Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2021-12-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-417-606/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-12-29
Bylos Nr.
AN2-417-606/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00946-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-417-606/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00946-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) 2021 m. liepos 2 d. nutarimas, kuriuo A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. balandžio 23 d. 17.54 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę „NISSAN JUKE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliąja ryšio priemone.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį jam nutraukti.

2.1. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi institucija, o vėliau ir teismas, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino visų faktinių aplinkybių. Apelianto tvirtinimu, jo vairuojančio niekas nebuvo sustabdęs ir netikrino, nesiteiravo, nesidomėjo, ar jis, vairuodamas transporto priemonę, rankoje laikė mobiliojo ryšio priemonę ir apskritai, ar tuo metu automobilyje turėjo ją, o, jei ir turėjo, tai kokį mobiliojo ryšio telefoną. Duomenis apie galbūt padarytą nusižengimą rinko išskirtinai tik tuos, kurie yra palankūs institucijai. Tyčia nefiksavo ir nevertino jo, net teismo posėdžio metu pateikto mobiliojo ryšio telefono. Skundžiama nutartis priimta darant prielaidą bei vadovaujantis viešoje erdvėje esama informacija apie išmaniųjų mobiliųjų telefonų naudojimąsi. Tokiu būdu buvo padaryta prielaida, kad jis neva, vairuodamas transporto priemonę, rankoje laikė mobiliojo ryšio priemonę.

2.2. Apelianto tvirtinimu, vairuodamas transporto priemonę, jis rankomis mobiliojo ryšio priemone nesinaudojo, o iš pateikto policijos įstaigos vaizdo įrašo, kuris, kaip supranta, yra vienintelis ir pagrindinis įrodymas, negalima daryti išvados dėl jam pareikšto ir inkriminuojamo kaltinimo. Kadangi iš pateikto vaizdo įrašo yra matyti, kad jis rankoje laiko daiktą, panašų į mobiliojo ryšio priemonę, tačiau jokiais faktiniais duomenimis tai nėra užfiksuota. Filmuojama buvo iš pakankamai didelio atstumo, iš pastato vidaus esančių viršutinių patalpų trečiajame aukšte. Todėl iš vaizdo įrašo negalima kategoriškai teigti, kad rankoje laikė mobiliojo ryšio priemonę, kadangi įrašas yra itin prastos kokybės. Net ir darant prielaidą, kad rankoje laikė mobiliojo ryšio telefono muliažą ir imitavo panašius į mobiliojo ryšio telefonu naudojimosi būdingus veiksmus, nebūtų galima teigti, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, rankose laiko mobiliojo ryšio telefoną to neįsitikinus, neužfiksavus. Ši abejonė būtų buvusi pašalinta arba patvirtinta, jei automobilį, kurį jis vairavo, būtų sustabdę policijos pareigūnai, kurie būtų fiksavę, kurioje vietoje buvo telefonas automobilyje, ar jis apskritai buvo, o jei buvo, tai koks, būtų apžiūrėję mobiliojo ryšio telefoną, patikrinę jame esančius duomenis apie ryšius. Tokiu pat būdu buvo galima nustatyti, kiek mobiliojo ryšio telefone buvo SIM kortelių ir kitą tyrimui reikalingą informaciją. Nesant šio fakto konstatavimo, visi teiginiai yra tik daroma prielaida. Apeliantas nurodo, kad rankose, kuomet buvo nufilmuotas policijos pareigūnų, laikė mokėjimo kortelių skaitytuvą „Link/2500“ ir bandė jį įjungti, tačiau nesėkmingai. Taip pat nėra aišku, kuria puse laikė šį prietaisą filmavimo metu ir, ar būtent šį prietaisą laikė, kai buvo filmuojamas ginčijamas epizodas. Ir to nustatyti nėra galimybės. Jei vairuojant jo rankose būtų buvęs telefonas, kaip kad teigia institucija ir teismas nutartyje, tai laikant telefono aparatą tokioje padėtyje, kaip užfiksuota vaizdo įraše ir liečiant (spaudžiant, kaip išsireiškė teismas nutartyje) telefoną pirštais, jo ekranas tūrėtų spindėti (šviesti), o šiuo atveju taip nėra. Galbūt teismas pilnutinai neįsigilino į viešoje erdvėje esančią informaciją, kuria ir rėmėsi darydamas išvadą. Akivaizdu, kad naudojantis išmaniuoju mobiliojo ryšio telefonu ir jį liečiant pirštais, jo ekranas turi šviesti, ši informacija taip pat prieinama viešojoje erdvėje. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės akto Nr. 11K-330 (21) išvada yra tikėtina, taigi spėjamoji/numanomoji. Minėtoje išvadoje teigiama: „tikėtina, kad skaitmeninėse vaizdo bylose <...> užfiksuotas ne kortelių skaitytuvas LINK/2500, kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui.“ Atkreiptinas dėmesys, kad lyginamajam pavyzdžiui ekspertui buvo pateiktos nuotraukos, kurios buvo fiksuojamos policijos pareigūnės patalpoje, prie dirbtinio apšvietimo. Kortelių skaitytuvas policijos atstovo buvo užfiksuotas iš mažesnio nei 1 metras atstumo, o atstumas nuo vietos, iš kurios buvo fiksuojamas galimas nusižengimas iki transporto priemonės, nėra nustatytas, taip pat nėra nustatytas fiksavimo kampas ir panašiai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nebuvo nustatytas nei atstumas fiksavimo metu nuo fiksavimo vietos iki transporto priemonės, nei kiti bylai reikšminti duomenys. Toje pačioje išvadoje nėra pateikiama jokių duomenų, kad pateiktame vaizdo įraše vairuotojas rankose laiko mobiliojo ryšio telefoną. Institucija, atlikusi tyrimą, o vėliau ir teismas labai akcentavo ir užsikabino už kortelių skaitytuve esančių mygtukų, kurių dalis yra spalvoti. Jų vaizdo įraše, dėl itin prastos vaizdo įrašo kokybės, nėra galimybes pamatyti. Tačiau šis faktas praktiškai net nebuvo niekaip patikrintas, t. y. institucija, turėjusi patvirtinti arba paneigti šį faktą, privalėjo atlikti eksperimentą ar kitu būdu patikrinti šį faktą įvykio vietoje. Akivaizdu, kad esant tokiam nekokybiškam vaizdo įrašui, nėra galimybės teigti, kad jo rankose yra mobiliojo ryšio telefonas. Nei teismas, nei institucija, atlikusi tyrimą, nefiksavo jo į teismo posėdį atnešto ir pateikto MRT aparato, kuris apskritai yra baltos spalvos, priešingai, nei fiksuotas objektas filmuotame vaizdo įraše. Tačiau institucijos atstovė sugebėjo teigti, kad praėjus tokiam ilgam laikui nuo užfiksuoto galbūt nusižengimo, jis teismo posėdžio metu pateiktą mobiliojo ryšio telefoną galbūt įsigijo vėliau. Todėl institucija netinkamai ir nepilnai surinko įrodymus, kuriais gali būti teikiami kaltinimai, ir net teismo posėdžio metu darė prielaidą.

2.3. Taip pat apeliantas pastebi, kad institucija nesiaiškino ir neištyrė, ar apžiūros metu jo rankose laikomas ir fiksuotoje medžiagoje laikomas kortelių skaitytuvas, kuomet vairavo transporto priemonę, dydžiu atitinka institucijoje pateiktą ir apžiūros metu išmatuotą kortelių skaitytuvą. Eksperto išvadoje teigiama: „<...> rankose laiko stačiakampį objektą, tikėtina, kad užapvalintomis briaunomis <...>”. Tačiau nėra aišku, kokiu būdu nustatyta, kad laikomo objekto briaunos užapvalintos. Tame pačiame akte teigiama: „subjekto rankose laikomas objektas, sprendžiant pagal subjekto veiksmus (paspaudimus) kairės rankos nykščiu viršutiniame kairiame objekto kampe, tikėtina, kad yra su lietimui jautriu ekranu.“ Šis eksperto teiginys yra tik prielaida, kuri nėra niekaip pagrįsta. Jei tai būtų objektas su liečiamu ekranu, taip kaip minima eksperto išvadoje, jį liečiant pirštais, ekranas turėtų šviesti ir būti šviesus, o ne tamsus, kaip kad užfiksuotose įrašuose ar nuotraukose. Pagal šį eksperto teiginį apeliantas daro išvadą, kad bet kurį daiktą laikant rankose ir jį liečiant pirštais, jis tampa lietimui jautriu ekranu. Nebūtinai objektai turi būti liečiamu ekranu, norint ar galint jį paliesti, ar liečiant pirštais. Todėl, apelianto teigimu, šie eksperto teiginiai yra tik prielaida, padaryta pagal išankstinį nusistatymą ar turint savo iš anksto suformuotą subjektyvią nuomonę, ar turimą asmeninę patirtį naudojantis išmaniaisiais įrenginiais. Net ir atlikus ekspertizę, institucija neturi jokių objektyvių duomenų, kad jo rankose yra laikomas mobiliojo ryšio telefonas. Apeliaciniame skunde aptariama ANK 567 straipsnio 1 dalies dispozicija, remiamasi nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir teigiama, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o visos abejonės šiuo atveju turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

2.4. Apelianto nuomone, teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, buvo šališkas. Pirmojo posėdžio metu teismas jau buvo padaręs išankstinę nuomonę ir ją akivaizdžiai pateikė, nurodydamas ir piršdamas savo nuomonę institucijai, ką reikės daryti ir panašiai. Jau pirmojo posėdžio metu teigė, kad reikia atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pirštų judesius. Šias mintis vėliau perkėlė ir į skundžiamą nutartį. Po pirmojo posėdžio paskelbus pertrauką iki kito teismo posėdžio, tik išjungus garso įrašymo įrangą, teisėjas, nagrinėjantis bylą, paprašė salėje pasilikti institucijos atstovą tam, kad aptartų kažkokias papildomas detales. Taip pat pirmojo posėdžio metu buvo įtūžęs ir bendravo pakankamai pakeltu tonu, skubino ir pertraukinėdavo pasisakant. Antrojo teismo posėdžio metu institucijos atstovo apskritai nebuvo, o institucijos poziciją „atstovėjo“ pats teismas, tam tikrais momentais “advokataudamas” institucijai. Kai kuriose vietose buvo juntamas teismo subjektyvios ir šališkos nuomonės piršimas, akivaizdus institucijos palaikymas bei buvo skubinama viską greičiau užbaigti. Tokie teisėjo veiksmai tikrai neduoda papildomo pasitikėjimo teismais ir apskritai laužo teismų nešališkumo institutą.

2.5. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje akcentavo asmens konstitucinės teisės svarbą ir pabrėžė, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad teismas neįgis reikiamo nei visuomenės, nei proceso dalyvių pasitikėjimo, jei teisėjai, atlikdami savo procesines funkcijas ar dalyvaudami išoriniuose socialiniuose santykiuose, sukurs pagrįstas abejones savo nešališkumu. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atidedant teismo posėdžio laiką ir perkeliant jį iš rugsėjo 22 d. į spalio 18 d., jam buvo atsiųstas tik elektroninis sekretorės laiškas, kuriame buvo pateikta informacija, kad tenkinus institucijos atstovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, posėdis neįvyks. Tačiau jam nebuvo pateikta nei šio prašymo kopija susipažinti (beje jokio panašaus prašymo nėra ir byloje), nei apskritai nebuvo priimtas joks nutarimas, kuriuo perkeltų bylos nagrinėjimo laiką ar tenkintų institucijos kokį nors prašymą. Tai dar kartą įrodo teismo šališkumą, kuomet yra rodomas išskirtinumas institucijai. Taip pat apeliantas pastebi, kad teismas atmetė visus jo prašymus su papildomai užduodamais klausimais, kurie buvo adresuojami institucijai, ir buvo susiję su šia byla. Nors ir buvo šie klausimai raštu pateikti institucijos atstovui, tačiau į jo užduodamus klausimus taip ir nebuvo atsakyta. Nors teismo posėdžio metu ir nedalyvavo institucijos atstovas, tačiau jis pagarsino klausimus institucijai, kurie buvo susiję su byla, tačiau teismas į jo užduodamus klausimus sureagavo šališkai, pareikšdamas, kad institucija į juos nesugebės atsakyti.

2.6. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje kaip pagrindinius įrodymus laiko eksperto išvadą, kurioje nėra nieko nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rankose yra laikomas mobiliojo ryšio telefonas bei skundžiamoje nutartyje daro prielaidą konstatuodamas: „įvertinus minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotus A. B. rankų pirštų judesius, teismui nekyla abejonių, jog jis naudojosi Įrenginiu su lietimui jautriu ekranu. Iš viešoje erdvėje visiems prieinamų mobiliųjų išmaniųjų telefonų naudojimo instrukcijų (bet kokių gamintojų) yra žinoma, kad jie turi lietimui jautrius ekranus ir yra valdomi pirštų prisilietimais bei judamaisiais judesiais. Tuo tarpu kortelių skaitytuvas „Link/2500“ neturi lietimui jautraus ekrano ir valdomas tik mygtukų pagalba, beje, šis Įrenginys pagal vėlgi viešoje erdvėje esančią informaciją gali būti naudojamas tik jį susiejus su mobilaus ryšio priemone. Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad A. B. 2021 m. balandžio 23 d. 17.54 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „NISSAN JUKE“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliąja ryšio priemone“. Apelianto nuomone, teismas daro prielaidą, vadovaudamasis viešoje erdvėje esančia informacija, kurioje nurodoma kaip reikia naudotis mobiliaisiais ryšio įrenginiais. Tačiau nėra vertinama tai, kad asmenys, rankose laikydami bet kokius objektus ir juos liesdami judamaisiais judesiais, šių objektų mobiliaisiais ryšio prietaisais nepaverčia. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jokių papildomų ir objektyvių įrodymų, kad jo rankose laikomas mobiliojo ryšio telefonas, nėra. Apylinkės teismas iškėlė prielaidą, remdamasis viešoje erdvėje prieinama informacija, kuri turėjo būti paneigta arba patvirtinta, nes priešingu atveju bet kuri prielaida ar abejonė, kurios negalima paneigti bylos įrodymais, turi būti vertinama pažeidėjo naudai. Ši abejonė būtų buvusi pašalinta arba patvirtinta, jei automobilis, kurį jis vairavo, būtų sustabdytas policijos pareigūnų, kurie būtų fiksavę, kurioje vietoje buvo telefonas automobilyje, apžiūrėję jo mobiliojo ryšio telefoną, patikrinę jame esančius duomenis apie ryšius. Tokiu pat būdu buvo galima nustatyti, kiek mobiliojo ryšio telefone buvo SIM kortelių ir kitą tyrimui reikalingą informaciją. To nepadarius, lieka nepatvirtintas ir neįrodytas faktas, kad jis rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (Kauno apygardos teismo 2020 gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-580-813/2020).

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas buvo šališkas, rodė išskirtinumą institucijai, atmetė visus jo prašymus su papildomai užduodamais klausimais, kurie buvo adresuojami institucijai, ir buvo susiję su šia byla, be to, buvo tenkintas Institucijos prašymas perkelti teismo posėdį iš rugsėjo 22 d. į spalio 18 d. nieko nepaaiškinant, jokio panašaus prašymo nėra ir byloje.

7. Pažymėtina, kad vien tai, jog įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, visiškai nesudaro pagrindo abejoti teismo šališkumu. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. dalyvavo teismo posėdyje, abejodamas teismo šališkumu, turėjo teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl teismo nušalinimo, tačiau jis teismui nušalinimo nepareiškė. 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje institucijos atstovė dalyvavo, o 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos (b. l. 77). Kartu pažymėtina, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdis buvo perkeltas į 2021 m. spalio 8 d. pagal oficialų Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko G. K. prašymą, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus gavus pranešimą, jog paskirta objektų tyrimo užduotis bus atlikta iki 2021 m. spalio 15 d. (b. l. 58, 59, 60, 61), t. y. teismo posėdis buvo perkeltas vėlesniam laikui, įvertinus tai, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. gali būti nespėta atlikti objektų tyrimo užduoties.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Klaipėdos apskrities VPK 2021 m. liepos 2 d. nutarimu A. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2021 m. balandžio 23 d. 17.54 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę „NISSAN JUKE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliąja ryšio priemone.

10. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. tvirtina, kad byloje neįrodytas faktas, jog jis, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, todėl administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta. Apeliantas nurodo, kad rankose, kuomet buvo nufilmuotas policijos pareigūnų, jis laikė mokėjimo kortelių skaitytuvą „Link/2500“ ir bandė jį įjungti, tačiau nesėkmingai.

11. Iš 2021 m. rugsėjo 10 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad pažiūrėtas kortelių skaitytuvas „Link/2500“, numeris (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini). Viso skaitytuvo ilgis – 12,4 cm, plotis – 6,8 cm, korpuso storis – 1,2 cm. Kortelių skaitytuvo priekis sudarytas iš stiklinio ekrano: ilgis – 6,5 cm, plotis – 6 cm, mygtukų juostos – ilgis 5,5 cm, plotis – 6,7 cm. Stiklinį ekraną priekyje juosia matinio juodo korpuso rėmas, jo plotis – 0,3 cm. Visas kortelių skaitytuvo korpusas plastmasinis, juodos spalvos, matinis, skaitytuvo korpuso plotis – 1,2 cm. Priekyje, stiklinio ekrano viršuje yra pilkos spalvos, blizgus užrašas „ingenico“, užrašo ilgis – 2 cm, plotis – 0,5 cm. Užrašas „ingenico“ yra išsidėstęs 0,8 cm nuo stiklinio ekrano viršaus. Priekyje, stiklinio ekrano apačioje yra pilkos spalvos užrašas „Link/2500“, užrašo ilgis – 1,9 cm, plotis – 0,4 cm, nuo stiklinio ekrano viršaus išsidėstęs – 5,9 cm. Iškart po stikliniu ekranu yra siaura, juodos spalvos guminių, matinių 4 mygtukų juosta: iš kairės į dešinę pažymėti F1, F2, F3, F4. Minėta mygtukų juosta išsidėsčiusi nuo stiklinio ekrano viršaus 7,4 cm, juostos plotis – 0,3 cm. Kortelių skaitytuvo priekio apatinėje dalyje, ant matinio juodo korpuso yra iškili 16 guminių mygtukų juosta. Mygtukų juostoje yra 16 mygtukų. Mygtukai guminiai, matiniai su baltos spalvos simboliais. Mygtukų juostos dešinėje pusėje, apačioje yra trys mygtukai (iš viršaus į apačią): raudonos, geltonos ir žalios spalvos. Kortelių skaitytuvo nugarėlėje yra lipdukai: juodos, blizgios spalvos „Hansab“ su įmonės techninės pagalbos kontaktais bei nuoroda į „Hansab“ internetinį adresą ir pilkos spalvos du lipdukai su kortelių skaitytuvo gamykliniais bei registracijos numeriais (b. l. 39–41).

12. Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas MVI_8456.MP4. Apžiūros atlikimo eiga: vaizdo įrašo trukmė 20 sekundžių. Vaizdo įrašas darytas iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pro trečio aukšto langą. Įrašo pradžioje matosi asmenys, sėdintys pilkos spalvos automobilio priekinėse sėdynėse: vyriškis (vairuotojas) kairėje pusėje ir moteris keleivio pusėje. Nuo įrašo 00.02 sek. matosi, kaip vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, naudojasi mobiliojo ryšio priemone, abiem rankomis. Vairuotojas rankose laiko tamsios spalvos, plokščią, liečiamo, stiklinio ekrano išmanųjį mobilųjį telefoną. Mobiliojo telefono korpuso šonas yra blizgus (b. l. 43–44.).

13. Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas MVI_8457.MP4. Apžiūros atlikimo eiga: vaizdo įrašo trukmė 12 sekundžių. Vaizdo įrašas darytas iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pro trečio aukšto langą. Įrašo pradžioje matosi asmenys, sėdintys pilkos spalvos automobilio priekinėse sėdynėse: vyriškis (vairuotojas) kairėje pusėje ir moteris keleivio pusėje. Nuo įrašo 00.02 sek. matosi, kaip vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, naudojasi mobiliojo ryšio priemone, abiem rankomis. Vairuotojas rankose laiko tamsios spalvos, plokščią, liečiamo, stiklinio ekrano išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną. Įrašo 00.03 sek. matosi, kaip vairuotojas mobilaus ryšio telefoną laiko dešine ranka, įrašo 00.04 sek. matosi, kad vairuotojo rankoje laikomo mobiliojo ryšio telefono korpuso šonas yra blizgus. Įrašo 00.10 sek. matosi transporto priemonės galas ir valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–46.).

14. Pažymėtina, kad apžiūros protokoluose užfiksuota, jog iš vaizdo įrašų matyti, kad vairuotojas rankose laiko būtent mobiliojo ryšio telefoną. Peržiūrėjus vaizdo įrašą „MVI 8456.MP4“ matyti, kad pilkos spalvos automobilyje priekinėse sėdynėse sėdi asmenys – vairuotojo vietoje sėdi vyriškis ir keleivio pusėje sėdi moteris. Tiek moteris, tiek vyriškis rankose laiko įrenginius, kažką juose žiūri ar skaito. Peržiūrėjus vaizdo įrašą „MVI_8457.-MP4“ matyti, kad vairuotojas abiem rankomis laiko įrenginį, po to įrenginį laiko kairėje rankoje, o dešine ranka įjungia automobilio pavarą ir vėl abiem rankomis laiko įrenginį, pagal jo formas panašų į mobiliojo ryšio telefoną. Po to transporto priemonė pajuda į priekį, vyriškis įrenginį paima į dešinę ranką ir ją nuleidžia prie pavarų svirties. Šiuo atveju apylinkės teismas, teismo posėdyje peržiūrėjęs aptartus vaizdo įrašus, skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad automobilio vairuotojas laiko rankose būtent mobiliojo ryšio telefoną.

15. Kelių eismo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

16. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų neginčytinai nustatyta, jog A. B., vairuodamas transporto priemonę, užsiėmė veiksmais, kurie nebuvo susiję su vairavimu, tačiau objektyviai nesimato ir nenustatyta, kad jis naudojosi būtent mobiliojo ryšio priemone – telefonu.

17. Tiek teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde apeliantas teigė, jog įvykio metu jis rankose laikė kortelių skaitytuvą „Link/2500“, jį norėjo įjungti. Pažymėtina, kad kortelių skaitytuvo laikymas rankose ar kitoks naudojimasis juo rankomis, vairuojant transporto priemonę, neabejotinai laikytina veiksmais, nesusijusiais su transporto priemonės vairavimu, blaškančiais vairuotojo dėmesį, tokie jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip Kelių eismo taisyklių 20 punkto pažeidimas. Tačiau nagrinėjamu atveju A. B. inkriminuota ir jis Klaipėdos apskrities VPK 2021 m. liepos 2 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi būtent mobiliojo ryšio priemone – telefonu.

18. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės akto Nr. 11K-330(21) tyrimo dalies nustatyta, kad atlikus skaitmeniniais filtrais apdorotų skaitmeninių vaizdo bylų vizualinį tyrimą nustatyta, jog skaitmeninėje vaizdo byloje užfiksuotas subjektas, vairuojantis automobilį, rankose laiko stačiakampį objektą blizgiomis, tikėtina užapvalintomis briaunomis, kuris, sprendžiant pagal subjekto veiksmus (paspaudimus) kairės rankos nykščiu viršutiniame kairiame objekto kampe, tikėtina, kad yra su lietimui jautriu ekranu, o lyginamajam tyrimui pateikto prietaiso „Link/2500“ briaunos yra matinės, ekranas nėra lietimui jautrus. Daroma tikėtina išvada, kad skaitmeninėse vaizdo bylose užfiksuotas ne kortelių skaitytuvas „Link/2500“, kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui (b. l. 64–65).

19. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su anksčiau išdėstytomis didelį darbo stažą turinčio eksperto išvadomis, kurios padarytos naudojant specialią programinę įrangą ir tyrimo procedūrą, ir kurias visiškai patvirtina vaizdo įrašų „MVI 8456.MP4“ ir „MVI_8457.MP4“ bei 2021 m. rugsėjo 10 d. kortelių skaitytuvo „Link/2500“ apžiūros protokolo turinys. Apylinkės teismui, įvertinus minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotus A. B. rankų pirštų judesius, nekilo abejonių, kad jis naudojosi įrenginiu su lietimui jautriu ekranu. Skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš viešojoje erdvėje visiems prieinamų mobiliųjų išmaniųjų telefonų naudojimo instrukcijų (bet kokių gamintojų) yra žinoma, kad jie turi lietimui jautrius ekranus, ir yra valdomi pirštų prisilietimais bei judamaisiais judesiais. Tuo tarpu kortelių skaitytuvas „Link/2500“ neturi lietimui jautraus ekrano ir valdomas tik mygtukų pagalba, beje, šis įrenginys, pagal vėlgi viešoje erdvėje esančią informaciją, gali būti naudojamas tik jį susiejus su mobiliojo ryšio priemone. Tačiau tai, kad A. B., vairuodamas automobilį, naudojosi būtent mobiliojo ryšio priemone – telefonu, nepatvirtino net ekspertas, todėl apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. B., vairuodamas automobilį, naudojosi būtent mobiliojo ryšio priemone – telefonu, juolab yra tik prielaida. Dar kartą pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės akte Nr. 11K-330(21) padaryta tik tikėtina išvada, kad skaitmeninėse vaizdo bylose užfiksuotas ne kortelių skaitytuvas „Link/2500“, kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui (b. l. 64–65).

20. Akcentuotina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

21. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aptartų įrodymų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. B., vairuodamas transporto priemonę „NISSAN JUKE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi būtent mobiliąja ryšio priemone – telefonu. Ir šiuo atveju, nors ir nustatyta, kad A. B., vairuodamas transporto priemonę, atliko veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo pakeisti A. B. inkriminuotų veiksmų, nes tokiu atveju būtų peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl A. B. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

22. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartis ir Klaipėdos apskrities VPK 2021 m. liepos 2 d. nutarimas naikintini ir administracinio nusižengimo teisena A. B. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. liepos 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Edita Lapinskienė