Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2022 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-9466-2022 paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. K. Institucijos 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 7 d. apie 17.35 val. Vilniuje, Šeimyniškių gatvėje, prie namo, pažymėto numeriu 40, vairuodamas automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pažeisdamas KET 20 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą R. K. skirta 80 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Institucijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma atmesti R. K. apeliacinį skundą, nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Nors teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, tačiau, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams, be kita ko, už draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. KET 20 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

9. Įstatymo leidėjas KET 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis – vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Pažymėtina, kad KET 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis reiškia, jog yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, nes bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba išjungus transporto priemonės variklį, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo KET reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

10. Apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde (past. – kaip ir skunde dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teismui) administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. laikosi pozicijos, kad byloje neįrodyta, jog vairuodamas automobilį jis rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, nes jį sustabdę policijos pareigūnai galėjo matyti nebent tai, kaip automobilio gale sėdinti apelianto dukra buvo prieš jį atkišo telefoną. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nusižengimo faktą patvirtinančių objektyvių duomenų, o jis buvo nubaustas, remiantis išimtinai policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, todėl, Institucijai neįrodžius administracinio nusižengimo fakto, apelianto vertinimu, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

11. Išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju R. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, nesant administracinio nusižengimo faktą patvirtinančių duomenų visumos.

12. Nagrinėjamoje byloje, pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į R. K. pareikšto kaltinimo nekonkretumą, abstraktumą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Taigi, administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.

13. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. K. surašytas kaltinimas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nėra pakankamai aiškus. Tiek 2021 m. gegužės 7 d. bei 2022 m. balandžio 19 d. administracinio nusižengimo protokoluose, tiek ir 2022 m. gegužės 5 d. nutarime, į kurį kaltinimas perkeltas iš minėtų administracinio nusižengimo protokolų, nurodyta, kad R. K. vairuodamas automobilį „Honda Accord“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (1 t., b. l. 5–11). Iš paties kaltinimo turinio matyti, kad administracinio nusižengimo protokole iš esmės buvo įrašyta tik bendrinė administracinio nusižengimo dispozicijoje pateikta formuluotė, tiksliau nenurodant, kaip nagrinėjamu atveju pasireiškė R. K. veika. Akivaizdu, kad du kartus policijos pareigūnų tam tikrą laiką stebimas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, važiuodamas mieste, intensyvaus eismo gatvėje, vairuodamas automobilį tuo pačiu metu negalėjo abejomis rankomis naudotis mobiliojo ryšio priemone, tačiau nagrinėjamu atveju apsiribojant iš administracinių nusižengimų kodekso perrašyta aktualaus straipsnio dispozicijoje pateikta formuluote konkrečiau neatskleista, kokiais būtent R. K. veiksmais pasireiškė telefono naudojimas. Nei tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme taip pat nebuvo nustatyta, kuria ranka, kokiame aukštyje kūno atžvilgiu automobilio „Honda Accord“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vairuodamas automobilį, laikė telefoną, o jei telefoną laikė abejomis rankomis, tai kaip tuo pačiu metu dar ir vairavo transporto priemonę jį pareigūnams stebint pakankamą laiko tarpą. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į pačios nutarime pateikto kaltinimo formuluotės dviprasmiškumą, kylantį aiškiai neatribojus automobilio vairavimo rankomis nuo automobilio vairavimo, rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone. Pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti užtikrinta teisė tinkamai gintis nuo jam reiškiamo kaltinimo, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nežinodamas, kokį tariamo naudojimosi telefonu faktą pastebėjo policijos pareigūnai, kaltinime konkrečiau nenurodant, kaip tas naudojimasis šiuo atveju pasireiškė, negali pateikti tikslaus paaiškinimo. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai teigė net du kartus stebėję apeliantą naudojantis mobiliojo ryšio priemone, tačiau pastarasis faktas taip pat niekaip neatspindėtas kaltinime.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. K. sustabdę pareigūnai nei tarnybiniuose pranešimuose, nei duodami paaiškinimus pirmosios instancijos teisme negalėjo tiksliai nurodyti, kaip būtent R. K. laikė mobiliojo ryšio priemonę, nei jiems R. K. stebint pirmąjį, nei antrąjį kartą. Pareigūnas L. D. teisme parodė, kad sekė R. K. vairuojamą automobilį per vidurinį ir galinį dešinės pusės veidrodėlį ir, nors automobilis kuriam laikui buvo dingęs iš tiesioginio akių kontakto, tačiau iš šių parodymų galima spręsti, kad apelianto elgesys vairuojant transporto priemonę buvo stebimas pakankamą laiko tarpą. Iš esmės abu liudytojai nurodė tik tai, kad R. K. buvo nuleidęs galvą ir naudojosi telefonu. Anot L. D. asmuo buvo nuleidęs galvą. Automobiliams susigretinus jis matė, kaip pareiškėjas naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. Liudytojo L. D. teigimu, pirmas susigretinimas buvo trumpesnis. Antro susigretinimo metu matė, kad žmogus laikė telefoną rankoje, tačiau kurioje, nurodyti negali. R. K. telefono netikrino, spalvos gamintojo nepamena (1 t., b. l. 76–81). Pareigūnas M. D., apklausiamas liudytoju teisme, parodė, kad jis vairavo tarnybinį automobilį, buvo vakaras, lijo menkas lietus. Jie važiavo antrąja, o pareiškėjas – pirmąja eismo juosta. Vieną kartą pravažiavę pamatė, kad asmuo naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, šis jų nepastebėjo, antrą kartą važiuojant irgi naudojosi. Priėjus prie pažeidėjo, šis su pažeidimu nesutiko, teigė, kad vaikas jam kažką rodė telefone. Liudytojo M. D. teigimu, jis nepamena, kurioje rankoje pažeidėjas laikė telefoną, pamena, kad ne prie ausies (1 t., b. l. 82–84). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija taip pat nėra pakankama nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo padarymo būdą. Pareigūno L. D. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prasilenkus su automobiliu antroje juostoje, važiuojant ta pačia kryptimi pastebėjo, jog automobilio vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuodamas, be laisvų rankų įrangos (1 t., b. l. 31). M. D. savo tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad du kartus prasilenkiant su automobiliu „Honda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodami ta pačia kryptimi, pastebėjo, kad vairuotojas rankomis be laisvų rankų įrangos naudojasi mobiliojo ryšio priemone (1 t., b. l. 30). Pastebėtina tai, kad net ir esant administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. nesutikimui dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, policijos pareigūnai surašė lakoniškus tarnybinius pranešimus, kuriuose neatskleistos bylos nagrinėjimui reikšmingos detalės. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių tiksliau policijos pareigūnai negalėjo detalizuoti ir pirmosios instancijos teisme kartoję, jog matė vairuotojo naudojimosi telefonu faktą, tačiau nematė, kuria ranka buvo laikomas telefonas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad policijos pareigūnų paaiškinimai nesutampa esminėse detalėse, tačiau vertina, kad vien šių gana abstrakčiai pateiktų duomenų nepakankama norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

15. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog į bylą pateiktas vaizdo įrašas paneigia policijos pareigūnų teiginius, kad jie su apeliantu prasilenkė du kartus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. vaizdo įrašas yra trumpas, ne ištisinis. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje R. K. nurodė, kad užgesinus automobilį vaizdo įrašas nebefilmuojamas, tačiau iš byloje esančio įrašo matyti, jog teismui pateiktas vaizdo įrašas baigiasi dar iki visiškai apeliantui sustojant ir užgesinant automobilį. Šiame kontekste pabrėžtina, kad policijos pareigūnai teigia su R. K. vairuojamu automobiliu prasilenkę du kartus, ir nors pareigūnai nurodė, jog nusprendė sustabdyti R. K. vairuojamą automobilį po to, kai antrą kartą pastebėjo, kad jis vis dar naudojasi mobiliuoju telefonu tačiau iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir asmeniui pareikšto kaltinimo, vis dėlto, nėra aišku, už kurį užfiksuotą naudojimosi telefonu faktą R. K. buvo nubaustas. Toks kaltinimo netikslumas nesuteikia galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai ir konkrečiai suformuluoti savo paaiškinimų ir gynybinės pozicijos.

16. Kita vertus, pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi, asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą privalo įrodyti šį nusižengimą tiriantis pareigūnas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnai nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai spręsti, kad R. K. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

17. Byloje nustatyta, kad nuo pat sustabdymo momento administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. neigė, jog naudojosi telefonu ir laikėsi pozicijos, kad policijos pareigūnai galėjo matyti nebent tai, kaip apelianto dukra prieš jį atkišo savo mobilųjį telefoną. Iš esmės tokios aplinkybės nurodytos ir 2021 m. gegužės 7 d. administracinio nusižengimo protokole (1 t., b. l. 5–7). Vis dėlto, policijos pareigūnai nesiėmė veiksmų, siekdami šią versiją paneigti arba patvirtinti. Pažymėtina, kad R. K. sustabdę policijos pareigūnai nesiaiškino, kur po sustabdymo buvo R. K. mobiliojo ryšio telefonas, nenustatė, ar jis buvo vairuotojui lengvai pasiekiamoje vietoje ir ar apskritai tuo metu R. K. telefonas buvo automobilyje. Vadinasi, nebuvo surinkta duomenų apie administracinio nusižengimo padarymo priemonę. Policijos pareigūnai, be kita ko, nesiaiškino ir to, ar automobilio gale sėdėjusi R. K. dukra su savimi turėjo telefoną, kurį būtų galėjusi rodyti vairuotojui. Pabrėžtina tai, kad policijos pareigūnai nesiaiškino ir nepašalino abejonės, ar tuo metu, kai jie matė vairuotoją nuleidusį galvą, jis nelaikė kito daikto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismui kyla abejonė ir dėl to, ar policijos pareigūnai, apskritai galėjo matyti, kad R. K. rankoje laiko būtent mobiliojo ryšio priemonę – pareigūnų teigimu, vairuotojas buvo nuleidęs galvą, vadinasi, telefonas nebuvo laikomas nei vairuotojo akių lygyje, nei prie ausies, o kitos detalesnės informacijos apie laikymo aplinkybes byloje nėra. Šiame kontekste pažymėta, kad kyla abejonių ir dėl to, kad kairės pusės eismo juosta važiavusį policijos pareigūnų automobilį vairavęs pareigūnas M. D. galėjo matyti, kaip R. K., nuleidęs galvą, rankomis naudojasi telefonu.

18. Apeliacinius skundus administracinių nusižengimų bylose nagrinėjančių apygardos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad siekiant tinkamai užfiksuoti nusižengimą, dėl kurio yra sustabdomas automobilio vairuotojas, būtina įsitikinti, ar asmuo išvis turi mobiliojo ryšio telefoną, ar jis yra lengvai vairuotojui pasiekiamoje vietoje ir ar jis tikrai rankoje laikė būtent jį, o ne kokį nors kitą daiktą. Be to, vairuotojui neigiant vairavimo metu naudojus mobiliojo ryšio telefonu, galima apžiūrėti ir patį telefoną ir nustatyti, kokios programėlės tuo metu telefone veikė, kada ir kokie telekomunikaciniai ryšiai išlikę jo atmintyje (skambučiai, SMS žinutės, ryšiai, naudojant įvairias programėles), taip pat išsiaiškinti kitą tyrimui svarbią informaciją (telefono modelį, IMEI kodą, jame naudotos SIM kortelės abonentinį numerį (kad, esant reikalui, būtų galima patikrinti galimo administracinio nusižengimo metu vykusius telekomunikacinius ryšius) (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-744/2021, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-580-813/2020). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai, anot jų, du kartus matydami daromą administracinį nusižengimą nebandė jo užfiksuoti jokiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis, be to, sustabdę R. K. nerinko ir papildomų, jų teigimu, matytą nusižengimą patvirtinančių ar paneigiančių duomenų, nors, kaip jau buvo nurodyta, nusižengimo faktą sustabdytas R. K. nuo pat pradžių neigė.

19. Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje, be kita ko, nebuvo gauti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, kurio šaukinys yra (duomenys neskelbtini), bei prie policijos pareigūnų uniformų tvirtinamų (BODY) kamerų įrašai – apylinkės teisme buvo gautas atsakymas, jog tokie įrašai yra saugomi iki 6 mėnesių, o nagrinėjamu atveju šis terminas buvo praėjęs (1 t., b. l. 96–98, 105, 125). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato atsakyme nurodyta, jog nėra informacijos ir apie tai, koks ekipažas įvykio dieną buvo atvykęs patikrinti R. K. blaivumą.

20. Apibendrinant pabrėžtina tai, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Išanalizavus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, išskyrus jų pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, kurie, atsižvelgiant į nuoseklią administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. poziciją, nėra pakankami siekiant pašalinti byloje kylančias abejones.

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog R. K., vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir taip pažeidė KET 20 punkto reikalavimą, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad R. K. padarė administracinį nusižengimą, nepakanka išvadai apie asmens kaltę padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

22. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, o apelianto keliamos įvykio versijos nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtos, tačiau nagrinėjamoje byloje kylančių abejonių nebėra galimybės pašalinti.

23. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių išsamiai neišyrė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. K. yra kaltas dėl KET 20 punkto reikalavimų pažeidimo ir atitinkamai ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiama nutartis bei Institucijos 2022 m. gegužės 5 d. nutarimas naikintini ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina, R. K. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Vadovaudamasis tokia praktika bei atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinis skundas tenkintas ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, apygardos teismas dėl kitų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su, apelianto vertinimu, Institucijos padarytais procesiniais pažeidimais, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.