- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- e2S-752-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18465-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Nuogas kąsnis“
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nuogas kąsnis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nuogas kąsnis“ ieškinį atsakovui D. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas UAB „Nuogas kąsnis“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. A. 12 390 Eur žalos atlyginimo (6390 Eur turtinės ir 6000 Eur – neturtinės žalos). Ieškinyje nurodė, kad ieškovą ir atsakovą laikotarpiu nuo 2014-08-22 iki 2015-01-22 siejo darbo teisiniai santykiai. Ieškinį teismas priėmė. Į bylą buvo pateiktas atsakovo atsiliepimas, taip pat gautas dublikas bei triplikas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovo UAB „Nuogas kąsnis“ ieškinio reikalavimų dalį atsakovui D. A. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo) dėl 6390 Eur turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Teismo vertinimu, nurodyta ieškinio reikalavimų dalis nėra neatskiriama nuo kitų ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš skirtingų atsakovo veiksmų. Priimtą ieškinio reikalavimų dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas paliko nenagrinėtą, kaip pateiktą nesilaikius šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovui išaiškino, kad dėl turtinės žalos atlyginimo jis turi teisę pateikti atitinkamą prašymą darbo ginčų komisijai, veikiančiai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių (DK 289 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Nuogas kąsnis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį, sudarant sąlygas tolesniam bylos nagrinėjimui. Nurodė, kad nemaža dalis turtinės žalos dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta jau nutraukus darbo santykius, todėl pasak ieškovo, negali būti privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka Darbų ginčo komisijoje. Be to, apelianto įsitikinimu, net teismui pripažinus, kad dalis reikalavimų yra ne civilinio, bet darbo teisinio pobūdžio, susiklosčiusioje situacijoje ieškovo kreipimasis į Darbo ginčų komisiją dėl dalies reikalavimų, neatitiktų proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principų. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju byloje vyrauja civilinio pobūdžio reikalavimai, be to, visi reikalavimai yra glaudžiai susiję, reiškiami tam pačiam asmeniui, tarp jo neteisėtų veiksmų yra nedideli laiko tarpai, todėl visi reikalavimai daug geriau būtų išnagrinėti teismo negu atskirai teismo ir Darbo ginčų komisijos, o po to vėl teismo, su tikimybe, kad vienas procesas bus stabdomas, kol nebus išnagrinėtas kitas, su neaiškia galimybe bylas vėl sujungti. Nurodė, kad kreipiantis į teismą, procedūrinis terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją jau buvo praleistas, o tokiu atveju darbo ginčų komisija turėtų atsisakyti nagrinėti darbo bylą. Kadangi iš anksto aišku, kad kitoje institucijoje byla net nebus nagrinėjama, reikalavimų išskyrimą laiko netikslingu ir neracionaliai ribojančiu konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą. Mano, jog teismas turėtų priimti ir nagrinėti ieškinį taikydamas CPK 412 str., kuriame teigiama, kad jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija pripažino nekompetentinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas.
Atsiliepimas
Ieškovas D. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sistemiškai vertinant DK 287 str. 1 d., 299 str., taip pat 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma. DK 299 str. 2 d. (kaip ir kituose įstatymuose) taip pat nėra numatyta išimtis tiesiogiai teisme nagrinėti individualų darbo ginčą, kai greta šio ginčo yra keliamas papildomas iš kitų teisinių santykių kildinamas ir kitų teisės normų reglamentuojamas ginčas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš skirtingų atsakovo veiksmų, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia CK normomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę, ir prašo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą paskleidimo. Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo kildina iš DK normų (DK 245 str., 246 str. ir kt.), reglamentuojančių darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas, ir prašo priteisti iš atsakovo, kaip buvusio darbuotojo, turtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo darbinių funkcijų vykdymo. Dėl atskirojo skundo argumento, kad procesas išskirtas neracionaliai, nurodė, jog teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka, o DK 287 str. numatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-711/2013 ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios, jos nesutampa ratio decidendi. Mano, kad ieškovas ydingai interpretuoja CPK 412 str. 2 d. Pasak atskovo, privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas negali būti prilyginamas situacijai, kai darbo ginčų komisija pripažįsta esanti nekompetentinga spręsti atitinkamą ginčą. Toks įstatymo normų aiškinimas ir taikymas būtų akivaizdžiai ydingas, neatitiktų teismų formuojamos praktikos, sudarytų sąlygas piktnaudžiauti teise, elgtis nesąžiningai. Atkreipė dėmesį, kad privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieškovas gali pasinaudoti, pateikdamas darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą terminą, nes šis terminas nėra naikinamasis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apelianto ieškinio reikalavimų dalis dėl turtinės žalos priteisimo palikta nenagrinėta dėl to, jog buvo nesilaikyta šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Darbo kodekso (toliau – DK) 287 str. 1 d. įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.
DK 299 str. 2 d. numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, t.y. dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 299 str. 2 d. nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę.
Nagrinėjamu atveju, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo prašomą priteisti sumą sudaro reikalavimas dėl 6390 Eur turtinės žalos ir reikalavimas dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės intsancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš skirtingų atsakovo veiksmų, t.y. šių reikalavimų pagrindas yra skirtingas. Ieškinyje teigiama, kad turtinės žalos atsiradimas susijęs su darbine veikla, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas darbo kodekso normomis (DK 245 str., 246 str.), prašoma atsakovui taikyti visišką materialinę atsakomybę (DK 255 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra kilęs iš darbo teisinių santykių (DK 286 straipsnis), todėl pirmosios intsancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pirmiausia šis ginčas turi nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje.
Neturtinės žalos atsiradimą ieškovas ieškinyje sieja su atsakovo veiksmais, atliktais po jo atleidimo iš darbo (tikrovės neatitinkančios ir įmonės gerą vardą bei reputaciją žeminančios informacijos paskelbimu), ieškinyje prašoma taikyti civilinę atsakomybę, todėl skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra neatskiriami.
Kaip minėta, teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, todėl DK 287 str. įtvirtintų reikalavimų dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymąsis, negali būti laikomas neracionaliu veiksmu ar koncentruotumo, operatyvumo bei ekonomiškumo principų pažeidimu.
Ieškovas nurodė, kad DK 289 str. 1 d. numatytas procedūrinis trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra praleistas, todėl žinant, kad šioje institucijoje byla net nebus nagrinėjama, yra ribojama konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį, jog sprendžiant klausimą, kur ieškovas turėtų kreiptis dėl žalos iš darbuotojo priteisimo – į darbo ginčų komisiją ar tiesiogiai į teismą, minėto termino praleidimas ir neturi reikšmės ir nereiškia, kad praleidęs terminą ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą. Pažymėtina, kad praleistas prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (DK 289 str.).
Atskirojo skundo argumentas, kad teismas turi priimti ir nagrinėti ieškinį taikydamas CPK 412 str., taipogi atmestinas. Minėto straipsnio 2 d. numatyta, kad jeigu darbo ginčų nagrinėjimo institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas. Tačiau šiuo atveju ieškovo nurodoma aplinkybė dėl termino kreiptis į darbo ginčo komisiją praleidimo negali būti prilyginama minėtame straipsnyje numatytam atvejui, t.y. kuomet institucija pripažįsta save nekompetentinga spręsti ginčą.
Taigi konstatuotina, kad ieškovas su prašymu dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo turėjo visų pirma kreiptis į darbo ginčų komisiją, o jam to nepadarius, ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ieškovo ieškinio dalį (reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo) paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiantį nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, ir paaiškėjus, kad ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstai ieškinio reikalvimų dalį dėl 6390 Eur žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Dėl aukščiau nurodytų motyvų UAB „Nuogas kąsnis“ atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.