Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-88845-620/2021 pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei A. D. dėl 274,50 Eur skolos, 25,20 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovė, kreipdamasi dėl minėtų sumų priteisimo, rėmėsi 2007 m. birželio 23 d. atsakovės A. D. buvusio sutuoktinio S. D. su pirminiu kreditoriumi BAB „Snoras“ sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-12323-930/2021 priimtu sprendimu, kuriuo buvo nutraukta S. D. ir atsakovės A. D. santuoka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė bylą nutraukta konstatavus, jog ieškovė pareiškė iš esmės tapatų ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje jos pareikštas ieškinys nėra tapatus, kadangi šiuo atveju ieškinys yra reiškiamas kitam iš bendraskolių, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal jo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pateiktą ieškinį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

9. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-121-378/2018; Nr. 3K-3-450-916/2017; Nr. 3K-3-187/2014; Nr. 3K-3-551/2013; kt.).

10. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50-126/2011, jau yra priteista skola, t. y. 4229,79 Lt likusių mokėjimų, 921,74 Lt delspinigių, 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 324,40 Lt bylinėjimosi išlaidų pradinio kreditoriaus AB bankas SNORAS, kurio reikalavimo teisę į atsakovo prievolę yra perėmusi naujoji kreditorė - ieškovė UAB „Intrum Lietuva“, naudai iš pradinio skolininko S. D. pagal 2007 m. birželio 23 d. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovės šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu keliamas reikalavimas priteisti iš atsakovės A. D. (skolininko S. D. buvusios sutuoktinės) 274,50 Eur skolos, 25,20 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas yra reiškiamas tuo pačiu pagrindu, o būtent – pagal tą pačią 2007 m. birželio 23 d. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Nors, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, CK 6.14 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina, jog ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, o skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius, tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi tai, jog šiuo atveju ieškovės nurodomu pagrindu, t.y. 2007 m. birželio 23 d. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), skola ne tik yra priteista iš skolininko S. D., t.y. atsakovės A. D. sutuoktinio, tačiau šie asmenys yra nutraukę sudarytą santuoką.

12. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12323-930/2021 buvo nutraukta pareiškėjų A. D. ir S. D. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tarp teismo patvirtintų kreditorių yra išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“ su skola 1585,94 Eur, o išieškojimą vykdo antstolė I. B., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nutraukdamos santuoką šalys susitarė, kad S. D. įsipareigoja asmeniškai išmokėti visą įsiskolinimą kreditoriams <...> UAB „Intrum Lietuva“, į. k. (duomenys neskelbtini), pagal antstolės I. B. vykdomas vykdomąsias bylas <...> Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau A. D. lieka solidaria bendraskole pagal šiuos įsiskolinimus. UAB „Intrum Lietuva“ civilinėje byloje Nr. e2YT-12323-930/2021 dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo, todėl žinojo apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą bei tai, kad tokio pobūdžio bylose yra nustatomi sutuoktinių turimi kreditoriai bei jų finansiniai reikalavimai, tačiau pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad santuokos nutraukimo byloje UAB „Intrum Lietuva“ buvo pareiškusi naują kreditorinį reikalavimą. Taigi, pagal šiuo metu civilinėje byloje susiklosčiusias aplinkybes nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde išdėstytais reikalavimai ir vertinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla nutraukta, yra neteisėta ar nepagrįsta (CPK 263 straipsnis).

13. Papildomai pažymėtina, kad CPK 540 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių padarinių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019, 20 punktas).

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

15. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – sprendimą dėl skolos priteisimo, išrašą iš Juridinių asmenų registro, sutartis bei priedus, o taip pat procesinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir kt. Įvertinęs prašomo prijungti dokumento turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Be to, dalis prašomų prijungti procesinių dokumentų yra teismų procesiniai sprendimai bei išrašai iš Juridinių asmenų registro, o pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl šių priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.

16. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.