- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- 2S-240-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02801-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- UAB „Titma“
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 16.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Titma“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3185-721/2013, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Titma“ ieškinį atsakovei J. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Titma“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. B. 1000 Lt žalos atlyginimo, 307,56 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, 5 proc. dydžio metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas buvo informuotas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštu Nr. S-(4.3-3)-1288, jog pažeidė LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 dalies 3 punktą. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gavo Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK raštą Nr. 8673-S-7680, kuriuo pranešta, kad UAB „Titma“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) 2012-04-05 apie 16.04 val. UAB „Titma“ pardavėja J. B. pardavė nepilnamečiui vieną butelį alaus „Blindos ekstra“, 5 proc. alk. tūrio, 2 l talpos. 2012-05-04 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas už šį pažeidimą UAB „Titma“ nubaudė 1000 Lt bauda. Atsakovė J. B. buvo raštiškai supažindinta su LR Alkoholio kontrolės įstatymu bei šio įstatymo 18 str. 4 d. 3 punktu, kuriuo draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, todėl atsakovė, būdama materialiai atsakinga, turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais darbdaviui UAB „Titma“ padarytą turtinę žalą.
A. J. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškinį dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, civilinę bylą nutraukė.
Išaiškino ieškovui, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovės darbovietė, t. y. į Telšių darbo ginčų komisiją (Telšiai, Respublikos g. 32).
Teismas pažymėjo, kad ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka Darbo kodekso (DK) 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Nurodė, kad individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama LR DK 285 str. - 304 str. LR DK 286 str. nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (LR DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog LR DK 299 str. nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės žalą, kuri jam atsirado dėl atsakovės (darbuotojos) netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, t. y. kai atsakovė, pažeisdama LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p., pardavė alkoholinius gėrimus asmeniui, jaunesniam kaip 18 metų. Pažymėjo, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia atsakovės (darbuotojos) prisiimta visiška materialine atsakomybe bei žalą kildina iš atsakovės netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, todėl konstatavo, kad šis ginčas priskirtinas ginčams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, kurie ikiteismine tvarka privalomai nagrinėtini Darbo ginčų komisijoje. Nurodė, kad nors ieškovas yra praleidęs LR DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant Darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą, todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Titma“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą iš spręsti iš esmės.
Šalies argumentai
1. Ieškovas nesutinka, kad pateiktas ieškinys atitinka darbo teisės reguliuojamą sritį, nes atsakovė padarė ieškovui žalą, kurią privalo atlyginti. DK 36 str. 2 d. 5 p. įtvirtinta, kad įstatymų nustatyta tvarka teismas gali apginti pažeistas teises, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o įstatymų nustatytais atvejais ir baudas ar delspinigius. DK 285 str. yra įtvirtinta, kad individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Pažymi, kad darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės yra nutrūkę, todėl žalos atlyginimas negali būti traktuojamas kaip individualus darbo ginčas.
2. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kad ieškovas savo pažeistas teises gali apginti neteismine tvarka ir dar galima pasinaudoti šia galimybe. DK 289 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Atsakovė darbo drausmę pažeidė 2012-04-05 ir dėl šio pažeidimo ieškovui buvo paskirta bauda. Tuo metu darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių nebuvo įsteigtos, todėl ieškovas neturėjo galimybės kreiptis į darbo ginčo komisiją. Kadangi ieškovas tikėjosi, kad atsakovė atsiskaitys geranoriškai, delsė pateikti teismui ieškinį. Teikiant Mažeikių rajono apylinkės teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, trijų mėnesių terminas, nustatytas kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančią komisiją, jau buvo praleistas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Titma“ ir atsakovės J. B. 2012 m. kovo 1 d. buvo sudaryta Darbo sutartis (b. l. 17-18). Iš byloje pateikto Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK 2012-04-12 Administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad atsakovė J. B., dirbdama pardavėja pas ieškovą UAB „Titma“, pardavė nepilnamečiam asmeniui alkoholinius gėrimus, tuo pažeisdama LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 dalies 3 punktą ir padarydama LR ATPK 16 str. 3 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą (b. l. 4-5). 2012-05-04 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimu ieškovas UAB „Titma“ nubaustas 1000 Lt bauda už padarytus LR Alkoholio įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimus (b. l. 9-13). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš jo buvusios darbuotojos patirtą žalą (b. l. 1-3, 48-50), todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš darbo teisinių santykių.
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir patikslintą ieškinį bei iki nustatyto termino negavęs atsakovės atsiliepimo į ieškinį, bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka nustatė, kad ieškovas turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, nes ginčas nėra teismingas teismui. Nurodė, kad ieškinio dalykas yra individualus darbo ginčas, kaip jis apibrėžtas Darbo kodekso (DK) 285 straipsnyje. Teismo vertinimu darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi.
Ieškovas teigia, kad atsakovė darbo drausmę pažeidė 2012-04-05 ir būtent dėl šio pažeidimo ieškovui buvo paskirta administracinė bauda. Tuo metu Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių nebuvo įsteigtos, todėl ieškovas neturėjo galimybės kreiptis į Darbo ginčo komisiją (Darbo ginčų komisijos buvo įsteigtos nuo 2013-01-01). Teigia, kad darbo santykiai su atsakove yra nutrūkę, todėl žalos atlyginimas negali būti vertinamas kaip individualus darbo ginčas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2012 m birželio 26. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 204 str. ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. IX-2127 3 str. 3 d. nurodyta, kad iki 2013 m. sausio 1 d. pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai baigiami nagrinėti ir piniginiai darbuotojų reikalavimai tenkinami vadovaujantis iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis. Tai reiškia, kad iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėjami tik tie ginčai, kurie jau buvo pradėti nagrinėti iki naujos 2013-01-01 tvarkos įsigaliojimo. Tačiau šiuo atveju UAB „Titma“ ieškinys teisme gautas 2013-09-19, t. y. jau įsigaliojus naujai individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkai. Todėl, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju ginčas turi būti nagrinėjamas remiantis iki 2013-01-01 galiojusia tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK 299 str. 2 dalies redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, pripažintina, jog šie ieškovo atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
LR DK 299 str. 2 dalyje nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva, dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje išliko ir iki 2013-01-01 galiojusioje redakcijoje buvusi įtvirtinta nuostata, kad tiesiogiai į teismą gali būti kreipiamasi ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Pažymėtina, kad atvejų, kai ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sąrašas nuo 2013-01-01 Darbo kodekse įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas, tokiu būdu nuo 2013-01-01 suteikiant platesnius įgaliojimus Darbo ginčų komisijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad DK 257 str. 5 dalyje nurodyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams. DK 258 str. 3 dalyje nurodyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. Todėl sistemiškai vertinant DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, t. y. nepriskiriant atskiro materialinio reikalavimo – ginčų dėl žalos, padarytos ryšium su darbo santykiais, atlyginimo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant šie ginčai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovas yra praleidęs DK 289 str. 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą Darbo ginčų komisijai, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant Darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą (LR DK 289 str. 1 d.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Vadovaujantis minėtais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią ieškovo atskirojo skundo motyvais keisti ar panaikinti nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtu, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla nutraukiama, kai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka nebegalima pasinaudoti (LR CPK 293 str. 2 p.).
Iš skundžiamos nutarties turinio ir teismo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai laikėsi pozicijos, su kuria apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovas dar gali pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, kartu su prašymu dėl materialinės atsakomybės taikymo, pateikdamas ir prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą, ir todėl nurodė, kad ieškinį palieka nenagrinėtu, tik nutarties rezoliucinėje dalyje nutardamas ne tik ieškinį palikti nenagrinėtu, bet ir nutardamas nutraukti civilinę bylą Nr. 2-3185-721/2013. Todėl šioje dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis keistina, iš rezoliucinės dalies pašalinant nutariamąją dalį „civilinę bylą Nr. 2-3185-721/2013 nutraukti“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį, iš rezoliucinės dalies pašalinant sakinio dalį „civilinę bylą Nr. 2-3185-721/2013 nutraukti“.
Likusioje dalyje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.