- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-2077-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13333-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dartolitas“
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- E. A. K., A. M., S. M.
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dartolitas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17558-638/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dartolita“ ieškinį atsakovui R. K., tretieji asmenys E. A. K., A. M., S. M., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 13458,11 Lt žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Dartolitas“ turi parduotuvę ir prekių sandėliavimui skirtą patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje prekiaujama mėsos gaminiais. Prekes į sandėlį priimdavo atsakovas R. K., kuris buvo įdarbintas pas ieškovę pagal 2013-03-17 darbo sutartį Nr. 115, sandėlininko pareigose. Nuo 2013-11-07 darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta. 2013-08-29 atlikus inventorizaciją UAB „Dartolitas“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 18424,22 Lt trūkumas. Papildomai išnagrinėjus buhalterinės apskaitos duomenis, klaidų buhalterinės apskaitos programoje nenustatyta, įvertinus atsakovo katę, jis atsakingas dėl 13458,11 Lt trūkumo. Su atsakovo 2013-03-18 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio perduotas prekes. Ieškovės nuomone, atsakovui aplaidžiai atliekant savo funkcijas, susidarė prekių trūkumas, už kurį atsakingas atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nes ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama įstatymų nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Išaiškino ieškovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo gyvenamoji vieta. Teismas nurodė, kad kaip teigia ieškovė, žalą jai padarė atsakovas tuo metu, kai buvo ieškovės darbuotojas. Žala buvo padaryta tada, kai šalis siejo darbo teisinis santykis, kuris yra dominuojantis teisinis santykis žalos padarymo metu siejęs šalis. Nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip pagrindą ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad individualūs darbo santykiai su atsakovu baigėsi 2013-11-07. Ieškovė turėjo teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su ieškiniu dėl žalos atlyginimo tik atsakovo darbo pas ieškovę laikotarpiu. Tačiau to nepadarius ir su atsakovu nutrūkus darbo santykiams, ieškovė gali savo teisę realizuoti pagal Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normas, kadangi šis teisinis santykis dėl žalos atlyginimo nėra tiesiogiai susijęs su abipusiais darbdavio ir darbuotojo įsipareigojimais. Tai, kad žala buvo padaryta darbo santykių metu, nesuteikia kompetencijos konkrečiu atveju dėl žalos atlyginimo teisinio santykio darbo ginčų komisijai nagrinėti ginčą, kadangi tai nebėra darbo ginčas. DK 287 straipsnis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis tik individualius darbo ginčus. Nesant individualaus darbo ginčo, negalima kreiptis į darbo ginčų komisiją. Apeliantės nuomone, žalos atlyginimo teisinio santykio nagrinėjimas, pasibaigus darbo santykiams, nebėra darbo ginčų komisijos kompetencija. Be to, nurodo, jog darbo ginčų komisija ne tik, kad nepriims nagrinėti ieškovės ieškinio, tačiau taip pat taikys procedūrinį trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją (DK 289 str.), tuo tarpu CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta trijų metų ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantės ieškinys dėl žalos iš darbuotojo priteisimo atsisakytas priimti dėl to, jog buvo nesilaikyta šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
LR Darbo kodekso 287 straipsnyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje aktualus klausimas dėl žalos atlyginimo iš darbuotojo į tokius DK 299 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus nepatenka.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti žalą iš savo buvusio darbuotojo CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir CK 6.263 straipsnio pagrindu. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju žala atsirado tuo metu, kai tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiformavę darbo santykiai, darbo sutarties pagrindu. Žala buvo padaryta atsakovui vykdant darbines funkcijas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinos LR Darbo kodekso normos, reglamentuojančios materialinę atsakomybę (DK 246-258 str.), taip pat individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką (DK 285-304 str.). Be to, DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose nurodoma, jog darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigą natūra ar išieškoti iš darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytą turtinę žalą yra darbo teisių gynimo būdas. Taigi, ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Kaip minėta, DK 299 straipsnio 2 dalyje įvardinti atvejai, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teismuose, prieš tai nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, sietini su nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimu. Tačiau nei DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju taip pat nėra svarbi aplinkybė, ar darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, kadangi nuo 2013-01-01 įsigaliojus naujai DK redakcijai, nuostata, jog ginčas nagrinėtinas tiesiogiai teisme, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, yra panaikinta, o darbo ginčų komisijai buvo suteikti platesni įgaliojimai sprendžiant individualius darbo ginčus. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė su prašymu dėl žalos atlyginimo iš darbuotojo turėjo visų pirma kreiptis į darbo ginčų komisiją, o jai to nepadarius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad sprendžiant klausimą, kur ieškovė turėtų kreiptis dėl žalos iš darbuotojo priteisimo – į darbo ginčų komisiją ar tiesiogiai į teismą, neturi reikšmės DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas, ir nereiškia, kad praleidusi šį terminą ieškovė gali kreiptis tiesiogiai į teismą. Pažymėtina, kad praleistas prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (DK 289 str.).
Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.), o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.