- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-374-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04683-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- UAB „Valdina“
- Atsakovas
- P. B.
- Kategorijos
- 16.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Valdina“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-264-883/2014, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Valdina“ ieškinį atsakovui P. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Valdina“ 2013-06-28 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. B. 22 314,63 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad dirbdamas įmonėje vairuotoju atsakovas P. B. 2013-02-16 (duomenys neskelbtini), vairuodamas ieškovui priklausančią transporto priemonę - vilkiką R. M., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį. Dėl šio eismo įvykio buvo padaryta žala įmonei. Atsakovas dalį žalos atlygino ir yra skolingas ieškovui 22 314,63 Lt. Atsakovas P. B. iš darbo atleistas 2013-05-15 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi ieškinį dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
Išaiškino ieškovui UAB „Valdina“, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė.
Po nutarties įsiteisėjimo panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Grąžino ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas pažymėjo, kad ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka LR DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Nurodė, kad individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama LR DK 285 str. - 304 str. LR DK 286 str. nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (LR DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog LR DK 299 str. nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Valdina“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo žalą, kuri jam atsirado dėl atsakovo (darbuotojo) netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, kurių metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Ieškovas savo reikalavimą grindžia atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiška materialine atsakomybe bei žalą kildina iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo. Todėl konstatavo, kad šis ginčas priskirtinas ginčams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, kurie ikiteismine tvarka privalomai nagrinėtini Darbo ginčų komisijoje. Nurodė, kad nors ieškovas yra praleidęs LR DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant Darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą, todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Valdina“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. LR DK 285 str. nustatyta, kad individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. LR DK 15 str. nustato, kad darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal šio Kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutarti už atlyginimą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas P. B. iš darbo yra atleistas 2013-05-15. Darbo sutartis su atsakovu yra nutraukta, jis nebedirba UAB „Vaidina“ ir nėra darbuotojas LR DK 15 str. prasme. Todėl šis ginčas, nors ir kilęs iš darbo teisinių santykių, nėra individualus darbo ginčas LR DK 285 str. prasme, kuriam yra būtina ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija.
2. LR CPK 1 str. 1 d. nustato, kad darbo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles. LR CPK 22 str. numato, kad teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių. LR CPK 24 str. 2 d. nustato, kad jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovui pareikšto reikalavimo suma yra labai didelė – 22 314,63 Lt, bei siekiama padidinti šį reikalavimą dar 70 000 Lt. Tarp šalių kilo ginčas ir taikiai šio klausimo išspręsti joms nepavyks. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai bus panaikintos, o ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka nebus taikomos, tai atsakovui susidarys palankios sąlygos apsunkinti būsimo sprendimo įvykdymą, ką ieškovo turimomis žiniomis atsakovas jau bandė daryti VI Registrų centre. Dėl nurodyto, ieškovas pageidauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas teisme, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės nenaikinamos, bei mano, kad tam yra teisinis pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas P. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Nurodė, kad ieškovas privalėjo pasinaudoti ikiteismine kilusio ginčo sprendimo tvarka ir dėl žalos iš atsakovo prisiteisimo pirmiausia, kaip numato įstatymas, kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Valdina“ ir atsakovo P. B. 2012 m. vasario 27 d. buvo sudaryta Darbo sutartis, kuri 2013 m. gegužės 15 d. nutraukta (b. l. 11-12). Ieškinyje nurodoma, kad dirbdamas įmonėje vairuotoju atsakovas P. B. 2013-02-16 (duomenys neskelbtini), vairuodamas ieškovui priklausančią transporto priemonę - vilkiką R. M., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, apgadino automobilį ir dėl šio eismo įvykio buvo padaryta žala įmonei (b. l. 62-67), todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš darbo teisinių santykių.
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir bylą nagrinėdamas parengiamajame teismo posėdyje, nustatė, kad ieškovas turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, nes ginčas nėra teismingas teismui. Nurodė, kad ieškinio dalykas yra individualus darbo ginčas, kaip jis apibrėžtas LR DK 285 straipsnyje. Teismo vertinimu darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi.
Ieškovas teigia, kad darbo santykiai su atsakovu yra nutrūkę, todėl žalos atlyginimas negali būti traktuojamas kaip individualus darbo ginčas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje LR DK 299 str. 2 d. redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, todėl pripažintina, jog šie ieškovo atskirojo skundo teiginiai yra nepagrįsti.
LR DK 299 str. 2 d. nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva, dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje išliko ir iki 2013-01-01 galiojusioje redakcijoje buvusi įtvirtinta nuostata, kad tiesiogiai į teismą gali būti kreipiamasi ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Pažymėtina, kad atvejų, kai ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sąrašas nuo 2013-01-01 LR DK įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas, tokiu būdu nuo 2013-01-01 suteikiant platesnius įgaliojimus Darbo ginčų komisijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad LR DK 257 str. 5 d. nurodyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams. LR DK 258 str. 3 d. nurodyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. Todėl sistemiškai vertinant LR DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, t. y. nepriskiriant atskiro materialinio reikalavimo – ginčų dėl žalos, padarytos ryšium su darbo santykiais, atlyginimo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant šie ginčai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme.
LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtu, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Nors ieškovas yra praleidęs LR DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant Darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą (LR DK 289 str. 1 d.).
LR CPK 150 str. 2 d. nurodyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog ieškinį palikus nenagrinėtu, pripažįstama, kad ieškinys yra priimtas atsakovo naudai, o tai yra pagrindas pagal analogiją taikyti LR CPK 150 str. 2 d. nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Vadovaujantis minėtais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią ieškovo atskirojo skundo motyvais keisti ar panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą.