Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.Ieškovas, gindamas viešąjį interesą, prašė priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui VĮ Turto bankui 46 426,85 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, eidamas trečiojo asmens VĮ Turto banko generalinio direktoriaus pareigas, pasirašė 2012 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P2-64, kuriuo N. V. nuo 2012 m. gruodžio 3 d. buvo atleistas iš darbo VĮ Turto banko Teisės departamento direktoriaus pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu N. V. atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė N. V. iš VĮ Turto banko 28 113,75 Lt (8142,30 Eur) vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 3 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 377,68 Lt (109,38 Eur) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą, patikslinęs sprendimo rezoliucinę dalį, kad 377,68 Lt (109,38 Eur) vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną darbo dieną yra priteisiamas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo 19 d., iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.Teismai, pripažindami N. V. atleidimą iš darbo neteisėtu, kaip vieną iš savarankiškų pagrindų nurodė tai, kad VĮ Turto bankas, žinodamas, kad N. V. yra Kolektyvo profesinės sąjungos valdybos narys, nesikreipė į šią profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo atleisti N. V. iš darbo, taip pažeisdamas DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatas. VĮ Turto bankas, vykdydamas įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, iš įmonės lėšų sumokėjo N. V. 93 292 Lt (27 019,52 Eur), taip pat sumokėjo socialinio draudimo įmokas ir įmokas į Garantinį fondą. VĮ Turto bankas dėl neteisėto N. V. atleidimo iš darbo iš viso patyrė 160 302,63 Lt (46 426,85 Eur) išlaidų.Ieškovas teigia, kad minėtos išlaidos buvo patirtos dėl neteisėtų tyčinių atsakovo veiksmų, nes jis, žinodamas, jog N. V. yra profesinės sąjungos renkamo organo narys, nevykdė DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo atleisti darbuotoją iš darbo. Dėl šios priežasties atsakovas turi atlyginti trečiajam asmeniui visą įmonės patirtą žalą, t. y. 46 426,85 Eur.