- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-800-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17467-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edita Šliumpienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- A. J., J. Š.
- Atsakovas
- R. H., Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 2.2.1.9.2Teisės į atvaizdą gynimas
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. J. ir J. Š. bei atsakovo R. H. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. Š., A. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. H., Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui dėl neteisėto asmens atvaizdo naudojimo bei platinimo uždraudimo, neturtinės žalos atlyginimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės J. Š. ir A. J. 2020 m. lapkričio 13 d. patikslintu ieškiniu (DOK-134789 (CBP-22508), priimtu 2020-11-18) prašė: 1) uždrausti atsakovams R. H. ir Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius A. J. atvaizdus bei jų dalis, ir įpareigoti atsakovus R. H. ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių nedelsiant pašalinti bet kokias atsakovo R. H. padarytas A. J. fotografijas, kitus atvaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių, taip pat įpareigoti šiuos atsakovus sunaikinti atsakovo R. H. padarytas A. J. bet kokias fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas; 2) priteisti ieškovei A. J. iš atsakovo R. H. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti ieškovei A. J. iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės 2021 m. spalio 13 d. patikslintu ieškiniu (DOK-129543 (CBP-20064), 2021-10-19 nutartimi civilinės bylos pagal abu ieškinius sujungtos į vieną bylą) prašė įpareigoti atsakovus R. H. ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių uždrausti visiems kitiems asmenims bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais (ar jų dalimis), kuriuos sukūrė R. H. arba Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
3. Prevenciniuose ieškiniuose, dublike (2021 m. kovo 19 d. DOK-35175) nurodė, kad atsakovas R. H. nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 14 d. eksponavo jo ir kolegos rašytojo A. v. B. surengtą parodą „Buvusioji sostinė“ atsakovo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus (toliau - „Sąjunga“) valdomose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Šios parodos garsinimui ir viešinimui buvo panaudotas Kauno Lampėdžių paplūdimyje nufotografuotos mažametės ieškovės A. J. atvaizdas. Originali fotografija eksponuojama parodos veikimo metu pačioje galerijoje, tente ant galerijos pastato ir oficialioje parodos internetinėje svetainėje, pardavinėjamas leidinys-knyga su ieškovės atvaizdu viršelyje. Atsakovas R. H. Lampėdžių karjero-ežero paplūdimyje nufotografavo tuo metu dar mažametę (13 metų) pusnuogę ieškovę A. J., apsirengusią tik apatinėmis kelnaitėmis ir liemenėle, kartu su jos pažįstamu vaikinu; nei prieš padarant nuotraukas, nei po jų padarymo nebuvo įspėti dėl fotografijų panaudojimo ar viešo skelbimo, spausdinimo žiniasklaidos šaltiniuose, platinimo internetinėje erdvėje. Ieškovės motinos J. Š. sutikimo fotografuoti jos mažametę dukrą atsakovas niekada neprašė, negavo ir nebūtų gavęs. Ieškovė A. J. buvo mažametė, todėl nei Sąjungos valdoma Kauno Fotografijos galerija ar bet kuri kita galerija, nei atsakovas fotografas R. H. bet kokia forma naudoti ieškovės atvaizdą neturėjo ir iki šiol neturi jokios teisės ar kitokio pagrindo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius 2020 m. gruodžio 10 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-148284), 2021 m. balandžio 6 d. tripliku (DOK-43808), 2021 m. lapkričio 4 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-139429) prašė ieškinį atmesti.
5. Atsiliepimuose, dublike nurodė, kad ieškovės prašo uždrausti atlikti veiksmus, kurie patys savaime būtų laikomi draudžiamais, jeigu būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir teisės į atvaizdą pažeidimo. Tokiu atveju ieškovių reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, kurie ir taip būtų laikomi uždraustais, niekaip negali apginti jų teisių, nes jas tokia apimtimi jau gintų įstatymas. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovių reikalavimas neturi nei procesinio, nei teisinio pagrindo ir turėtų būti atmestas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius neveikia ir neturi tikslo pažeisti ieškovės teises ir interesus. Nėra pagrindo teiginiui, jog yra reali grėsmė, jog Lietuvos fotomenininkų sąjunga Kauno skyrius naudos ir tiesiogiai ar netiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruos, platins ar pardavinės bet kokius A. J. atvaizdus, nesant jos ar jos įstatyminių atstovų sutikimo. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius tiek viešose erdvėse, t. y. galerijos patalpose, tiek jai priklausančiuose kanaluose internete neeksponuoja ir neskelbia nei vienos A. J. fotografijos. Pašalinti tokių fotografijų, kurių jis neskelbia, arba kurias skelbia kiti asmenys jų pačių valia ar kitokiais pagrindais, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius negali. Atsakovas neturi ir nekaupia A. J. fotografijų. Lietuvos fotomenininkų sąjunga Kauno skyrius niekaip nedalyvavo ir neįtakojo fotonuotraukos, kurioje ieškovė yra nufotografuota, sukūrimo proceso. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius nėra šios nuotraukos autorius, jam nepriklauso nei asmeninės, nei turtinės šios fotografijos teisės.
6. Atsakovas R. H. 2020 m. gruodžio 14 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-147578), 2021 m. balandžio 7 d. tripliku (DOK-44022), 2021 m. lapkričio 12 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-143930) prašė ieškinį atmesti.
7. Atsiliepimuose, dublike nurodė, kad gavęs abiejų asmenų sutikimą, atsakovas padarė keletą fotografijų, o A. J. įrašė į atsakovo kolegos sąsiuvinį savo ir draugo vardus bei savo elektroninio pašto duomenis. Po kelių dienų ieškovės nurodytu el. pašto adresu atsakovas išsiuntė paplūdimyje darytas nuotraukas su platesniu paaiškinimu apie jo vykdomą fotografijos projektą. Prasidėjo komunikacija dėl nuotraukos paskelbimo, kuri daugiausia vyko tarp ieškovės A. J. ir Fotomenininkų sąjungos, į ją įsitraukė ir A. motina. Nepavykus pasiekti kompromiso, buvo nuspręsta pašalinti nuotrauką iš parodos, socialinių tinklų. Ginčas yra tik dėl vienos nuotraukos, kuri buvo panaudota atsakovo meniniame projekte. Nuotraukoje neužfiksuotas ieškovės A. J. atvaizdas, todėl jos teisė į atvaizdą nebuvo pažeista. Nuotraukoje ieškovė A. J. nėra atpažįstama. Fizinį asmenį individualizuoja jo veidas, todėl būtent žmogaus veidas daugiausiai yra saugomas. Kūno dalys, jei jų negalima individualizuoti ar kitaip identifikuoti, paprastai nelaikomos atvaizdu, nebent jei iš jų galime identifikuoti asmenį, pavyzdžiui, matosi išskirtinis randas ar tatuiruotė. Nematant nuotraukoje asmens veido, neįmanoma asmens atpažinti. Ieškovės neįrodė realiai patirtos žalos fakto. Atsakovas nenaudojo nuotraukos siekdamas pasipelnyti, nuotrauka buvo pasitelkta kaip meno kūrinys. Reikalavimas įpareigoti atsakovus uždrausti visiems kitiems asmenims bet kokiu būdu naudoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais (ar jų dalimis), kuriuos sukūrė atsakovas arba Fotomenininkų skyrius yra perteklinis. Jei teismas tenkintų ieškovių reikalavimą ir nustatytų pažeidimą, nuotraukos naudojimas savaime taptų draudžiamas tiek atsakovui, tiek kitiems asmenims.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. birželio 7 d. išvadoje (DOK-73834) nurodė, kad ieškinys pateiktas vaiko interesais, todėl pritaria ieškinio reikalavimams. Išvadą teikianti institucija nustatė, kad vaiko teisių pažeidimas įvyko ne dėl vaiko atstovų pagal statymą neveikimo ar netinkamo veikimo, nustatytas vaiko teisių pažeidimas į vaiko atvaizdo panaudojimą nesant tėvų sutikimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir uždraudė atsakovui R. H. bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius A. J. atvaizdus bei jų dalis, ir įpareigojo atsakovą R. H. nedelsiant pašalinti bet kokias atsakovo R. H. padarytas A. J. fotografijas, kitus atvaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių; įpareigojo atsakovą R. H. sunaikinti atsakovo R. H. padarytas A. J. bet kokias fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas. Priteisė ieškovei A. J. iš atsakovo R. H. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 059 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atsakovui R. H. ir ieškinio reikalavimą Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui atmetė. Priteisė atsakovei Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui iš ieškovės A. J., o jai neturint lėšų subsidiariai iš atstovės pagal įstatymą J. Š. 2 225 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas: 19,81 Eur – iš atsakovo R. H., 9,90 Eur – iš ieškovės A. J., o jai neturint lėšų subsidiariai iš atstovės pagal įstatymą J. Š..
10. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimo bei draudimo fotografuoti vaiką be tėvų sutikimo, sprendė, kad ieškovės tėvai, kaimynas I. R. nėra nešališki asmenys, todėl jų parodymai, kad nesant nuotraukoje užfiksuoto A. J. veido, atpažino ieškovę vien tik iš kūno sudėjimo, plaukų, vertinami kritiškai. Teismas sutiko su atsakovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstytais argumentais, kad ieškovės plaukai nėra kuo nors išsiskiriantys, daugelis tokio amžiaus merginų yra lieknos figūros, o jokių išskirtinių kūno žymių- apgamų, tatuiruočių ieškovė nenurodė turinti ir nuotraukoje jų nematyti. Ieškovės tėvas teismo posėdyje paminėjo, kad A. draugai jos klausinėjo, ar nuotraukoje ji, o tai tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė vien tik iš nuotraukos asmenų, kurie nėra jai artimi, be papildomos informacijos neatpažįstama. Teismas konstatavo, kad objektyviai vien tik iš ginčo nuotraukos nėra galimybės identifikuoti, kad joje yra užfiksuotas A. J. atvaizdas. Teismas sprendė, kad būtina įvertinti ir kitą aspektą – imperatyvią įstatymo nuostatą, įpareigojančią fotografuojant nepilnametį vaiką gauti jo tėvų sutikimą.
11. Teismas sprendė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog fotografui buvo žinomas ieškovės amžius. Dienraštyje (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 21 d. publikuota nuotrauka su joje esančių asmenų vardais, kurie yra pakankamai reti Lietuvoje, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad net ir kiti asmenys, kurie ieškovę mato rečiau ir nepažįsta taip gerai, kaip tėvai, galėjo lengvai ginčo nuotrauką susieti su ieškove. Teismas nustatė, kad pozą nuotraukai parinko R. H., nes atsakovas analogiška poza yra užfiksavęs ir kitus jaunus žmones ankstesniame savo projekte. Teismas vertino, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos ieškovės teisės, esminę reikšmę turi byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė ir jos atstovai pagal įstatymą nedavė sutikimo jos nuotrauką spausdinti (viešai publikuoti patalpinant leidinyje, parodoje, internetinėje erdvėje, dienraštyje).
12. Teismas iš dalies sutiko su atsakovų vertinimu, kad ginčo nuotrauka ir viešoje erdvėje esantys jos aprašymai neturi jokio neigiamo atspalvio, ji gali būti vertinama kaip fotografijos meno kūrinys, vaizduojantis kasdienį europiečių gyvenimą, yra padaryta viešoje vietoje – paplūdimyje ir joje nesimato ieškovės veido. Tačiau teismas sutiko ir su ieškovės J. Š. argumentais, kad nuotraukoje yra užfiksuotas menkai pridengtas nepilnametės kūnas su neskirta maudymuisi apranga, o tai žemina ieškovės garbę ir orumą bei reputaciją ir šios nuotraukos padarymui nėra gautas tėvų sutikimas, be to, nuotrauka yra naudojama komerciniais tikslais, siekiant gauti atlygį už jos nuomą ar pardavimą. Akivaizdu, kad ginčo fotografijoje esminis dėmesys sutelkiamas į pirmame nuotraukos plane esantį nepilnametės kūną. Teismas vertino, kad šiuo atveju susiduriant dviem priešingiems interesams – iš vienos pusės, menininko saviraiškos laisvei užfiksuoti visuomenės smalsumui patenkinti menkai pridengtus vaikų kūnus ir gauti iš to komercinę naudą, o iš kitos pusės, nepilnamečio teisei į privatumą – nusveria vaiko teisių apsaugos principas, kuris yra saugomas imperatyvia įstatymo nuostata, draudžiančia be tėvų sutikimo vaiką fotografuoti, todėl ieškovės teisė turi būti ginama.
13. Teismas, spręsdamas dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sprendė, kad R. H. veiksmai fotografuojant nepilnametę ieškovę be jos tėvų sutikimo ir be sutikimo publikuojant atvaizdus, kurie nėra natūrali nepilnametės ieškovės būsena, laikytini neteisėtais, pažeidžia ieškovės teisę į privatų gyvenimą, žemina jos garbę, orumą ir reputaciją, yra realus pavojus, kad neteisėti veiksmai bus tęsiami ateityje ir ieškovei daroma žala, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos, įtvirtintos Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ginti ieškovės teises. Atsižvelgęs į tai, teismas uždraudė atsakovui asmeniškai ar pasitelkiant kitus asmenis naudoti ieškovės kūno atvaizdą ir įpareigojo sunaikinti visus R. H. padarytas A. J. fotografijas, kitus atvaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių, taip pat įpareigojo atsakovą sunaikinti atsakovo R. H. padarytas A. J. bet kokias fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas.
14. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad ieškinio pateikimo teismui metu atsakovas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius viešose erdvėse eksponuoja ir skelbia A. J. fotografijas, ir kad tą ketina daryti ateityje. Virtuali paroda nėra sukurta Sąjungos. Sąjunga neturi ir nekaupia A. J. fotografijų. Fotografija, kuri buvo perduota fotografo R. H., yra ištrinta. Nuotraukos, skelbiamos žiniasklaidoje, viešinamos socialiniuose tinkluose, ar internete ne atsakovo Sąjungos iniciatyva ir valia. Pašalinti tokių fotografijų, kurių ji neskelbia, arba kurias skelbia kiti asmenys jų pačių valia ar kitokiais pagrindais, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius negali. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atmetė ieškinio reikalavimą atsakovui Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui pašalinti R. H. padarytas A. J. fotografijas, kitus vaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių.
15. Teismas vertino kaip perteklinį ir atmetė ieškinio reikalavimą uždrausti visiems kitiems asmenims bet kokiu būdu naudoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais (ar jų dalimis), kuriuos sukūrė atsakovas arba Fotomenininkų skyrius, nes patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, nuotraukos naudojimas savaime tapo draudžiamas tiek atsakovui, tiek kitiems asmenims.
16. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas įvertino aplinkybę, kad panašiu laiku, kaip ir ginčo nuotrauka, ieškovės Instagram socialinėje paskyroje publikuotos asmeninės nuotraukos kartu su draugu A.. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė itin saugo savo privatumą, nes šiose nuotraukose yra viešinamas ieškovės atvaizdas ir privataus gyvenimo akimirkos. Tačiau nustačius, kad ginčo fotonuotrauka buvo pažeista 13 metų amžiaus vaiko teisė į privatumą, konstatavus, jog buvo paskelbti tokie duomenys apie ieškovę, kurių ji nenorėjo viešinti, akivaizdu, jog ieškovė patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neigiamą aplinkinių reakciją. Teismas sprendė, kad ieškovės išgyvenimų nėra pagrindo vertinti kaip patirtų išskirtinėmis aplinkybėmis ar ypatingo sunkumo. Įvertinus ieškovės A. J. jauną amžių, vadovaujantis suformuota teismų praktika, teismas vertino, kad teisinga, protinga ir sąžininga ieškovei iš atsakovo R. H. priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
17. Sprendžiant dėl neturtinės žalos iš antrojo atsakovo priteisimo, įvertinus, kad Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius nėra ginčo nuotraukos autorius, niekada nekūrė objektų su ieškovės kūno atvaizdais ir jų dalimis bei tokių nuotraukų sukūrimo neinicijavo, neturi jokių teisių į atsakovo R. H. sukurtus objektus, todėl negali uždrausti tretiesiems asmenims demonstruoti, platinti ar pardavinėti tokius objektus, taip pat nėra atsakingas dėl ieškovei padarytos žalos. Teismas, įvertinęs ir šio atsakovo argumentus dėl jo vykdomos nekomercinės veiklos, pasitikėjimo darbus galerijoje eksponuojančių autorių kompetencija ir prisiimama atsakomybe už eksponuojamus darbus, įskaitant ir visų reikalingų leidimų gavimu, šio atsakovo operatyvų reagavimą tarpininkavimo kitam atsakovui R. H. pagrindu į ieškovės prašymą kuo greičiau pašalinti iš viešos erdvės ginčo nuotrauką, kuri buvo patalpinta ne šios atsakovės komerciniais tikslais, o meno projekto garsinimui susitarimo su šio projekto autoriais pagrindu, teismas atmetė šio atsakovo atžvilgiu pareikštą ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.
18. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
19. Ieškovės 2022 m. kovo 24 d. apeliaciniu skundu (DOK-38269) prašo pakeisti 2022 m. vasario 21 d. teismo sprendimo dalį, kurioje nuspręsta likusią ieškinio dalį atsakovui R. H. bei ieškinio reikalavimą Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui atmesti ir priimti byloje naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus 2 000 Eur neturtinės žalos ieškovei A. J.. Įpareigoti atsakovus R. H. ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių uždrausti visiems kitiems asmenims bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais (ar jų dalimis), kuriuos sukūrė R. H. arba Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius. Taip pat prašo pašalinti iš teismo sprendimo išvadą „objektyviai vien tik iš ginčo nuotraukos nėra galimybės identifikuoti, jog joje yra užfiksuotas A. J. atvaizdas“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1 Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad virtuali paroda nėra sukurta Sąjungos, kad ji A. J. fotografijų neturi ir nekaupia, kad vienintelė fotografija, kuri buvo perduota fotografo R. H., yra ištrinta dar tuo metu, kai raštu pareikalavo ieškovė, o nuotraukos, skelbiamos žiniasklaidoje, viešinamos socialiniuose tinkluose, ar internete ne Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus iniciatyva ir valia. Apeliantės teigimu, Sąjunga nesidomėjo dėl atsakovo R. H. turimų ieškovės tėvų sutikimų ir/ar ieškovės duoto sutikimo eksponuoti šią fotografiją. Sąjunga, konkliudentiniais veiksmais išreikšdama savo valią ir pritarimą leidimo fotografuoti vaiką negavusiam atsakovui, leido eksponuoti šią fotografiją. Sąjungos atstovė G. K. viename iš el. laiškų dėl susiklosčiusios situacijos ieškovei J. Š. teigė, jog Kaune sutartys buvo sudarytos su daugybe žmonių. Tokių sutarčių atsakovė iš viso nėra mačiusi ar gavusi su jomis susipažinti iš atsakovo R. H., todėl tai suprasdama, Sąjunga turėjo dėti visas įmanomas pastangas įsitikinti leidimo/sutikimo turėjimu. Šioje byloje yra taikytinos mažametės ieškovės teises bei interesus saugančios Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir CK 2.22 straipsnio nuostatos, kurias pažeidė ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius veikimu ir neveikimu. Toks Sąjungos elgesys yra nepriimtinas ir sukeliantis teisinę atsakomybę. Sąjunga turėjo gauti mažametės ieškovės atstovų pagal įstatymą sutikimą ginčo nuotraukos įvairiapusiam viešinimui. To nepadariusi, Sąjunga pažeidė materialiąsias teisės normas, sukėlė ieškovei neturtinę žalą. Teismas nepagrįstai to nepastebėjo ir klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus.
19.2 Viename iš susirašinėjimų su ieškovės mama Sąjunga pripažino, kad ieškovėms būtų išmokėję trečdalį pelno nuo pirmojo šios fotografijos pardavimo, jei ieškovės tėvai tik pasirašytų atitinkamą sutartį, t.y. Sąjunga supranta, kad jokios sutarties ar sutikimo iki tol nebuvo. Prie ieškinio pridėtu 2020 m. birželio 3 d. el. laišku Sąjungos vadovas G. Č. taip apibūdino Sąjungos aplaidžią veiklą nereikalaujant iš kito atsakovo jokių asmenų sutikimų fotografuoti apsinuoginusius mažamečius, tiesiog pasitikint antruoju atsakovu. Sąjunga nurodo, kad jos žiniomis kitas atsakovas pasirašinėdavo sutikimo raštus su visais atpažįstamais fotografijose asmenimis. Tai patvirtina ir kitas, su ieškiniu taip pat pateiktas 2020 m. liepos 7 d. Sąjungos vadovo el. laiškas.
19.3 Teismas visiškai neatsižvelgė į Sąjungos teisinę atsakomybę pagrindžiančius įrodymus, pateiktus kartu su ieškiniu (ieškinio priedai 12, 4, 7 ir kt.) ir nepagrįstai, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, sprendė, kad Sąjungos atsakomybės už ginčo nuotraukos publikavimą internete ir parodoje nėra. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškinio pateikimo teismui metu Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius tiek viešose erdvėse, tiek jam priklausančiuose kanaluose internete eksponuoja ir skelbia A. J. fotografijas, ir kad tą ketina daryti ateityje. Pradiniame ieškinyje nurodyti konkretūs tą paneigiantys faktai. Iki 2020 m. spalio 30 d. atsakovui priklausančiame „Kauno Fotografijos galerijos“ interneto tinklalapyje, galerijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros publikuotuose įrašuose egzistuoja tiesioginė nuoroda į atsakovo R. H. sukurtą internetinį puslapį, skirtą parodai „Europiečiai“. Be to, teismas nepagrįstai koncentravosi vien į ieškinio pateikimo metu 2020 m. spalio 30 d. egzistavusią situaciją (neva visos nuotraukos jau yra pašalintos), nes ir veikusios parodos atidarymo metu, ir iki jos Sąjunga aktyviai platino neteisėtai padarytą mažametės ieškovės nuotrauką internete. Sąjunga 2020 m. liepos 7 d. raštu paaiškindama, jog išplatino šią nuotrauką, taip pat nurodė ir žiniasklaidos tinklapius. Antstolis M. L. 2020 m. spalio 29 d. taip pat yra konstatavęs, kad Sąjungos socialiniame tinkle vis dar 2020 m. spalio 29 d. buvo reklamuojama „virtuali paroda“, kurioje matoma didelio formato ieškovės nuotrauka ir yra siūloma pirkti ją papuoštu viršeliu prasidedantį fotoleidinį-knygą. Sąjungos 2020 m. liepos 7 d. „ataskaitoje“ taip pat pripažįstama, kad būtent ši atsakovė ir šalino savo pačios sukeltas neigiamas pasekmes – ginčo fotografijos publikavimą – iš Lietuvos žiniasklaidos, su ja bendraudama ir bendradarbiaudama.
19.4 Netinkamas ir klaidingas yra teismo sprendimo motyvas apie ieškovės socialiniame tinkle pačios ieškovės savo valia viešinamą savo nuotrauką, kurioje ji, skirtingai nuo ginčo nuotraukos, nėra apsirengusi vien apatinėmis kelnaitėmis, nėra apsinuoginusi, nuotrauka yra visiškai buitinio ir įprasto pobūdžio. Bendraamžių pašaipos ypatingai žeidžia jaunos, besiformuojančios asmenybės savigarbą, sukelia jai didelius pergyvenimus, atstūmimą, bendravimo su iš jos besišaipančiais bendraamžiais galimybių sumažėjimą ir kitus savaime suprantamus dvasinius pergyvenimus.
19.5 Nors ieškiniu ieškovės prašė priteisti iš Sąjungos 4 000 Eur, tačiau atsižvelgiant į sukeliamų neigiamų pasekmių sunkumą ir į tai, kad iš kito atsakovo ieškovės neprašo priteisti didesnės kaip 4 000 Eur žalos, yra protinga ir teisinga iš Sąjungos priteisti bent 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei A. J..
19.6 Apeliantės prašo iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvą „objektyviai vien tik iš ginčo nuotraukos nėra galimybės identifikuoti, jog joje yra užfiksuotas A. J. atvaizdas“. Jų teigimu, aplinkybės, kad Sąjunga sutiko nedelsiant pašalinti ginčo nuotrauką ir ėmėsi kai kurių šios nuotraukos šalinimo iš parodos ir interneto veiksmų, bendradarbiavo su ieškove ir jos mama, neatsisakė teikti informacijos, netgi siūlė kompensacijas ir sutarties projektą dėl bendradarbiavimo, – patvirtina, kad ieškovė ginčo nuotraukoje yra lengvai atpažįstama. Nėra suprantamas, teisėtas ir pagrįstas teismo motyvas, kad ieškovė nėra atpažįstama, kai toliau teismas sprendime jau pakankamai pagrįstai ir iš byloje surinktų įrodymų daro išvadą, kad kiti asmenys, net ir tie, kurie mato ieškovę rečiau, galėjo ieškovės nuotrauką susieti su ieškove. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės tėvai ir kaimynas I. R. nėra nešališki asmenys, todėl jų parodymai, kad nesant nuotraukoje užfiksuoto A. J. veido, atpažino ieškovę vien tik iš kūno sudėjimo, plaukų, vertintini kritiškai.
19.7 Reikalavimas įpareigoti atsakovus R. H. ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių uždrausti visiems kitiems asmenims bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais (ar jų dalimis), kuriuos sukūrė R. H. arba Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, reiškiamas teisėtai ir pagrįstai, nes bylos eigoje atsakovai ėmė slėpti duomenis, tokiu būdu, pažeidžiant teismo uždraudimus, internete ir toliau laisvai yra platinama ginčo nuotrauka. Atsakovų įpareigojimas nesutrukdytų jų veiklos, o apgintų ieškovės teises maksimaliai.
Atsiliepimas
20. Atsakovas R. H. 2022 m. balandžio 14 d. atsiliepimu (DOK-49010) prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodomi šie argumentai:
20.1 Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neteisingai nustatė, kad nuotraukoje nėra A. J. atvaizdo. Teismas pagrįstai sprendė, kad iš ginčo nuotraukos neįmanoma atpažinti ieškovės. Rezoliucinėje apeliacinio skundo dalyje prie reikalavimų toks prašymas nebuvo pateiktas, todėl toks prašymas nėra apeliacijos objektas ir apeliacinės instancijos teismo negali būti tenkintas. Jei teismas vertintų priešingai, prašo ieškovių argumentus atmesti. Iš nuotraukos ieškovės atpažinti neįmanoma. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, iš kokių požymių ginčo nuotraukoje ieškovė galėtų būti atpažinta. Teismas teisingai vertino, kad ieškovės tėvai ir kaimynas I. R. nėra nešališki asmenys, todėl jų parodymai, kad nesant nuotraukoje užfiksuoto A. veido, atpažino ieškovę vien tik iš kūno sudėjimo, plaukų, vertintini kritiškai.
20.2 Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovus R. H. ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių uždrausti visiems kitiems asmenims bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais (ar jų dalimis), kuriuos sukūrė R. H. arba Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius. Apeliaciniame skunde platesnių argumentų dėl šio reikalavimo pagrįstumo nepateikiama ir nenurodoma, kaip šis reikalavimas papildomai gina ieškovių teises, vertinant, kad pirmas ieškinio reikalavimas iš dalies patenkintas ir atsakovui uždrausta naudoti ieškovės atvaizdus. Nenustačius atvaizdo panaudojimo fakto, nėra pagrindo tenkinti nei ieškinio reikalavimų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų nepakeistą sprendimo dalį dėl draudimo atsakovui naudoti A. J. atvaizdus, sutiktina su teismu, jog ieškinio antras reikalavimas yra perteklinis, nes atvaizdo naudojimas savaime tampa draudžiamas tiek atsakovui, tiek kitiems asmenims. Be to, nėra suprantama, kaip, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis atsakovas turėtų uždrausti kitiems asmenims naudoti A. J. atvaizdą, jei toks reikalavimas būtų tenkintas. Reikalavimas negali būti patenkintas, nes nėra pakankamai apibrėžtas ir negalės objektyviai būti įgyvendinamas.
20.3 Atsakovas dėjo geranoriškas pastangas dėl nuotraukos šalinimo. Nuotrauka šiai dienai yra likusi patalpinta tik svetainėse, kurių atsakovas nevaldo, negali įtakoti ar nuspręsti dėl jose talpinamo turinio. Įpareigojus atsakovą uždrausti kitiems asmenims naudoti ar platinti ieškovės atvaizdus, atsakovas objektyviai negalėtų užtikrinti, kad visi asmenys reaguos į atsakovo draudimą, todėl teismo sprendimo nebus galima įvykdyti. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovas pats pardavinėja šiuos leidinius arba gali kontroliuoti asmenis, kurie leidinį yra patalpinę svetainėse.
20.4 Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovei priteistina neturtinė žala, tačiau sutiktina su argumentais, kad teismas neteisingai vertino Fotomenininkų sąjungos atsakomybę. Jeigu ieškovei ir kilo kokia nors žala, ji buvo sukelta ne atsakovo veiksmais, kurie teismo įvardijami kaip neteisėtais, o Fotomenininkų sąjungos veiksmais.
Šalies argumentai
20.5 Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, numatytus Visuomenės informavimo įstatyme. Siekiant nustatyti, ar atsakovams yra taikytinas VIĮ, teismas privalėjo aiškiai identifikuoti, iš kokių veiksmų yra kildinama ieškovei padaryta žala (jei tokia buvo padaryta). Tai yra, ar žala kildinama 1) iš atsakovų veiksmų ieškovę fotografuojant, ar 2) iš nuotraukos viešinimo, ar 3) iš šalia nuotraukos pateiktos informacijos paskelbimo. Tik teisingai nustačius žalos atsiradimo šaltinį, galima identifikuoti, ar asmuo atsakingas pagal VIĮ. Argumentai, kodėl atsakovas nėra atsakingas pagal VIĮ, yra išsamiai išdėstyti atsakovo apeliaciniame skunde.
20.6 Byloje nebuvo įrodytas žalos A. J. kilimo faktas. Nėra duomenų apie ieškovės patirtus intensyvius išgyvenimus, kad dėl patiriamų išgyvenimų ieškovė būtų kreipusis į gydytojus ar kitus specialistus. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad nuotrauka būtų sulaukusi neigiamų komentarų ar visuomenėje būtų vertinama nepalankiai.
21. Atsakovas R. H. 2022 m. kovo 24 d. apeliaciniu skundu (DOK-38268) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
21.1 Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Teismas pagrįstai sprendė, kad nuotraukoje nebuvo panaudotas ieškovės atvaizdas, tačiau nepagrįstai taikė teisės į atvaizdą pažeidimo gynimo būdus. Jei nuotraukoje nėra ieškovės atvaizdo, negali būti nustatytas teisės į atvaizdą pažeidimas, atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti ieškovių reikalavimo uždrausti bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius A. J. atvaizdus, nes jokie A. J. atvaizdai nėra naudojami. Kadangi nuotraukoje nėra panaudotas ieškovės atvaizdas, nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra esminės sąlygos atsakovo atsakomybei taikyti pagal CK 2.22 straipsnio 3 dalį.
21.2 Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, numatytus Visuomenės informavimo įstatyme. Siekiant nustatyti, ar atsakovui yra taikytinas VIĮ, teismas pirmiausia privalėjo aiškiai identifikuoti, iš kokių veiksmų yra kildinama ieškovei padaryta žala (jei tokia buvo padaryta): ar atsakovui ieškovę fotografuojant, ar iš nuotraukos viešinimo, ar iš šalia nuotraukos pateiktos informacijos paskelbimo.
21.3 Jei žala yra kildinama iš atsakovo veiksmų, atliktų fotografuojant ieškovę, tai pagal VIĮ 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą vien pats fotografavimo faktas be ieškovės tėvų sutikimo negali būti laikomas neteisėtais veiksmais, yra būtinas asmens teisių, garbės ir orumo pažeidimas. Ieškovės fotografavimas paplūdimyje nepažeidė jokių ieškovės teisių, juo labiau - garbės ir orumo ar privataus gyvenimo neliečiamumo. Ieškovė fotografavosi savo noru, niekieno neverčiama, turėjo galimybę atsisakyti fotografuotis. Ieškovė nebuvo privačioje teritorijoje, privačioje aplinkoje, negalėjo tikėtis privatumo ir neabejotinai įvertino, kad ją toje vietoje matys tiek pažįstami, tiek nepažįstami asmenys.
21.4 Nesutiktina su teismo argumentais, kad nuotraukoje užfiksuotas ieškovės kūnas su neskirta maudymuisi apranga žemina ieškovės garbę ir orumą bei reputaciją. Iš nuotraukos nėra neabejotinai suprantama, ar ieškovė yra su maudymuisi skirta apranga, ar ši apranga maudymuisi neskirta. Aplinkybė, kad bendraamžiai siūlė paskolinti maudymosi kostiumėlį, nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais, kad ieškovė buvo sulaukusi kokių neigiamų komentarų dėl nuotraukos, įrodymų byloje taip pat nėra. Ieškovės apranga buvo įprasta apranga maudymuisi paplūdimyje, ieškovė sutiko su šia apranga fotografuotis, žinodama, kad nuotraukos gali būti panaudotos meniniame projekte, todėl nuotrauka niekaip negali žeminti ieškovės garbės, orumo bei reputacijos.
21.5 Atsakovas apie ieškovės amžių sužinojo jau po to, kai buvo padarytos fotografijos ir tik tuomet, kai ieškovė įrašė savo amžių užrašų sąsiuvinyje. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčo, kad ieškovė kartu su draugais buvo paplūdimyje be tėvų, maudėsi, kas leido atsakovui susidaryti įspūdį, jog ieškovė ir jos draugai yra savarankiški bei tokio amžiaus, kurie gali patys nuspręsti ir duoti leidimą juos fotografuoti.
21.6 Jei žala yra kildinama iš viešos informacijos publikavimo, teismas sprendimu nevertino, ar paskelbta nuotrauka ir įrašai šalia jos yra viešoji informacija, o jei taip, kas šią informaciją paskelbė. Ieškovės akcentavo, kad žalą patyrė dėl laikraštyje (duomenys neskelbtini) paskelbtos nuotraukos ir užrašo šalia jos, dėl plakato su nuotrauka, pakabintos ant Kauno galerijos durų ir dėl nuotraukos panaudojimo Kauno galerijoje rengtoje parodoje. Būtent šiose vietose panaudota nuotrauka nurodoma kaip sukėlusi ieškovei žalą, nepatogumus, kad nuotrauką pamatė kiti asmenys ir galimai sužinojo, kad nuotraukoje yra A.. Jei ieškovei A. J. ir buvo padaryta žala dėl nuotraukos publikavimo minėtose vietose, atsakovas už šiuos veiksmus nėra atsakingas, nes nuotraukos publikavimą organizavo Fotomenininkų sąjunga. Atsakovas negali būti laikomas atsakingas pagal VIĮ už nuotraukos paskelbimą Kauno galerijoje, ant jos durų ar laikraštyje (duomenys neskelbtini), nes jis nėra nei viešosios informacijos rengėjas, nei jos skleidėjas VIĮ prasme. Atitinkamai, tokia pati situacija yra ir su šalia nuotraukos publikuotu tekstu.
21.7 Teismas neteisingai vertino neturtinės žalos pagrįstumą. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės patirtus intensyvius išgyvenimus ar kreipimąsi į gydytojus ar kitus specialistus dėl patiriamų išgyvenimų. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad nuotrauka būtų visuomenėje būtų vertinama nepalankiai ar buvo neigiamų komentarų. (duomenys neskelbtini) tekste parinktas itin meniškas aprašymas, jame nenurodyta, kad A. J. guli po krūmu, ar kad voliojasi, nurodyta, kad su draugais guli medžio pavėsyje, kad nubėga pasimaudyti ir pan. Ieškovė J. Š. interpretuoja tekstą pati suteikdama jam neigiamą prasmę, nors teksto autorius jokiu būdu to nesiekė. J. Š. sukūrus neigiamą emociją ir ją perteikus A. J. atsakovas negali būti atsakingas už padarytus neigiamus padarinius, jei tokie ir buvo padaryti. Be to, paplūdimyje darytos nuotraukos buvo siųstos ieškovei elektroniniu paštu, tačiau ieškovė, nors nuotraukas ir gavo, neatsakė atsakovui ir neišreiškė jokio nepasitenkinimo nuotraukomis. Kaip pati patvirtino teismo posėdyje, šias nuotraukas ieškovė netgi persiuntė paplūdimio draugams A. ir L.
Žemesnės instancijos teismas
21.8 Teismas nustatė per didelę neturtinę žalą, kuri viršija teismų praktikoje nustatytas neturtinės žalos priteisimo ribas panašiose situacijose. Ieškovių prašoma priteisti suma nebuvo pagrįsta visos bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015 ieškovui buvo priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už tikrovės neatitinkančių ir jokiais įrodymais neparemtų žinių paskleidimą, nustatyta, kad žinias paskelbęs asmuo nebuvo sąžiningas, nes rėmėsi neaiškios kilmės ir nepatikrinta informacija. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-625-855/2019 buvo priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, atsakovui pažeidus ieškovo teisę į atvaizdą, o būtent paskleidus interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje aukščiau nurodyto turinio vaizdo klipą, kuriame be ieškovo sutikimo itin įžeidžiančiu būdu ir žeminančiame kontekste panaudotas ieškovo J. S. atvaizdas. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-415-230/2017, įvertinęs tai, kad teisės į vardą ir atvaizdą pažeidimas buvo padarytas faktiškai tyčiniais atsakovės veiksmais ir siekiant reklamuoti savo teikiamas paslaugas, t. y. komerciniais tikslais, priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos teismai neturtinę žalą paprastai priteisia tais atvejais, kai teisės pažeidimas padarytas tyčia, jis yra žeminantis garbę ir orumą, padarytas siekiant finansinės naudos žalą padariusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neegzistuoja, jokie atsakovo veiksmai nebuvo padaryti nei tyčia, nei pažeidžiant ieškovių teises ir interesus.
21.9 Teismas padarė priežastinio ryšio vertinimo klaidą. Už nuotraukos paskelbimą laikraštyje (duomenys neskelbtini), plakato su nuotrauka pakabinimą ant Kauno galerijos durų ir nuotraukos panaudojimą Kauno galerijoje surengtoje parodoje atsakinga buvo Fotomenininkų sąjunga. Taigi, jei ieškovei ir padaryta žala, ji buvo sukelta ne atsakovo veiksmais, kurie teismo įvardijami kaip neteisėti, o Fotomenininkų sąjungos veiksmais. Net ir pripažinus, kad atsakovas atliko kokio nors pobūdžio neteisėtus veiksmus, pavyzdžiui, neteisėtai fotografavo ieškovę, tačiau ne šiais veiksmais ieškovei padaryta žala. Tai reiškia, kad neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės galimai patirtos žalos. Teismas sprendime Fotomenininkų sąjungos atžvilgiu nepagrįstai atmetė visus reikalavimus, neįvertinęs, jog iš esmės Fotomenininkų sąjunga yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, jeigu tokia būtų nustatyta.
Atsiliepimas
22. Ieškovės 2022 m. balandžio 14 d. atsiliepimu į atsakovo R. H. apeliacinį skundą (DOK-49008) prašo atmesti apeliacinį skundą, tenkinti ieškovių apeliacinį skundą ir priimti papildomus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1 Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog iš ginčo nuotraukos neįmanoma identifikuoti, kad joje yra būtent A. J.. Teisės į atvaizdą gynybai nebūtina nuotraukoje rasti asmens veidą. Byloje iš vienareikšmiškų ir tarpusavyje neprieštaraujančių vienas kitam liudytojų parodymų bei kitų įrodymų nustačius ieškovės atpažįstamumo aplinkybę, turi būti padaryta išvada, jog ieškovė yra atpažįstama. Atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų priešingos savo nuomonės pagrindimui.
22.2 Atsakovai visa savo veikla aiškiai siekė ieškovės asmenį atskleisti ir atpažįstamumą padidinti. Aprašyme aiškiai nurodoma (atsakovo apeliaciniame skunde netgi įkelta nuotrauka iš 2019 m. dienraščio (duomenys neskelbtini) numerio), jog nuotraukoje yra matoma mažametė ieškovė, t.y. „trylikametė A.“. Atsakovas pripažįsta, siekęs paviešinti ieškovės vardą. A. 2019 m. straipsnyje dienraštyje esant „trylikos” metų, skaitytojai ir ginčo nuotraukos žiūrovai nesunkiai gali suprasti, kad ji yra gimusi 2005-2006 metais. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje nurodoma, kad 2004 m. Lietuvoje A. vardas suteiktas vienai mergaitei, o 2005 m. dviem ir 2006 m. dviem. Atsižvelgiant į šio vardo Lietuvoje retumą, atsakovų ir su jų žinia per spaudą paviešintą ieškovės amžių, miestą, nuotraukos padarymo vietovę, ieškovės vardą ir jos pažįstamo vaikino vardą bei amžių, atsakovo ir jam talkinusių asmenų (rašytojo, kito atsakovo, dienraščio ir kitų informavimo priemonių internete) pagalba visuomenei visiškai aiškiai buvo pristatyti duomenys, sudarantys ieškovės atpažįstamumą.
22.3 Aplinkybę, kad ieškovę galima atpažinti iš nuotraukos, patvirtino teisme apklausti liudytojai. Išvadą teikianti institucija nurodė, nustačiusi vaiko teisių pažeidimą dėl vaiko atvaizdo panaudojimo nesant tėvų sutikimo. Iš ieškovės draugo A. B., teisme apklausto liudytoju, parodymų vienareikšmiškai seka, kad ieškovė nuotraukoje yra atpažįstama. Liudytojas J. V. taip pat nurodė, nuotraukoje atpažinęs ieškovę.
22.4 Atsakovas pats ar per kitus asmenis platina ir ieškovės vardą, kartu su jos nuotrauka ir šiuo metu. Atsakovas ir savo tinklalapyje iki šiol kaip išparduodamą reklamuoja ginčo fotonuotrauka papuoštą albumą, pristato virtualios parodos vaizdą su ieškovės nuotrauka.
22.5 Atsakovas nepagrįstai teigia, esą jam netaikytinas Visuomenės informavimo įstatymas, nes jis nėra publicistas, žurnalistas ir pan. Kaip nurodo ir pats atsakovas, remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 75 punktu, viešoji informacija – informacija, skirta vies?ai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kita informacija, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. Viešajai informacijai riboti yra taikomos ir nepilnamečių vaikų teises užtikrinančios kitų įstatymų normos, ir civilinio kodekso normos, paminėtos ieškinyje ir teismo sprendime. Negalima daryti išvados, kad atsakovui nebuvo taikomi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, susiję su nepilnamečių asmenų teisių apsauga ir asmens teise į privatumą, atvaizdą ir orumą, įskaitant ir Visuomenės informavimo įstatyme tiesiogiai atsakovams nustatytą draudimą.
22.6 Netiesa, kad ieškovė fotografavosi savo noru, nebuvo verčiama ir galėjo atsisakyti. Atsakovas inicijavo pokalbį ir santykius su ieškove, taigi, privalėjo savo veiklą grįsti Lietuvoje galiojančiomis teisės normomis, t.y. ieškovės tėvų sutikimu bei pareiga nefotografuoti ir juo labiau – neviešinti, nepardavinėti ir kitaip neplatinti ieškovės nuotraukų, padarytų neteisėtai, negavus ne jos, o jos teisėtų atstovų sutikimo.
23. Atsakovas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius 2022 m. balandžio 14 d. atsiliepimu į apeliacinius skundus (DOK-49006) prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti ir Lietuvos Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus atžvilgiu palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 vasario 21d. sprendimą; atsakovo R. H. apeliacinio skundo dalį, susijusią su ieškovių reikalavimais Lietuvos Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui, atmesti, o kitą dalį – dėl reikalavimų atsakovui R. H. tenkinti; priteisti Lietuvos Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai:
Dėl ieškovių apeliacinio skundo
23.1 Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad nuotraukos skelbiamos žiniasklaidoje, viešinamos socialiniuose tinkluose ar internete ne atsakovo Sąjungos skyriaus iniciatyva ir valia. Tačiau savo valia ir iniciatyva viešinti nuotraukų Sąjunga neturėjo galimybės, nes ji nėra ginčo nuotraukos autorius. Sąjunga niekaip nedalyvavo ginčo nuotraukos kūrime, neturi jokių autorinių teisių į ją. Sąjunga veikė kaip techninis atstovas, suteikiantis pagalbą rengiant autorinių darbų parodą, savarankiškų sprendimų priimti nebuvo galimybės. Sąjunga neturėjo jokios galimybės įtakoti kūrybinio proceso, jame nedalyvavo ir neturi tikslo jame dalyvauti, todėl ji negali tikrinti, kokiomis sąlygomis yra sukurti kiekvieno autoriaus kūriniai.
23.2 Apeliantės teigia, kad Lietuvos Fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius privalėjo domėtis, ar autorius yra gavęs sutikimus iš fotografuojamų asmenų. Tačiau Sąjunga neturėjo ir neturi jokios įtakos kūrybiniam procesui ir vėlesnei autorinių kūrinių gamybai, jų platinimui. Sąjunga neturi svertų ir priemonių sutikrinti kiekvieno kūrinio kūrimo proceso eigos, revizuoti autoriaus ir fotografijos kūrime dalyvaujančių kitų asmenų tarpusavio santykių.
23.3 Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ne tik atsakovas, bet ir Sąjunga turėjo gauti mažametės ieškovės atstovų pagal įstatymą sutikimą ginčo nuotraukos viešinimui. Sąjunga veikė kaip techninis atstovas, kuris autoriui teikė techninę pagalbą realizuojant projektą „Europiečiai“ Lietuvoje. Pati Sąjunga nefotografavo, neredagavo ir kūrinio nekūrė, šiame procese nedalyvavo.
23.4 Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas sprendime nurodė, jog publikuoti nuotraukos parodoje nebuvo galima, o parodos patalpos ir sprendimas, ką savo patalpose publikuoti, o ko ne, priklausė Sąjungai. Nors paroda techniškai įvyko Sąjungos galerijoje, tačiau dėl jos turinio Sąjunga visiškai nesprendė ir nesikišo, nes tai ribotų kūrėjų saviraiškos laisvę.
23.5 Nepagrįsti skundo teiginiai, kad Sąjunga iki parodos atidarymo ir nuotraukos publikavimo internete neteisėtai nepareikalavo iš atsakovo pateikti ieškovės motinos ar tėvo sutikimą. Sąjunga, kaip patalpas suteikianti galerija ir techninis atstovas, neprivalo tikrinti sutikimų.
23.6 Apeliaciniame skunde ieškovės teigia, jog šioje byloje neabejotinai taikomos Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos ir CK 2.22 straipsnio nuostatos, ir kad jos taikomos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus atžvilgiu. Tačiau VIĮ 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto reguliavimo pagrindu draudimas galioja fotografavimui. Tokiu būdu Sąjungos atžvilgiu ši nuostata netaikoma. CK 2.22 straipsnio norma taikoma tik asmens atvaizdui. Asmens atvaizdui taikomas atpažįstamumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog ginčo nuotraukoje fiksuotą vaizdą negalima vadinti ieškovės A. J. atvaizdu.
23.7 Apeliaciniame skunde teigiama, kad siekio užtikrinti, kad vaizdas jokia forma nebūtų rodomas Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, nebuvo ir iki šiol nėra imtasi ar stengtasi įgyvendinti. Sąjunga, sužinojus apie reiškiamą nepasitenkinimą dėl vienos iš fotografijų, nedelsiant susisiekė su fotografu, sutiko tarpininkauti sprendžiant konfliktą. Tą pačią dieną ginčo fotografija buvo pašalinta iš parodos, nukabintas plakatas, panaikintas kitas Sąjungai žinomas nuotraukos prieinamumas. Tokiu būdu nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Sąjunga elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai.
23.8 Apeliantės skunde pateikia internetines nuorodas į virtualią R. H. parodą „Europiečiai”, kurioje buvo reklamuojamas parodos leidinys „The Former capital”, taip pat parodos tinklapyje pateikiama nuoroda į virtualų turą. Tačiau nei virtualios parodos, nei parodai skirto tinklapio „Europiečiai“ Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius pats nekūrė ir už jų turinį neatsako. Jei ten pateikiamos ir eksponuojamos nuotraukos, tai jas turėtų šalinti ir už tai atsakyti tie asmenys, kurie jas įkėlė ar eksponuoja. Atsakovas nesieja parodos vien tik su ginčo nuotrauka, todėl nuoroda buvo ne į konkrečią nuotrauką o į visą parodą, kuri nebuvo nei uždrausta, nei kitaip dėl jos vyko ginčas. Sąjunga nežinojo, kad toje nuorodoje buvo dar viena nuoroda, ir reikia labai gerai išanalizuoti visą puslapio struktūra, patikrinti visas jos nuorodas, kad tuo įsitikinti. Sąjungos veiksmai negali būti laikomi kaip nuotraukos platinimas, jos demonstravimas.
23.9 Iki parodos atidarymo 2020 m. gegužės 12 d. dar buvo likę beveik 5 mėnesiai ir apie tai žinojo abu tėvai, žinojo, kur paroda bus eksponuojama. Visą šį laikotarpį nei vienas iš tėvų nesiėmė jokių priemonių, kad nuotrauka nepatektų į parodą, nebūtų eksponuojama, platinama, viešinama ar pan. Iš esmės toks A. tėvų elgesys, jeigu manyti, kad A. galėtų būti padaryta žala, laikytinas nerūpestingu. Be to, tokie veiksmai tuo pačiu reiškia, kad tėvai su nuotraukos viešinimu sutiko, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė. Todėl pasekmės, kurios galėtų būti taikomos, sietinos tik nuo to momento, kai sutikimas buvo pakeistas išreiškiant pageidavimą nuotraukos nedemonstruoti 2021 gegužės mėnesį.
23.10 Apeliantės negali reikalauti įpareigoti atsakovą Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrių uždrausti tretiesiems asmenims atlikti veiksmus, kuriuos uždrausti atlikti šis atsakovas neturi teisės, o tuo pačiu ir teisinių galimybių. Tokio sprendimo Sąjunga įvykdyti negalėtų. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog viena iš prevencinio ieškinio sąlygų yra realios grėsmės, kad bus padaryta žalos, aplinkybė. Tačiau Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius niekaip neprisideda prie to, kad fotografijos, net jeigu jose ir yra ieškovės atvaizdas, yra demonstruojamos ar platinamos, jeigu jos būtų platinamos. Atsakovas nėra fotografijos autorius ir neturi nei teisės ją platinti, nei teisės uždrausti ją platinti ar demonstruoti. Šie veiksmai nepriklauso nuo atsakovo valios ir peržengia jo teisinių galimybių ribas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius neveikia ir neturi jokio tikslo pažeisti ieškovės teises ir interesus.
23.11 Apeliaciniame skunde prašoma iš teismo sprendimo pašalinti teismo išvadą „objektyviai vien tik iš ginčo nuotraukos nėra galimybės identifikuoti, jog joje yra užfiksuotas A. J. atvaizdas“. Net jeigu nuotraukoje yra ieškovė, patikrinti vizualiai, ar joje yra būtent A., nėra jokių galimybių, nes ji veidu nusisukusi nuo fotografuojančio asmens. Asmuo atpažįstamas iš veido, o ne iš nugaros. Teismas teisingai nurodė, kad mergina ginčo fotografijoje neturi jokių išskirtinių bruožų, pagal kuriuos būtų galima ją identifikuoti ir atpažinti. Byloje apklausti asmenys nenurodė nei vieno išskirtinio bruožo, pagal kurį galima būtų atpažinti ieškovę.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
23.12 Lietuvos Fotomenininkų sąjunga Kauno skyrius palaiko apeliacinio skundo kitą dalį, kuri susijusi su ieškovių reikalavimais atsakovui R. H..
23.13 Jeigu R. H. ir būtų pažeidęs draudimą fotografuoti ir platinti nuotrauką ar atvaizdą, vis tik priteista žala – 4 000 eurų yra aiškiai per didelė. Šiuo aspektu reikėtų vertinti ne tik atsakovo nurodytą teismų praktiką, tačiau ir aplinkybes, jog ieškovė savo noru pozavo, procesas vyko taikiai, ką patvirtino liudytojas J. V. 2021 spalio 13 d. teismo posėdyje, A. ir A. buvo paaiškinta, kad fotografuojama projektui, kuris bus eksponuojamas kitais metais galerijoje, jie savo ranka jie užrašė elektroninio pašto adresą, kuriuo fotografas nusiuntė nuotraukas, A. patvirtino, kad jis gavo nuotraukas ir jomis pasidalino su A. ir kitais draugais.
23.14 Tėvai nuo 2019 gruodžio 21 d. žinojo apie parodą, nuotrauką ir beveik 6 mėnesius nieko nedarė, matė, kaip ji bus eksponuojama, todėl laikytina, kad tam pritarė, bet vėliau, jau atidarius parodą, savo valią pakeitė. Todėl pasekmės, kurios atsirado iki tol, neturėtų būti vertinamos kaip pažeidžiančios ieškovių interesus.
23.15 Jei būtų laikoma, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, jos dydis, kurį nustatė teismas, yra aiškiai neproporcingai didelis, vertinant teismų praktiką ir visas faktines aplinkybes.
Šalies argumentai
23.16 Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jei ieškovei ir buvo daroma žala dėl nuotraukos publikavimo, tai jis neatsako už šiuos veiksmus, nes nuotraukos publikavimą organizavo Sąjunga. Sąjunga neveikė savo vardu, iniciatyvia, teikė techninio pobūdžio pagalbą, atstovavo, kad būtų įgyventa parodos idėja.
23.17 Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nuotrauka ir tekstas po ja buvo suderintas su Sąjunga. Sąjunga visus tekstus, nuotraukų išdėstymą galerijoje ir parodos „architektūrinius sprendimus” gavo iš Olandijos, todėl jokio derinimo turinio prasme nebuvo, tą patvirtino Sąjungos pirmininkas G. Č. teisme teikdamas paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
25. Ieškovės su 2022 m. balandžio 14 d. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (DOK-49008) pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kurie jų teigimu patvirtina aplinkybes, kad atsakovai patys ar per kitus asmenis ir toliau platina ginčo nuotrauką, taip pat įrodymus patvirtinančius atsakovės vardo retumą.
26. Atsakovas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius 2022 m. gegužės 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-12591), atsižvelgiant į atsakovo R. H. atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą išdėstytus argumentus dėl atsakovo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus atsakomybės.
27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl teisėjų kolegija priima apeliančių (ieškovių) pateiktus įrodymus bei atsakovo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus rašytinius paaiškinimus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Dėl ginčo esmės
29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovių reikalavimas dėl nepilnametės ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
30. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad projekto „Europiečiai“ plėtojimui ir vykdymui 2019 m. Lietuvoje lankėsi atsakovas R. H. kartu su kolega A. v. B.. 2019 m. rugpjūčio mėnesį viešoje vietoje, prie Lampėdžio karjero, ieškovei A. J. su draugais leidžiant laisvalaikį, prie jų priėjo fotografas R. H., jo asistentas J. V. ir rašytojas A. v. B., pasakojo apie jų vykdomą projektą „Europiečiai“ ir pasiūlė pozuoti fotosesijai. Ieškovė A. J. su draugu sutiko fotografuotis, užrašė į fotografo kolegos sąsiuvinį savo elektroninio pašto adresą, savo ir draugo vardus ir amžių. R. H. ieškovei išsiuntus jos nurodytu el. pašto adresu nuotraukas, ji į juos neatsakė.
31. Nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 14 d. atsakovas fotomenininkas R. H. ir rašytojas A. v. B. surengė parodą „Buvusioji sostinė“ atsakovo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus (toliau – ir „Sąjunga“) valdomose patalpose, (duomenys neskelbtini). Ši paroda su ieškovės nuotrauka buvo publikuota atsakovei priklausančiame „Kauno Fotografijos galerijos“ interneto tinklalapyje, galerijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros publikuotuose įrašuose egzistavo tiesioginė nuoroda į atsakovo R. H. sukurtą internetinį puslapį, skirtą parodai „Europiečiai“. Šiame oficialiame parodos internetiniame puslapyje publikuojama ir reklamuojama parodos knyga – albumas „The Former Capital“ su ieškovės A. J. atvaizdu knygos viršelyje, skirtu įsigijimui už 9,50 Eur. Parodos tinklapyje pateikta nuoroda į virtualųjį parodos turą po atsakovės Sąjungos valdomas „Kauno Fotografijos galerijos“ patalpas (virtualiame ture yra matomos įkomponuotos raidės su knygą pirkti skatinančiu užrašu „BUY THE BOOK HERE:“ (liet. „įsigykite knygą čia“) bei interneto adresu THEEUROPEANS.FM/SUPPORT).
32. Ginčo objektu esančioje nuotraukoje užfiksuoti vandens telkinio fone ant smėlio stovintys du apsikabinę jaunuoliai. Mergina tamsiais plaukais, veidą nusukusi nuo objektyvo, jos veido visiškai nematyti, apsirengusi apatiniais rūbais.
33. Ieškovė 2020 m. gegužės 23 d. per Instagram paskyrą kreipėsi į R. H. dėl nuotraukų panaudojimo. R. H. nurodė, kad bandė susisiekti el. paštu su ieškove, tačiau į laiškus nebuvo atsakyta. Pasiūlė kreiptis į Fotomenininkų sąjungos atstovę G. K.. Ieškovė 2020 m. gegužės 26 d. el. laišku kreipėsi į minėtą asmenį dėl nuotraukų naudojimo. G. K., atsakydama į ieškovės laišką nurodė, kad fotografija buvo padaryta viešoje vietoje, ji nėra žeminanti ar kenkianti reputacijai, tad tokiu atveju sutikimas dėl atvaizdo panaudojimo nėra reikalingas; iš fotografijos tapatybės nėra atpažįstamos; pasiūlė pasirašyti sutartį dėl atvaizdo naudojimo (ją pridėjo prie siunčiamo atsakymo), paaiškino finansinę naudą. Sąjungos atstovas G. Č. 2020 m. birželio 3 d. elektroniniame laiške ieškovėms nurodė, kad nuotrauka nedelsiant buvo pašalinta iš parodos ir visų sklaidos apie paroda šaltinių. Užtikrino, kad Lietuvoje projekto „Europiečiai“ katalogas „Buvusioji sostinė“ su originaliu ir nekoreguotu viršeliu nėra platinamas, taip maksimaliai sumažinant fotografijos matomumo galimybę. A., A. tėvų ir A. prašymu ir toliau bus siekiama užtikrinti, kad jų atvaizdas jokia forma nebūtų rodomas Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Ieškovė J. Š. 2020 m. birželio 5 d. el. laišku Sąjungos atstovui nurodė, kad fotografas nuotrauką toliau naudoja Facebook paskyroje. Vis dar laukiama iš Sąjungos sutarties kopijos, kurioje punktais nurodyta, kokių veiksmų imtasi ir kokių bus imtasi ateityje, kad fotografijos nebūtų niekur platinamos jokiu formatu, jokiu pavidalu. Sąjungos atstovas 2020 m. birželio 10 d. el. laišku atsakė, kad negali ir negalės atsakyti už kūrinius, kurie ne jos užsakymu sukurti, neturi nei turtinių, nei autorinių teisių į juos; nurodė, kad parengs ir atsiųs atskirą galerijos raštą su prašomais įvardinti atliktais veiksmais ir įsipareigojimais. Sąjungos atstovas 2020 m. liepos 7 d. el. laišku pateikė informaciją apie galerijos veiksmus; laiške nurodė, kad Galerijos žiniomis, sutikimo ir bendradarbiavimo raštai buvo pasirašomi su visais atpažįstamais fotografijose asmenimis. Galerija raštu niekada nerevizavo, vadovavosi abipusio pasitikėjimo ir pagarbos kiekvienam asmeniui principais, o taip pat tiki, kad eksponuojamos fotografijos yra svarbi kūrėjų atsakingos laisvos kūrybinės veiklos produktas, laikmečio ir žmonių gyvensenos svarbus liudijimas. Laiške pateikiama informacija apie publikuotą ginčo nuorodą bei sąjungos veiksmus šalinant nuotraukos prieinamumą. Nurodoma, kad Lietuvoje projekto „Europiečiai“ katalogas „Buvusioji sostine“ su originaliu ir nekoreguotu viršeliu nėra platinamas, taip maksimaliai sumažinant fotografijos matomumo galimybę. A., A. tėvų ir A. prašymu ir toliau bus siekiama užtikrinti, kad jų atvaizdas jokia forma nebūtų rodomas Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.
34. Ieškovių atstovas 2020 m. rugsėjo 19 d. pateikė R. H. pretenziją dėl A. J. nuotraukų pašalinimo. R. H. atsakyme į minėtą pretenziją paaiškino, kad bendradarbiavo su Kauno galerija dėl minimos nuotraukos išėmimo iš spaudos, parodų ir leidinių. Iš savo archyvo pašalino visą asmeninę informaciją, taip pat visus A. J. atvaizdus.
35. Ieškovių atstovas 2020 m. rugsėjo 23 d. prašyme sąjungai nurodė, kad sąjungos Kauno fotografijos galerijos internetiniame tinklalapyje toliau viešinama ieškovės nuotrauka, pateikiama nuoroda į virtualųjį turą po šią parodą galerijoje ir pačiame turo vaizde. Nurodoma, kad prie neteisėtai padarytos ieškovės nuotraukos pateikiama tiesioginė nuoroda į tarptautinę šios parodos tinklapio versiją, o iš jos – ir į fotografo R. H. interneto tinklalapį, kuriuose galima įsigyti katalogą su A. J. atvaizdu viršelyje. Vien virtualiame ture yra nesunku „patekti“ prie šios nuotraukos ant „The Former Capital“ knygos-albumo viršelio ir ją apžiūrėti iš arčiau. Naujienų portalas 15min.lt taipogi publikuoja straipsnį apie minėtą parodą „The Europeans“ bei irgi pateikia nuorodą į tinklalapį (duomenys neskelbtini), kuriame vėlgi yra publikuojama ieškovės nuotrauka ant „The Former Capital“ knygos-albumo viršelio. Sąjungos atstovas 2020 m. spalio 1 d. atsakyme nurodė, kad A. J. atvaizdas, originali fotografija Kauno fotografijos galerijoje, tente ant galerijos pastato ir pardavinėjamas leidinys su atvaizdu viršelyje buvo matomi tik iki gegužės 26 d. Sulaukus A. J. ir jos mamos prašymo, fotografija, tentas ir knyga buvo pašalinti iš Kauno fotografijos galerijos per kelias valandas. Medžiagos pašalinimas įvyko turbūt per mažiau nei 12 valandų iš visų sąjungai žinomų šaltinių taip pat ir parodos. Radus bet kokį pranešimą sąjunga yra pasirengusi tarpininkauti ar prisidėti pasiekiamumą Lietuvoje šalinant net jei tai nebūtinai jos kaip nors išplatinta medžiaga.
36. Antstolis M. L. 2020 m. spalio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo ieškovės atvaizdo naudojimo, viešinimo ir pardavinėjimo internete aplinkybių faktus.
Dėl ieškovių apeliacinio skundo
37. Apeliantės dėl sprendimo dalies, kuria priteista ieškovei A. J. iš atsakovo R. H. 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nereiškia prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies vertindama apeliančių apeliacinio skundo argumentus nepasisako.
38. Apeliantės teigimu, Sąjunga nesidomėjo dėl atsakovo R. H. turimų ieškovės tėvų sutikimų ir/ar ieškovės duoto sutikimo eksponuoti ginčo fotografiją. Sąjunga, konkliudentiniais veiksmais išreikšdama savo valią ir pritarimą leidimo fotografuoti vaiką negavusiam atsakovui, leido eksponuoti šią fotografiją. Sąjunga turėjo dėti visas įmanomas pastangas įsitikinti leidimo/sutikimo turėjimu. Apeliančių teigimu, byloje taikytinos mažametės ieškovės teises bei interesus saugančios Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir CK 2.22 straipsnio nuostatos, kurias pažeidė ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius veikla ir neveikimu. Toks Sąjungos elgesys nepriimtinas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Sąjunga privalėjo turėjo gauti mažametės ieškovės atstovų pagal įstatymą sutikimą ginčo nuotraukos įvairiapusiam viešinimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
39. Teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Teisę į atvaizdą ribojančioje CK 2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
40. Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose. CK 2.22 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.
41. Ribojant viešosios informacijos subjektų (rengėjų, skleidėjų ir pan.) teisę skelbti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, ribojama teisė į saviraiškos laisvę, apimanti tiek teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, todėl, esant šių vertybių konkurencijai, būtina išlaikyti jų pusiausvyrą. EŽTT praktikoje pateikti išaiškinimai dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir saviraiškos laisvės derinimo principų bei jų vertinimo kriterijų. Pirminis ir esminis kriterijus – tai nuotraukų, straipsnių spaudoje ir pan. indėlis į visuotinės svarbos diskusijas; asmens žinomumas ir pranešimo dalykas; ankstesnis asmens elgesys; informacijos gavimas ir jos teisingumas; publikacijos turinys, forma ir teisingumas; paskirtos sankcijos sunkumas (žr. 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Axel Springer byloje, peticijos Nr. 39954/08). EŽTT nurodo, kad saviraiškos laisvė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pamatų ir viena iš pagrindinių jos pažangos bei kiekvieno žmogaus savirealizacijos sąlygų.
42. Lietuvos fotomenininkų sąjunga Lietuvoje ir užsienyje rengia parodas, seminarus, konferencijas, susitikimus, parodų ir leidinių aptarimus, leidžia fotoalbumus, knygas apie fotografiją, parodų katalogus. Lietuvos fotomenininkų sąjungos įstatuose, kurie viešai prieinami jos internetiniame puslapyje, nurodoma, kad Sąjunga veikia, vykdydama tokias funkcijas: organizuoja konferencijas, seminarus, temines parodas, konkursus (5.1 p.); organizuoja kūrybinę, leidybinę veiklą ir leidžia periodinius ir vienkartinius informacinius, rekomendacinius, reklaminius bei kitus leidinius Sąjungos ir jos narių veiklos klausimais, dalyvauja įvairiuose projektuose (5.2 p.); platina informaciją apie Sąjungos narių kūrybinę veiklą (5.3 p.) ir kt. Asociacijos veiklai keliami tikslai yra skatinti ir ginti laisvą kūrybą, jos įvairovę ir tautinį savitumą (4.1 p.); ginti savo narių kūrybines, socialines, autorines, gretutines bei visuotinai pripažintas žmogaus teises įstatymų nustatyta tvarka (4.2 p.); telkti ir skatinti profesionalius fotografus ir menotyrininkus Lietuvos kultūros plėtrai, raidos tendencijų analizei, visuomenės sampratos apie profesionalųjį meną ugdymui (4.3 p.); rūpintis kūrybiniu fotografijos palikimu (4.4 p.).
43. Atsakovei vykdant parodinę veiklą nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 14 d. atsakovės patalpose (duomenys neskelbtini), buvo surengta R. H. ir A. v. B. paroda „Buvusioji sostinė“. „Europiečiai“ yra naujas fotografo R. H. ir rašytojo / režisieriaus A. v. B. projektas. „Buvusioji sostinė“ yra pirmasis projekto „Europiečiai“ pasakojimų apie regionus skyrius. Jis pristatomas kaip knyga, paroda ir virtualus turas.
44. Sąjungos atstovo 2020 m. birželio 3 d. laiške nurodoma, kad sprendimas pasikviesti minėtus menininkus buvo grindžiamas išskirtine dueto kūrybos verte, profesionaliu požiūriu, nepriekaištinga reputacija, taip pat atidžiu, sąžiningu ir pagarbiu R. H., A. v. B. santykiu su jų projektuose pristatomais asmenimis. Sąjungos atstovo 2020 m. liepos 7 d. el. laiške nurodoma, kad galerijos žiniomis sutikimo ir bendradarbiavimo raštai buvo pasirašomi su visais atpažįstamais fotografijose asmenimis. Galerija raštų niekada nerevizavo, vadovavosi abipusio pasitikėjimo ir pagarbos kiekvienam asmeniui principais.
45. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, įgyvendindamas įstatuose numatytus veiklos tikslus bei funkcijas, surengė parodą savo patalpose, tačiau Sąjunga nebuvo nei parodos, nei joje eksponuojamų kūrinių autorius, todėl Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir CK 2.22 straipsnio nuostatos šios atsakovo atžvilgiu netaikomi. Apeliančių teigimu, Sąjunga turėjo dėti visas įmanomas pastangas įsitikinti leidimo/sutikimo fotografuoti mažametę ieškovę turėjimu, tačiau apeliantės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Sąjunga prieš parodos atidarymą turi pareigą tikrinti jos turinio teisėtumą. Byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovių ir Sąjungos patvirtina, kad Sąjunga bendradarbiavo siekdama pašalinti ginčo nuotrauką iš galerijos bei viešos erdvės. Todėl šios atsakovės veiksmai, surengiant parodą, negali būti vertinami kaip pažeidžiantys minėtas VIĮ ir CK 2.22 straipsnio nuostatas, ir sukeliantys žalą ieškovei.
46. Apeliantės teigia, kad teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) sprendė, kad Sąjungos atsakomybės už ginčo nuotraukos publikavimą internete ir parodoje nėra. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nepateikta įrodymų, kad ieškinio pateikimo teismui metu Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius viešose erdvėse ir jam priklausančiuose kanaluose internete eksponuoja ir skelbia A. J. fotografijas, ir tą ketina daryti ateityje. Pradiniame ieškinyje nurodyti konkretūs tą paneigiantys faktai: internetinės nuorodos į atsakovo R. H. sukurtą internetinį puslapį, skirtą paroda „Europiečiai“, Sajungos rašytinis patvirtinimas, kad išplatino ginčo nuotrauką, antstolio užfiksuoti duomenys apie Sąjungos socialiniame tinkle 2020 m. spalio 29 d. reklamuojamą „virtualią parodą“, kurioje matoma didelio formato ieškovės nuotrauka ir siūloma pirkti ja papuoštu viršeliu prasidedantį fotoleidinį-knygą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
47. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
48. Iš byloje esančio susirašinėjimo tarp ieškovių ir Sąjungos matyti, kad reaguodama į ieškovių pastabas Sąjunga atliko aktyvius veiksmus siekdama pašalinti ieškovės nuotrauką iš galerijos patalpų ir iš informacijos sklaidos šaltinių viešoje erdvėje (Sąjungos atstovo 2020 m. liepos 7 d. el. laiškas). Antstolis 2020 m. spalio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo ieškovės atvaizdo naudojimo, viešinimo ir pardavinėjimo internete aplinkybių faktus. Iš šio protokolo matyti, kad atsakovės internetiniame puslapyje buvo pateikiama informacija apie Kauno fotografijos galerijoje nuo gegužės 12 d. vyksiančią R. H. ir A. v. B. parodą „Buvusioji sostinė“. Nors protokole konstatuota, kad straipsnyje apie parodą yra pateikiamos nuorodos į internetines svetaines, iš kurių galima pasiekti ieškovės ginčo nuotrauką, tačiau ieškovės nepateikė duomenų, kad šias internetines svetaines administruoja Sąjunga, ir ji yra atsakinga už jose platinamą informacijos turinį. Be to, aplinkybė, kad Sąjungos internetiniame puslapyje buvo pateikiamos nuorodos į virtualią parodą, negali būti vertinama, kaip sukelianti atsakomybę, nes Sąjunga nebuvo parodos ir joje eksponuojamų kūrinių autorė.
49. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas bei teisingai nustatė faktines aplinkybes. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė ieškovėms nepalankius motyvus ir priėmė joms nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškinio pateikimo teismui metu atsakovė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius tiek viešose erdvėse, t.y. galerijos patalpose, tiek jai priklausančiuose kanaluose internete eksponuoja ir skelbia A. J. fotografijas ir, kad tą ketina daryti ateityje. Ieškovės nurodoma virtuali paroda nėra sukurta Sąjungos. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o ieškovės teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.
50. Apeliantės nurodo, kad reikalavimas įpareigoti abu atsakovus uždrausti visiems kitiems asmenims bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius objektus su A. J. kūno atvaizdais (ar jų dalimis), kuriuos sukūrė R. H. arba Kauno fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, reiškiamas teisėtai ir pagrįstai, nes pažeidžiant teismo uždraudimus, internete ir toliau laisvai yra platinama ginčo nuotrauka. Apeliančių teigimu, toks įpareigojimas nesutrukdytų atsakovų veiklos, o apgintų ieškovės teises maksimaliai. Teisėjų kolegija su nurodomais argumentais nesutinka.
51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas uždraudė atsakovui R. H. bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius A. J. atvaizdus ir jų dalis, ir įpareigojo atsakovą R. H. nedelsiant pašalinti bet kokias atsakovo R. H. padarytas A. J. fotografijas, kitus atvaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių, taip pat įpareigojo atsakovą R. H. sunaikinti atsakovo R. H. padarytas A. J. bet kokias fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas.
52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, atsakovas R. H. įpareigotas pašalinti visas viešoje erdvėje skelbiamas nuotraukas – ir tas, kurias paskelbė jis pats, ir tas, kurios yra skelbiamos pasitelkiant kitus asmenis, t. y. nuotraukos naudojimas savaime tapo draudžiamas ir atsakovui, ir kitiems asmenims, todėl ieškinio reikalavimas yra perteklinis, dėl ko atmestinas.
53. Apeliantės iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies prašo pašalinti motyvą „objektyviai vien tik iš ginčo nuotraukos nėra galimybės identifikuoti, jog joje yra užfiksuotas A. J. atvaizdas“. Apeliančių teigimu nėra suprantamas, teisėtas ir pagrįstas teismo motyvas, kad ieškovė nėra atpažįstama, kai toliau teismas sprendime jau pakankamai pagrįstai ir iš byloje surinktų įrodymų daro išvadą, t.y. motyvuojama, kad kiti asmenys, net ir tie, kurie mato ieškovę rečiau, galėjo ieškovės nuotrauką susieti su ieškove. Taip pat nurodo, kad nėra jokio pagrindo teismo išvadai, kad ieškovės tėvai, kaimynas I. R. nėra nešališki asmenys, todėl jų parodymai, kad nesant nuotraukoje užfiksuoto A. J. veido, atpažino ieškovę vien tik iš kūno sudėjimo, plaukų, vertintini kritiškai.
54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinti motyvus „objektyviai vien tik iš ginčo nuotraukos nėra galimybės identifikuoti, jog joje yra užfiksuotas A. J. atvaizdas“. Nurodomas teismo motyvas yra susijęs su teismo išvadomis, vertinant atsakovų atsakomybę, ir sprendžiant dėl ieškovių reikalavimo pagrįstumo priteisti iš atsakovų neturtinę žalą ieškovei.
Dėl atsakovo R. H. apeliacinio skundo
55. Teismas skundžiamu sprendimu uždraudė atsakovui R. H. bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius A. J. atvaizdus bei jų dalis, ir įpareigojo atsakovą R. H. nedelsiant pašalinti bet kokias atsakovo R. H. padarytas A. J. fotografijas, kitus atvaizdus ir jų dalis iš socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių, taip pat įpareigojo atsakovą R. H. sunaikinti jo padarytas A. J. bet kokias fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas. Teismas taip pat priteisė ieškovei A. J. iš atsakovo R. H. 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 059 Eur bylinėjimosi išlaidų.
56. Apelianto teigimu, jeigu nuotraukoje nėra ieškovės atvaizdo, negali būti nustatytas teisės į atvaizdą pažeidimas, atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti ieškovių reikalavimo uždrausti bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete bei neviešai demonstruoti, platinti ar pardavinėti bet kokius A. J. atvaizdus, nes jokie A. J. atvaizdai nėra naudojami. Kadangi nuotraukoje nėra panaudotas ieškovės atvaizdas, nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra esminės sąlygos atsakovo atsakomybei taikyti pagal CK 2.22 straipsnio 3 dalį bei atsakovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus Visuomenės informavimo įstatymo pagrindu. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
57. Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis). Teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011.). Šia norma įtvirtinama bendroji taisyklė, kad visais atvejais reikia asmens sutikimo, tačiau CK 2.22 straipsnyje nenumatyta sutikimo išreiškimo forma. Be to pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalį asmens sutikimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje, nors asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo; jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-91/2004). Kasacinis teismas išaiškino, jog sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2008 m. sausio 2 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
58. Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat numatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Tik pats asmuo, o jei jis yra nepilnametis – tai jo tėvai (įtėviai, globėjai) gali spręsti dėl sutikimo naudoti asmens atvaizdą. Sutikimą skelbti informaciją apie nepilnamečio asmens privatų gyvenimą gali duoti jo įstatyminiai atstovai – tėvai (įtėviai, globėjai) (CPK 38 straipsnio 4 dalis).
59. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovės fotografijų autorius yra atsakovas R. H.. Fotografijų padarymo metu ieškovei buvo 13 metų. Nors ieškovė sutiko būti fotografuojama ir į fotografo kolegos sąsiuvinį užrašė savo elektroninio pašto adresą, savo ir draugo vardus, ši aplinkybė nepaneigia anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo, numatančio draudimą filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų sutikimo.
60. Atsakovas yra nurodęs, kad siuntė ieškovei elektroninius laiškus su nuotraukomis, tačiau į juos nebuvo atsakyta. Ieškovė neneigė, kad laiškus gavo, nuotraukas matė, tačiau į laiškus neatsakė. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė užrašė ne tik savo elektroninio pašto adresą, vardą, bet ir savo amžių. Atsakovas nepaneigė, kad jam ieškovės amžius nebuvo žinomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas žinodamas ieškovės amžių ir neturėdamas jos tėvų sutikimo dėl jos fotografavimo bei nuotraukų viešinimo, negalėjo jos ginčo nuotrauką naudoti parodoje. Pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad objektyviai vien tik iš ginčo nuotraukos nėra galimybės identifikuoti, jog joje yra užfiksuotas A. J. atvaizdas, tačiau pagrįstai sprendė, kad šioje byloje turi būti įvertintas ir kitas aspektas – imperatyvi įstatymo nuostata fotografuojant nepilnametį vaiką gauti jo tėvų sutikimą. Be to, nepilnamečių teisių apsauga yra viešas interesas, kurį teismas privalo ginti.
61. Nors ginčo nuotraukoje ieškovės veido ir nesimato, tačiau ją publikuojant po ja buvo nurodytas ieškovės vardas, amžius. Žinant amžių nesunkiai galima suprasti, kad mergaitė yra gimusi 2005-2006 metais. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje nurodoma, kad 2004 m. Lietuvoje A. vardas suteiktas vienai mergaitei, o 2005 metais dviems ir 2006 metais dviems. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovės vardas Lietuvoje pakankamai retas. Atsakovui paviešinus ieškovės amžių, vardą, nuotraukos padarymo vietovę ir nuotraukoje esančio jos pažįstamo vaikino vardą bei amžių, buvo nurodyti duomenys, kad net ir kiti asmenys, kurie ieškovę mato rečiau ir nepažįsta jos taip gerai, kaip tėvai, galėjo lengvai ginčo nuotrauką susieti su ieškove A. J..
62. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo R. H. veiksmai, fotografuojant nepilnametę ieškovę be jos tėvų sutikimo, ir be sutikimo publikuojant atvaizdus, kurie nėra natūrali nepilnametės ieškovės būsena, laikytini neteisėtais, pažeidžia ieškovės teisę į privatų gyvenimą, žemina jos garbę, orumą ir reputaciją, yra realus pavojus, kad neteisėti veiksmai bus tęsiami ateityje ir ieškovei daroma žala, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos, įtvirtintos Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punkte ginti ieškovės teises, užkertant kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžiant atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys).
63. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai vertino neturtinės žalos pagrįstumą, nes byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės patirtus intensyvius išgyvenimus, ar kad dėl patiriamų išgyvenimų ieškovė kreipėsi į gydytojus ar kitus specialistus. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad nuotrauka būtų sulaukusi neigiamų komentarų ar visuomenėje būtų vertinama nepalankiai. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
64. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašė priteisti iš atsakovo R. H. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo R. H. 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
65. Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas arba privataus gyvenimo neliečiamumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
66. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
67. Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (L. O. v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.
68. Kiekvieno asmens išgyvenimai yra individualūs, nepilnamečių, kaip dar pilnai nesusiformavusių asmenybių jautrumas traktuotinas didesnis, nei suaugusiųjų. Nagrinėjamu atveju ieškovė būdama 13 metų amžiaus užfiksuota nuotraukoje tik su apatiniais rūbais. Tai nėra natūrali nepilnametės ieškovės būsena. Nors byloje ir nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nustačius, jog buvo pažeista 13 metų amžiaus vaiko teisė į privatumą, konstatavus, jog buvo paskelbti tokie duomenys apie ieškovę, kurių ji nenorėjo viešinti, akivaizdu, jog ieškovė patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neigiamą aplinkinių reakciją.
69. Ginčo nuotraukos įtraukimas į parodą, jos pasiekiamumas, visuomenei žinant, kad ieškovė buvo nepilnametė ir neturint jos tėvų sutikimo dėl ginčo nuotraukos naudojimo galėjo sukelti asmeniui neigiamus išgyvenimus, nerimą ir pan. atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teisinga, protinga ir sąžininga ieškovei iš atsakovo R. H. priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties
70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
71. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis).
73. Atmetus apeliantų apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimus nepriteisiamos.
74. Ieškovės patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo R. H. apeliacinį skundą parengimą (DOK-12662). Atsakovas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovių ir atsakovo R. H. apeliacinius skundus parengimą (DOK-12587).
75. Atsakovas R. H. patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovių apeliacinį skundą ir apeliacinio skundo parengimą (DOK-12597), tačiau sąskaitoje už teisines paslaugas atskirai nedetalizuota paslaugų kaina už kiekvieno procesinio dokumento parengimą, todėl ši suma paskirstoma po 1000 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
76. Įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžius, jų pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, bei atlikus šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti atsakovui R. H. iš ieškovės A. J. 400 Eur (1 000 – 600).
77. Atsižvelgus į tai, kad pagal ieškovių pareikštus reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovų R. H. ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos pozicijos dėl civilinės atsakomybės už fotonuotraukos paviešinimą išsiskyrė, atmetus ieškovės ir atsakovo R. H. apeliacinius skundus, atsakovui Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui atlyginama visa bylinėjimosi išlaidų suma (1200 Eur) už atsiliepimo į abu apeliacinius skundus parengimą, priteisiant po 600 Eur iš ieškovės A. J. ir atsakovo R. H..
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 135510925, iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jai neturint lėšų subsidiariai iš atstovės pagal įstatymą J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 135510925, iš atsakovo R. H., adresas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui R. H., adresas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jai neturint lėšų subsidiariai iš atstovės pagal įstatymą J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.