- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 2-1279/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00052-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mevex“
- Atsakovas
- S. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mevex“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-396-227/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mevex“ ieškinį atsakovui S. G. dėl nuostolių atlyginimo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, kaip paduotas nesilaikius išankstinio ginčo sprendimo tvarkos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas buvusiam darbuotojui pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Žala atsirado atsakovui ieškovo darbuotojui (vairuotojas-mechanikas-ekspeditorius) pagal darbdavio nurodymą neišmuitinus vežamo krovinio. Ieškinio teismui padavimo metu darbo santykiai tarp šalių buvo nutrūkę šalių sutarimu. Byloje kilo ginčas, ar ieškovas prieš kreipdamasis į teismą turėjo pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo tvarka (nagrinėti ginčą darbo ginčų komisijoje).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014-05-08 nutartimi ieškovo UAB „Mevex“ ieškinį atsakovui S. G. dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtu ir išaiškino ieškovui, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo yra individualus darbo ginčas (Darbo kodekso (DK) 285 str.). Privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus yra Darbo ginčų komisija (DK 287 str. 1 p). Nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK 299 straipsnio 2 dalies redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nenumatyta išimtis, suteikianti teisę tiesiogiai, apeinant Darbo ginčų komisiją, kreiptis į teismą, jei darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Vadovaujantis iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir teisės aktų normomis baigiami nagrinėti iki 2013-01-01 pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai. Ieškinys teisme gautas 2014-02-03, t.y. jau įsigaliojus naujai individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkai, ieškovui apie galimai jam padarytos žalos faktą tapo žinoma 2013-09-30, todėl kilęs tarp šalių ginčas nagrinėtinas remiantis nuo 2013-01-01 įsigaliojusia teisės aktuose numatyta tvarka.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiška materialine atsakomybe ir žalą kildina iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo (atsakovas pagal darbdavio nurodymą neišmuitino vežto krovinio), todėl byloje nagrinėjamas ginčas priskirtinas ginčams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, kurie ikiteismine tvarka privalomai nagrinėtini Darbo ginčų komisijoje. Ieškovas yra praleidęs DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie pažeistas jo teises, kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo. Tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieškovas dar gali pasinaudoti, pateikdamas Darbo ginčų komisijai motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą pateikimo terminą. Todėl ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - nesilaikius DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir esant galimybei ja pasinaudoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Mevex“ prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo S. G. (tarptautinių pervežimų vairuotojas - mechanikas - ekspeditorius nuo 2010-04-02) šalių susitarimu 2013-08-20 nutraukti. Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo (DK 285 str.), taigi pasibaigus darbo santykiams tarp šalių nebeliko ir individualių darbo ginčų. Teismas netinkamai taikė DK 285 straipsnį, apibrėžiantį individualius darbo ginčus ir dėl to netinkamai pritaikė ir nuo 2013-01-01 įsigaliojusius DK 299 straipsnio 2 dalies redakcijoje išdėstytas nuostatas ir pakeitimus, kuriais buvo siekiama palengvinti įgyvendinti darbuotojų (ne darbdavių) teises.
2. DK 299 straipsnio 2 dalis draudimo tiesiai kreiptis į teismą nenumato (kas nedraudžiama, tas įstatymo leidžiama), ir priešingai, DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato ir kitus įstatymų nustatytus atvejus, kai ginčas gali būti nagrinėjamas teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Šioje byloje kaip tik nagrinėjamas ginčas dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo (buvusio darbuotojo), kuriam CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato trejų metų ieškinio senaties terminą, taigi byloje nagrinėjamu atveju ir esant pasibaigusiems darbo teisiniams santykiams, taikytinas DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punktas, ir ginčas pripažintina nagrinėtinas tiesiogiai teisme.
3. Teismas iš pradžių priėmė ieškinį ir tik bylos nagrinėjimo eigoje jį paliko nenagrinėtą bei priteisė iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šių išlaidų ieškovas nebūtų patyręs, jeigu teismas iš karto būtų nepriėmęs ieškinio, todėl šios išlaidos iš ieškovo neturėjo būti priteistos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. G. prašo atskirojo skundo netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Kadangi ieškovo reikalavimai kildinami iš laikotarpio, kai proceso dalyvius siejo darbo teisiniai santykiai – byloje nagrinėjamas ginčas yra darbo ginčas. Ginčai kylantys dėl žalos, atsiradusios darbo santykiu metu, yra laikytini darbo ginčais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2012).
2. Ginčas kaip individualus darbo ginčas pirmiausia nagrinėtinas Darbo ginčų komisijoje (išankstinė ginčo sprendimo tvarka). Į atvejus, numatytus DK 299 straipsnio 2 dalyje, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją (DK 287 str.) byloje nagrinėjamas ginčas nepakliūna.
3. Apklausiant liudytoją R. S. paaiškėjo, kad dėl to paties dalyko (dėl už suteiktas paslaugas nesumokėtų sumų, dėl kurių negavimo nepagrįstai kaltinamas atsakovas šioje byloje) tik su kitu atsakovu (mokėjimų neatlikusiu juridiniu asmeniu) yra pradėtas teisminis ginčas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu ir tuo pagrindu, kad dėl to paties dalyko tas pats ieškovas negali kelti kelių bylų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar darbdavio ieškiniui dėl buvusio darbuotojo dar vykdant darbo funkcijas padarytos žalos atlyginimo taikytina išankstinė ginčo sprendimo tvarka (ginčo nagrinėjimas Darbo ginčų komisijoje).
Apeliantas teigia, kad byloje nagrinėtinas šalių ginčas nėra individualus darbo ginčas ir jam nagrinėti netaikoma Darbo kodekso (toliau – DK) XIX skyriuje numatyta individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Apelianto vertinimu, byloje nagrinėjamas ginčas nėra individualus darbo ginčas, kadangi darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę. Su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Pagal galiojančią DK 285 straipsnio redakciją individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo ir nagrinėjamas DK XIX skyriuje nustatyta tvarka. Vien lingvistinė šios normos analizė dar neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, ar pasibaigus darbo santykiams, iš darbo santykių kilęs buvusių darbdavio ir darbuotojo ginčas laikytinas individualiu darbo ginču DK 285 straipsnio prasme. Kad darbo ginču gali būti pripažįstami iš darbo santykių kilę ginčai tarp jau buvusių darbdavio ir darbuotojo (kai darbo santykiai tarp ginčo šalių jau yra pasibaigę), matyti iš ankstesnės (iki 2013-01-01) galiojusios DK redakcijos, kurios 295 straipsnio (darbo ginčų nagrinėjimas teismuose) 2 dalies 5 punktas numatė tiesioginį darbo ginčų nagrinėjimą teismuose (nesikreipiant į darbo ginčų komisiją), kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Atkreiptinas dėmesys, kad Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projekto“ nurodoma, jog projekto tikslas – pakeisti privalomą individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą, siekiant užtikrinti darbo santykių šalių teisę į kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą. Taip pat nurodoma, kad projektu siekiama mažinti teismų darbo krūvį, aktyvaus socialinių partnerių dalyvavimo bei sudaryti sąlygas Valstybinei darbo inspekcijai atlikti savo funkcijas. Įstatymų leidėjas, priimdamas DK XIX skyriaus pakeitimus, aiškiai atsisakė galimybės individualų darbo ginčą (darbo ginčo pagal DK 285 straipsnį atitikmuo iki 2013-01-01), kai darbo santykiai jau nutrūkę, tiesiogiai nagrinėti teisme, tačiau nenumatė pakeitimų, kurie leistų daryti išvadą, kad iš darbo santykių kilęs ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio, kai tarp jų darbo santykiai yra pasibaigę, nebelaikytinas individualiu darbo ginču DK 285 straipsnio prasme. Atvejai, kai individualūs darbo ginčai tiesiogiai nagrinėjami teisme, šiuo metu numatyti DK 299 straipsnyje ir akivaizdu, kad, pavyzdžiui, ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo taip pat vyksta jau nutrūkus darbo santykiams, tačiau yra priskiriamas individualiems darbo ginčams, kas taip pat paneigia apelianto argumentus, jog galiojantis DK individualiems darbo ginčams nepriskiria ginčų iš darbo santykių, kai darbo santykiai jau yra nutrūkę.
Tokį aiškinimą atitinka ir formuojama darbo bylas nagrinėjančių teismų praktika, kur individualiu darbo ginču taip pat laikomi ir ginčai dėl žalos, atsiradusios tęsiantis darbo santykiams, tačiau nagrinėjami ginčo šalių darbo santykiams jau nebesiejant (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutartis apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-794-560/2013) bei pripažįstama, kad darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą.
Išimtis taikytina tik iki 2013-01-01 pradėtiems nagrinėti ginčams, taigi šioje byloje neaktuali. Tik iki 2013-01-01 galiojusioje DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis baigiami nagrinėti būtent iki 2013-01-01 pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai. Kadangi šioje byloje nagrinėjamas individualus darbo ginčas pradėtas nagrinėti jau po 2013-01-01, jam nebetaikoma iki šios datos galiojusi išimtis (galiojusi DK 295 str. 2 d. 5 p.), kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę.
Pažymėtina, kad aktuali DK 299 straipsnio 2 dalis savo esme numato išimtis iš bendrosios taisyklės, kad individualūs darbo ginčai pirmiausia nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje (DK 287 str. 1 d.). Apeliantas, aiškindamas šį DK straipsnį kartu su DK 287 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstai teigia, kad šis DK 299 straipsnis nedraudžia tiesiogiai kreiptis į teismą ir dėl kitų, jame nenumatytų atvejų. Apeliantas taip pat teigia, kad kiti įstatymai, o būtent CK 1.125 straipsnio 8 dalis, yra įstatyme numatytas kitas atvejis, leidžiantis ginčą nagrinėti tiesiogiai teisme (DK 299 str. 2 d. 4 p.). DK (286 str., 287 str. 1 d., 299 str. 2 d. 4 p.) iš tiesų numato galimybę kituose įstatymuose numatyti kitokią nei DK XIX skyriuje numatytą darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, tačiau vien senaties termino nustatymas Civiliniame kodekse (1.125 straipsnio 8 dalis, numato trejų metų ieškinio senaties terminą ginčams dėl žalos atlyginimo) dar nereiškia kitokios ginčo nagrinėjimo tvarkos nustatymo DK 286, 287, 299 straipsnių prasme ir DK nuostatų netaikymo ginčams dėl iš darbo santykių kilusios žalos atlyginimo. Teismas daro išvadą, kad ginčams dėl materialinės atsakomybės pagal galiojančias DK nuostatas numatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka.
Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į joje numatytus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, kriterijus (šalių elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis) priteisė iš bylą netinkamai (nesikreipiant pirmiausia į darbo ginčų komisiją) inicijavusio ieškovo UAB „Mevex“.
Atsakovas atsilipimu į atskirąjį skundą prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateiktas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, todėl teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 98 str. 2 d.).
Šių motyvų visumos pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, tinkamai motyvuota, todėl naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.