Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-03-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-75-576/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-12
Bylos Nr.
AN2-75-576/2024
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00440-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Pažeidėjas
A. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-75-576/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00440-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23445-2023 paliktas nepakeistas ir A. G. skundas atmestas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23445-2023 A. G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, nes ji (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 24 d., 15.37 val., vairuodama automobilį „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 20 punkto reikalavimus. A. G. buvo paskirta administracinė nuobauda – 70 Eur.

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su minėtu nutarimu, A. G. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams, prašydama panaikinti Institucijos 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartimi, A. G. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartį, Institucijos 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, kadangi teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino visų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, dėl to skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

3.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad policijos pareigūnė A. L. priimdama 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą nurodė, kad policijos pareigūnai galėjo matyti, kad A. G. vairuodama laikė mobilaus ryšio telefoną, nors pagal surinktą bylos medžiagą, minėta policijos pareigūnė priimdama nutarimą vadovavosi tik A. M. 2023 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, t. y. jog A. M. matė, kad A. G. vairuodama automobilį laikė rankoje telefoną. Nei A. M. tarnybiniame pranešime, nei policijos pareigūno G. J. surašytame protokole nėra užfiksuoti G. J. parodymai, ar jis matė, kad A. G. vairuodama automobilį laikė rankoje telefoną, nors pareigūnė surašydama nutarimą konstatavo, kad abu pareigūnai galėjo matyti pažeidimą.

3.3. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad byloje esantis vaizdo įrašas A. G. buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. AP-2729 iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus, tačiau A. G. įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą minėto rašto datą ir numerį, t. y. ji raštą gavo 2023 m. rugsėjo 15 d. ir jo numeris yra Nr. 5-S-21862. Teisingą vaizdo įrašą policija atsiuntė tik po dar 3 dienų, t. y. 2023 m. rugsėjo 18 d. Kadangi A. G. yra įsitikinusi, kad administracinio nusižengimo nepadarė, ji pati 2023 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūną D. K. (D. K.) dėl susipažinimo su policijos turimais vaizdo įrašais, tačiau jokio vaizdo įrašo, įkelto prie bylos, nebuvo. Todėl 2023 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui pateikė prašymą raštu dėl susipažinimo su policijos turima vaizdo medžiaga. Nuo kreipimosi dienos iki 2024 m. sausio 15 d. nebuvo gautas joks atsakymas. Todėl A. G. pati dar 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu kreipėsi į policiją, o 2023 m. rugsėjo 15 d. gavo atsakymą (Nr. 5-S-21862), kad „Body“ kameros įrašo byloje nėra, o esantis vaizdo įrašas įkeltas į Administracinių nusižengimų registrą, bus atsiųstas atskiru laišku. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą pastebėjo, kad vaizdo įrašas padarytas iš tarnybinio policijos automobilio įrengtos vaizdo kameros nesusijęs su jai inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, nes vaizdo įrašas apima laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d., 15 val. 09 min 40 s iki 15 val. 30 min 08 s, o pagal policijos pareigūnus, administracinis nusižengimas buvo padarytas 15 val. 37 min. 2023 m. rugsėjo 18 d. policija pateikė nuorodą, su kitu užfiksuotu vaizdo įrašu iš tarnybinio automobilio įrengtos vaizdo kameros. Šiuo atveju atsiųstas vaizdo įrašas apėmė laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. 15 val. 29 min 40 s iki 15 val. 40 min 10 s. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino.

3.4. Tiek policijos pareigūnė priimdama nutarimą, tiek ir pirmosios instancijos teismas sutiko su A. G., kad iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, ar jį vairuojantis asmuo naudojosi ar nesinaudojo mobilaus ryšio telefonu. Pirmosios instancijos teismas iškėlė prielaidą, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pažeidimas padarytas nebuvo. Bet kuri abejonė ar prielaida, kurios negalima paneigti bylos įrodymais, turi būti vertinama pažeidėjo naudai, o teismas į tai neatsižvelgė, todėl tai prieštarauja formuojamai teismų praktikai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-580-813/2020).

Žemesnės instancijos teismas

3.5. Nors bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad A. G. vairuodama rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, vis dėlto, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neturi jokio pagrindo abejoti išsamiais ir nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, kuriuos patvirtina bylos medžiaga, o jos parodymai teisme buvo pripažinti neišsamiais ir nenuosekliais. Nors policijos pareigūnės A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad su pažeidimu A. G. sutinka, o minėta pareigūnė teismo posėdyje sakė, kad A. G. galimai sutiko su pažeidimu, vis dėlto pabrėžia, kad A. G. su aptariamu pažeidimu nesutiko nuo pat jos vairuojamo automobilio sustabdymo momento. Pažeidėja abejoja pareigūnų A. M. ir G. J. parodymų patikimumu, taip pat aplinkybe, kad pareigūnai ne iš karto sustabdė jos vairuojamą automobilį, o pavažiavus dar 550 metrų. A. G. įsitikinimu, teismas jos kaltę dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo grindė pasikliaudamas vien policijos pareigūnės A. M. tarnybiniu pranešimu ir teismo posėdžio metu duotais policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, be policijos pareigūnų parodymų, kitų kaltę objektyviai įrodančių duomenų ar įrodymų byloje nėra. Kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės dėl padaryto nusižengimo, už kurį turi būti skiriama nuobauda, tai nuosekliai buvo formuojama ir ankstesnėse bylose (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-274-634/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-417-606/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-23-908/2023).

3.6. Iš byloje esančio vaizdo įrašo nematyti padaryto administracinio nusižengimo ir asmens, kuris vairavo automobilį, o policijos pareigūnai A. M. ir G. J. nurodo, kad aiškiai matė, kas vairuoja automobilį ir nustatė pažeidimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareigūnų poziciją, taip pat šios aplinkybės nepatvirtina ir byloje esantis vienintelis įrodymas – vaizdo įrašas, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas.

3.7. Nesutinka su teismo argumentu, kad policijos pareigūnai matė automobilį vairavusį asmenį ir jo rankoje laikytą telefoną. Pirmosios instancijos teismo prielaida apie A. G. automobilio važiavimo greitį (mažiau nei 50 km/h), niekuo nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tokias aplinkybes, kaip: A. G. vairuojamas automobilis pro policijos automobilį pravažiavo per 2 sekundes; tuo metu buvo apsiniaukę, kas apsunkina matomumą, tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, be to, tai konstatavo ir Institucijos pareigūnė priimdama nutarimą šioje byloje; A. G. policijos pareigūnai matė iš automobilio keleivio pusės, kas taip pat apsunkina matomumą.

3.8. Byloje netinkamai vertinti pareigūnės A. M. parodymai, kad A. G. telefonas gulėjo prie rankinės, nors pati A. G. nuosekliai nurodo, kad telefonu nesinaudojo ir jis gulėjo rankinėje. Byloje nėra pareigūnų „Body“ kamerų įrašų, kurie būtų labai svarbus įrodymas ir galėtų išsklaidyti abejones. Taigi, Policijos pareigūnė neatliko funkcijos aiškintis tiriamo įvykio aplinkybes ir rinkti įrodymus nedelsiant įvykio vietoje – policijos pareigūnės nurodyta aplinkybė, kad telefonas gulėjo prie rankinės, nepaneigia A. G. nurodytos aplinkybės, kad telefonas gulėjo rankinėje.

3.9. Iš byloje esančio vaizdo įraše girdimo policijos pareigūnų pokalbio matyti, kad policijos pareigūnai visą dėmesį buvo sutelkę ne į galimai padarytą pažeidimą, taip pat galimai padaryto pažeidimo užkardymą nedelsiant, įrodymų rinkimą, o į A. G. asmenybę, t. y. jos užimamas pareigas, gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas tik iškelia prielaidą, kas iš tiktųjų nepatvirtina fakto dėl padaryto administracinio nusižengimo.

3.10. A. G. tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir Institucijai buvo nurodžiusi, kad jos vairuotame automobilyje yra įrengta ir tvarkingai veikianti „Bluetooth“ ryšiu valdoma laisvų rankų įranga, taip pat buvo pateikta jos telefono numerio detali išklotinė, kad prieš ją sustabdant policijos pareigūnams ji nekalbėjo telefonu, niekam neskambino, nerašė SMS žinučių, nebuvo naudojamasi mobiliaisiais duomenimis, todėl be priežasties laikyti rankoje mobilaus ryšio telefono nebuvo jokio tikslo. Taip pat nebuvo naudotasi ir kitomis mobilaus telefono funkcijomis. Kaip jau ne kartą minėta, telefonas buvo padėtas rankinėje.

3.11. Pabrėžiama, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007), o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą (past. – atsiliepime neteisingai nurodyta Institucijos nutarimo priėmimo data, tačiau teisingai nurodytas nutarimo numeris ir pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK), kas leidžia daryti išvadą, kad Institucijos atsiliepime yra kalbama apie 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą) palikti nepakeistus ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. Institucijos pareigūnė objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjusi surinktą medžiagą, ištyrusi visas aplinkybes, tinkamai įvertinusi byloje esančius įrodymus, nustačiusi būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymius, taip pat atsižvelgusi į A. G. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuodama, kad A. G. kaltė dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Institucijos teigimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartimi, buvo objektyviai ir visapusiškai išnagrinėtas A. G. skundas ir priimtas pagrįstas sprendimas netenkinti jos skundo ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

4.3. Pažymima, kad A. G. nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, kas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Institucijos įsitikinimu, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl A. G. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai vertinami kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

4.4. Institucija atkreipia dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje nurodyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. G. apeliacinis skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad A. G. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismui paduotas apeliacinis skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės analogiškas apylinkės teismui pateikto skundo argumentams. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde nenurodoma. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka A. G. lūkesčių ir ji nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiais teismo argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.

7. Nagrinėjamu atveju, A. G. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, t. y. už draudimo transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartį, Institucijos 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

8. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. ANK 569 straipsnio 1 dalis numato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

10. Apeliaciniame skunde A. G. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, jos kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo grindė iš esmės tik tarnybiniu pranešimu ir Institucijos pareigūnų parodymais. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, A. G. kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek Institucijos pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Kaip jau minėta, padarytas administracinis pažeidimas yra įrodinėjamas tokiais įrodymais, kaip administracinį nusižengimą užfiksavusių pareigūnų tarnybinis pranešimas, jų parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė į įvykio vietoje buvusių ir jį užfiksavusių policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei A. G. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurių leistų abejoti pareigūnų šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju, A. G. kaltė įrodinėta ne tik Institucijos pareigūnų parodymais, tarnybiniu pranešimu (b. l. 9) bet ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje (b. l. 2–3), administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 7–8). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantės kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Dėl to, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliantės padaryto pažeidimo vertinti nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai) principų kontekste, kaip tai nurodo A. G. apeliaciniame skunde.

11. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remiantis šiuo reglamentavimu, darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas yra grindžiamas subjektyviu elementu – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra pareigūno, šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

12. Apeliantės įsitikinimu, byloje administracinio nusižengimo fakto nepatvirtina byloje esantis vienintelis įrodymas – vaizdo įrašas. Tiek ir nutarime administracinio nusižengimo byloje, tiek ir skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo nėra galimybės aiškiai matyti, ar A. G. vairuodama automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Šią aplinkybę akcentuoja ir apeliantė. Vis dėlto, apygardos teismas sutinka su nutarime ir skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad Institucijos pareigūnų automobilis judėdamas link sankryžos, fiksuoja pagrindiniu keliu važiuojantį raudonos spalvos automobilį, kuris nedideliu atstumu pravažiuoja priešais šalutiniame kelyje važiavusį Institucijos pareigūnų automobilį. Todėl nors iš vaizdo įrašo aiškiai nematyti administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau įvertinus aplinkybę, kad A. G. vairuojamą automobilį Institucijos pareigūnai pamatė iš pakankamai artimo atstumo, duodami parodymus pirmosios instancijos teisme pareigūnai nuosekliai tvirtino aiškiai matę daromą pažeidimą, todėl sustabdė A. G. vairuojamą automobilį, o priešingu atveju, jeigu nebūtų tikri dėl matyto daromo administracinio nusižengimo, jie (pareigūnai) A. G. vairuojamo automobilio nebūtų stabdę. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų apygardos teismui abejoti Institucijos pareigūnų pirmosios instancijos teisme duotais išsamiais ir nuosekliais parodymais. Todėl, aplinkybė, kad vaizdo įraše aiškiai nesimato administracinio nusižengimo padarymo fakto, išvados dėl apeliantės padaryto pažeidimo nekeičia ir nepaneigia. Apygardos teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (Institucijos pareigūnų parodymai, tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas), apeliantės kaltei pagrįsti, todėl apeliantės teiginys, kad vaizdo įrašas yra vienintelis įrodymas šioje byloje, atmetamas kaip nepagrįstas. Be kita ko, šiuo atveju A. G. teisinei padėčiai reikšmės neturi ir įtakos nedaro, tai, jog byloje nėra pareigūnų „Body“ kamerų įrašų, taip pat, jog iš esmės pačios apeliantės iniciatyva galiausiai jai buvo atsiųstas tinkamas vaizdo įrašas, kuris apima pareigūnų užfiksuotą administracinio nusižengimo padarymo laiką. Apygardos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant byloje esantį vaizdo įrašą.

13. Be to, A. G. kaip įrodymą, jog vairuodama automobilį nesinaudojo mobiliojo ryšio priemone, pateikė skambučių išklotines (b. l. 13, 34–41, 77–80). Apeliantės vertinimu, šios skambučių išklotinės įrodo, kad ji mobiliojo ryšio priemone pareigūnų užfiksuoto administracinio nusižengimo darymo metu nesinaudojo. Tiek nutarime administracinio nusižengimo byloje, tiek ir skundžiamoje nutartyje tinkamai pasiremta teismų praktikoje suformuota pozicija, kad naudojimasis mobiliojo ryšio priemone pagal KET 20 punktą ir ANK 417 straipsnio 3 dalį yra suprantamas plačiąja prasme, t. y. draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu – skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, netgi jo laikymas, varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Pagal formuojamą teismų praktiką, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės variklis neišjungtas, ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Tokiu būdu jis atlieka veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Apygardos teismas pažymi, jog įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Taigi ta aplinkybė, jog pažeidimo padarymo metu nėra užfiksuota jokių skambučių, žinučių, A. G. atsakomybės nešalina, nes, kaip minėta, pateikta telefono numerio išklotinė nepaneigia interneto duomenų ar specialiųjų paslaugų naudojimo fakto, t. y. kad telefoninių pokalbių išklotinėje nėra užfiksuotas išeinantis skambutis ir (ar) trumpoji SMS žinutė administracinio nusižengimo padarymo laiku, nereiškia, kad A. G., vairuodama automobilį, nesikalbėjo mobiliuoju telefonu, kadangi kalbėti galima per vieną iš mobiliųjų programėlių, naudojant mobiliuosius interneto duomenis, be to, kaip minėta, naudojimasis telefonu apskritai gali būti neužfiksuotas, pavyzdžiui, tikrinant telefono žurnalo numerius ar žiūrint kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, 2AT-13-976/2019). Apeliantės nurodomi argumentai, kad jos vairuotame automobilyje yra įrengta ir tvarkingai veikianti „Bluetooth“ ryšiu valdoma laisvų rankų įranga, todėl jai be priežasties laikyti rankoje mobilaus ryšio telefono nėra jokio tikslo, taip pat nuoseklios pozicijos laikymasis, kad telefonas gulėjo rankinėje, apygardos teismo vertinami kaip gynybinė pozicija ir tokius deklaratyvaus (subjektyvaus) pobūdžio teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

15. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai A. G. veiksmuose konstatavo esant ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nida Vigelienė