Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Raivina“ ieškinio atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-04-14 teisme gautas ieškovo UAB „Raivina“ ieškinys atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktu ieškiniu, nustatė, jog ieškovas savo reikalavimą grindžia atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiška materialine atsakomybe ir žalą kildina iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo (atsakovas ieškovui priklausančiu vilkiku padarė autoįvykius, ko pasekmėje apgadintas vilkikas, ieškovas už jį sumokėjo baudas, apmokėjo sąskaitas už vilkiko evakuaciją, apmokėjo kelionę, pasikeičiant vairuotojams, ieškovas patyrė žalą dėl prastovos), todėl šiuo atveju, ginčas priskirtinas ginčams, kylantiems iš darbo teisinių santykių.

Ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo yra individualus darbo ginčas (Darbo kodekso (DK) 285 str.). Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p.). Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 – 304 straipsniai. DK 286 straipsnyje. Individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas DK 299 straipsnyje yra nustatęs atvejus, kuriems esant tiesiogiai, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Pažymėtina, kad aplinkybių, kuomet ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sąrašas nuo 2013-01-01 Darbo kodekse įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas ir tokiu būdu nuo 2013-01-01 suteikti platesni įgaliojimai Darbo ginčų komisijai. Minėto DK 299 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kuriais esant asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą. Tai: 1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; 2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; 3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; 4) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK 299 straipsnio 2 dalies redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nėra įtvirtinat išimtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ginčas priskirtinas ginčams, kylantiems iš darbo teisinių santykių ir vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog ieškovo ieškinyje atsakovui reiškiami reikalavimai atlyginti turtinę žalą privalomi nagrinėti ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje.

Tokį aiškinimą atitinka ir formuojama darbo bylas nagrinėjančių teismų praktika, kur individualiu darbo ginču taip pat laikomi ir ginčai dėl žalos, atsiradusios tęsiantis darbo santykiams, tačiau nagrinėjami ginčo šalių darbo santykiams jau nebesiejant (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1279/2014, Šiaulių apygardos teismo 2015-01-27 nutartis, civilinėje byloje Nr. 2S-143-357/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016-02-29 nutartis Nr. e2S-752-577/2016) bei pripažįstama, kad darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą.

Nors ieškovas yra praleidęs DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie pažeistas jo teises, kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo, tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieškovas dar gali pasinaudoti, pateikdamas Darbo ginčų komisijai motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą pateikimo terminą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, atsisakytina priimti ieškovo ieškinį, kadangi šiai bylų kategorijai įstatymo nustatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ir jis grąžintinas ieškinį padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 412 str. 1 d.).

Ieškovui išaiškintina, kad dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų atlyginti turtinę žalą, pirmiausia jis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo darbuotojo darbovietė (DK 289 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 412 straipsnio 1 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo UAB „Raivina“ ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo ir jį bei jo priedus grąžinti pateikusiam asmeniui.

Išaiškinti ieškovui, kad dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų atlyginti turtinę žalą jis turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė, t. y. į Klaipėdos darbo ginčų komisiją, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, tel. (8 46) 495 545.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.