Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-109-941/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
e2-109-941/2017
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01454-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Rimkienė
Ieškovas
UAB „Raivina“
Atsakovas
D. G.
Civilinė byla Nr. e2-109-941/2017Proceso Nr. 2-24-3-01454-2016-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.3.7.7.; 3.2.4.4.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 27 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Raivina“ atstovei advokatei Renatai Astrauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Raivina“ ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Raivina“ 2016-06-22 pateiktu ir 2016-06-29 priimtu bei 2016-10-13 patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. G. 3594,80 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų procesines palūkanas. Nurodo, kad 2015-09-08 su atsakovu D. G. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 013, pagal kurią jis priimtas dirbti vairuotoju autošaltkalviu. Taip pat 2015-09-08 su atsakovu sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. D. G. 2015-10-23 UAB „Raivina“ direktoriaus įsakymu Nr. 21 buvo išsiųstas į komandiruotę į Angliją tarptautiniam krovinių pervežimui laikotarpiui nuo 2015-10-25 iki 2015-11-21, reiso Nr. (duomenys neskelbtini) Šio reiso, kuris vėliau buvo sutrumpintas, metu D. G., vairuodamas įmonės vilkiką Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakliuvo į eilę įvykių ir savo veiksmais sukėlė ieškovei žalą. Prancūzijos kelių transporto inspekcija D. G. už sistemingus darbo ir poilsio rėžimo pažeidimus 2015-11-05 paskyrė 2040 Eur baudą. Kad atsakovas galėtų sumokėti paskirtą baudą ir jam būtų leista tęsti reisą, ieškovė buvo priversta skubiai pervesti atsakovui 2100 Eur komandiruotpinigių avansą į jo asmeninę banko sąskaitą. Šias lėšas atsakovas panaudojo jam paskirtai baudai sumokėti. 2015-11-11 ieškovė pervedė atsakovui dar 100 Eur komandiruotpinigių. Pagal faktiškai trukusį kelionės laiką nuo 2015-10-25 iki 2015-11-19 D. G. turėjo būti išmokėta 1586 Eur komandiruotpinigių, tačiau jis faktiškai gavo 2200 Eur, t.y. 614 Eur daugiau, nei jam turėjo būti išmokėta. D. G. komandiruotpinigių permokos negrąžino. D. G., vairuodamas įmonės vilkiką Scania, 2015-11-05 Pommard mieste, Prancūzijoje, apie 9 val. Lietuvos laiku kliudė namo sieną ir apie 10 val. Lietuvos laiku kliudė automobilį Renault (duomenys neskelbtini). D. G., vairuodamas įmonės vilkiką Scania, 2015-11-16 dėl nesilaikyto rekomenduojamo kelionės maršruto įstrigo kalnų keliuke Prancūzijoje. Vilkiko evakuacijai buvo iškviesta pagalba. Nebuvo žinoma, kiek kainuos evakuacijos paslaugos, tam tikslui į atsakovo D. G. banko kortelės sąskaitą 2015-11-16/17 buvo pervesta 1800 Eur. Ištraukus vilkiką iš kalnų keliuko, 2015-11-17 įmonė BCB Enterprice pateikė 1390 Eur sąskaitą. D. G. ją apmokėjo vietoje iš jam tuo tikslu pervestų lėšų, likusių 410 Eur negrąžino ir tokiu būdu juos be pagrindo pasisavino. Evakuacijos išlaidos 1390 Eur patirtos tik dėl darbuotojo kaltės, šiam pasirinkus vairuotai transporto priemonei netinkamą kelią, todėl laikytinos tiesioginiais nuostoliais ir turi būti pilnai atlygintos. Dėl kalnų keliuke įstrigusio vilkiko 2 dienų prastovos 2015-11-16/17 ieškovė patyrė 728 Eur žalą dėl negautų pajamų. Dėl D. G. nesugebėjimo pabaigti numatytą reisą ir iškilusio poreikio reiso viduryje pakeisti vilkiko vairuotoją kitu, UAB „Raivina“ direktoriaus 2015-11-16 įsakymu atsakovas buvo atšauktas iš komandiruotės anksčiau laiko. Dėl atsakovo atšaukimo ir pirmalaikio pakeitimo ieškovė patyrė 150 Eur išlaidų automobilio VW Passat, kuriuo į Belgiją išvyko D. G. pakeitęs vairuotojas ir D. G. grįžo į Lietuvą, nuomai bei 250 Eur vairuotojų pakeitimo kelionės išlaidų. Dėl eilės autoįvykių buvo apgadintas vilkikas Scania ir puspriekabė. Jų faktinės remonto išlaidos sudarė 512,74 Eur. Tokiu būdu D. G. padaryta žala sudaro 4054,74 Eur. Iš jam mokėtino darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas išskaičiuota 459,94 Eur, likusi neatlygintos žalos dalis yra 3594,80 Eur. D. G. grįžus į Lietuvą, buvo paskaičiuotas ir 2015-11-27 akte jo padarytos žalos dydis – 4838 Eur. D. G. su aktu buvo supažindintas ir dėl žalos dydžio neprieštaravo.Šalių darbo santykiai pasibaigė 2015-12-02. Po darbo santykių pasibaigimo, dėl buhalterinių netikslumų ir įtrauktų ne visų dokumentų, bei dėl transporto priemonės sugadinimų preliminaraus numatyto žalos dydžio ir faktiškai patirtų išlaidų skirtumo, žalos dydis, lyginant su 2015-11-27 aktu bei pradiniu ieškiniu, patikslintas nekeliant naujų reikalavimų. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, ragindama iki 2016-01-15 atlyginti padarytą žalą ar bent suderinti žalos atlyginimo išdėstymą. Atsakovas sutiko klausimą išspręsti taikiai, tačiau vėliau paruoštos taikos sutarties nepasirašė ir žalos neatlygino. Ieškovė 2014-04-14 kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutartimi atsisakyta priimti ieškinį, nes nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir ieškovė gali ja pasinaudoti, pateikdama ginčų komisijai motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą. Ieškovė 2016-04-18 pateikė darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti terminą kreiptis į komisiją dėl individualaus darbo ginčo, nurodydama svarbias šio termino praleidimo priežastis, kad vyko derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo. Darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius 2016-05-24 sprendimu atmetė ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą atsakovui dėl žalos atlyginimo. Nesutinka su tokiu sprendimu. Mano, kad 3 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2015-11-27 akto sudarymo, bet nuo 2016-01-15. Ieškovė į teismą kreipėsi 2016-04-14, o į ginčų komisiją 2016-04-19. Terminas nepraleistas, o jei praleistas, tai labai nežymiai ir turėjo būti atnaujintas.

Atsiliepimas

Atsakovas D. G. atsiliepimais su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jį ir ieškovę siejo darbo santykiai, jis nuo 2015-09-08 iki 2015-12-02 dirbo UAB „Raivina“ vairuotoju-autošaltkalviu, jam buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis tokių ginčų nagrinėjimo organas. Ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi pavėluotai, be svarbių priežasčių praleidusi 3 mėnesių terminą, dėl to Darbo ginčų komisija 2016-05-24 sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą. Teismas negali spręsti klausimo dėl žalos atlyginimo, nes darbo ginčas nebuvo iš esmės išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje. Be jo sutikimo iš jo darbo užmokesčio ir komandiruotės pinigų jau buvo nepagrįstai nuskaityta dalis pinigų, kokia nežino. Kadangi ieškovė nepateikė pažymos apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį, negali patvirtinti, kad darbdavys atliko įstatymo leidžiamas išskaitas. Tvirtina, kad antrą reisą negavo jokio darbo užmokesčio, kelionės pinigų, taip pat atleidimo dieną negavo kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Niekada nei žodžiu, nei raštu nesutiko atlyginti žalos, nes jos nepadarė. Ieškovė ieškinį grindžia LR DK 255 str. ir 257 str. bei LR CK 6.249 str. ir 6.251 str. Tiek pagal civilinį, tiek pagal darbo kodeksus žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Apie jas ieškinyje neužsimenama, todėl apsunkinamos jo galimybės atsiliepti į ieškinį. Pagal bendrovėje nusistovėjusias taisykles vairuotojas į komandiruotę į užsienį vykdavo 28 dienoms, po to jį pakeisdavo kitas vairuotojas iš anksto suderintu laiku ir vietoje. Į reisą išvyko 2015-10-17 ir 2015-11-13 turėjo perduoti transporto priemonę kitam vairuotojui bei grįžti į Lietuvą. Komandiruotės maršrutą stebėjo bendrovės vadovas ir matė, kiek jis važiuoja, kiek ilsisi, kad jo poilsio laikas yra trumpesnis, nei reikalauja tarptautinės teisės normos. Jo reisą taip pat koordinavo logistikos vadybininkė, kuri nuolat jam skambino ir ragino mažiau ilsėtis, greičiau tęsti reisą. Vykdydamas darbdavio atstovo ir logistikos atstovo nurodymus, pažeidė darbo ir poilsio režimą, todėl 2015-11-05 buvo nubaustas Prancūzijos transporto policijos pareigūnų. Iš darbdavio negavo pastabų dėl darbo ir poilsio režimo nesilaikymo. Tą pačią dieną persiuntė į jo sąskaitą 2100 Eur, kad jis kuo greičiau sumokėtų jam paskirtą baudą. Niekas bendrovės nereikalavo sumokėti baudos. Tokiu veiksmu ieškovė pripažino savo kaltę, kad nesudarė darbuotojui tinkamų poilsio sąlygų. 2015-11-16 įstrigo kalnų keliuke Prancūzijoje ne dėl jam rekomenduoto kelionės maršruto nesilaikymo. Nei darbdavys, nei logistikos specialistė nenurodė ir nerekomendavo jokio kelionės maršruto ir jo neperspėjo, kad nepravažiuos kalnų perėjos su vilkiku. Važiavo pagal savo asmeninį vilkikų eismui pritaikytą navigatorių, telefonu derino maršrutą su logistikos specialiste, jo maršrutą stebėjo darbdavys. Navigatorius rodė, kad vilkikas gali pravažiuoti kalnų keliu, jokių įspėjamųjų kelio ženklų nebuvo. Tik įvažiavęs į kalnų keliuką pamatė ženklą, rodantį, kad jo vairuojama transporto priemonė nepravažiuos. Tada jau nebebuvo galimybės vilkikui sava eiga grįžti į greitkelį. Nėra jo neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl nesutinka atlyginti 1390 Eur žalos už evakuacijos paslaugas. Reikalavimas dėl 728 Eur negautų pajamų grindžiamas netinkamu įrodymu. Ieškovė planuotai atsiuntė kitą vairuotoją, kuris jį pakeitė. Nesutinka apmokėti ieškovės planinių su vairuotojų pakeitimu susijusių išlaidų. Be to nepateikti jas patvirtinantys įrodymai. Ieškovė nepateikė žalą dėl sugadintos puspriekabės patvirtinančių įrodymų. Mano, kad ji nebuvo remontuota, nes iki reiso jos nusidėvėjimas siekė arti 100 procentų. Surašant defektinį aktą jis nebuvo kviestas. Puspriekabę apgadino eidamas darbines pareigas, nes buvo labai pervargęs, važiavo nežinoma ir labai pavojinga kelio atkarpa. Buvo blaivas, puspriekabę sugadino netyčiniais veiksmais, todėl nėra jo neteisėtų veiksmų. Nenustačius nors vienos sąlygos, civilinė deliktinė atsakomybė negalima.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė ieškinį palaiko. Papildomai paaiškino, kad komandiruotpinigiai avansu buvo pervesti darbuotojo prašymu, kad galėtų susimokėti baudą. Dėl eismo įvykio automobiliui Renault padarytą žalą apmokėjo draudimo bendrovė. Kai įstirigo kalnų keliuke, vilkikas važiavo pasikrauti - 2015-11-16 turėjo pasiimti krovinį ir pristatyti į paskirties tašką. Siunčiant vilkiką pagal užsakymą yra nurodomas konkretus adresas, kuris įvedamas į transporto priemonėje esančią navigaciją. Darbdavys nemato, kokius kelius pasirenka vairuotojas. Vilkiko vairuotojas, turintis kvalifikaciją, turi įvertinti pasirenkamą maršrutą, jei kyla neaiškumų ar klausimų - turi teirautis darbdavio. Įstrigus ir nustatytu laiku nenuvykus, užsakovas pasirinko kitus vežėjus ir atšaukė užsakymą. Vilkikas buvo ištrauktas 2015-11-17 17.43 val. Dėl prarasto užsakymo darbdavys patyrė žalą dėl darbuotojo kaltės. Tokių užsakymų specifika, kad užsakymai vyksta operatyviai, gyvai bendraujant, užsakymas įforminamas atvykus ir paėmus krovinį. Kadangi vilikas nenuvyko paimti krovinio, sutartis nebuvo sudaryta ir ieškovė jos pateikti negali. Todėl ieškovė negauto ir neįvykdyto užsakymo vertės nenurodo ir neįrodinėja. Žalą dėl prastovos paskaičiavo kaip negautas pajamas pagal iš šios transporto priemonės vidutiniškai gaunamas pajamas už dvi dienas, nors užsakymo vertė buvo žymiai didesnė. Po eismo įvykių ir įstrigimo kalnų keliuke, D. G. atsisakė toliau vykdyti reisą. Darbdavys buvo priverstas atšaukti jį iš komandiruotės anksčiau laiko ir pakeisti kitu vairuotoju. Tuo tiklsu buvo išnuomotas automobilis, kuris 2015-11-18 antradienį išvyko iš Lietuvos ir 2015-11-21 penktadienį grįžo į Lietuvą bei parvežė D. G.. Savaitės darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio vairuotojai nebūna keičiami. Vairuotojai keičiami savaitgaliais, kai vilkikai negali važiuoti ir ilsisi. Tai buvo neplaninis specialus reisas parvežti D. G.. Tai nėra susiję su normalia įmonės veikla, tai susiję su atsakovo atsisakymu baigti reisą. Grįžęs į Lietuvą, D. G. parašė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru. Žala padaryta neatidžiai ir nepakankamai rūpestingai atliekant darbą.

Atsakovas, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, ir jo atstovė į bylos nagrinėjimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. G. pagal 2015-09-08 darbo sutartį nuo 2015-09-11 priimtas dirbti į UAB „Raivina“ vairuotoju-autošaltkalviu, sutartas atlyginimas pagal suminę darbo laiko apskaitą už išdirbtas valandas, bet ne mažiau kaip 430 Eur, nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Su D. G. 2015-09-08 sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

UAB „Raivina“ direktoriaus 2015-10-23 įsakymu Nr. 21 D. G. komandiruotas į Angliją tarptautiniam krovinių pervežimui nuo 2015-10-25 iki 2015-11-21.

D. G. 2015-11-05 Pommard mieste Prancūzijoje, vairuodamas vilkiką Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 9 val Lietuvos laiku, kliudydamas namo sieną, ir apie 10 val. Lietuvos laiku, kliudydamas automobilį Renault CN-151-YN, sukėlė 2 eismo įvykius. Dėl šių eismo įvykių apgadinta puspriekabės šonas ir galinė apsauga. Dėl šių eismo įvykių, pagal darbdavio 2015-11-27 reikalavimą, D. G. 2015-09-12 pateikė rašytinius paaiškinimus.

Prancūzijos Respublikos Kelių transporto inspekcija 2015-11-05 D. G. už darbo ir poilsio rėžimo pažeidimus paskyrė 2040 Eur baudą.

D. G. avansu 2015-11-05 pervesta 2100 Eur dienpinigių, baudai sumokėti, ir 2015-11-11 100 Eur dienpinigių, iš viso avansu sumokėta 2200 Eur dienpinigių.

D. G. 2015-11-16, vairuodamas vilkiką Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesilaikyto rekomenduojamo kelionės maršruto įstrigo kalnų keliuke D140 Prancūzijoje. Vilkikas ištrauktas 2015-11-17. Vilkiko evakuacijos paslaugoms apmokėti UAB „Raivina“ į D. G. sąskaitą 2015-11-16 ir 2015-11-17 pervedė 1800 Eur. Už vilkiko evakuaciją pateikta sąskaita 1390 Eur sumai. Dėl šio įvykio D. G. rašytinio paaiškinimo pagal darbdavio 2015-11-27 reikalavimą nepateikė.

UAB „Raivina“ direktoriaus 2015-11-16 įsakymu Nr. 21-A D. G. atšauktas iš komandiruotės nuo 2015-11-19 dėl netinkamo pareigų vykdymo. D. G. pakeistas kitu vairuotoju. UAB „Raivina“ už automobilio VW Passat nuomą vairuotojų pakeitimui laikotarpiu nuo 2015-11-18 iki 2015-11-21 UAB „Autgina“ pagal 2015-11-23 sąskaitą Nr. AUT 000271 sumokėjo 150 Eur.

Už faktiškai trukusį komandiruotės laiką nuo 2015-10-25 iki 2015-11-19 D. G. turėjo būti išmokėta 1586 Eur dienpinigių.

2015-11-27 sudarytas aktas dėl įmonės darbuotojo D. G. įmonei padarytos žalos dydžio, nustatytas bendras žalos dydis 4838 Eur, kurią sudaro 2040 Eur bauda, 1390 Eur už vilkiko evakuaciją iš kalnų keliuko, 728 Eur negautos pajamos už 2 vilkiko prastovos dienas, 400 Eurvairuotojų pakeitimo, dėl darbuotojo nesugebėjimo pabaigti numatytą reisą išlaidos, 280 Eur žala dėl vilkiko ir puspriekabės apgadinimo, nurodyta kad žalos dydis gali keistis atlikus tyrimą.

UAB „Raivina“ 2015-11-30 direktoriaus įsakymu nurodyta išskaičiuoti žalos dalį iš D. G. darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų už 2015 m. lapkričio mėnesį. D. G. su 2015-11-27 aktu ir 2015-11-30 įsakymu pasirašytinai supažindintas 2015-12-01. D. G. atleistas 2015-12-02 pagal LR DK 107 str. 1 d. (kai darbdavys pripažino, kad išbandymo, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami). Iš D.G. mokėtinos darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas atlikta 459,94 Eur išskaita padarytai žalai atlyginti.

UAB „Raivina“ 2015-12-09 už vilkiko ir puspriekabės remontą UAB „Hanse trailer“ pagal 2015-12-08 sąskaitą HLT6 Nr. 102333 apmokėjo 512,74 Eur. Vilkikas buvo apdraustas kasko draudimu, tačiau franšizės suma 600 Eur – t.y. didesnė, nei patirta žala, todėl UAB „Raivina“ į draudiką nesikreipė ir draudimo išmokos negavo.

UAB „Raivina“ 2016-01-05 reikalavimu, išsiųstu registruota pašto siunta, nustatė buvusiam darbuotojui D. G. terminą iki 2016-01-15 atlyginti padarytą žalą. Tarp šalių po darbo teisinių santykių pasibaigimo, 2016-01-05 reikalavimo išsiuntimo ir jame nustatyto termino pabaigos vyko derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo, tačiau taikos sutartis pasirašyta nebuvo.

UAB „Raivina“ 2016-04-14 kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1350-1025/2016 ieškinį atsisakyta priimti, nurodant kreiptis į Darbo ginčų komisiją. UAB „Raivina“ 2016-04-19 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymais išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl materialinės žalos atlyginimo ir dėl termino atnaujinimo. Darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2016-05-24 sprendimu atsisakyta nagrinėti ieškovės UAB „Raivina“ prašymą D. G. dėl materialinės žalos atlyginimo. UAB „Raivina“ 2016-06-22 vėl kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

Darbdavio reikalavimu darbuotojui buvo nustatytas terminas iki 2016-01-15 atlyginti padarytą žalą. LR DK 289 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių terminas – 2016-04-15. Ieškovė 2016-04-14 kreipėsi su ieškiniu į teismą. 2016-04-18 nutartimi atsisakius priimti ieškinį, ieškovė 2016-04-19 keipėsi į Darbo ginčų komisiją. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad tarp šalių vyko derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo, konstatuotina, kad LR DK 289 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių terminas terminas kreiptis į Darbo ginčių komisiją buvo praleistas nežymiai ir dėl svarbių bei pateisinamų priežasčių. Darbo ginčų komisija 2016-05-24 sprendimu Nr. DGKS-2350 nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą ir nagrinėti ginčą iš esmės. Tai konstatavus, ginčas teisme išspręstinas iš esmės.

Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (LR DK 255 str. 3 p.).Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe (LR DK 256 str. 1 d.). Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (LR DK 257 str. 1 d.). Visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės institutas nustatytas visų pirma darbdavio interesais, siekiant apsaugoti jo turtą nuo aplaidžiais ar nesąžiningais darbuotojų veiksmais daromos žalos. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis turi būti sudaroma raštu, būtinosios sutarties sąlygos – joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų. Šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (LR DK 246 str.). Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis. Neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Esant visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl materialinės žalos atlyginimo, todėl tiek darbdavys, tiek darbuotojas laikytini lygiomis procesinėmis šalimis.

Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 12 str., 178 str.). Tai kartu suteikia ne tik teisę, bet ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi D. G. be kita ko įsipareigojo tausoti jam perduotas įmonės materialines vertybes, atlyginti žalą, kai dėl vairuotojo kaltės sulaužomas automobilis, priekaba ar sugadinamas krovinys, kai dėl vairuotojo nerūpestingumo ir aplaidumo patiriama nuostolių, atlyginti žalą padarytą dėl baudų ar kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (1.3 p., 1.4 p., 4.6 p., 5.3 p., 5.1 p.). Atitinkamai darbdavys įsipareigojo sudaryti darbuotojui, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms vertybėms išsaugoti (2.1 p.).

Šiuo atveju šalių sudarytos visiškos materialinės sutarties forma ir jos turinys atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Atsakovas šios sutarties ar atitinkamų jos sąlygų neginčija.

Duomenų, kad UAB „Raivina“ administracija būtų pažeidusi ar nevykdžius įsipareigojimų pagal su vairuotoju sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį – sudaryti darbuotojui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms vertybėms išsaugoti ar kitų, nėra.

Atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles dėl ko kilo eismo įvykiai, kurių metu buvo apgadinta transporto priemonė, padarė darbo ir poilsio rėžimo pažeidimus, nesilaikė rekomenduojamo maršruto, dėl ko įstrigo kalnų keliuke ir buvo patirtos išlaidos bei negautos pajamos, nebenorėjo ar nesugebėjo tęsti reiso, t.y. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai atliktų pavestas darbines pareigas – išvengtų nurodytų įvykių ir neigiamų pasekmių.

Dėl dienpinigių. D. G. 2015-11-05 pervesta 2100 Eur dienpinigių ir 2015-11-11 pervesta 100 Eur dienpinigių, iš viso avansu pervesta 2200 Eur dienpinigių. Ieškovė nurodo ir atsakovas atsiliepimu pripažįsta, kad 2015-11-05 avansu pervesti dienpinigiai buvo panaudoti Prancūzijos Respublikos Kelių transporto inspekcijos 2015-11-05 už darbo ir poilsio rėžimo pažeidimus paskirtai 2040 Eur baudai sumokėti. Atsakovo atsiliepime nurodyti teiginiai, kad jis pažeidė privalomus darbo ir poilsio režimus, vykdydamas darbdavio atstovo nurodymus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės atstovai būtų vertę ar skatinę savo darbuotoją atsakovą pažeisti darbo ir poilsio režimą. Priešingai, iš ieškovės pateiktų duomenų – UAB „AKTKC“, kuri teikia transporto įmonėms susirašinėjimų su vairuotojais paslaugą „eTransportas-biuras“, vairuotojas buvo stebimas ir jam buvo nuosekliai ir nuolat primenama apie būtinybę išlaikyti privalomus darbo ir poilsio režimą. Atsakovo argumentas, kad ieškovė pervesdama pinigus baudai sumokėti pripažino savo kaltę dėl to, kad nesudarė darbuotojui tinkamų poilsio sąlygų, yra deklaratyvus, nelogiškas ir nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovo argumentas, kad jis ieškovės lėšų baudai sumokėti neprašė, teisiškai nereikšmingas. Pagal faktiškai trukusį komandiruotės laiką nuo 2015-10-25 iki 2015-11-19 D. G., pagal ieškovės pateiktą avansinę apyskaitą, turėjo būti išmokėta 1586 Eur dienpinigių. Atsakovas ieškovės priskaičiuotos ir avansinėje apyskaitoje nurodytos dienpinigių sumos neginčija. Skirtumas tarp ieškovės išmokėtų ir faktiškai priskaičiuotų išmokėti dienpinigių sudaro 614 Eur. Ieškovė galutinio atsiskaitymo metu atliko 459,94 Eur išskaitą padarytai žalai atlyginti. Išskaitytos sumos dydžio atsakovas neginčija. Laikytina, kad dienpinigių permoka sudaro 154,06 Eur. Šią sumą atsakovas, atitinkamai susiklosčius darbo teisiniams santykiams, įgijo be teisinio pagrindo ir tuo padarė žalą darbdaviui. Todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

Dėl vilkiko evakuacijos išlaidų. Iš ieškovės pateiktų transporto priemonės sekimo sistemos „eTransportas“ duomenų matyti, kad vilkikas Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-11-16 turėjo važiuoti stambiu magistraliniu keliu D93 iki mėlynu taršku pažymėtos pasikrovimo vietos Livron-sur-Drome vietovėje, tačiau raudonu tašku 4 pažymėtoje vietoje, labiausiai tikėtina bandė kirsti kampą ir važiuoti trumpesniu keliu, nusuko į vietinės reikšmės keliuką D140 kalnuotoje vietovėje ir jame netrukus įstrigo, iš keliuko D140 buvo evakuotas 2015-11-17. Vairuotojas, turėdamas reikalingą kvalifikaciją, turėjo laikytis siūlomo maršruto ir įvertinti riziką bei galimas neigiamas pasekmes išsukus iš rekomenduojamo magistralinio kelio į kalnų keliuką. Konstatuotina, kad atsakovas išsukdamas iš kelio į kalnų keliuką, pasielgė neatsargiai ir nerūpestingai. D. G. 2015-11-16 ir 2015-11-17 per 3 pavedimus pervesta 1800 Eur vilkiko evakuacijos paslaugoms apmokėti. Faktiškai vilkiko evakuacijos išlaidos sudarė 1390 Eur ir yra tiesioginiai darbdavio nuostoliai, patirti dėl darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, netinkamo ir nerūpestingo darbo funkcijų atlikimo. Skirtumas tarp ieškovės atsakovui pervestų ir faktiškai apmokėtų išlaidų sudaro 410 Eur. Ieškovė nurodo ir atsakovas neneigia, kad šios sumos atsakovas ieškovei negrąžino. Šią sumą atsakovas įgijo be teisinio pagrindo ir tuo padarė žalą darbdaviui. Todėl šios sumos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Dėl vairuotojo keitimo išlaidų. D. G. direktoriaus įsakymu išsiųstas į komandiruotę tarptautiniam krovinių pervežimui nuo 2015-10-25 iki 2015-11-21. Atšauktas direktoriaus 2015-11-16 įsakymu nuo 2015-11-19. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės apie reiso pradžią ir pabaigą neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Ieškovės atstovė paaiškino, kad vairuotojai yra keičiami tik savaitgaliais, nes tuo metu transportas negali važiuoti, ir šiam poreikiui yra siunčiamas mikroautobusas, kuris surenka ir pakeičia keletą užsienyje dirbančių vairuotojų. Taip buvo ir 2015-11-20/23 dienomis, kai ieškovė samdė mikroautobusą Renault Trafic, kuriuo tą savaitgalį pakeisti vairuotojus vyko kiti įmonės darbuotojai. Atitinkamai atsakovo komandiruotės pabaiga buvo numatyta šeštadienį 2015-11-21, kai buvo keičiami ir kiti vairuotojai. Pakeisti atsakovą D. G. automobilis buvo siunčiamas trečiadienį 2015-11-18 (ieškovė netiksliai nurodo antradienį), kai kiti įmonės darbuotojai nebuvo keičiami, jis į Lietuvą parvežtas šeštadienį 2016-11-21 (ieškovė netiksliai nurodo penktadienį). Akivaizdu, kad D. G. nusprendus nebetęsti reiso ir jį atšaukus anksčiau numatyto komandiruotės pabaigos laiko, vyko neplaninis vairuotojų pakeitimas. Atsakovo atsiliepime nurodytas teiginys, kad tai buvo planinis vairuotojų pakeitimas, yra nepagrįstas, jį paneigia ieškovės atstovės nuoseklūs paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai byloje, todėl atmestinas. UAB „Raivina“ už automobilio VW Passat nuomą laikotarpiu nuo 2015-11-18 iki 2015-11-21 UAB „Autgina“ pagal 2015-11-23 sąskaitą Nr. AUT 000271 sumokėjo 150 Eur. Atsakovas buvo pakeistas Belgijoje. Atstumas nuo Lietuvos į vieną pusę 2000-2500 km. Kad automobilis važiuotų reikalingas kuras. Atsižvelgiant į atstumą, kitos 250 Eur vairuotojų pakeitimo kelionės išlaidos, nors ir nepateikti jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, yra realios ir nėra per didelės. Šis reisas buvo skirtas išimtinai D. G. pakeisti, visų aplinkybių kontekste labiausiai tikėtina, dėl jo nesugebėjimo ar nebenorėjimo tinkamai atlikti savo darbines pareigas ir pabaigti reisą, į kurį buvo komandiruotas. Šios išlaidos pripažintinos nuostoliais ir priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Dėl negautų pajamų už vilkiko prastovą. Pagal pateiktą UAB „Raivina“ buhalterės sudarytą pažymą transporto priemonės Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) uždirbtos pajamos 2015 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais vidutiniškai per dieną sudarė 364 Eur. Vilkiko prastova, įstigus kalnų keliuke 2015-11-16 ir 2015-11-17 dėl darbuotojo kaltės, užtruko 2 dienas, todėl negautos pajamos sudaro 728 Eur. Atsakovas jokių pažymoje nurodytus duomenis paneigiančių įrodymų ar skaičiavimų nepateikė. Atsakovo argumentas, kad tai netinkamas įrodymas, nes pasirašytas ne įmonės vadovo, o buhalterės, yra nepagrįstas ir atmestinas. Iš ieškovės pateiktų UAB „AKTKC“ ieškovės UAB „Raivina“ logistikos specialisto ir vairuotojo susirašinėjimo duomenų matyti, kad 2015-11-16 ir 2015-11-17 buvo numatytas vilkiko pasikrovimas, tačiau užsakymas vėliau atšauktas. Pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, darbuotojo padarytą žalą sudaro ne tik tiesioginiai nuostoliai, bet ir negautos pajamos. Šiuo atveju, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo nėra ir negali būti laikomas neproporcingu ūkinės komercinės veiklos rizikos perkėlimu darbuotojui. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, ieškovės negautos pajamos pripažintinos nuostoliais ir priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Dėl puspriekabės remonto išlaidų. Eismo įvykių 2015-11-05 metu ir dėl įstrigimo kalnų keliuke 2015-11-16/17 apgadinti D. G., einant darbines pareigas, vairuotas vilkikas Skania su puspriekabe. Šių faktų atsakovas neginčija. Juos tiek byloje esančiais rašytiniais paaiškinimais darbdaviui, tiek atsiliepimu pripažįsta. Šiuos faktus taip pat patvirtina fotonuotraukos ir kiti rašytiniai įrodymai. Atsakovas atsiliepime teigia, kad eismo įvykiai kilo, nes jis buvo labai pervargęs. Darbuotojas privalo jam pavestą darbą atlikti tinkamai, darbuotojų darbo ir poilsio režimas yra griežtai reglamentuotas ir darbuotojas privalo jo laikytis. Byloje nėra jokių duomenų, kad darbdavys būtų davęs darbuotojui kokius nors neteisėtus nurodymus šiuo klausimu. UAB „Raivina“ už vilkiko ir puspriekabės remontą UAB „Hanse trailer“ pagal 2015-12-08 sąskaitą HLT6 Nr. 102333 apmokėjo 512,74 Eur. Šios išlaidos pripažintinos nuostoliais ir priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Visuma aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad D. G., būdamas UAB „Raivina“ darbuotoju - vairuotoju, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atlikdamas darbines funkcijas išvykęs į komandiruotę dėl neatsargumo ir nerūpestingumo padarė eilę pažeidimų, dėl kurių darbdavys patyrė turtinę žalą. Yra visos sąlygos darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti – žalos faktas ir dydis yra įrodyti, žala padaryta neteisėtais veiksmais – darbuotojo darbo pareigų netinkamu atlikimu, tarp darbdavio ir darbuotojo nerūpestingo bei netinkamo pareigų atlikimo yra priežastinis ryšys, kas patvirtina ir jo kaltę. Atsakovas savo kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė. Nesant darbuotojo kaltę paneigiančių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, atsakovui taikytina visiška materialinė atsakomybė pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Aplinkybių, sudarančių pagrindą, atleisti atsakovą nuo atsakomybės ar mažinti atlygintinos žalos dydį, nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu. Ieškovei iš atsakovo priteistina 3594,84 Eur suma, kurią sudaro 2302,74 Eur tiesoginiai nuostoliai, 564,06 Eur atsakovo be pagrindo įgytos lėšos, 728 Eur negautos pajamos, turtinei žalai atlyginti (LR DK 255 str. 3 p., 257 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kai reikalavimas priteisti patirtus nuostolius yra kilęs iš darbo teisinių santykių, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja LR CK teisės normos, galimybės priteisti 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra. LR CK 6.37 str. netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio LR DK 300 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo atmestinas.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 80,88 Eur žyminį mokestį, patyrė 665 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 33 Eur rašytinių įrodymų vertimo išlaidų. Ieškinys iš esmės yra patenkintas – patenktinti visi turtiniai reikalavimai dėl žalos atlyginimo, atmestas tik reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, kuris nei žyminio mokesčio, nei kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui reikšmės neturėjo. Iš esmės patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 778,88 Eur. Patenkinus ieškinį, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro mažiau nei rekomenduojama priteisti suma, todėl iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. G. 3594,84 Eur turtinei žalai atlyginti ir 778,88 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Raivina“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Rimkienė