Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raivina“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Volvo Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raivina“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė preliminarų sprendimą, juo nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Raivina“ 3 395,14 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 280 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Volvo Lietuva“.

2. Teisme 2021 m. sausio 14 d. gauti atsakovės UAB „Raivina“ prieštaravimai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminaraus sprendimo, jais atsakovė prašo atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, panaikinti preliminarų sprendimą, panaikinti byloje išduotą vykdomąjį raštą ir priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

3. Prašymas dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti grindžiamas tuo, kad atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 429 straipsnio, 429¹ straipsnio tvarka procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl atsakovė nieko apie priimtą preliminarų teismo sprendimą nežinojo. Ji apie ieškovės pareikštus reikalavimus sužinojo tik 2020 m. gruodžio 28 d., kai įmonės oficialiu elektroniniu paštu info@raivina.lt per valstybės įmonę Registrų centrą jai buvo persiųstas pranešimas iš Antstolių informacinės sistemos apie antstolės V. D. 2020 m. gruodžio 28 d. dokumentus – Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-20-4-36028; Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S20-4-36043 ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-4-36044. Atsakovė 2020 m. gruodžio 28 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate R. A., 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovei (jos atstovei) buvo suteikta prieiga prie civilinės bylos Nr. e2-10515-1071/2020 elektroninės kortelės ir tik 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovei tapo žinoma tiek apie ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, tiek apie 2020 m. rugsėjo 29 d. priimtą preliminarų sprendimą, kurio pagrindu 2020 m. gruodžio 16 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Nurodė, kad, susipažinus su civilinės bylos medžiaga, jai tapo žinoma, jog ieškovės ieškinys ir preliminarus teismo sprendimas atsakovei buvo išsiųsti 2020 m. rugsėjo 30 d. su lydraščiu, procesinius dokumentus įteikiant per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Tačiau ji tokiu būdu jai siųstų procesinių dokumentų negavo, apie jai priimtą preliminarų sprendimą nesužinojo nei 2020 m. rugsėjo 30 d., nei kada nors vėliau. Nurodė, kad jai nėra žinoma, ar jos Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir VEP posistemis) paskyra yra aktyvi, nes šia paskyra įmonė nesinaudoja, atsakovės atstovai neturi informacijos, kad įmonė kažkada praeityje būtų pateikusi prašymą gauti procesinius dokumentus LITEKO VEP posistemio paskyroje. Netgi tuo atveju, jeigu UAB „Raivina“ prieš daug metų buvo aktyvuota LITEKO VEP posistemio paskyra (šios informacijos įmonės atstovai negali patvirtinti, nes tokia įmonės paskyra nesinaudoja) ir tokia paskyra Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka nebuvo deaktyvuota, šiuo konkrečiu atveju nebuvo laikytasi procesinių dokumentų įteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis tvarkos, ir atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie procesinius dokumentus, tai yra laikytina, jog nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovei bylos procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Mano, kad netgi tuo atveju, jeigu bus nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „Raivina“ turėjo aktyvią paskyrą LITEKO VEP posistemyje, atsakovė neturėjo pareigos kiekvieną dieną tikrinti, ar joje nėra kokių nors naujų procesinių dokumentų. Mano, kad atsakovė privalėjo būti atskirai informuota pranešimu vartotojo nurodytu elektroninio pašto adresu info@raivina.lt, tačiau atsakovė absoliučiai jokių pranešimų apie jai adresuotus procesinius dokumentus negavo. Kadangi jai procesiniai dokumentai – 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminarus sprendimas kartu su ieškovės ieškiniu, buvo įteikti tik 2020 m. gruodžio 30 d. per atsakovės atstovę, pastarajai gavus prieigą prie civilinės bylos elektroninės kortelės, todėl įstatyme numatytas 20 dienų terminas atsakovei pareikšti motyvuotus prieštaravimus turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio 30 d., jis pasibaigia 2021 m. sausio 19 d. Todėl prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo yra pateikti įstatymo numatytu terminu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Teismas konstatavo, jog atsakovei buvo tinkamai pranešta tiek apie patį teismo procesą, tiek apie 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminaraus sprendimo priėmimą. Pagal įstatymą laikytina, kad minėtas 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminarus sprendimas atsakovei buvo tinkamai įteiktas 2020 m. spalio 1 d. Tai reiškia, kad atsakovės argumentai, kad ji EPP sistema iki preliminaraus sprendimo priėmimo nesinaudojo ir nežino, ar ji yra aktyvi, nedavė teismui sutikimo procesinius dokumentus jai siųsti per EPP sistemą, yra ne tik kad nepagrįsti, bet ir anksčiau paminėtų įstatymo nuostatų ir išvadų paneigti negali. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad atsakovė visose ir šioje byloje yra atstovaujama profesionalios ir visada tos pačios teisininkės, todėl, turėdama bylinėjimosi patirties, turėjo suvokti procesinių terminų reikšmę ir jų praleidimo padarinius, todėl turėjo pareigą ir galimybes domėtis ir pasirūpinti, kad per EPP gauti procesiniai dokumentai būtų peržiūrimi ir į juos reaguojama laiku. Juolab, kad apie jų gavimą pranešama elektroniniu paštu, kuriuo naudotis, teismo vertinimu, atsakovė yra pajėgi. Šios faktinės aplinkybės objektyviai patvirtina, jog atsakovė, būdama EPP vartotoja ir turėdama patirties teismo procesuose bei elgdamasi atsakingai ir rūpestingai, turėjo galimybę tinkamai atstovauti savo teisėms šioje civilinėje byloje, pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo bei įrodymus ir būti išklausyta teisme. Todėl, teismo vertinimu, šioje situacijoje atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia vilkinti procesą, nes, įvertinus atsakovės argumentus ir juos neva pagrindžiančius įrodymus, akivaizdu, jog objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujinamas terminas prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti atmestinas, prašymą pateikusiam asmeniui nenurodžius jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistas procesinis terminas (CPK 78 straipsnis), ir prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo atsisakytina priimti (CPK 430 straipsnio 5 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės UAB „Raivina“ prašymas dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti atsakovės UAB „Raivina“ prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad įstatymo nustatytu terminu pateikti prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo atsakovė negalėjo, nes atsakovė nebuvo informuota apie teismo procesą ir jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10515-1071/2020, juo nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Raivina“ 3 395,14 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 280 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Volvo Lietuva“. Preliminarus sprendimas atsakovei per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (LITEKO VEP posistemį) buvo išsiųstas 2020 m. rugsėjo 30 d. Teisme 2021 m. sausio 14 d. gauti atsakovės UAB „Raivina“ prieštaravimai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminaraus sprendimo, jais atsakovė prašo atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, panaikinti preliminarų sprendimą, panaikinti byloje išduotą vykdomąjį raštą ir priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

16. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Be to, remiantis CPK 17 straipsniu, šalių procesinės teisės yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

17. CPK 428 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas; šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų. CPK 429 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis išsiunčiamos atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo ir įteikiamos CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Taip pat atsakovui procesiniai dokumentai gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 429¹ straipsnis). CPK 430 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę terminą atnaujinti.

18. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

19. EŽTT, pasisakydamas dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).

20. EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad jo nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, jog nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Apie valstybių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos elgtųsi ypač rūpestingai ir atidžiai, užtikrindamos, kad atsakovai būtų informuoti apie prieš juos pradėtą procesą ir jiems būtų suteikta galimybė atvykti į teismą ir apsiginti, EŽTT pasisakė ir 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Schmidt prieš Latviją (peticijos Nr. 22493/05). Taigi, procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

21. CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais (CPK 117 straipsnis). Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalys). Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. kuratoriui ar viešo paskelbimo būdu.

22. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kyla būtent dėl to, ar Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10515-1071/2020 atsakovei UAB „Raivina“ LITEKO VEP posistemiu 2020 m. rugsėjo 30 d. išsiųsti teismo procesiniai dokumentai – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminarus sprendimas ir teisme 2020 m. rugsėjo 28 d. gautas ieškinys – laikytini tinkamai įteiktais atsakovei 2020 m. spalio 1 d. Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO nėra duomenų apie šių procesinių dokumentų pristatymo per LITEKO VEP posistemį atsakovei datą ir laiką, taip pat apie perskaitymo datą – pristatymo datos ir laiko bei perskaitymo datos laukai bylos kortelėje tušti. Duomenų apie šių dokumentų siuntimą kitu būdu ar įteikimą atsakovei byloje taip pat nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovė faktiškai apie preliminarų sprendimą sužinojo tik 2020 m. gruodžio 28 d., kai įmonės oficialiu elektroniniu paštu info@raivina.lt per valstybės įmonę Registrų centrą jai buvo persiųstas pranešimas iš Antstolių informacinės sistemos, o preliminarų sprendimą gavo tik 2020 m. gruodžio 30 d., kai atsakovei (jos atstovei) buvo suteikta prieiga prie civilinės bylos Nr. e2-10515-1071/2020 elektroninės kortelės. Priešingai, LITEKO duomenimis, 2020 m. gruodžio 15 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas, 2020 m. gruodžio 30 d. teisėjo rezoliucija suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės. Vadinasi, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis LITEKO VEP posistemiu, ir nėra jokių duomenų, kad su šiais dokumentais atsakovė – jos atstovas iki 2020 m. gruodžio 30 d. būtų faktiškai susipažinę, dokumentai jų būtų perskaityti, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė – jos atstovas iki 2020 m. gruodžio 28 d. apskritai būtų žinoję apie teismo procesą ir LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus teismo procesinius dokumentus.

23. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

25. Vadinasi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip kad ir atsakovė UAB „Raivina“ Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10515-1071/2020, teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

26. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir, autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, savaime nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Priešingas aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja ne tik minėtų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame – teismo pastaba), nagrinėjimo teismuose proceso metu, bet ir pirmiau nurodytiems EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

27. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, juridinis asmuo (atsakovė UAB „Rainiva“) buvo informuotas apie prasidėjusią bylą tik per LITEKO VEP posistemį. Iš LITEKO duomenų nematydamas, kad procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, ir nesiimdamas jokių papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti atsakovės žinojimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, t. y. nesiimdamas jokių kitų priemonių procesiniams dokumentams įteikti (pavyzdžiui, procesinių dokumentų siuntimas teismui žinomu juridinio asmens buveinės adresu ir kt.), pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neveikė pagal pirmiau nurodytą EŽTT standartą – ypač rūpestingai ir atidžiai siekti užtikrinti atsakovės dalyvavimą teismo procese ir galimybę būti išklausytai, bet pasirėmė formalia prielaida, kad atsakovė yra LITEKO VEP posistemio vartotoja.

28. Net jei anksčiau atsakovė naudojosi šia paskyra kitose bylose ir ji buvo davusi sutikimą procesinius dokumentus gauti per LITEKO VEP posistemį, atkreiptinas dėmesys, kad, ieškovei UAB „Volvo Lietuva“ pateikus ieškinį dėl skolos priteisimo, buvo pradėta visiškai nauja, su nauju numeriu civilinė byla. Todėl aplinkybės, kad atsakovė buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kitose bylose, savaime nereiškia, jog ir Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10515-1071/2020 dėl skolos priteisimo, nė karto neprisijungusi prie šios civilinės bylos kortelės LITEKO VEP posistemyje ir nepateikusi jokio procesinio dokumento į šią bylą, kuriame būtų išreikštas toks sutikimas, turėjo pareigą gauti šios bylos teismo siunčiamus dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

29. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos Klaipėdos apylinkės teismas pažeidė procesinės teisės normas dėl tinkamo atsakovės UAB „Rainiva“ civilinėje byloje Nr. e2-10515-1071/2020 informavimo apie pradėtą naują bylą ir teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pripažinti, jog CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pateikti prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis CPK 430 straipsnio 5 dalimi buvo pagrindas šį terminą atnaujinti.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai atmetė atsakovės UAB „Raivina“ prašymą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo ir atsisakė priimti atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, motyvuodamas vien tuo, jog atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistas procesinis terminas galėtų būti atnaujintas.

31. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje neanalizuojami ir nevertinami.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir termino prieštaravimams dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikti atnaujinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl termino pateikti prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo atnaujinimo išspręstinas iš esmės – terminas atnaujintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 430 straipsnio 1 dalis) ir šių aplinkybių nustatymas priskirtinas tam teismui, kuris priėmė preliminarų sprendimą, klausimas dėl prieštaravimų priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl termino pateikti prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo atnaujinimo išspręsti iš esmės – terminą atnaujinti, o šių prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.