Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Santuoką įregistruotą (duomenys neskelbiami) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 371, tarp L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, dėl atsakovės A. K. kaltės.Susitaikymo termino neskirti.Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę K., atsakovei jos pasirinkimu.Nepilnametės dukros D. K., gimusios (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės, nustatyti su jos tėvu, L. K., pagal jo gyvenamą vietą.Priteisti iš A. K. nepilnametei dukrai, gimusiai (duomenys neskelbiami), išlaikymą iki jos pilnametystės po 200 eurų kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta santuoka, įsiteisėjimo dienos, šias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko tėvas L. K..Įpareigoti A. K. pateikti ieškovui, kiekvieną mėnesį raštu duomenis, apie vaiko išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimą (prekių įsigijimo kvitus ir kt.).Nustatyti tėvo L. K. bendravimo tvarką su dukra D. K., gimusia (duomenys neskelbiami)d. iki jos pilnametystės sekančiai: L. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir su ja bendrauja laisvu nuo darbo laiku ir kas antrą penktadienį nuo 18 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. Jei dėl darbo pobūdžio karinėse pajėgose - pratybos, komandiruotė ir kt. ieškovas neturės galimybės su dukra bendrauti tą savaitgalį, prieš dvi dienas informuoja A. K. ir bendravimo laikas nukeliamas į kitą savaitgalį. L. K. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos savo kasmetinių atostogų laikotarpiu dviem savaitėms ištisai, du kartus per metus. Apie kasmetinių atostogų laiką informuoja A. K. prieš dvi savaites iki kasmetinių atostogų pradžios. L. K. bendrauja su dukra D. K. kiekvienais metais Tėvo dieną, t. y. kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį. L. K. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauja su vaiku neporiniais metais Krikščionių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną; Šv. Velykų antrąją dieną; poriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną ir pirmąją Šv. Velykų dieną, nuo 10 val., grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18 val. A. K. privalo sudaryti sąlygas ir netrukdyti tėvui bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis - telefonu, Skype ir kt. A. K. be L. K. sutikimo ir žinios negali keisti vaiko gyvenamosios vietos išvykstant gyventi į užsienio valstybę. A. K. privalo nedelsiant informuoti L. K. apie dukros susirgimus, naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio pakeitimą ir vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje pakeitimą. Esant kliūtims dėl nustatytos bendravimo tvarkos, dukros motina nedelsiant privalo informuoti vaiko tėvą L. K. pranešdama j am telefonu.Bendrosios jungtinė nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą - lengvąjį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės ir televizorių Samsung 459 eurų vertės, viso už 959 Eur, natūra nuosavybėje paskirti ir priteisti A. K., o L. K. priteisti iš Atsakovės 480 eurų piniginę kompensaciją, už ieškovei atitekusį turtą natūra.Priteisti iš A. K., L. K. naudai 1364 eurų piniginę kompensaciją, už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas, panaudotas atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti, grąžinant asmeninę skolą kreditoriui - kredito Unija „Šešiagrąšis“.Piniginę kompensaciją išmokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervesti į L. K. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke.Kreditoriams - antstolei Danutei Marčiukaitienei, antstoliui Giedriui Salickui, Lateko lizingas, Bingbank as filialas, UAB „Minibank“, UAB ARN Gruop, Nordecum, neįvykdytas prievoles, pagal pateiktus antstolių vykdomuosius raštus, pripažinti L. K. asmeninėmis skolomis

Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šias patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais (T 3, b. l. 2-9, T 7, b. l. 2-5) ir ieškovo paaiškinimais teisme. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes jis dažnai išvykdavo į komandiruotes, o grįžus atsakovė jį nuolat kaltindavo neištikimybe, bendravimu su kitomis moterimis. Kai ieškovas grįždavo namo iš pratybų atsakovė juo nesirūpino, nepagamindavo valgyti. Jis pats pasigamindavo valgyti, net savo drabužius veždavosi skalbti į Alytų, į savo motinos butą, nes jų namuose skalbimo mašina buvo sugedusi. Atsakovė nuolat skųsdavosi, kad trūksta pinigų, kurių ji reikalavo iš jo, sakė, kad vyras turi išlaikyti šeimą. Ji liepė paimti kreditą prieš jų santuoką, nes reikėjo pinigų vestuvėms, reikėjo padėti atsakovės motinai grąžinti jos kreditą. Santuokos metu jis taip pat ėmė paskolas pragyvenimui, nes pinigų atsakovei nuolat trūko. Tuo tarpu atsakovės darbo užmokesčio dydžio jis net nežinojo, ji to nesakė. Atsakovei taip pat labiau rūpėjo ne šeimos interesai ir jo nuomonė, o jos tėvų ir draugių nuomonė. Atsakovė nenorėjo gyventi Alytuje, kur buvo jo darbo vieta, nors jo motinos butas buvo laisvas. Ieškovas teigia, kad neištvėrė tokios aplinkos namuose, todėl 2016-01-01 susirinko savo daiktus ir išėjo gyventi į Alytų. Kai atsakovė gulėjo ligoninėje jis nebuvo jai neištikimas ir kavinėje su kita moterimi nebuvo. Tai tvirtinanti atsakovės liudytoja gyvena užsienyje, todėl to matyti negalėjo. Namuose alkoholio po darbo jis nevartodavo, nes dirba kariuomenės greito reagavimo pajėgose ir gali būti bet kada iškviestas į tarnybą. Kavinėse alkoholio negerdavo dėl tos pačios priežasties. Namuose jis gerdavo tik nealkoholinį alų. Atsakovės nepagarbiai nevadindavo ir neįžeidinėdavo. Jų ginčus išprovokuodavo atsakovė, kuri dėl visko jam priekaištavo. Jos pateiktuose garso įrašuose jis neatpažįsta nei savo, nei atsakovės balsų. Savo kaltės dėl santuokos nutraukimo nepripažįsta. Ieškovas iš pradžių pats prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakove, nes pripažino, kad taip vaikui bus geriau, nurodė, kad dėl jo darbo pobūdžio gali tekti dažnai vežioti vaiką pas mamą kai jam tektų išvykti darbo reikalais, tačiau baigiant bylos nagrinėjimą pakeitė savo reikalavimą ir prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo. To priežastimi įvardija padažnėjusį dukters sirgimą ir atsakovės nenorą leisti jam bendrauti su dukra, prisidengiant jos nuolatinėmis ligomis. Ieškovas teigia, kad jiems gyvenant kartu dukra sirgo mažiau, o pradėjus gyventi atskirai ji serga daug dažniau. Todėl mano, kad arba atsakovė netinkamai prižiūri dukrą, arba vaikui pas motiną sudaromos netinkamos gyvenimo sąlygos. Jis dukra pasirūpinti galėtų, nes pakeistų darbo pobūdį ir dirbtų štabe, kur nereikia vykti į nuolatines komandiruotes, be to, jam padėtų jo motina, kuri grįžtų gyventi į Alytų iš užsienio. Išlaikymą dukrai ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 200 Eur, nes jam pakaktų tokios sumos ir savo darbo užmokesčio dukrai išlaikyti. Tačiau jeigu dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove jis prašo priteisti iš jo išlaikymą dukrai po 150 Eur, nes mano, kad 300 Eur, kuriuos skirtų abu tėvai, vaiko poreikiams pakanka, o mokėti atsakovės prašomus 250 Eur jis nepajėgus. Ieškovas patvirtino, kad nežino, kokios sumos per mėnesį reikia dukros poreikiams patenkinti, bet remiasi tuo, kad ir iš jo kolegų po santuokos nutraukimo yra priteista po 150 Eur vaikams, todėl mano, jog tokios sumos pakanka. Savo gyvenamojoje vietoje jis turi visus reikalingus vaikui rūbus. Jis turi finansinių įsipareigojimų ir antstolis per mėnesį išieško apie 100 Eur. Taip pat jis savo motinai kas mėnesį turi grąžinti po 300 Eur, nes ji pasiskolino iš pažįstamo ir grąžino jo skolas. Dabartinis jo atlyginimas yra apie 950 Eur, todėl atėmus finansinius įsipareigojimus ir priteistą laikiną išlaikymo po 190 Eur, jam liekanti suma sunkiai patenkina jo poreikius. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę pateikti jam kiekvieną mėnesį duomenis apie priteisto iš jo išlaikymo panaudojimą, nes mano, kad atsakovė iš jo gautus pinigus gali panaudoti savo paskoloms dengti, o ne dukros poreikiams. Jeigu dukra gyvens su atsakove, prašo nustatyti jo, o ne atsakovės pasiūlytą bendravimo su dukra tvarką. Dėl savo darbo pobūdžio jis ne visada galės pasinaudoti jam priklausančiu bendravimo su dukra laiku, todėl nori, kad prarastas laikas būtų kompensuotas kitu laiku. Be to, jis nori bendrauti su dukra ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir laisvu nuo darbo metu, t. y. kai gauna papildomas poilsio dienas ne savaitgalį. Taip pat nori su dukra leisti savo atostogas dvi savaites ištisai, du kartus per metus. Sutinka, kad vasaros metu jam pakaktų dviejų savaičių, o kitą dalį atostogų su dukra praleistų kitų metų laiku. Dalijant turtą ieškovas prašo priteisti atsakovei televizorių ir automobilį Audi A4, o jam kompensaciją - ½ jų vertės, t. y. 480 Eur, nes jie įgyti santuokoje. Automobilį atsakovė pirko pardavusi ankstesnį savo automobilį BMW, į kurį jis investavo apie 900 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 364 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, nes ji santuokos metu iš bendrų lėšų grąžino savo asmeninę paskolą kredito unijai „Šešiagrašis“, kurią buvo paėmusi dar iki santuokos, o apie tai jis sužinojo tik iškėlus šią bylą. Savo paimtas ir negrąžintas paskolas ieškovas prašo pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis, tačiau nesutinka su atsakovės reikalaujamu 10 000 Eur kompensacijos priteisimu iš jo už santuokos metu grąžintas jo paimtas paskolas, nes jas grąžino ne iš bendrų lėšų, o iš jo motinos ir sesers pinigų, taip pat vienomis paskolomis dengė kitas. Jis ir atsakovė neturėjo pakankamai pajamų grąžinti šioms paskoloms, todėl jam padėjo motina ir sesuo. Paskolas jis ėmė šeimos pragyvenimui. Iš šių kreditų jis neįsigijo nieko vien tik savo asmeniniams poreikiams, o panudojo automobilių, namų remontams, šeimos pragyvenimui.

L. K., gimusio (duomenys neskelbiami), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbiami), Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbiami) sudarytą santuoką, įrašo Nr. 371, nutraukti pripažinus, kad santuoka iširo dėl L. K. kaltės.Po santuokos nutraukimo L. K. palikti K. pavardę, o A. K. - santuokinę K. pavardę.Nustatyti nepilnametės dukros D. K., gimusios (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą su motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Priteisti iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai D. K., gimusiai (duomenys neskelbiami), išlaikymą po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki D. K. pilnametystės bei 627 eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2016 metų laikotarpį.Nustatyti, kad iš L. K. D. K. priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Pavesti A. K. D. K. išlaikymui gautas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.Nustatyti tokią L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra D. K., gimusia (duomenys neskelbiami), tvarką:

L. K. prievoles kreditoriams antstolei Danutei Marčiukaitienei, antstoliui Giedriui Salickui, uždarajai akcinei bendrovei „Lateko lizingas“, Bigbank AS filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Minibank“, uždarajai akcinei bendrovei „ARN group“ ir uždarajai akcinei bendrovei Nordecum pripažinti asmeninėmis L. K. prievolėmis, vykdytinomis iš turto, esančio asmenine L. K. nuosavybe.A. K. prievoles kreditoriui namų kredito unijai „Šešiagrašis“ pripažinti asmeninėmis A. K. prievolėmis, vykdytinomis iš turto, esančio asmenine A. K. nuosavybe.Taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių A. K. ir L. K. turtinėms teisėms nuo 2016 m. sausio 1 d. ir A. K. 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsigytą ir jos vardu registruotą lengvąjį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine A. K. nuosavybe.Į dalytiną turtą neįtraukti televizoriaus Samsung UE32ES6100, skirto nepilnametės dukros D. K. poreikiams, ir perduoti jį A. K. neišieškant kompensacijos.Priteisti A. K. iš L. K. 10 000 eurų kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, L. K. bendrą turtą naudojant tikslams, nesusijusiems su Civilinio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu.

Priešieškinis ir atsikritimai į patikslintą ieškinį grindžiami šias atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytais argumentais (T 3, b. l. 50-54) ir atsakovės paaiškinimais teisme. Santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas buvo neištikimas, piktnaudžiavo alkoholiu, atsakovės atžvilgiu šeimoje vartojo necenzūrinius žodžius, žemino ją, o 2016-01-01 pats paliko šeimą. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jos kaltės yra neteisingos, nes ji šeimoje gamindavo jam valgį, nepagrįstai jam nepriekaištaudavo ir pinigų iš ieškovo nereikalaudavo bei jų iš esmės iš ieškovo negaudavo. Ji paaiškino, kad nežino kur ieškovas panaudojo tiek paimtų kreditų, o jai pinigais padėdavo jos tėvai. Savo pareigas šeimoje ji vykdė tinkamai. Dėl priekaištavimų sutuoktiniui atsakovė paaiškino, kad ieškovas per laisvas savo dienas išvažiuodavo į Alytų, sakydamas, kad vyksta tarnybos reikalais arba pas mamą, tačiau kai jam paskambindavo ji girdėdavo jo draugų balsus, merginų balsus ir suprasdavo, kad jis geria ir pramogauja. Ji nemano, kad toks ieškovo elgesys šeimoje buvo normalus, tačiau ji stengėsi išsaugoti šeimą. Savo namų kompiuteriuose ji yra mačiusi ieškovo susirašinėjimą ir iš jų turinio suprasdavo, kad jis bendrauja su kitomis moterimis, veda dvigubą gyvenimą. Taip pat atsakovė buvo pati užtikusi ieškovą bute geriantį su draugais ir kažkokia mergina, tačiau nežino kieno tai buvo mergina. Ji galėjo ir pati kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, bet stengėsi išsaugoti šeimą. Tuo tarpu jis pirmas kreipėsi į teismą ir nepagrįstai apkaltino ją dėl santuokos iširimo. Todėl ji buvo priversta teisme pateikti garso įrašus, patvirtinančius kaip ieškovas su ja elgėsi šeimoje, kaip nepagarbiai bendravo ir ją žemino. Ieškovas alkoholį laisvu nuo darbo metu gerdavo nuolat, nes tai buvo vienintelis jo atsipalaidavimo būdas ir malonumas. Būdamas girtas ieškovas buvo net ant savo mašinos stogo užlipęs ir pats sau išsikvietęs policiją. Būdamas girtas jis žemindavo ją visokiais įžeidžiančiais žodžiais. Pinigų ar kokių nors vertingesnių daiktų iš ieškovo ji negaudavo ir nereikalaudavo, kaip teigia jis. Jie nėra buvę jokioje kelionėje, nėra gavusi iš ieškovo jokių dovanų. Kur jis panaudojo paimtas paskolas ji nežino. Po santuokos ji nori pasilikti santuokinę pavardę. Dukters gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes vaikas nuo gimimo visada gyvena su ja. Ieškovo argumentai, kad ji netinkamai rūpinasi dukters sveikata yra nepagrįsi, nes dukra dažniau sirgti pradėjo tada, kai pradėjo lankyti darželį, dar jiems gyvenant kartu, o ne tada, kai ieškovas išsikraustė iš namų. Gydytojai ją informavo, kad dukters sergamumas yra normos ribose, o tyčia savo vaiko ji nesargdina, kaip teigia ieškovas. Dukterį ieškovui visada leidžia pasiimti kai ji neserga, tačiau neduoda sergančios, kad dar labiau nesusargdintų. Ieškovas pats ne visada pasiima dukra kai jam priklauso tą daryti pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo po 250 Eur išlaikymą dukrai, nes vaikas turi didesnių poreikių dėl alergijos ir dėl dažno sergamumo, dėl ko reikia pirkti geresnės kokybės maistą, higienos priemones, skalbimo priemones, o tai kainuoja daugiau. Atsakovei tenka dažnai nedirbti dėl vaiko slaugymo, o taip nukenčia jos darbo užmokestis. Be to, ji prašo kitų asmenų pagalbos vaikui prižiūrėti ligos metu, nes nenori prarasti darbo pajamų ir dėl to turi papildomų išlaidų atsidėkodama už tokią pagalbą draugėms ar pažįstamoms. Su dukra ji gyvena nuomojamame bute, kurio nuoma nekainuoja, tačiau išlaikymas kainuoja apie 100-150 Eur, priklausomai nuo sezono. Dukrai taip pat reikia ne tik drabužių, bet ir įvairių ugdymo ir lavinimo priemonių. Už dukros darželį pilnas mokestis yra apie 30 Eur, bet 50 procentų kompensuoja valstybė dėl ieškovo darbo, o už visą mėnesį dar niekada nemokėjo, nes dukra dažnai serga ir už tas dienas mokėti nereikia. Atsakovė patvirtino, kad jos darbo užmokestis yra apie 850 Eur per mėnesį, o prievolė kredito unijai yra apie 9 000 Eur. Kas mėnesį kredito unijai ji moka nuo 100 Eur iki 150 Eur. Jeigu dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, o išlaikymas būtų priteistas iš jos, ji sutinka su ieškovo reikalaujamu 200 Eur išlaikymo dydžiu. Dukters bendravimo tvarką su ieškovu prašo nustatyti pagal jos priešieškinį, nes dukra dar bijo naktį pasilikti be mamos ir verkia kai ieškovas nori, kad nakvotų pas jį. Todėl ji leidžia ieškovui bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, bet nori, kad nakvoti parvežtų jai. Nakvoti leistų, jeigu dukra pati pasakys, kad nori nakvoti pas tėtį. Taip pat atsakovė nenori, kad dukra naudotųsi išmaniuoju telefonu bendraujant su ieškovu, nes pripras prie jo ir žais internetinius žaidimus. Atsakovė nenori, kad ieškovas visas savo atostogas su dukra leistų vasaros metu, nes jų atostogos vasarą gali sutapti ir tuomet jai pritruks laiko atostogauti su dukra. Ji sutiktų, kad ieškovas su dukra per savo atostogas dvi savaites atostogautų vasaros metu, o kitą savo atostogų dalį - kitu metų laiku. Dalijant turtą atsakovė prašo priteisti jai televizorių ir automobilį Audi A4 neišmokant kompensacijos ieškovui, nes televizorius yra vienintelis ir reikalingas vaiko poreikiams tenkinti, o automobilį ji pirko gyvenant skyriumi ir iš savo tėvo pinigų. Ieškovo prašymą priteisti kompensaciją už kredito unijai grąžintą jos asmeninę paskolą prašo atmesti, nes ji šios paskolos iš bendrų pinigų nemokėjo. Paskolą už ją grąžino jos motina iš savo pinigų, nes atsakovei nepakako savo pajamų. Atsakovė yra ir pati mokėjusi kredito unijai, bet iš motinos pinigų. Šią prievolę kredito unijai prašo pripažinti jos asmenine prievole. Atsakovė sutinka, kad ieškovo prievolės pagal jo sudarytas kredito sutartis būtų pripažintos jo asmeninėmis, tačiau prašo priteisti iš ieškovo 10 000 Eur kompensaciją už tai, kad šias prievoles jis dengė iš jų bendrų lėšų ir taip sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę. Šią kompensaciją apskaičiavo pagal ieškovo kredito istoriją, kuri patvirtina, kad nuo santuokos pradžios (duomenys neskelbiami) iki 2016-01-01, kai jie pradėjo gyventi skyrium, ieškovas įvykdė prievolių už 38 874,37 Eur. Kadangi ieškovas pateikė įrodymų, kad per šį laikotarpį jo motina ir sesuo grąžino už jį 4 699,37 Eur, tai šią sumą galima atimti iš 38 874,37 Eur. Tačiau net ir tokiu atveju lieka didesnė nei 30 000 Eur suma, todėl atsakovė turi teisę reikalauti ir didesnės nei 10 000 Eur kompensacijos. Bet ji pasirinko 10 000 Eur kompensacijos reikalavimą, nes mano, kad tokios kompensacijos pakaks jos interesams apginti.

Nors šioje byloje ieškovas teigia, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, tačiau įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, garso įrašus, teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl jo, o ne atsakovės kaltės, nes šeimą paliko būtent ieškovas, kuris neįrodė, kad tą padarė dėl sutuoktinės pareigų netinkamo vykdymo šeimoje, neįrodė, kad dėjo kokias nors pastangas šeimai išsaugoti kai pablogėjo sutuoktinių santykiai.

Nors ieškovas šeimos iširimo priežastimis nurodo nepagrįstą atsakovės priekabiavimą dėl jo neištikimybės, atsakovės nesirūpinimą juo šeimoje, nuolatinį pinigų reikalavimą, jo nuomonės nepaisymą, tačiau jis neįrodė visų šių aplinkybių, neįrodė, kad atsakovės elgesys, kurį jis traktuoja kaip santuokinių pareigų pažeidimą, nulėmė santuokos iširimą. Kaip minėta, šalis, kaltinanti kitą sutuoktinį, turi įrodyti savo ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis), todėl ieškovui nepakanka ieškinyje nurodyti ir teismo posėdžio metu paaiškinti kuo kaltinama atsakovė, bet būtina pateikti ir kitus įrodymus, kurių pakaktų savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, jeigu atsakovė nepripažįsta ieškovo nurodomų faktų. Šiuo atveju kaltinimai atsakovei, kad ji nepakankamai rūpinosi šeima, negamino valgyti, neskalbė ieškovo drabužių, nesiskaitė su jo nuomone, o klausė tik savo tėvų ir draugių nuomonės, kad nuolat nepagrįstai kaltino ieškovą dėl neištikimybės nepagrįsti jokiais kitais patikimais ir objektyviais įrodymais. Ieškovas nepateikė kokių nors kitų įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kad atsakovė negamino jam valgyti, juo nesirūpino, nesiskaitė su jo nuomone, nuolat kaltino neištikimybe, vertė jį imti paskolas. Vienintelis papildomas įrodymas, kuriuo rėmėsi ieškovas, yra jo motinos Z. K. parodymai teisme apie tai, kad atsakovei nuolat trūko pinigų ir ieškovas dėl to ėmė daug paskolų, kurių sutuoktiniai negalėjo grąžinti. Tačiau viena vertus, ši liudytoja yra artimiausias ieškovui giminaitis, todėl jos parodymai yra natūraliai subjektyvūs ir vertintini kaip noras padėti pasiekti savo sūnui kuo palankesnį sprendimą byloje. Kita vertus, liudytoja iš esmės patvirtino tik faktą, kad jos sūnus ėmė daug paskolų, bet nenurodė kuo dėl to kalta yra atsakovė. Liudytoja Z. K. patvirtino, kad ieškovas tylėdavo kai ji pas jį klausdavo kodėl jis yra paėmęs tiek daug paskolų. Tai reiškia, kad net ir pats ieškovas santuokos metu nekaltino atsakovės dėl jo didėjančių finansinių įsipareigojimų, o šia aplinkybe tiek ieškovas, tiek liudytoja remiasi tik deklaratyviai, kaip formaliu ieškinio pagrindu reikalauti santuokos nutraukimo. Kitų ieškovo nurodomų aplinkybių dėl atsakovės netinkamo sutuoktinės pareigų vykdymo – maisto negaminimo, nesiskaitymo su ieškovo nuomone, nepagrįsto kaltinimo neištikimybe, liudytoja Z. K. iš viso negalėjo patvirtinti, nes apie tai nieko konkretaus nežino.

Pažymėtina ir tai, kad ši liudytoja patvirtino, jog apie tai, kad neva atsakovė reikalavo ieškovo imti paskolas ji sužinojo tik šio teismo proceso metu iš paties ieškovo. Taigi, akivaizdu, kad liudytojos Z. K. pateiktos teismui jos žinomos informacijos šaltinis iš esmės yra pats ieškovas, todėl tokie išvestiniai ir neišvengiamai subjektyvūs liudytojos parodymai nėra pakankami ieškovo paaiškinimams pagrįsti dėl atsakovės kaltės dėl šeimos iširimo, kai visas ieškovo nurodomas aplinkybes atsakovė neigia.

Pabrėžtina ir tai, kad net jeigu atsakovė ir norėjo gyventi geriau nei leido jų šeimos pajamos bei prašė ieškovo skolintis pinigų, tai savaime nereiškia, kad ji pažeidė kokias nors sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje ir dėl to yra kalta dėl santuokos iširimo. Noras gyventi geriau yra natūralus daugeliui žmonių, ypač jaunoms šeimoms, todėl nei tokio noro išsakymas savo sutuoktiniui, nei prašymas pasiskolinti pinigų šiam norui įgyvendinti nėra nei įstatymo nei moralės draudžiami veiksmai, dėl kurių toks sutuoktinis gali būti apkaltintas dėl šeimos iširimo. Ieškovas yra suaugęs, savarankiškas, protingas žmogus, todėl buvo visiškai pajėgus savarankiškai priimti sprendimus dėl paskolų ėmimo, net jeigu to nuolat prašė jo sutuoktinė, kaip teigia jis. Tai, kad santuokos metu ieškovas ėmė ne vieną paskolą patvirtina, kad jis arba pats sutiko su atsakovės nuomone, jog jiems reikia skolintis, arba aiškiai atsakovei nepasakė, jog jis nenori skolintis ir nepritaria jos nuomonei. Bet kuriuo atveju jis ir turi pats prisiimti atsakomybę už pasekmes, kurios kilo negalint laiku ir savo pastangomis grąžinti paskolų, o ne kaltinti dėl to atsakovę. Byloje nėra įrodymų, o ieškovas ir pats to neįrodinėjo, kad atsakovė privertė ieškovą paskolas imti prieš jo valią ir tai tapo jų bendro gyvenimo nutrūkimo pagrindine priežastimi.

Nors ieškovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kad atsakovė iš viso jį kaltino neištikimybe, bet pačios atsakovės pateiktuose šalių pokalbių garso įrašuose yra girdimi atsakovės priekaištai ieškovui dėl bendravimo su kitomis moterimis. Nors girdimų pokalbių turinys (t. 2, priedas Nr. 1) neįrodo ieškovo neištikimybės, kadangi šių pokalbių metu jis nepripažino, jog buvo neištikimas, tačiau paties fakto, kad bendravo su kitomis moterimis (bendradarbėmis) laisvu nuo darbo metu girdimuose pokalbiuose ieškovas neneigia. Todėl atsakovės nepasitenkinimas, kad sutuoktinis bendrauja su kitomis moterimis, o ne būna namuose, nėra visiškai nepagrįstas ir vien tik atsakovės išsigalvotas nepasitenkinimas, kaip teigia ieškovas. Atsakovės priekaištai gali būti vertinami kaip skubotas ir nepasvertas priekaištavimas sutuoktiniui dėl neištikimybės, patikimai neišsiaiškinus visų aplinkybių, tačiau tai nėra visiškai niekuo nepagrįstas priekabiavimas, kaip teigia ieškovas. Jeigu ieškovas savo dviprasmišku elgesiu už šeimos ribų kėlė atsakovei neigiamas emocijas ir nepasitenkinimą, o tai atitinkamai erzino ir patį ieškovą, tai tokioje situacijoje negalima konstatuoti tik atsakovės kaltės dėl įtampos šeimoje, kadangi ją provokuodavo ir pat ieškovas savo elgesiu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimai ir jo motinos parodymai nėra pakankami įrodymai atsakovės kaltei dėl santuokos iširimo pagrįsti, nes byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovo paaiškinimus dėl atsakovės kaltės nutraukiant jų bendrą gyvenimą.

Atsakovė pagrindinėmis šeimos iširimo priežastimis laiko ieškovo neištikimybę, piktnaudžiavimą alkoholiu, atsakovės žeminimą necenzūriniais ir nepagarbiais žodžiais ir šeimos palikimą 2016-01-01. Nors byloje nėra pakankamai ieškovo neištikimybės įrodymų, tačiau kitas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, todėl teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Kasacinis teismas yra suformavęs įrodymų vertinimo taisyklę, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, o vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-35/2011, Nr. 3K-3-444/2014).

Teismas pripažįsta pagrįstu ieškovo atsikirtimą į priešieškinį, kad atsakovės pateiktų įrodymų nepakanka jo neištikimybei įrodyti, kurią jis neigia. Atsakovė savo paaiškinimus grindžia liudytojos I. P. parodymais, (t. 3, b. l. 156), taip pat pateiktais šalių pokalbių garso įrašais (t. 2, priedas Nr. 1). Tačiau liudytojos I. P. parodymai, kad 2013 m. kovo mėnesį liudytoja matė ieškovą Alytuje kavinėje su mergina kai atsakovė tuo metu nėščia gulėjo ligoninėje, buvo duoti tik notarui, o ne teisme ir teismas negalėjo patikrinti jų patikimumo betarpiškai (CPK 183 straipsnio 3 dalis), liudytojai klausimų neturėjo galimybės užduoti ir ieškovas. Be to, notarės patvirtinime nėra duomenų, kad liudytoja buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl tokie parodymai buvo gauti nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Tokiu rašytiniu įrodymu, kurio teismas negalėjo patikrinti betarpiško įrodymų tyrimo metu, ir kuris gautas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, teismas negali pagrįsti ieškovo neištikimybės. Be to, pats liudytojos parodymų turinys neištikimybės nepatvirtina, nes buvimas kavinėje su moterimi savaime nėra neištikimybė, jeigu nėra kitų tai patvirtinančių faktų ir įrodymų. Atsakovės pateikti garso įrašai patvirtina, kad ji priekaištavo ieškovui dėl jo santykių su kitomis moterimis, tačiau, kaip minėta, šiuose garso įrašuose nėra užfiksuota, jog ieškovas pripažintų buvęs neištikimas. Priešingai, viename garso įraše jis atsakovei nurodo, kad namuose Alytuje geria vienas, o ne su merginomis, net kviečia atsakovę atvažiuoti ir įsitikinti, kitame garso įraše ieškovas pripažįsta, jog bendradarbę vežė savo automobiliu, tačiau neigia, jog buvo neištikimas. Todėl tokie garso įrašai nepatvirtina atsakovės paaiškinimų apie ieškovo neištikimybę. Nors atsakovė paaiškino, kad ji skaitė ieškovo žinutes jų namų kompiuteryje, gautas iš kitų moterų, ir leidusias jai spręsti apie dvigubą ieškovo gyvenimą su ja ir su kitomis moterimis, tačiau nei tokių žinučių, nei kitų įrodymų su tokių žinučių turiniu byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tokius neinformatyvius ir nepakankamus duomenis teismas negali konstatuoti ieškovo neištikimybės.

Tuo tarpu kitą ieškovo netinkamą elgesį, nesuderinamą su tinkamu sutuoktinio pareigų vykdymu, atsakovė įrodė ne tik savo paaiškinimais, bet ir juos pagrindžiančiais kitais įrodymais. Atsakovės pateikti garso įrašai patvirtina, kad ieškovas, būdamas neblaivus, elgiasi ir kalba su atsakove grubiai ir itin nepagarbiai, vadina ją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, kurie nedera su sutuoktinio pareiga vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai. Garso įrašuose girdimas garsus ieškovo šūkavimas namuose, keiksmai, stalo trankymas ir grasinimas sudaužyti lėkštę ar telefoną atsakovės akivaizdoje, jo grubus elgesys, dėl kurio atsakovė jaučia net baimę būti šalia ieškovo, o pastarasis vis tiek verčia atsakovę apsikabinti jį, patvirtina atsakovės paaiškinimus tiek dėl ieškovo alkoholio gėrimo namuose, tiek dėl jo netinkamo elgesio išgėrus. Pažymėtina, kad garso įrašuose girdima, jog ieškovas pats patvirtina, kad jis geria alkoholį, o be to, tai galima suprasti ir iš jo girdimos kalbos turinio bei kalbėjimo manieros bei neadekvataus elgesio, kai jis nori miegoti virtuvėje ant grindų, garsiai šūkauja išėjęs į kiemą (t. 2, priedas Nr. 1). Todėl ieškovo teiginiai teismo posėdžio metu, kad namuose jis gėrė tik nealkoholinį alų ir niekada nebūdavo girtas, prieštarauja jo paties žodžiams, girdimiems garso įrašuose. Liudytojais apklausti atsakovės tėvai A. R. ir J. R., pas kuriuos sutuoktiniai gyveno, taip pat patvirtino atsakovės paaiškinimus, kad ieškovas savaitgaliais dažnai gerdavo alkoholį ir su atsakove elgdavosi nepagarbiai, kalbėdavo užgauliai, jam kildavo pykčio priepuoliai. Nors šie liudytojai yra atsakovės tėvai ir nėra visiškai nešališki, tačiau vien dėl to jų parodymų ignoruoti negalima, nes jų parodymai sutampa su objektyviais įrodymais - garso įrašais, kurių turinys atitinka liudytojų parodymus apie ieškovo elgesį šeimoje. Nors ieškovas teigia, kad garso įrašuose neatpažįsta savo ir atsakovės balsų, tačiau liudytojai A. R. ir J. R. patvirtino, kad garso įrašuose girdimas ieškovo ir atsakovės balsas, patvirtino, kad girdimi pokalbiai, jų tonas ir turinys jiems gerai pažįstami, nes ieškovas namuose taip elgėsi ne kartą kai būdavo girtas. Bylos nagrinėjimo metu ne kartą išklausius ieškovo ir atsakovės paaiškinimus teismo posėdžių metu ir išklausius teismo posėdžių garso įrašus bei palyginus šalių balsus su atsakovės pateiktuose garso įrašuose girdimais vyro ir moters balsais teismui nekyla abejonių, kad atsakovės pateiktuose garso įrašuose užfiksuoti būtent šalių pokalbiai. Ieškovo paaiškinimai, kad garso įrašai galbūt yra sumontuoti, kad juose yra ne jo balsas, yra niekuo nepagrįsti. Tokiems savo teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, neprašė atlikti jokio ekspertinio tyrimo, todėl jo nenoras atpažinti savo balso vertintinas tik kaip gynyba nuo jam nepalankių kaltinimų.

Esant pagrindui konstatuoti aukščiau nurodytą ieškovo elgesį šeimoje kaip nesuderinamą su tinkamu sutuoktinio pareigų vykdymu, pasireiškiančiu nepagarba sutuoktinei ir šeimyniniam gyvenimui, atsakovės priekaištavimai ieškovui dėl tokio jo elgesio šeimoje ir už jos ribų laikytini pateisinamais, nes vienas sutuoktinis neprivalo taikytis su kito sutuoktinio nederamu elgesiu ir turi teisę reikšti savo nepasitenkinimą. Tuo tarpu ieškovo noras elgtis neatsižvelgiant į atsakovės nuomonę ir priekaištus bei jo pasirinktas būdas šeimoje kilusius nesutarimus ir įtampą spręsti tiesiog paliekant šeimą nėra pateisinamas lojalumo, pagarbos ir moralinės paramos kitam sutuoktiniui prasme. Todėl būtent ieškovas, kuris tokiomis aplinkybėmis 2016-01-01 paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus šeima bei jos išsaugojimu nesurūpina, pripažintinas kaltu dėl iširusios šalių santuokos.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalių ginčo dėl atsakovės reikalavimo palikti jai santuokinę pavardę nėra, šalys turi vaiką, kurio pavardė yra tokia pat, todėl atsakovės reikalavimas palikti jai santuokinę pavardę tenkintinas. Ieškovas santuokoje turi savo ikisantuokinę pavardę, todėl, nėra teisinio pagrindo svarstyti jo pavardės pakeitimą.

Šalys nesutaria dėl jų dukters gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo ir kiekvienas sutuoktinis nori, kad vaikas gyventų su juo. Tačiau sprendžiant šį klausimą pirmiausiai pabrėžtina, kad šalių norai ir pageidavimai nėra esminis argumentas šiam ginčui išspręsti, jeigu jie neranda abipusiu sutarimu pagrįsto bendro sprendimo. Tokiu atveju sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko interesai grindžiami nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Todėl teisiškai nėra svarbu kuris iš tėvų labiau nori gyventi su vaiku ar kuris blogiau jausis, jeigu jo noras nebus patenkintas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-513/2007; Nr. 3K-3-41/2010).

Sprendžiant šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo klausimą pirmiausiai pabrėžtina, kad 2017-02-21 su ieškiniu kreipdamasis į teismą ieškovas pats prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakove, o ne su juo, taip pripažindamas, kad tai geriausiai atitiks vaiko interesus. Su tokiu reikalavimu atsakovė sutiko ir savo priešieškinyje reiškia tokį pat reikalavimą. Ginčo dėl šios santuokos nutraukimo sąlygos ir pasekmės byloje nebuvo iki 2018-03-09, kol ieškovas nepakeitė šio savo ieškinio reikalavimo. Taigi, ginčo dalyką iš esmės sudaro kausimas, ar yra pagrindas ir būtinybė keisti dabartinę vaiko gyvenamąją vietą su atsakove.

Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą pripažintina, kad buitinės ir materialios gyvenimo sąlygos tiek su ieškovu, tiek su atsakove neprieštarautų jų dukters teisėms ir teisėtiems interesams. Tai pripažino ir skirtingų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, kurių atstovės teisme pateikė savo galutines išvadas dėl vaiko gyvenimo sąlygų tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliu – Lazdijų VTAS) 2017-03-23 išvadoje dėl pirminio ieškinio (t. 1, b. l. 86-87) ir 2018-04-04 patikslintoje išvadoje dėl patikslinto ieškinio (t. 7, b. l. 77-80) nurodyta, kad nepilnametės D. K. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiks vaiko poreikius ir nepažeis jos interesų, nes motina turi tinkamas sąlygas vaikui auginti ir tinkamai atlieka savo pareigas. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliu – Alytaus VTAS) 2018-03-28 išvadoje nurodytas, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje jo dukrai būtų sudarytos tinkamos sąlygos augti, skyrius neturi duomenų, kad tėvo bendravimas su dukra kenktų vaiko interesams (t. 7, b. l. 73-74). Tačiau teismo posėdžio metu įvertinusios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą visų bylos aplinkybių kontekste, abiejų skyrių VTAS atstovės pripažino, kad keisti vaiko gyvenamąją vietą iš atsakovės į ieškovo gyvenamąją vietą nėra pagrindo.

CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Dėl to teismas gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamu atveju Lazdijų VTAS patikslintoje 2018-04-04 išvadoje nurodyta, kad nepilnametė D. K. išreiškė norą būti su abiem tėvais, tačiau dėl savo amžiaus ir bandos lygio ji nėra pajėgi suformuoti savo nuomonės šiuo klausimu ir jos išreikšti (t. 7, b. l. 77-80). Taigi, šalių dukra, atsižvelgiant į jos amžių ir brandą, šioje byloje buvo išklausyta per atstovą, ir nustatyta, kad ji dar nėra pajėgi pati suvokti geriausią jai sprendimą dėl jos gyvenamosios vietos kai tėvai gyvena atskirai, nes jis nesugeba suvokti situacijos sudėtingumo, sprendžiamo klausimo svarbos ir pasekmių. Todėl vaiko nuomonė ir noras šioje byloje negali būti lemiamas veiksnys sprendžiant jos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.

Byloje nėra ginčo, kad emocinis ryšys tarp dukros ir tėvo yra, jis nenutrūko šalims pradėjus gyventi atskirai, o duomenų, kad kuris nors iš tėvų darytų neigiamą įtaką vaiko vystymuisi, jo auklėjimui nėra. Todėl šalių dukros gyvenimas tiek su ieškovu, tiek su atsakove dabartinėmis tėvų gyvenimo sąlygomis neprieštarautų vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Tai reiškia, kad šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą, nes bet kuris iš tėvų savo dukra pasirūpinti galėtų. Pagrindinis kriterijus šiuo atveju yra vaiko tėvų galimybės užtikrinti stabilią, saugią ir vaikui priimtiną aplinką bei emocinį saugumą ir stabilumą po santuokos nutraukimo.

Vertinant šiuos kriterijus pirmiausiai pabrėžtina, kad šalių dukra nuo pat gimimo gyvena su mama ir niekada atskirai nuo mamos negyveno. Mergaitei yra 4 metai, per kuriuos ji niekada nebuvo likusi be mamos buvimo šalia. Tuo tarpu nuo 2016-01-01, kai ieškovas išėjo gyventi atskirai nuo šeimos, mergaitė jau daugiau kaip du metus gyvena tik su mama ir priprato, kad tėčio kasdien nėra šalia, kad su juo gali matytis tik tam tikru laiku. Taigi, vaikas jau yra prisitaikęs prie pasikeitusios situacijos jo gyvenime ir dabartinėje situacijoje jaučiasi saugiai, tokia situacija jam yra suprantama pagal vaiko brandos lygį. Todėl tokios aplinkos ir gyvenamosios vietos keitimas neišvengiamai paveiktų šalių dukters emocinę būseną, sukeltų nežinomybės ir neapibrėžtumo jausmą, jeigu vaikui staiga reikėtų pradėti gyventi kitaip nei visą gyvenimą iki šiol.

Vertinant ieškovo norą pakeisti dabartinę dukters gyvenamąją vietą pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus gyvenamąją vietą ir nustačius ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-320/2006, Nr. 3K-3-506/2008). Todėl atsižvelgiant į tai, šalių dukters gyvenamosios vietos keitimas šioje byloje, kai mergaitė net tik neįsivaizduoja, kad yra įmanoma gyventi atskirai nuo mamos, bet ir jau yra pripratusi prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų gyvenant atskirai nuo tėčio, prieštarautų vaiko interesams, nes tai turėtų įtakos vaiko emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų stiprius emocinius išgyvenimus ir darytų neigiamą psichologinę įtaką vaiko savijautai ir vystymuisi. Tokioje situacijoje keisti vaiko gyvenamąją vietą ir sutrikdyti vaiko gyvenamosios aplinkos ir savijautos stabilumą bei saugumą visiškai netikslinga, jeigu nėra jokios grėsmės, kad esama aplinka vaikui gali tapti nesaugi, nebeatitikti reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi. Kitaip tariant, šalių dukters gyvenamosios vietos pakeitimas ne dėl būtinybės užtikrinti jai saugią ir stabilią gyvenimo aplinką bei tinkamas vystytis sąlygas, o tik dėl to, kad suteikti vaikui lygiavertes gyvenamosios aplinkos sąlygas pas kitą iš tėvų ir patenkinti pastarojo norą perimti kasdieninį vaiko auklėjimą ir rūpinimąsi juo, nėra pakankamas pagrindas psichologiškai traumuoti vaiką pakeičiant jam įprastą, saugią, nusistovėjusią ir priimtiną jo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju labai svarbu, kad gyvendama su motina mergaitė jaučiasi laiminga ir mylima abiejų tėvų, gyvenant pas motiną jai suteiktas visas būtinas fizinis, socialinis aprūpinimas, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ji gyvena jai nuo gimimo įprastoje aplinkoje ir nėra jokių požymių, kad tokia stabili ir saugi aplinka bei gyvenimo sąlygos galėtų pasikeisti. Tuo tarpu ieškovas, per visą bylos nagrinėjimo laiką pats pripažinęs, kad jo darbo pobūdis dėl nuolatinių komandiruočių ir išvykimų į tarnybą ne darbo dienomis nebūtų geresnės vaiko gyvenimo sąlygos nei su atsakove, besibaigiant bylos nagrinėjimui pareikalavęs nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, nepateikė jokių įrodymų, kad tą padarius jis išspręstų šiuos trūkumus ir užtikrintų dukrai stabilų gyvenimą pas jį. Vien tik ieškovo deklaratyvūs paaiškinimai, kad nustačius dukros gyvenamąją vietą su juo jis pakeistų dabartinį savo darbo pobūdį, o jo motina sugrįžtų iš užsienio ir padėtų jam auginti dukrą nesudaro pagrindo keisti dabartinę saugią ir stabilią vaiko gyvenamąją aplinką. Norėdamas tokiais argumentais įrodyti vaiko gyvenamosios vietos pas jį pranašumą ieškovas pirmiausiai turėtų įgyvendinti savo pažadus ir tik užtikrinęs, kad vaikui nekils grėsmė nuolat būti perduodamam prižiūrėti atsakovei kai ieškovui prireikia išvykti į tarnybą, prašyti nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo.

Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodomas pagrindas, dėl kurio jis pakeitė savo nuomonę ir dabartinę dukters gyvenamąją vietą pareikalavo nustatyti su juo, niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad dukra taip dažnai kaip dabar nesirgo kol visa šeima gyveno kartu, o jam su atsakove pradėjus gyventi atskirai pradėjo sirgti dažniau būtent dėl atsakovės netinkamo rūpinimosi dukros sveikata arba dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pas atsakovę sudarymo. Savo argumentus ieškovas grindžia medicininėmis pažymomis, kurios patvirtina, kad jų dukrai nuo 2015-12-04 iki 2017-10-12 buvo išrašyta 14 pažymų dėl negalėjimo lankyti darželį dėl ligos (t. 7, b. l. 44). Ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad šias pažymas išrašė gydytojas P. R., kuris yra atsakovės atstovo giminaitis, atkreipė dėmesį, kad dukra gydoma labai ilgai, todėl mano, kad dėl netinkamo gydymo žalojama jos sveikata (t. 7, b. l . 2-6). Tačiau iš Lazdijų mokyklos-darželio „(duomenys neskelbiami)“ rašto matyti, kad šalių dukra darželį lankyti pradėjo 2015-11-24 (t. 7, b. l. 44), o iš lankomumo apskaitos žiniaraščio matyti, kad nuo pat darželio lankymo pradžios mergaitė pradėjo sirgti kiekvieną mėnesį (t. 7, b. l. 46). Todėl teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad šalių dukters ligos prasidėjo nuo darželio lankymo pradžios ir yra susijusios su darželio lankymu, o ne su sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžia ir netinkamu atsakovės rūpinimusi vaiko sveikata. Iš darželio lankomumo apskaitos žiniaraščio ir iš medicininių pažymų matyti, kad visi vaiko darželio nelankymo laikotarpiai yra pateisinti gydytojų pažymomis, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nesirūpina savo vaiko sveikata. Minėtoje Lazdijų VTAS patikslintoje išvadoje nurodyta, kad atsakovė tinkamai rūpinasi dukters sveikata, o Lazdijų VTAS atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai konstatavo ne iš atsakovės žodžių, o pati asmeniškai pabendravusi tiek su vaiką gydančia gydytoja, tiek su darželio auklėtoja, kurios patvirtino, kad motina vaiko sveikata rūpinasi tinkamai. Toks atsakovės elgesys kai dėl vaiko sveikatos ji nuolat konsultuojasi su gydytojais negali būti laikomas netinkamu motinos elgesiu ir netinkamu rūpinimusi vaiko sveikata. Ieškovo pateiktas medicinines pažymas išrašė trys skirtingi gydytojai, o iš 14 pažymų tik 4 išrašė ieškovo nurodomas gydytojas P. R.. Todėl ieškovo įtarimai, kad atsakovė ir vienas konkretus gydytojas netinkami gydo šalių dukrą ir žaloja jos sveikatą yra visiškai jokiais įrodymais nepagrįstos abejonės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalių dukters sirgimas susijęs su netinkama atsakovės vaiko priežiūra, kad tarp padažnėjusio vaiko sirgimo ir šalių gyvenimo skyrium pradžios bei atsakovės vaiko priežiūros gyvenant atskirai nuo ieškovo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Taigi, ieškovui neįrodžius savo pakeisto reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo pagrįstumo, ir konstatavus, kad per pakankami ilgą laiką šalims gyvenant atskirai jų dukra jau priprato prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, kuriose ji jaučiasi gerai ir saugiai, nėra jokio poreikio ir pagrindo keisti vaiko dabartinę gyvenamąją vietą ir sukelti mažamečiui vaikui didelius emocinius išgyvenimus. Todėl ieškovo reikalavimas atmestinas, o atsakovės reikalavimas tenkintinas ir jų dukters gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Abi šalys yra pateikę savo siūlomas bendravimo su vaiku tvarkas, kurių sudarymo principai yra panašūs, išskyrus vieną esminį nesutarimą. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas gali ir turi bendrauti su dukra, tačiau skirtingai nei ieškovas nenori, kad savaitgaliais ir kai kurių švenčių dienomis dukra su ieškovu bendrautų nepertraukiamai, t. y. nori, kad nakvoti dukra būtų grąžinama į jos namus. Savo nesutikimą atsakovė grindžia tuo, kad dukra dar bijo nakvoti pas ieškovą ir mano, kad nakvoti pas ieškovą turėtų pasilikti tada, kai pati pasakys, kad nori.

Sprendžiant šalių ginčą pirmiausiai pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisę bendrauti su tėvais įstatymas įtvirtina nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Pagal įstatymą tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reguliavimas visų pirma reiškia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu ar tėvai tarpusavy dėl to sutaria, ar ne. Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugą ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iš tėvų norus. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti, o minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-1176/2003, 3K-3-242/2005, 3K-3-444/2014).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bylose dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pirmiausiai pabrėžtina, kad skyrium nuo dukters gyvenantis ieškovas turi net tik įstatyme numatytą teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo dukra maksimaliai, ją auklėti, ugdyti, rūpintis jos visapusišku lavinimu, o atsakovė ne tik neturi teisės be pagrindo riboti maksimalaus ieškovo bendravimo su dukra, bet ir turi pareigą sudaryti ieškovui sąlygas ir galimybes tokiam maksimaliam bendravimui. Todėl atsižvelgiant į CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su savo vaiku prezumpciją, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo civiliniame procese taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), ne ieškovas turi įrodyti, kad jis turi teisę maksimaliai bendrauti su savo dukra, neribojant vietos, būdo, sąlygų ir pan., o atsakovė turi įrodyti, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka galėtų pakenkti jų dukros interesams. Prašydama neleisti dukrai nakvoti pas ieškovą atsakovė turi įrodyti, kad ieškovo bendravimas su dukra jo namuose ir jo aplinkoje traumuos vaiką psichologiškai, neatitiks dukros poreikių ir interesų, darys žalą vaiko raidai.

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad atsakovė neįrodė, jog yra pagrindas riboti ieškovo maksimalų bendravimą su dukra, draudžiant jam pasilikti dukrą jo namuose nakvoti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo bendravimas su dukra galėtų būti kuo nors žalingas vaikui, kad bendraudamas su dukra ieškovas būtų kada nors pakenkęs jai, nepasirūpinęs jos poreikiais, aplaidžiai vykdęs savo tėvo pareigas. Tiek atsakovė, tiek Lazdijų VTAS atstovė, tiek atsakovės pateikta psichologės išvada-rekomendacija (t. 4, b. l. 106-107) patvirtina, kad ryšys tarp dukros ir tėvo yra, vaikas nori bendrauti su tėčiu. Todėl atsakovės ypač akcentuojamas klausimas dėl vaiko nakvynė pas tėtį tikrai nėra esminis nustatant bendravimo tvarkos sąlygas.

Pabrėžtina, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka suteikia tiek tėvams, tiek vaikui apibrėžtumo ir stabilumo jausmą, nes visi iš anksti žino kada, ir kokiomis sąlygomis atskirai gyvenantis tėvas turės galimybę bendrauti su vaiku. Tačiau nustatyta bendravimo tvarka nereiškia, kad tėvai turi aklai jos laikytis, neatsižvelgdami į konkrečias aplinkybes ir į vaiko savijautą bei jo norus. Šiuo atveju teisės suteikimas ieškovui pasiimti dukrą savaitgaliui su nakvyne savaime nereiškia, kad ieškovas turi teisę beatodairiškai šią teisę įgyvendinti, neatsižvelgdamas į vaiko emocinę būseną. Jeigu vaikas iš tiesų labai bijos pasilikti nakvoti pas ieškovą ir dėl to nuolat pateks į stresinę situaciją, kuri kenks vaiko emocinei savijautai ir sveikatai, tai net ir turėdamas teisę pasilikti dukrą nakvoti pas save, jis privalės savo tėvo pareigas įgyvendinti tinkamai ir laikantis įstatymo, kuris įpareigoja rūpintis vaiko sveikata, atsižvelgsiant į vaiko fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas vaikui vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad ieškovui teismo sprendimu suteikta teisė yra ribojama įstatymu ir taip užtikrinamas tinkamas bendravimo tvarkos įgyvendinimas, kuomet pats ieškovas privalo atsižvelgti ar nenorinčią pas jį nakvoti dukrą pasilikti prieš jos norą, verčiant ją patirti stresą, ar grąžinti į dukros gyvenamąją vietą pas motiną. Atsakovės pateiktos psichologės išvadoje-rekomendacijoje pabrėžiamas būtinumas tinkamai vaiką parengti būsimai viešnagei pas tėtį, pabrėžiama, kad su vaiku turėtų būti iš anksto aptariamos būsimos viešnagės sąlygos ir nakvojimo galimybė, o tėtis turi būti pasirengęs vaiką gražinti namo (t. 4, b. l. 106-107). Tačiau pabrėžtina, kad tą daryti turi abu tėvai, todėl ir atsakovė turi psichologiškai paruošti dukrą būsimai nakvynei pas tėtį, o ne pasinaudojant vaiko baimėmis reikalauti kiekvieną kartą jį grąžinti nakvoti pas ją. Atsakovė savo nesutikimą su šiuo ieškinio reikalavimu iš esmės grindžia prielaida, kad naudodamasis nustatyta bendravimo tvarka ieškovas visais atvejais pasiliks dukrą nakvoti pas save, neatsižvelgdamas į jos norą. Tai reiškia, kad atsakovės baiminimasis susijęs ne su ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymu, o su jos įgyvendinimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pakankamai brandaus amžiaus ir nuo vaiko auklėjimo niekada nenusišalinęs bei niekada savo vaikui nepakenkęs ieškovas nesugebėtų adekvačiai įvertinti savo dukros poreikių atsižvelgdamas į jos pačios interesus, nėra įrodymų, kad nenorinčios pas jį nakvoti dukters negrąžintų motinai, jeigu jam nepavyktų dukters įtikinti pasilikti pas jį. Teismas sprendžia, kad negalima riboti ieškovo bendravimo su dukra, draudžiant dukrai nakvoti pas jį, remiantis tik prielaida, kad ieškovas galėtų netinkamai naudotis jam suteikta teise.

Ieškovo reikalavimas pasiimti dukrą savo kasmetinių atostogų laikotarpiu dviem savaitėms ištisai, du kartus per metus, patikslintinas, nustatant, kad per vaikų vasaros atostogas dvi savaites ištisai ieškovas su dukra gali atostogauti vieną kartą, o kitas dvi savaites gali atostogauti kitu metų laiku, nes šalys teismo posėdžio metu sutarė dėl šio kompromiso ir taip bus užtikrinta abiejų tėvų galimybės lengviau suderinti savo atostogas su dukra vasaros metu.

Nustatant ieškovo bendravimo su dukra tvarką per šventes teismas iš esmės remiasi atsakovės pasiūlyta tvarka, nes ji traukė visas šventes, tiek valstybines, tiek asmenines šalių ir jų vaiko šventes, ir pagal jos siūlomą tvarką ieškovui suteikiamas šiek tiek ilgesnis bendravimo laikas, kas labiau atitinka maksimalaus ieškovo bendravimo su vaiku principą. Tačiau teismas pakoreguoja bendravimą pagrindinių krikščioniškų švenčių - Šv. Velykų, ir Šv. Kalėdų dienomis. Atsakovės siūlymas tais pačiais metais visas šventes dukrai praleisti su tuo pačiu iš tėvų neproporcingai suvaržo vieno iš tėvų teises, nes tokiu atveju visus metus pagrindines šventes vienas iš tėvų turėtų praleisti be vaiko. Ieškovo siūloma bendravimo per šias šventes tvarka taip pat nėra tinkamiausia, nes jis kiekvieną šventę, trunkančią kelias dienas, išskaido į atskiras dienas, o tai yra nepatogu nei vaikui, nei bet kuriam iš tėvų, nes tokiu atveju niekas negalėtų visos šventės praleisti nuo pradžios iki galo. Teisingiausias ir labiausiai vaiko bei tėvų interesu atitinkantis šių švenčių šventimas yra pakaitomis, kai vienais metais vieną šventę su dukra praleidžia motina, o kitą - tėvas, o kitais metais atvirkščiai.

Nors atsakovė prieštarauja, tačiau tenkintinas ieškovo reikalavimas leisti bendrauti su vaiku ir telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu), nes tai yra vienas iš būdų kaip ieškovui bendrauti su vaiku išvykus į komandiruotes ar negalint atvykti nustatytu laiku dėl kitų priežasčių, bei užtikrinti maksimalų jo bendravimą su dukra. Atsakovės nuogąstavimai, kad dukra dėl to pripras prie internetu žaidžiamų žaidimų nesusiję su bendravimo tvarkos nustatymu ir negali būti pagrindas riboti ieškovo teisę bendrauti su dukra tokiu būdu. Vykdant šią bendravimo tvarkos sąlygą atsakovė privalo tik užtikrinti, kad dukra atsilieptų susisiekus ieškovui ryšio priemonėmis, bet tai neįpareigoja jos leisti vaikui naudoti telekomunikacijos priemones kitiems tikslams, dėl ko ji ir pergyvena. Jeigu atsakovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, tai ji turi prisiimti ir papildomus įsipareigojimus bei nepatogumus įgyvendinant skyrium gyvenančio ieškovo teisę bendrauti su dukra. Todėl papildomas rūpestis kontroliuoti kaip dukra naudosis telefonu ar kompiuteriu kai ji nebedraus su tėčiu negali būti kliūtis riboti ieškovo bendravimą su dukra šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis.

Atsižvelgiant į vaiko interesus, vadovaujantis CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdytina skubiai, nes delsimas jį vykdyti neatitiktų vaiko interesų maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Jeigu sprendimas nebūtų vykdomas skubiai, o bylos nagrinėjimas užsitęstų šalims pasinaudojus teisę apskųsti jį apeliacine tvarka, vaiko bendravimas su tėvu pagal nustatytą laikiną tvarką neproporcingai ilgai būtų varžomas iki minimalaus bendravimo. Tokia situacija pažeistų vaiko interesus, todėl šiuo atveju yra pagrindas leisti šią sprendimo dalį vykdyti skubiai ir taip užtikrinti geriausius vaiko interesus.

kaip naudojamas priteistas išlaikymas

Pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir po santuokos nutraukimo kartu su vaikais negyvenančiam tėvui (motinai) (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šalių dukra D. K. yra nepilnametė (t. 1, b. l. 13), todėl ieškovas turi pareigą ją išlaikyti.

Ieškovas prašo priteisti iš jo 150 Eur išlaikymą vaikui, nes jo nuomone toks išlaikymo dydis, kurį skirs abu tėvai, sudarantis 300 Eur sumą per mėnesį, yra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 500 Eur sumos, todėl prašo priteisti iš ieškovo po 250 Eur kas mėnesį.

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA) (nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-209-916/2016). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.

Šiuo atveju pažymėtina, kad abi šalys savo reikalavimus grindžia ne konkretiems vaiko poreikiams reikalingų išlaidų detaliais skaičiavimais, o iš esmės MMA dydžiu, tik argumentuodamos kodėl nuo jo reikėtų nukrypti į mažesnę arba į didesnę pusę. Tačiau šalių argumentai dėl mažesnio ir didesnio jų dukters poreikių lygio yra prieštaringi ir nepagrįsti pakankamais įrodymais.

Ieškovo įsitikinimas, kad dukters poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka 300 Eur nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir skaičiavimais. Ieškovas patvirtino, kad nežino, kokios sumos per mėnesį reikia dukros poreikiams patenkinti, tačiau subjektyviai remiasi savo bendradarbių patirtimi, kurie jau yra sprendę tokį klausimą savo santuokos nutraukimo bylose, kuriose iš jo kolegų buvo priteistos 150 Eur sumos kaip pakankamos vaikui išlaikyti. Tačiau tokia argumentacija nėra pakankama nukrypti nuo teismų praktikoje būtinu paprastai pripažįstamo 1 MMA dydžio vaikui išlaikyti, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo vaiko poreikiai yra analogiški ar labai panašūs kaip ir jo minimų kolegų vaikų, kuriems buvo priteistas 150 Eur išlaikymas. Be to, MMA dydis kinta kiekvienais metais, todėl sprendžiant ieškovo dukters išlaikymo klausimą 2018 metais, kuriais MMA yra 400 Eur, negalima priteistino išlaikymo dydžio sieti su ankstesniais metais galiojusiais mažesniais MMA dydžiais, kurie buvo reikšmingi ieškovo nurodomais jo kolegų atvejais. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas iš esmės pats pripažįsta, jog dukros poreikiams yra reikalingas 1 MMA dydžio išlaikymas, nes paskutiniu patikslintu savo ieškiniu jis pats prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur išlaikymą (1/2 MMA) dukrai, jeigu jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Tai reiškia, kad jis pripažįsta, jog dukrai gyvenant su juo jam reikėtų 200 Eur išlaikymo sumos iš atsakovės, kad galėtų patenkinti dukters poreikius. Tačiau kodėl dukrai reikėtų priteisti tik 150 Eur išlaikymo dydį iš jo, jeigu dukra gyvens su atsakove, jis nepagrindžia jokiais objektyviais argumentais ir įrodymais, nes šalių pajamos ir galimybės išlaikyti dukrą iš esmės yra beveik vienodos. Iš tokios prieštaringos ieškovo argumentacijos teismas sprendžia, kad 1 MMA dydžio išlaikymo dukrai būtinumą ieškovas vertina selektyviai, priklausomai nuo to, ar išlaikymą turi mokėti jis, ar atsakovė. Tačiau išlaikymo dydis vaikui negali priklausyti nuo to, kuris iš tėvų jį turi mokėti, jeigu tėvų turtinė padėtis iš esmės nesiskiria ir jie yra pajėgūs teikti vaikui pakankamą vienodo dydžio išlaikymą.

Šalių turtinė padėtis ir galimybės prisidėti prie dukters išlaikymo iš esmės nesiskiria, nes ieškovas patvirtino, kad jo darbo užmokestis yra apie 950 Eur, o atsakovė patvirtino, kad jos darbo užmokesti yra apie 850 Eur. Tai nėra esminis pajamų skirtumas. Abu sutuoktiniai turi dar neįvykdytų prievolių kreditoriams, abu turi tos pačios rūšies išlaidas būsto mokesčiams. Todėl teismas sprendžia, kad šalys prie dukters išlaikymo turi prisidėti vienodai ir skirti po ½ išlaikymui reikalingo dydžio. Pabrėžtina, kad ir pačios šalys neginčija įstatymu preziumuojamos lygios pareigos vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo ir neprašo nukrypti nuo jų lygių dalių proporcijos išlaikymo prievolėje, kadangi ginčas kyla tik dėl viso išlaikymo dydžio per mėnesį.

Nors atsakovė prašo priteisti iš ieškovo po 250 Eur išlaikymą dukrai, nes jos poreikius vertina didesne nei 1 MMA suma dėl dukters alergijos ir dėl dažno sergamumo, kas reikalauja ir didesnių išlaidų, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti konkrečiais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais konkretų išlaidų dydį, kuris viršytų 1 MMA. Pažymėtina, kad atsakovė, analogiškai kaip ir ieškovas, pati pripažįsta, kad dukros poreikiams yra reikalingas 1 MMA dydžio išlaikymas, jeigu jį reikėtų mokėti pačiai atsakovei. Ji nurodė, kad sutinka su tokiu paskutiniu patikslintu ieškovo ieškinio reikalavimu priteisti iš jos 200 Eur išlaikymą dukrai, jeigu jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Tai reiškia, kad ji taip pat pripažįsta, jog dukrai gyvenant su tėvu būtų reikalinga 200 Eur išlaikymo suma iš jos, kad ieškovas galėtų patenkinti dukters poreikius. Tačiau atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų kodėl dukrai reikėtų priteisti po 250 Eur išlaikymo dydį iš ieškovo, jeigu dukra gyvens su ja. Atsakovės paaiškinimai, kad dėl dukters sergamumo ir alergijos reikalingos didesnė išlaidos ne tik nepagrįsti konkrečiais skaičiavimais ir įrodymais, bet ir yra prieštaringi. Atsikirsdama į ieškovo argumentus dėl netinkamo rūpinimosi dukters sveikata atsakovė pati nurodė, kad medikai ją nuramino, jog dukters sergamumas nėra neįprastai didelis tokio amžiaus vaikui ir nesudaro pagrindo nerimauti. Dėl dukters alergijos atsakovė taip pat paaiškino, kad ši problema augant dukrai išsisprendė ir papildomo gydymo nereikalauja. Todėl vien tik atsakovės paaiškinimų, kad dukros išlaikymui dėl sergamumo ir alergijos reikalingos didesnės išlaidos nei vieną MMA sudaranti 400 Eur suma, be papildomų konkrečių skaičiavimų ir įrodymų, nepakanka konstatuoti poreikį priteisti 250 Eur išlaikymą iš ieškovo. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad atsakovės naštą išlaikyti dukrą šiek tiek palengvina ir tai, kad kas antrą savaitgalį dukra praleis pas ieškovą, todėl per šį laiką ieškovas perims iš atsakovės išlaidų, susijusių su kasdieninių vaiko poreikių tenkinimu, padengimą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pripažintina, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, kad šalių vaikas turi išskirtinių poreikių, reikalaujančių mažesnio nei vieno MMA išlaikymo dydžio, todėl vaiko poreikiams patenkinti iš ieškovo priteistina ½ MMA, t. y. po 200 Eur kas mėnesį. Tai sudaro maždaug 1/5 dalį atsakovo darbo užmokesčio, todėl tokia proporcija nepažeidžia vaiko poreikių ir ieškovo turtinės padėties proporcingumo principo net ir atsižvelgiant į ieškovo turimus nepadengtus įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovas ir liudytoja Z. K. patvirtino, kad kas mėnesį ieškovas savo motinai grąžina po 300 Eur, nes ji padengė ieškovo skolas, o antstolio pažyma patvirtina, kad kas mėnesį iš ieškovo darbo užmokesčio išieškoma po 80 Eur kitiems kreditoriams (t. 7, b. l. 6). Taigi, iš 950 Eur atlyginimo kreditorių reikalavimams tenkinti ieškovas skiria mažiau nei pusę pajamų, todėl iš liekančios 570 Eur sumos (950 Eur – 380 Eur) jis yra pajėgus 200 Eur skirti dukros išlaikymui.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teisę gauti išlaikymą šalių dukra įgijo nuo 2016-01-01 kai ieškovas paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2016 metus atskiru reikalavimu, išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jos prašymu priteistinas nuo 2017 m. sausio 1 d., tik įskaitant į priteistą išlaikymą ieškovo nuo 2017-04-18 iki teismo sprendimo paskelbimo sumokėtas išlaikymo įmokas pagal 2017-04-18 teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo (t. 1,b. l. 160-162).

Ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2016 metais jis mokėjo atsakovei dukros išlaikymui maždaug po 150 Eur per mėnesį ir iš viso sumokėjo 1 563 Eur (t. 1, b. l. 27). Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240, kuriuo buvo patvirtinta minimali mėnesinė alga – 350 Eur. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644, kuriuo buvo patvirtinta minimali mėnesinė alga – 380 Eur. Tai reiškia, kad 2016 m. sausio 1 d. - 2016 m. birželio 30 d. laikotarpiu šalių dukros vieno mėnesio išlaikymo suma buvo 350 Eur, o nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. - 380 Eur. Tai reiškia, kad 2016 metais ieškovo turėto mokėti dukrai išlaikymo vertė sudaro 2 190 Eur ((350 Eur × 6 mėn. + 380 Eur × 6 mėn.) ÷ 2).

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė tinkamai, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Kadangi ieškovas per 2016 metų laikotarpį dukrai išlaikyti sumokėjo 1 563 Eur, o vaiko poreikiams buvo būtina 2 190 Eur suma, tai susidaręs 627 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 2016 metus (2 190 Eur – 1 563 Eur) priteistinas iš ieškovo.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalis). Šalys šios prezumpcijos neginčijo ir turto padalijimo klausimus prašo spręsti laikantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Atsižvelgiant į tai, turtas dalintinas lygiomis dalimis.

Valstybės įmonių Registrų centras ir „Regita“ pažymos pavirtina, kad ieškovas neturi nekilnojamojo ir registruotino turto (t. 1, b. l. 15, 17). Tuo tarpu atsakovė turi vieną savo vardu registruotą transporto priemonę – automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16) ir žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei priklausiniais (duomenys neskelbiami), Lazdijų m. (t. 1, b. l. 39-40).

Atsakovė turimas nekilnojamasis turtas įgytas 2012-06-21, t. y. iki santuokos (t. 1, b. l. 39-40), todėl jis yra asmeninė jos nuosavybė ir nutraukiant santuoką neįtrauktinas į dalintino turto balansą, kadangi dalijamas tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis bendras turtas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.116 straipsnio 1 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis). Ginčo dėl šio turto byloje nėra, jis nėra prašomas padalinti.

Šalys nesutaria dėl atsakovė vardu įregistruoto automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įtraukimo į dalintiną turtą ir jo teisinio režimo. Ieškovas reikalauja automobilį padalinti ir priteisti jį natūra atsakovei, o jam iš atsakovės priteisti kompensaciją – ½ jo vertės, t. y. 250 Eur, nes jis įgytas santuokos metu. Atsakovė prašo taikyti CK 3.127 straipsnio 2 dalyje išlygą, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, ir automobilio nedalinti, nes šalys pradėjo gyventi atskirai nuo 2016-01-01, o automobilį ji įgijo 2016-08-02, ir ne iš bendrų lėšų, o iš jos tėvo pinigų. Ieškovas prašo netaikyti šios išlygos, nes santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes paprastai sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis), o sutuoktinis, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, negali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Šalys sutaria, kad bendrąja jungtine nuosavybe yra santuokoje 2012-12-17 įgytas televizorius „Samsung“ UE32ES6100, kurio vertė pagal įsigijimo dokumentus yra 456,17 Eur (t. 1, b. l. 99). Šalys sutaria, kad ši daiktas būtų priteistas atsakovei, tačiau pastaroji nesutinka, kad už tai ieškovui būtų priteista ½ jo vertės kompensacija. Atsakovė nurodo, kad pagal CK 3.120 straipsnio 1 dalį į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl dukros gyvenamąją vietą nustačius su ja, vienintelis šeimos televizorius yra skirtas nepilnametės dukros poreikiams tenkinti ir pagal CK 3.120 straipsnio 2 dalį jis turi būti perduodamas atsakovei neišieškant iš jos kompensacijos ieškovo naudai. Kaip antrą savarankišką pagrindą savo reikalavimui pagrįsti atsakovė nurodo CK 3.86 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, teismas gali priteisti sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje kartu su nepilnamečiais vaikais. Kadangi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, tai remiantis CK 3.86 straipsnio 4 dalimi televizorių prašo priteisti jai neišieškant iš jos kompensacijos ieškovui.

Atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti nes televizorius nelaikytinas daiktu, skirtu nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, kuris pagal CK 3.120 straipsnį privalėtų būti perduodamas vienam sutuoktiniui neišieškant iš jos kompensacijos kitam. Nepilnamečio vaikų poreikiams tenkinti laikytini tokie daiktai, kurie būtini išimtinai vaiko poreikiams tenkinti ir naudojami tik jų, o ne visų šeimos narių. Būtent dėl to tėvai į tokius daiktus ir neturėtų pretenduoti bendro turto padalijimo metu. Tokiais daiktais laikytini pavyzdžiui vaiko lova, vaiko rašomasis stalas kiti jo poreikiams skirti ir pritaikyti baldai ar daiktai, vaikui skirtas kompiuteris ar telefonas, kuriais jis naudojasi asmeniškai, ir panašiai. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad santuokoje įgytas televizorius yra vienintelis šeimos televizorius, todėl akivaizdu, kad jis nėra skirtas tik vaiko poreikiams, o yra yra skirtas visų šeimos narių poreikiams ir iš viso nėra neišvengiamai būtinas 4 metų amžiaus vaiko poreikiams. Todėl televizorius nepripažintinas daiktu, kuris pagal CK 3.120 straipsnio 2 dalį turi būti perduodamas atsakovei neišieškant iš jos kompensacijos ieškovo naudai.

Atsakovės nurodoma CK 3.86 straipsnio 4 dalis nėra susijusi su kompensacijos klausimu dalijant bendrą turtą, todėl šia norma atsakovė remiasi nepagrįstai. Turto padalijimą neišieškant kompensacijos reguliuoja aptartas CK 3.120 straipsnis, o CK 3.86 straipsnio 4 dalis numato tik teisę namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, priteisti tam sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje kartu su nepilnamečiais vaikais. Tai reiškia, kad ši norma suteikia vienam sutuoktiniui tik pirmenybės teisę daiktą prisiteisti natūra, bet neatleidžia nuo kompensavimo už didesnę priteistą daikto dalį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes televizorius „Samsung“ UE32ES6100 pripažintinas dalintinu turtu ir priteistinas atsakovei natūra, nes su ja lieka gyventi nepilnametė dukra, o ieškovui priteistina kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Tačiau ieškovo prašoma kompensacija, kurią jis skaičiuoja kaip ½ nuo televizoriaus įsigijimo kainos, mažintina, nes dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja ne jo įsigijimo metu, o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Aiškindamas aptariamas teisės normas Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Kadangi nuo televizoriaus įsigijimo 2012-12-17 (t. 1, b. l. 99) praėjo beveik penki su puse metų, tai akivaizdu, kad jo vertė negali būti tokia pati kaip ir įsigijimo metu, nes bet koks kilnojamasis turtas laikui bėgant nuvertėja finansiškai, net ir iš viso jo nenaudojant. Kadangi dalintino televizoriaus tikrosios dabartinės vertės nustatyti faktinio turto vertinimo būdu negalima, nes šalys nepateikė tokių įrodymų, tai ši vertė nustatytina atsižvelgiant į neišvengiamą finansinės vertės sumažėjimą dėl daikto nusidėvėjimo. Televizorius yra naudojamas beveik penkis su puse metų, per kuriuos ir tokių prietaisų technologijos techniškai paseno, todėl jo įsigijimo vertė dėl neišvengiamo nusidėvėjimo mažintina nuo 456,17 Eur įsigijimo kainos iki 200 Eur. Atitinkamai atsakovei priteisus televizorių natūra, ieškovui iš atsakovės priteistina 100 Eur kompensacija.

Remdamasis CK 3.115 straipsnio 2 dalimi ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 364 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas, panaudotas atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti, grąžinant asmeninę skolą kreditoriui - Kredito unijai „Šešiagrąšis“. Vienas atvejų, kada vienas sutuoktinis turi kompensuoti kitam sutuoktiniui bendro turto sumažėjimą, iš tiesų įtvirtintas CK 3.115 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad: jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Tačiau Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju sutuoktiniui, kuris remiasi šiuo pagrindu, tenka pareiga įrodyti, kad kitas sutuoktinis sudarė sandorį, pasinaudodamas bendrosios nuosavybės teise esančiu turtu, ir kad šis sandoris buvo sudarytas kito sutuoktinio asmeniniams, ne šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2013).

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tik atsakovės su Kredito unija „Šešiagrąšis“ iki santuokos sudaryta paskolos sutartimi ir pateiktu paskolos sąskaitos išrašu bei jame nurodytais paskolos mokėjimais nuo 2013-05-15 iki 2017-01-31 (t. 2, b. l. 117, 118-122). Tačiau šis paskolos sąskaitos išrašas patvirtina tik faktą, kad santuokos metu asmeninė atsakovės paskola buvo grąžinama, bet neįrodo nei kas, nei kokiomis lėšomis paskolą mokėjo. Tuo tarpu atsakovė neigia, kad skolą Kredito unijai „Šešiagrąšis“ grąžino iš bendrų sutuoktinių lėšų, kurios būtų buvusios bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ji paaiškino, kad šią skolą gražino arba ji, tačiau iš jos motinos pinigų, arba pati jos motina iš savo pinigų. Atsakovė pateikė ir tai patvirtinančius Kredito unijos „Šešiagrąšis“ grynųjų pinigų priėmimo kvitus (t. 4, b. l. 7-14), o liudytoja A. R. patvirtino, kad pagal šiuos kvitus ji mokėjo skolą Kredito unijai „Šešiagrąšis“ už atsakovę, patvirtino, kad kvituose mokėtojo parašai yra jos. Kredito unijos „Šešiagrąšis“ grynųjų pinigų priėmimo kvituose esantys parašai skiriasi nuo atsakovės parašų, todėl pagrindo abejoti atsakovės ir liudytojos parodymais nėra.

Pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai apskaičiavo ir paskolos sumą, už kurią jis galėtų reikalauti kompensacijos. Ieškovas nurodo, kad nuo 2013-05-13 iki 2017-01-31 buvo grąžinta 2 728,31 Eur paskolos ir reikalauja kompensuoti pusė šios sumos – 1 364 Eur. Tokiu būdu ieškovas skaičiuoja visas paskolos grąžinimo sumas iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau teismas jau konstatavo, kad atsakovė pagrįstai reikalauja taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl ieškovas turi teisę pretenduoti tik į sumas, grąžintas iki 2016-01-01, kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Tokiu būdu Kredito unijai „Šešiagrąšis“ iki 2016-01-01 grąžinta suma sudaro ne ieškovės nurodytą 2 728,31 Eur sumą, o 1 658,66 Eur (t. 4, b. l. 7-14). Vadinasi teisinga kompensacijos suma, į kurią galėtų pretenduoti ieškovas, yra ne jo prašomi 1 364 Eur, o 829,33 Eur (1 658,66 Eur ÷ 2). Iš Kredito unijos „Šešiagrąšis“ pateikto paskolos sąskaitos išrašo matyti, kad iki 2016-01-01 paskolos buvo grąžinta 1 658,66 Eur, o Kredito unijos „Šešiagrąšis“ grynųjų pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad atsakovės motina už atsakovę sumokėjo 1 551,43 Eur. Taigi, skirtumas, kurio nepagrindžia atsakovės motinos sumokėtų grynųjų pinigų priėmimo kvitai yra 107,23 Eur (1 658,66 Eur - 1 551,43 Eur). Tačiau atsakovė paaiškino, kad ji taip pat yra mokėjusi Kredito unijai iš motinos pinigų. Nors tokių kvitų atsakovė nepateikė, tačiau, kaip minėta, pareiga įrodyti, kad kitas sutuoktinis sudarė sandorį, pasinaudodamas bendrosios nuosavybės teise esančiu turtu tenka tam sutuoktiniui, kuris remiasi šiuo pagrindu, t. y. ieškovui. Pastarasis nepaneigė atsakovės paaiškinimo ir jos pateiktų įrodymų, kad ši jos paskola buvo grąžinta ne iš bendrų sutuoktinių lėšų, o iš atsakovės motinos lėšų, todėl jis neįrodė CK 3.115 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo gauti kompensaciją iš atsakovės.

Remdamasi CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 10 000 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, bendrą turtą naudojant tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Šį reikalavimą atsakovė grindžia ieškovo Asmenine kredito istorija (t. 3, b. l. 55-59), kuri, atsakovės teigimu, patvirtina, kad nuo santuokos pradžios iki 2016-01-01, kai jie pradėjo gyventi skyrium, ieškovas įvykdė asmeninių prievolių už 38 874,37 Eur iš bendrų lėšų. Atsakovė pripažino, kad ieškovas pateikė papildomus įrodymus, jog per šį laikotarpį jo motina ir sesuo grąžino už jį 4 699,37 Eur, todėl šią sumą galima atimti iš 38 874,37 Eur. Tačiau, atsakovės teigimu, net ir tokiu atveju lieka didesnė nei 30 000 Eur suma, todėl ji turi teisę reikalauti ir didesnės nei 10 000 Eur kompensacijos, bet pasirinko tokio dydžio kompensacijos reikalavimą, nes pati sprendžia kokia apimtimi ginti savo teises.

CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau aplinkybes, nurodytas CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse, dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga, 4.1 skyrius; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Todėl kompensacijos reikalaujanti atsakovė turi įrodyti aplinkybes, nurodytas CK 3.98 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sumažėjo didesne nei 30 000 Eur suma dėl to, kad ieškovas bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, nes ieškovas teigia jog visas paskolas santuokoje panaudojo ne asmeniniams, bet bendriems šeimos poreikiams, o paskolas grąžino ne iš bendrų lėšų, o vienomis paskolomis dengdamas kitas bei iš motinos ir sesers lėšų.

Atsakovė savo reikalavimą grindžia tik vieninteliu įrodymu - ieškovo Asmenine kredito istorija. Tačiau šie duomenys gali patvirtinti tik faktą, kad tam tikros sumos santuokos metu iki gyvenimo skyrium buvo sumokėtos kreditoriams ieškovo vardu, bet neįrodo nei iš kokių lėšų jos buvo gumokėtos, nei kokiems tikslams paskolos buvo panaudotos. Atsakovė nepateikė nei paskolos sutarčių, nei duomenų kas ir kokiomis lėšomis šias sutartis vykdė, nei kokiam tikslui buvo skolinamasi. Ieškovas neigia atsakovės paaiškinimus, kad iš santuokos metu gautų paskolų tenkino tik savo asmeninius poreikius ir taip sumažino bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, neigia, kad apskritai sumokėjo tiek paskolų, kiek nurodo atsakovė, nes neturėjo tiek pinigų joms grąžinti, todėl atsakovės pateiktos ieškovo Asmeninės kredito istorijos nepakanka jos reikalavimui dėl kompensacijos pagrįsti. Tuo tarpu ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (t. 3, b. l. 110-114, 120-129, 134-135, 137, 146, 148-153) bei liudytojos Z. K. parodymai patvirtina, kad nuo santuokos pradžios iki 2016-01-01 ieškovo motina ir sesuo mokėdavo paskolas už ieškovą. Tai patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad iš savo pinigų jo paskolas mokėjo ir jo motina bei sesuo, dirbančios užsienyje, nes sutuoktiniams savo pajamų neužteko paskoloms grąžinti. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2002-12-12 iki 2016-01-01 paskolų ieškovas gavo 11 445,78 Eur sumai, o grąžino 9 123,15 Eur sumai (t. 5, b. l. 3-75). Iš banko sąskaitos išrašo datų matyti, kad ieškovas gautas paskolas didžiąja dalimi iš esmės iš karto, t. y. tą pačią dieną ar kelių dienų bėgyje, panaudodavo padengti anksčiau gautoms paskoloms ir tik nedidelė dalis likdavo kitoms reikmėms, kurių nedidelės išlaidų sumos atspindi einamąjį kasdienį vartojimą, nes jokių išskirtinių ar brangių pirkinių nebuvo. Be to, atsakovės atstovas 2017-10-27 teismo posėdžio metu iš ieškovo pateiktų įrodymų suskaičiavo, jog per šį laikotarpį ieškovo motina ir sesuo grąžino už jį 4 699,37 Eur paskolų. Taigi, pagal ieškovo banko sąskaitos duomenis per (duomenys neskelbiami) – 2016-01-01 laikotarpį jis gavo 11 445,78 Eur paskolų, iš kurių iš karto grąžino 9 123,15 Eur, o ieškovo motina ir sesuo savo pinigais per šį laikotarpį padengė 4 699,37 Eur ieškovo paskolų (t. 3, b. l. 110-114, 120-129, 134-135, 137, 146, 148-153). Pažymėtina, kad 2012-11-16 vartojimo kredito sutartis su BIGBANK AS filialu patvirtina ieškovo paaiškinimus ir liudytojos Z. K. parodymus, kad prieš pat santuoką ieškovas skolinosi vestuvių šventei 11 000 Lt (t. 3, b. l. 85), kurie buvo panaudoti vestuvėms finansuoti. Kadangi pagal šią sutartį grąžinti reikėjo bendrą 26 396,79 Lt sumą, tai akivaizdu, kad šeimyninis sutuoktinių gyvenimas prasidėjo nuo didelių skolų, kurios atsirado ne dėl asmeninių ieškovo poreikių, o dėl bendrų sutuoktinių poreikių tenkinimo sudarant jų santuoką. Tai reiškia, kad gyvenant santuokoje iki faktinio išsiskyrimo ieškovo gautų paskolų ir grąžintų kreditoriams sumų balansas (11 445,78 Eur gautų paskolų suma ir 9 123,15 Eur + 4 699,37 Eur grąžintos sumos) neįrodo, kad dėl ieškovo grąžintų paskolų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė sumažėjo atsakovės nurodoma didesne nei 30 0000 Eur suma. Be to paskolos buvo naudojamos ne asmeniniams ieškovo poreikiams, o iš esmės ankstesnėms skoloms dengti, kurios atsirado dėl šeimos poreikių tenkinimo. Kadangi atsakovės pateikta ieškovo Asmeninė kredito istorija savaime neįrodo, kad mokėdamas paskolas ieškovas tenkino tik savo asmeninius poreikius ir taip sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę ne mažiau kaip 20 000 Eur, tai atsakovė neįrodė CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų gauti 10 000 Eur kompensaciją iš ieškovo.

Ieškovas prašo neįvykdytas prievoles kreditoriams - antstolei D. M., antstoliui G. S., Lateko lizingas, Bingbank as filialas, UAB „Minibank“, UAB ARN Gruop, Nordecum, pagal pateiktus antstolių vykdomuosius raštus, pripažinti jo asmeninėmis skolomis.

Atsakovė prašo prievolę kreditoriui Namų kredito unijai „Šešiagrašis“ pripažinti jos asmenine prievole, vykdytina iš turto, esančio asmenine jos nuosavybe.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nėra pateikta sutarčių, kuriose sutuoktinių ir kreditorių susitarimu abu sutuoktiniai būtų prisiėmę solidarias prievoles ir nei vienas kreditorius šioje byloje neprieštaravo šalių reikalavimams jų prievoles palikti asmeninėmis, tai nesant ginčo nei tarp sutuoktinių, nei tarp jų ir kreditorių, abiejų šalių neįvykdytos prievolės po santuokos nutraukimo pripažintinos jų asmeninėmis prievolėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu visos ieškovo prievolės, pagal kurias išieškojimą vykdė antstolė Danutė Marčiukaitienė, buvo įvykdytos (t. 3, b. l. 47), teismo sprendimu asmeninėmis prievolėmis pripažintinos likusios ieškovo neįvykdytos prievolės kreditoriams UAB „Minibank“, UAB „ARN group“ ir Bigbank AS filialui, pagal kurias išieškojimą vykdo antstolis Giedrius Salickas (t. 7, b. l. 6).

Atsakovės asmenine prievole pripažintina neįvykdyta prievolė Namų kredito unijai (buvęs pavadinimas Kredito unija „Šešiagrašis“) (t. 6, b. l. 84).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi išnagrinėjus bylą nėra patenkinami nei visi ieškovo, nei visi atsakovės reikalavimai, tai nei viena šalis negali pretenduoti į visų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš antrosios šalies. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas ir skaičiuojant patenkintus bei atmestus reikalavimus atsižvelgtina tik į savarankiškus šalių materialinio pobūdžio reikalavimus, galinčius sukurti jiems teises ir pareigas jų patenkinimo atveju, tačiau nevertintini išvestiniai materialiniai reikalavimai, kurie tiesiogiai priklauso nuo savarankiško reikalavimo (pavyzdžiui nustatyti prašomos priteisti kompensacijos išmokėjimo terminą, indeksuoti išlaikymą ir pavesti jį naudoti uzufrukto teise ir pan.). Paskirstant bylinėjimosi išlaidas taip pat neatsižvelgtina į reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką išsprendimą, nes teismas nei atmeta, nei visiškai patenkina kurios nors šalies reikalavimą, o nustato bendravimo tvarką savo nuožiūra, atsižvelgdamas į abiejų šalių reikalavimus, į teismo posėdžio metu pasiektus kompromisus ir įvertindamas vaiko poreikius.

Išsprendus bylą ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, 2) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, 3) priteisi iš atsakovės išlaikymą vaikui, 4) įpareigoti atsakovę pateikti kiekvieną mėnesį raštu duomenis apie vaiko išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimą, 5) padalinti automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6) priteisti 1 364 Eur piniginę kompensaciją buvo atmesti, o reikalavimai: 1) palikti atitinkamas pavardes po santuokos nutraukimo, 2) padalinti televizorių Samsung, 3) pripažinti neįvykdytas prievoles jo asmeninėmis - patenkinti. Taigi, patenkinus 3 iš 9 nurodytų reikalavimų, teismo sprendimu yra patenkinami 33,33 % ieškovo reikalavimų, o atmetami 66,67 % reikalavimų. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistini 33,33 % jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, 2) palikti atitinkamas pavardes po santuokos nutraukimo, 3) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, 4) priteisi iš ieškovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui, 5) pripažinti atsakovės prievolę kreditoriui namų kredito unijai „Šešiagrašis“ asmenine, 6) pripažinti automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės nuosavybe buvo patenkinti, o reikalavimai: 1) neįtraukti į dalytiną turtą televizoriaus Samsung UE32ES6100, 2) priteisti atsakovei 10 000 eurų kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą - atmesti. Taigi, patenkinus 6 iš 8 nurodytų reikalavimų, teismo sprendimu yra patenkinami 75 % atsakovės reikalavimų, o atmetami 25 % reikalavimų. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo priteistini 75 % jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 96,82 Eur (82 Eur + 14,82 Eur) žyminis mokestis (t. 1, b. l. 9, t. 3, b. l. 2) ir 600 Eur (500 Eur + 100 Eur) atstovavimo išlaidos, kurias patvirtina pinigų mokėjimų nurodymai (t. , b. l. 13-15, t. 7, b. l. 84). Ieškovo išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į tai, kad advokatė surašė ieškinį, patikslintus ieškinius, atsiliepimus į priešieškinį, konsultavo ieškovą ir atstovavo ilgai nagrinėtoje byloje, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių ir yra gerokai mažesnės nei galimas priteisti maksimalus dydis, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Viso ieškovui iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 232,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ((96,82 Eur žyminis mokestis + 600 Eur atstovavimo išlaidos) x 33,33 %).

Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis (t. 2, b. l. 27), ir 150 Eur (100 Eur + 50 Eur) atstovavimo išlaidos, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitai (t. 4, b. l. 18, 118). Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti, įvertinus tai, kad advokato padėjėjas surašė atsiliepimus į ieškinius ir priešieškinį bei jo patikslinimą, atstovavo atsakovę ilgai nagrinėtoje byloje, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra gerokai mažesnės nei galimas maksimalus priteisti dydis, todėl jos priteistinos atsakovei iš ieškovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Viso atsakovei iš ieškovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 143,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ((41 Eur žyminis mokestis + 150 Eur atstovavimo išlaidos) x 75 %).

Kadangi abiems sutuoktiniams vienas iš kito priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai siekiant ekonomiško teismo sprendimo įvykdymo ir priešpriešinių vykdomųjų raštų išdavimo, įskaičius vienarūšius priešpriešinius jų reikalavimus (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), ieškovui iš atsakovės priteistina tik skirtumą sudaranti 89 Eur dydžio priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis (232,25 Eur - 143,25 Eur).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, kurios sudaro 89,10 Eur sumą, priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis - po 44,55 Eur, nes abiejų šalių ieškiniai buvo patenkinti iš dalies ir šios išlaidos susidarė dėl abiejų šalių teikiamų procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).