Šiaulių apylinkės teismo nutartis

parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Valdina“ ieškinį atsakovui P. B. dėl žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš darbo santykių kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 34-36 str.). DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose vienareikšmiškai nurodoma, jog darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigą natūra ar išieškoti iš darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytą turtinę žalą yra darbo teisių gynimo būdas. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 - 304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas ( redakcija 2012-06-26, XI-21217, Žin. 80-4138, galiojanti nuo 2013-01-01). Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog DK 299 str. nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme.

Kaip jau buvo minėta, atvejų, kai ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sąrašas nuo 2013-01-01 DK įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas, tokiu būdu nuo 2013-01-01 suteikiant platesnius įgaliojimus Darbo ginčų komisijai. Pažymėtina, kad nei DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Net ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 410 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią CPK XX skyriuje įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, vertintina kaip reiškianti, jog tokio pobūdžio ginčams visa apimtimi taikomos bendrosios civilinio proceso normos, tačiau pati savaime neįtakoja susiklosčiusio materialinio teisinio santykio priskyrimo individualiems darbo ginčams, nepaneigia privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 22 str. 1 d., DK 287 str. 1 d.). Dėl to sistemiškai aiškinant DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, t.y. nepriskiriant materialinio reikalavimo dėl žalos, padarytos ryšium su darbo santykiais, atlyginimo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant šie ginčai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 2S-794-560/2013).

Aplinkybė, jog ieškovo su atsakovu nebesieja darbo santykiai, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimą, pakeitimams, nelaikytina pagrindu pripažinti, jog ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas su reikalavimu dėl materialinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo į darbo ginčų komisiją nesikreipė, su reikalavimu kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 1 p. numato, jog teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą tuomet, kai dar galima pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Darbo kodekso 289 str. 1 d. numato, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi darbo ginčų komisiją terminas nėra naikinamasis ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, ieškinys dėl žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Ieškovui išaiškintina, jog su nurodytu reikalavimu pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė. Šios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, jeigu bus pašalintos aplinkybės, kliudančios išnagrinėti bylą - atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (DK 296 str., CPK 137 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį atsisakyta priimti, ieškovui gražintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p.). Žyminį mokestį gražinti privalo Valstybinė mokesčių inspekcija, ieškovui pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį (CPK 87 str. 3 d.).

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovo P. B. turtui 2013-07-01 nutartimi ( CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 87 str. 3 d., 149 str., 296 str. 1 d. 1 p., 290-291 str.teismas

nutaria:

Ieškinį paliktą nenagrinėtą.

Išaiškinti ieškovui UAB „Valdina“, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2013-07-01 nutartimi atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam turtui (turto arešto akto unikalus numeris 2013035879).

Grąžinti ieškovui UAB „Valdina“ į. k. 300649041, 155 Lt (šimtas penkiasdešimt penki litai) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-06-27 mokėjimo nurodymu Nr. 1302, ir 514 Lt (penki šimtai keturiolika litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-09-04 mokėjimo nurodymu Nr. 1328, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.