymą vaikui nuo tėvystės nustatymo dienos, priteisti jam atlyginimą už padarytą remontą. Nurodė, kad ieškovė sakė, jog nepilnametis D. P. yra ne jo sūnus. Paprašius atlikti DNR tyrimą, susirašinėjimą su atsakovu nutraukė. Ieškovė elgėsi amoraliai, nenutraukusi santuokos su buvusiu vyru, pradėjo gyventi su atsakovu. Atsakovas bendro gyvenimo su ieškove metu išlaikė ieškovę, nepilnametį D. P. ir ieškovės sūnų iš pirmos santuokos, atliko remontą namuose. Po santykių su ieškove nutraukimo atsakovas buvo kelis kartus atvažiavęs pas ją, davė jai pinigų, atvežė dovanų. Tačiau kitą dieną ieškovė jau būdavo neblaivi, įniko į alkoholį, todėl pateko į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Vieno kambario bute ieškovės šeima gyvena penkiese, kartu su ieškove gyvena jos dabartinis sugyventinis, su kurio ieškovė susilaukė dar vieno vaiko. Būtent jis turėtų pasirūpinti šeima, kaip anksčiau tai darė atsakovas. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai neatitinka tikrovės. Drabužiai vaikui nėra perkami kas mėnesį. Atsakovas neišgalėtų mokėti ieškovės prašomo išlaikymo, kadangi neturi darbo ir ruošiasi grįžti gyventi į Lietuvą.
Institucija išvadai teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame name su visais patogumais. Ieškovė gyvena vienoje namo dalyje, jos tėvai – kitoje. Namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečių vaikų ugdymui ir poilsiui. VTAS specialistei bendraujant su nepilnamečiu vaiku, jis nurodė, jog tėvą yra matęs kelis kartus ir pora kartų su juo bendravo internetu. Paskutinį kartą vaikui bendraujant su atsakovu jis žadėjo atvykti ir atvežti dovanų, tačiau pažado neištesėjo. Ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, nuo gimimo jį augina, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja atitiktų vaiko interesus. Ieškovės prašomo priteisti 175 Eur per mėnesį išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui garantuotų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį, užtikrintų būtinas vaikui vystytis gyvenimo sąlygas.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jos su atsakovu susipažino 2005 metų pabaigoje. Šalys nuo 2006 m. vasario 3 d. pusantrų metų gyveno kartu kaip šeima, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Atsakovas išlaikė vaiką, bendravo su juo kaip su savo sūnumi, juos siejo šilti santykiai, atsakovas jokių abejonių dėl tėvystės neišsakė, šalys važiuodavo pas atsakovo tėvus, kurie žinojo, kad jis yra vaiko tėvas. Išnagrinėjus bylą dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovė su atsakovu susitarė, kad eis pas notarą ir atsakovas pripažins tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tačiau atsakovas išvyko į užsienį. 2015 metais atvyko aplankyti sūnaus. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė vaiko išlaikymui reikalingas mėnesines išlaidas, paaiškindama, kad nepilnamečio sūnaus rūbams išleidžia 30-40 Eur, avalynei – 15-20 Eur, maistui – 130 Eur, transporto išlaidoms – 20 Eur, internetui – 19,99 Eur, mobilaus ryšio paslaugoms ir mokesčiui už telefoną – 20 Eur, būsto išlaikymui (vaiko dalis) – 10 Eur (ieškovė gyvena kartu su trimis vaikais, name gyvena iš viso 6 asmenys, elektrai išleidžiama – 40 Eur per mėnesį, šiukšlių išvežimui – 10 Eur (vienas kartas per mėnesį), kanalizacijos valymas – 50 Eur metams, malkoms – apie 300 Eur sezonui), higienos prekėms – 50 Eur metams, atostogoms – 400 Eur metams, mokamų būrelių vaikas nelanko. Vaikas turi sveikatos problemų. Važiuojant autobusu jį pykina, todėl reikalingi vaistai, kurių pakuotė kainuoja 3 Eur, per mėnesį reikalingos 2-3 pakuotės. Vaiką kamuoja kraujavimas iš nosies, todėl naudojami kapiliarus stiprinantys vaistai. Be to, ieškovė iš viso turi tris išlaikytinius, o atsakovas turi tik vieną nepilnametį vaiką. Vaikas žino, kad atsakovas yra jo tėvas. Po to kai 2015 metais, kai atsakovas buvo atvykęs aplankyti sūnaus, berniukas bandė susirašinėti su juo per Facebook socialinį tinklalapį, tačiau atsakovas su sūnumi nebendravo. 2015 metais atsakovas vaiko išlaikymui davė 100 Eur, tačiau šiuo metu vaiko poreikiais nesirūpina, išlaikymo jam neteikia. Ieškovė dirba kasininke, neseniai grįžo į darbą po motinystės atostogų. Ieškovė žino, kad jos valandinis darbo užmokestis siekia 2,32 Eur, tikisi, kad mėnesinė alga sieks minimalaus atlyginimo Lietuvoje dydį. 2015 metais atsakovas ieškovei pasakojo, kad dirba Norvegijoje, jo atlyginimas siekia 1000-2000 Eur per mėnesį, jis turi namą ir automobilį. Ieškovė nuosavybės teise nei vertingo kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šalys vedė bendrą ūkį. Ieškovė manė, kad teisme nuginčijus vaiko tėvystę atsakovas kreipsis į notarą dėl nepilnamečio vaiko pripažinimo savo sūnumi, tačiau jis tai daryti vengė. Atsakovas vaiko gyvenime pasirodo epizodiškai, tačiau galima daryti išvadą, kad jis pripažįsta savo tėvystę.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis) (b. l. 156). CPK 388 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje byloje dėl tėvystės nustatymo yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, kadangi nebuvo galimybės užtikrinti jo dalyvavimą. Nesant galimybės įteikti atsakovui procesinius dokumentus, skelbta jo paieška, procesinius dokumentus įteikus elektroniniu paštu gautas atsiliepimas, tačiau šaukimai į teismo posėdžius šiuo ir kitais būdais nebuvo įteikiami, atsakovas į teismo posėdžius neatvykdavo, bylos eiga nesidomėjo, nors apie iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo jam buvo žinoma. 2018-03-23 šaukimas į teismo posėdį jam įteiktas asmeniškai jo paties nurodytu adresu (b.l. 117), tačiau jis į teismo posėdį neatvyko. Teismas pasinaudojo galimybe atvesdinti atsakovą, tačiau gautas pranešimas iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono Policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus, kad adresu, kuriuo įteiktas šaukimas atsakovas nerastas. Pažymėtina, jog paaiškinimus dėl savo tėvystės vaiko atžvilgiu atsakovas davė 2010 metais nagrinėjamoje byloje dėl tėvystės nuginčijimo.
Institucijos, teikiančios išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nepilnametis vaikas pokalbio su specialiste metu paaiškino, jog atsakovas yra jo tėvas, su kuriuo jis bendravo internetu. 2010 m. byloje dėl tėvystės nuginčijimo atsakovas pripažino, kad yra vaiko tėvas, tačiau nesiėmė veiksmų tėvystei įteisinti, vengė dalyvauti ir šios bylos nagrinėjime.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl tėvystės nustatymo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus, kurio tėvas gimimo liudijime neįrašytas (b. l. 5).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.
Teismo paskirta medicininė – biologinė DNR ekspertizė nebuvo atlikta, neįteikus 2017-04-27, 2017-10-27 ir 2017-11-22 nutarčių dėl ekspertizės skyrimo atsakovui ir jam neatvykus į ekspertinę įstaigą (b. l. 116, 130).
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atsakovo tėvystę įrodinėjo kitais leistinais įrodymais – savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, nuotraukomis, rašytiniais įrodymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis ir 177 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 157, 160), kuriose, ieškovės ir liudytojų teigimu, užfiksuotas atsakovas su vaiku D. P., ir kurios liudija bendrą ieškovės ir atsakovo gyvenimą, laisvalaikio su nepilnamečiu vaiku leidimą, bendras šeimos šventes, artimą bendravimą. Į bylą pateikta nuotrauka, kuri, ieškovės ir liudytojos V. Š. teigimu, buvo įkelta socialinio tinklalapio Facebook atsakovo paskyroje, kurioje matyti atsakovas ir nepilnametis vaikas, po nuotrauka yra atsakovo komentarai, kuriuose jis tvirtina, jog D. yra jo sūnus. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytoja V. Š. (buvusi šalių kaimynė) patvirtino mačiusi kaip atsakovas pradėjo gyventi su ieškove, ji tapo nėščia, po kurio laiko jiems gimė vaikas. Atsakovas vaiką laikė savu, augino jį kaip tėvas, vėliau, išvykęs į užsienį, yra perdavęs per liudytoją vaikui 50 litų. Vaikas žino, kad atsakovas yra jo tėvas, vadina jį tėvų. Lliudytojas S. P. R. (ieškovės tėvas) paaiškino, kad 2005-2006 metais ieškovė su atsakovu gyveno jo bute. Atsakovas džiaugėsi gimusiu sūnumi, jį augino, tarp jų buvo susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Prieš 3 – 4 metus atsakovas aplankė vaiką, padovanojo jam telefoną. Liudytojas H. R. (ieškovės brolis) paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2005 metais, po kelių mėnesių pradėjo gyventi kartu, ieškovė ėmė lauktis vaiko. Santykių su kitais vyrais tuo metu nepalaikė. Vaikui gimus atsakovas jį augino kaip savo, vežėsi į tėviškę, išvykęs į užsienį sakė, kad pasiims su savimi.
CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018).
Į bylą pateiktas 2010 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N-2-1403-55-2011 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo R. S., kuriuo nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis R. P. nėra nepilnamečio D. P. tėvas. Minėto teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nustatyta, kad nepilnamečio D. P. tėvas yra trečiasis asmuo R. S.. Sprendime konstatuota, kad trečiasis asmuo R. S. sutiko su ieškiniu, paaiškino, kad jis yra biologinis vaiko tėvas (b. l. 158-159). Tiek nurodytoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje skirtingais procesiniais statusais dalyvavo ieškovė ir atsakovas, 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Teismo vertinimu, byloje esanti įrodymų visuma (ieškovės paaiškinimai, patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, liudytojų paaiškinimais) pakankama, kad būtų galima nustatyti, jog ieškovės sūnaus D. P. tėvas yra atsakovas R. S.. Tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti, savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tarp tėvų kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atlikus ekspertizę ir nustačius jo tėvystę nepilnamečio D. P. atžvilgiu, jis pageidauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas pateikė tik atsiliepimą į ieškinį, nepateikė priešieškinio, nepareiškė savarankiškų reikalavimų, nepamokėjo jų žyminiu mokesčiu, nepateikė jokių atsiliepime nurodytų aplinkybių įrodymų.
Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, nuo gimimo jį augina, todėl ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Skyrius neprieštaravo. Byloje nėra duomenų apie netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu. Iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas su vaiku gyveno tik pirmuosius jo metus, vaiko gyvenime pasirodo epizodiškai, juo nesirūpina, neaugina, neišlaiko, kas pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kas atitinka vaiko interesus. Ieškovės prašymas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. P. gyvenamąją vietą su ieškove, tenkinamas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nustačius, jog atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, jog turi būti atsižvelgiama, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti būtina skirti 350 Eur per mėnesį. Vaiko dalis maisto išlaidoms sudaro 130 Eur per mėnesį, drabužiams – 30-40 Eur per mėnesį, avalynei – 15-20 Eur per mėnesį, transporto išlaidoms – 20 Eur per mėnesį, būstui – 10 Eur per mėnesį, ryšio priemonėms (telefono ryšiui ir telefono aparatui) – 20 Eur per mėnesį, interneto paslaugoms (vaiko dalis) - 20 Eur per mėnesį (tikrinamas vaiko elektroninis dienynas), vitaminams, vaistams - 6-9 Eur per mėnesį, higienos prekėms (50 Eur per metus) - 4-5 Eur per mėnesį, mokyklos kelionėms, reikalingoms priemonėms – apie 20 Eur per mėnesį, laisvalaikiui – 30 Eur per mėnesį, atostogoms – 400 Eur per metus apie 33 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad nepilnamečiui vaikui reikalingi ir perkami vaistai nuo pykinimo ir kapiliarus stiprinantys preparatai, kadangi važiuojant autobusu vaiką pykina, jam dažnai iš nosies bėga kraujas. Tačiau duomenų, kurie patvirtintų specialiuosius vaiko poreikius, būtinybę vartoti vaistus, ieškovė nepateikė.
Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra būtinieji. Vaikui nuolat reikia sveikai maitintis, rengtis sezoną atitinkančiais drabužiais, avalyne, turi būti užtikrinta jo teisė į būstą, 12 metų vaikui reikalingas telefonas, dienynui tikrinti - internetas, sveikatos priežiūrai – vaistai, vitaminai, higienai – atitinkamos priemonės. Vaikas lanko mokyklą, todėl reikia pirkti pratybas, kanceliarines prekes, organizuojamos edukacinės ekskursijos, šventės. Vaikui taip pat turi būti užtikrintas kokybiškas laisvalaikis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, sąlygos lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Turintys galimybių tėvai, privalo pasirūpinti ir vaiko atostogomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, visi ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, jų patenkinimui reikalingos lėšos.
Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko maistui, aprangai, transporto išlaidoms, būstui, ryšio priemonėms, sveikatos priežiūrai, higienos prekėms, laisvalaikiui, atostogoms, atsižvelgiant į prekių bei paslaugų kainas, yra protingo dydžio. Teismo vertinimu 20 Eur per mėnesį suma internetui yra pakankama užtikrinti visų šeimos narių atitinkamą poreikį, todėl nepilnamečiui D. P. tenkanti dalis turėtų būti mažesnė ir sudaryti apie 7 Eur per mėnesį. Tačiau ši korekcija iš esmės neįtakoja ieškovės nurodytos aplinkybės, kad vaiko išlaikymui reikalinga 350 Eur per mėnesį suma pagrįstumo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).
Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 183, 195, 196). Valstybinio socialinio draudimo duomenimis ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), paskutinių kelių mėnesių draudiminiu laikotarpiu jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė virš 400 Eur per mėnesį (b. l. 184-188). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovė turi kitų nepilnamečių išlaikytinių - 2017-05-22 nustatyta tėvystė ieškovės nepilnametei dukrai. Daroma išvada, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, ji gauna mažas pajamas.
Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 197), jo vardu registruota viena transporto priemonė (b. l. 189-192), juridinių asmenų akcijų neturi (b. l. 194). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas vykdo individualią veiklą (b. l. 193), duomenų apie gaunamas pajamas į bylą nepateikė. Atsiliepime nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir galimybė gauti didesnes pajamas. Duomenų apie kitus išlaikytinius atsakovas nepateikė (b. l. 160-161). Iš nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės užsidirbti yra geresnės nei ieškovės.
Spręsdamas dėl šalių galimybių išlaikyti vaiką teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė turi kitų išlaikytinių, į darbo rinką po motinystės atostogų grįžo prieš kelis mėnesius, jos galimybės dirbti ir užsidirbti yra mažesnės nei atsakovo, todėl ieškovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis išlaikė ieškovės sūnų iš pirmos santuokos, atliko namuose remontą, duodavo pinigų, atveždavo dovanų, neturi reikšmės nustatant vaikui į ateitį priteistino išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad kreditorius išlaikymo prievolėje yra ne ieškovė, o vaikas. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, nepasinaudojo galimybe įrodinėti sunkios turtinės padėties ar kitų aplinkybių, dėl kurių negalėtų teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareigos teikti išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis. Atsakovas būdamas nepilnamečio vaiko tėvu negali pareigos išlaikyti vaiką perkelti ieškovei ar, juo labiau, kitiems asmenims.
Teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveika, visaverte asmenybe. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priteisia iš atsakovo ieškovės prašomą šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymą - po 175 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad išlaikymas vaikui priteistinas nuo tėvystės nustatymo dienos, kadangi ieškovė melagingai nurodė, jog nežino kur yra atsakovas ir tokiu būdu vilkino bylos nagrinėjimą. Atsakovo argumentai atmestini, kadangi net įteikus procesinius dokumentus jam elektroniniu paštu ir informavus apie iškeltą bylą, vėliau jam nurodžius adresą, kuriuo gyvena, nebuvo galimybės užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, DNR ekspertizės atlikimą, dėl ko daroma išvada, kad būtent atsakovas vilkino bylos nagrinėjimą, dėl ko jis užsitęsė daugiau nei pusantrų metų.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 400 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki bylos iškėlimo teisme dienos, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį.
Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo gimimo. Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Šalių sūnus gimė 2006 m. gruodžio mėnesį, ieškinį ieškovė pareiškė 2016 m. rugpjūčio 16 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas iš ieškovo gali būti priteisiamas nuo 2013 metų rugpjūčio 16 d. - už tris metus iki bylos iškėlimo teisme dienos.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad įsiskolinimo laikotarpiu prisidėjo prie vaiko išlaikymo, neginčijo, kad tuomet vaiko poreikiai buvo mažesni ar šalių galimybės išlaikyti vaiką – kitokios, dėl ko vaikui neturėtų būti priteistas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas įsiskolinimo laikotarpiu. Tačiau teismo posėdžio metu pati ieškovė nurodė, kad 2015 metų pavasarį atsakovas vaiko išlaikymui davė 100 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas vaikui, skaičiuojamas už 36 mėnesius iki bylos iškėlimo dienos po 150 Eur per mėnesį, atimant nurodytą 100 Eur sumą, t. y. 5 300 Eur.
Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. 1. 7-8, 112-113, 171). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys tenkintas iš esmės visiškai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo valstybės naudai priteistina 200 Eur žyminio mokesčio už du neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 63 Eur (175 x 12 x 0,03) - už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, 159 Eur (5300 x 0,03) - už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 422 Eur.
Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. balandžio 23 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-2646, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma - 368,16 Eur (b. l. 165-166). Ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai.
Byloje susidarė 29,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2016 m. rugpjūčio 19 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 300 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 422 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 29,81 Eur (dvidešimt devynis eurus 81 euro centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 451,81 (keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 81 euro centą) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 368,16 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.