- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-143-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01287-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- UAB „Dentransus“
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Dentransus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dentransus“ ieškinį atsakovui J. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Dentransus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo J. J. 42 590 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2012 m. kovo 26 d. atsakovas J. J. pradėjo dirbti pas ieškovę pagal darbo sutartį Nr. 40 (duomenys neskelbtini), pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) pareiginėmis nuostatomis. 2012 m. rugsėjo 22 d. pagal darbdavio pavedimą atsakovas vykdė tarptautinį krovinio vežimą pagal važtaraštį maršrutu Latvija-Olandija, vairuodamas ieškovei priklausantį vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su vilkiku sukabintą, 24 tonomis krovinio pakrautą puspriekabę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdydamas darbo funkcijas darbuotojas padarė žalos, sugadindamas vilkiką, kadangi draudikas nesumokėjo draudimo išmokos, žalą turi atlyginti darbuotojas.
Atsakovas J. J. pateikė prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo arba ieškinio palikimo nenagrinėtu, kuriame nurodė, kad kilęs ginčas tarp ieškovės ir atsakovo yra iš darbinių teisinių santykių, todėl pirmiausiai turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtiną, išaiškino ieškovei UAB „Dentransus“, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra atsakovės darbovietė; priteisė iš ieškovės UAB „Dentransus“ atsakovui J. J. bylinėjimosi išlaidas – 2420 Lt advokato pagalbai apmokėti; grąžino ieškovei UAB „Dentransus“ 1289 Lt žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad nei Darbo kodekso XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje darbo kodekso ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė praleido LR DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai, tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą (LR DK 289 str. 1 d.), jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Dentransus“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
1. Nagrinėjamam ginčui nėra privaloma išankstinė ikiteisminė procedūra. Tiesiogiai teismui priskirtini ginčai dėl žalos, padarytos ryšium su darbo teisiniais santykiais, atlyginimo. Tokia išvada neprieštarauja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 410 straipsnio dispozicijai. Remiantis šia norma, teisinės reikšmės netenka aplinkybė, kad žala buvo padaryta ryšium su darbo teisiniais santykiais, todėl apskritai ginčams dėl žalos padarymo nagrinėti aktualesnis ne CPK XX skyriaus reglamentas, bet bendrosios CPK normos.
2. Įstatymų leidėjas laikėsi nuoseklios nuomonės, atskirdamas ginčus dėl žalos atlyginimo nuo kitų ginčų, susijusių su darbo teisiniais santykiais ir tai pilnai atitinka galiojančio DK 299 str. 2 d. 4 p. nurodytą „įstatymo nustatytą atvejį“.
Atsiliepimas
Atsakovas J. J. atsiliepimu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, iš ieškovės UAB „Dentransus“ atsakovui J. J. priteisti 300 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą paruošimą.
1. Atsakovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
2. Iš Šiaulių apygardos teismo 2014-03-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-374-154/2014, matyti, kad tiek Šiaulių apylinkės teismas, tiek aukštesnės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad šios kategorijos bylose tokio pobūdžio ginčai nėra teismingi teismui, nes tokius ginčus nagrinėja Darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Minėtoje civilinėje byloje Šiaulių apylinkės teismas parengiamajame teismo posėdyje nustatė, kad ginčas nėra teismingas teismui, ir 2014-01-30 nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, o apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Tokios pat pozicijos dėl šios kategorijos ginčų nagrinėjimo teismingumo laikėsi Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2014-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-240-154/2014, bei Kauno apygardos teismas, priimdamas 2014-09-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1560-390/2014, ir 2014-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2077-259/2014.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtinas dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš darbo teisinių santykių. Nuo 2012 m. kovo 26 d. atsakovas J. J. pradėjo dirbti pas ieškovę UAB „Dentransus“ pagal darbo sutartį Nr. 40 (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). Atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) pareiginėmis nuostatomis (10 b. l.). 2012 m. rugsėjo 22 d. pagal darbdavio pavedimą atsakovas vykdė tarptautinį krovinio vežimą pagal važtaraštį maršrutu Latvija-Olandija, vairuodamas ieškovei priklausantį vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su vilkiku sukabintą, 24 tonomis krovinio pakrautą puspriekabę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pranešė darbdaviui, kad Šiaulių mieste, stumdamas transporto priemonių sąstatą atbuline eiga, nepastebėjo kieme esančio akmens, į kurį atsirėmė puspriekabė, atsirėmus į akmenį, puspriekabės galiniai ratai pateko į smėlį ir dėl didelio sąstato masės vilkikas ir puspriekabė pakrypo ir suskersavo, vilkiko ir puspriekabės rėmai susikabino, ko pasekoje vilkiko rėmo galinė dalis įlinko ir lūžo, puspriekabės rėmas buvo nubrozdintas ir įlinko. Krovinys buvo perkrautas į kitą autotraukinį ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir krovinio vežimas buvo pratęstas. Ieškovė nusprendė, kad transporto priemonių remontas ekonomiškai netikslingas, įvertino padarytus sužalojimus ir apgadintas transporto priemones pardavė (45-53 b. l.). 2012-10-08 vilkikas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 29.245,22 Lt (39-40 b. l.), 2012-10-26 puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota už 16.711,55 Lt (41 b. l.). Kadangi ieškovės transporto priemonės buvo apdraustos (duomenys neskelbtini), draudikui buvo pranešta apie draudiminį įvykį, tačiau draudikas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo (43-44 b. l.). Ieškovė nurodė, kad dėl šio įvykio įmonei buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas.
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį nustatė, kad ieškovė turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, nes ginčas nėra teismingas teismui. Nurodė, kad ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo atitinka individualaus darbo ginčo sampratą, materialinės atsakomybės klausimas, nagrinėjamu atveju, yra individualus darbo ginčas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi.
Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.
LR DK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. LR DK 299 str. 2 d. nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva, dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad LR DK 257 str. 5 d. nurodyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. LR DK 258 str. 3 d. nurodyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. Sistemiškai vertinant LR DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, t. y. nepriskiriant atskiro materialinio reikalavimo – ginčų dėl žalos, padarytos ryšium su darbo santykiais, atlyginimo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant šie ginčai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Šiaulių apygardos teismo 2014-03-27 nutartis c. b. Nr. 2S-374-154/2014). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 410 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus šiame Kodekse nustatytus ginčų atvejus. Taigi, apeliantė netinkamai interpretuoja minėtą teisės normą, kadangi iš šios normos yra akivaizdu, kad darbo teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo yra nagrinėjami ne pagal CPK nustatytą tvarką, o pagal LR DK numatytą specialią tvarką. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė nepagrįstai darbo teisinius santykius dėl žalos atlyginimo priskiria DK 299 str. 2 d. 4 p. nurodytam įstatymo nustatytam atvejui. Esant aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir apeliantės ieškinį paliko nenagrinėtiną.
Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartimi tinkamai taikė LR DK normas ir pagrįstai apeliantės ieškinį paliko nenagrinėtiną, atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo jos naikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo, todėl nesudaro pagrindo jį naikinti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.