Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-01-08 · Civilinė byla Nr. e2-217-1025/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-08
Bylos Nr.
e2-217-1025/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Atsakovas
UAB „Raivina“
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
Civilinė byla Nr. e2-217-1025/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01602-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.5; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1;
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 8 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant atsakovės UAB „Raivina“ atstovei advokatei R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Raivina“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė draudimo bendrovė (toliau – UADB) „Legator“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės 2176,60 Eur, nuo šios sumos 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr.12 6935407, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės SCANIA R450 v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2016-07-26 Londone įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD GALAXY v/n LP15UDT. Įvykio kaltininku nurodytas UAB „Raivina“ priklausančio automobilio SCANIA R450 v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo papildomą išmoką 2176,60 Eur dėl transporto priemonės FORD GALAXY v/n LP15UDT apgadinimų. Pagal draudimo sutarties Nr.12 6935407 sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016-07-26. Įvykis buvo 2016-07-26; draudėjas – atsakovas, šios įmokos dalį sumokėjo po įvykio, 2016-07-28. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 str. 7 d. atsakovui kyla prievolė grąžinti ieškovo sumokėtas sumas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovės viena pagrindinių veiklos rūšių yra tarptautinis krovinių gabenimas sausumos keliais. Tarp ieškovo, veikiančio per jo įgaliotą asmenį UADBB „Legator“, ir atsakovės periodiškai buvo sudaromos trumpalaikės (pagal poreikį 1 arba 2 dienų trukmės) transporto priemonių, tame tarpe ir Scania R450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo civilinės atsakomybės draudimo J. K. sutartys. Kartu su draudimo sutartimi (polisu) atsakovei iš karto buvo pateikiamas ieškovo parengtas prašymas atsakovės vardu dėl išduoto draudimo poliso nutraukimo nuo konkrečios dienos (1 arba 2 dienų) ir draudimo sutarties (poliso) nutraukimo aktas, kuriame fiksuojama reali, panaudotos draudiminės apsaugos termino dalis ir už jas mokėtina draudimo įmoka. Pagal susiformavusią praktiką, atsakovės draudimo įmokų mokėjimo pareiga atsirasdavo tik esant žinomai faktinei pageidaujamai transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo trukmei (draudimo sutarties (poliso) nutraukimo momentui) ir faktinei mokėtinai draudimo įmokų sumai, t.y., draudimo įmokos mokėjimo data niekada nesutapdavo su draudimo sutartyje nustatyta draudimo įmokos suma ir paaiškėdavo tik tapus žinomai faktinei draudimo apsaugos trukmei (tai yra paaiškėjus, kiek laiko transporto priemonė faktiškai išbus J. K. teritorijoje). 2016-07-26, 10.15 val. atsakovė elektroniniu paštu pateikė ieškovo atstovui UADBB „Legator“ prašymą dėl civilinės atsakomybės draudimo J. K. sutarties transporto priemonei Scania R450, v.n. (duomenys neskelbtini), sudarymo 2016-07-26 – 2016-07-27 terminui. 2016-07-26 10.29 val. Ieškovo vardu veikianti UADBB „Legator“ Atsakovei pateikė TPVCAPD polisą Nr. 12 6935407, kuriame buvo nurodytas poliso galiojimo terminas – 1 mėnuo ir draudimo įmoka – 2.500,00 Eur bei tuo pačiu Atsakovės atstovo pasirašymui draudikas pateikė ir 2016-07-26 datos prašymą nutraukti TPVCA draudimo polisą Nr. 12 6935407 nuo 2016-07-27. 2016-07-26 1432 val. Ieškovo vardu veikianti UADBB „Legator“ atsiuntė atsakovui draudimo poliso Nr. 12 6935407 nutraukimo nuo 2016-07-27 aktą, kuriame buvo užfiksuota faktinė mokėtina draudimo įmokos suma – 161,29 Eur. Tačiau dar iki nurodyto sutarties nutraukimo akto pasirašymo ir jo persiuntimo atsakovei paaiškėjo, kad jos transporto priemonė dar tą pat dieną išvažiuos iš J. K., dėl ko privalomosios civilinės atsakomybės draudimas 2016-07-27 jau nebebus reikalingas. Atsižvelgiant į tai, Ieškovo vardu veikianti UADBB „Legator“ 2016-07-26 16.47 val. prašymu paprašė Atsakovės pakeisti anksčiau jau pasirašytą prašymą dėl draudimo sutarties (poliso) Nr. 12 6935407 nutraukimo. Atsakovė tą pat dieną - 2016-07-26, pateikė Ieškovui pataisytą prašymą nutraukti draudimo sutartį (polisą) Nr. 12 6935407 nuo 2016-07-26. Tik 2016-07-28 09.56 val. Ieškovo vardu veikianti UADBB „Legator“ atliko draudimo sutarties (poliso) Nr. 12 6935407 nutraukimą nuo 2016-07-26 ir parengė draudimo sutarties (poliso) nutraukimo aktą, kuriame buvo užfiksuota draudimo įmokos už draudimo apsaugos galiojimo trukmę suma – 80,65 Eur ir tą pat dieną, t.y., 2016-07-28 atsakovė šią draudimo įmoką sumokėjo. Tiek sudarant draudimo sutartį, tiek draudėjui ir draudikui derinant sutarties nutraukimo datą (liepos 26 d. ar 27 d.), nei viena iš šalių nežinojo apie po draudimo sutarties sudarymo, 2016-07-26 įvykusį draudiminį įvykį, nes Atsakovės darbuotojas (vairuotojas) savo darbdavio apie tai neinformavo. Įmokos mokėjimas buvo atliekamas nė vienai iš šalių nežinant apie įvykusį draudiminį įvykį.

Ieškovė pateikė dubliką, nurodė, kad su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais nesutinka ir prašo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ieškovė niekada nedalyvavo jokiuose susitarimuose su atsakove ir iš anksto nerengė nutraukimo aktų. 2016-06-17, draudikas gavo iš brokerių bendrovės „Legator“ paklausimą dėl draudimo įmokų dydžių UAB „Raivina“ transporto priemonėms, 2016-06-20 ieškovo atstovė nurodė, kad mėnesio įmoka turi sudaryti 2500 Eur. 2016-07-26 buvo sudaryta įprastinė draudimo sutartis Nr. 12 6935407, kurioje buvo nurodyta, jog 2500 Eur draudimo įmoka už draudimo apsaugos laikotarpį nuo 2016-07-26 iki 2016-08-25 atsakovo privalo būti sumokėta iki 2016-07-26 dienos. Draudimo sutartyje buvo pažymėta, kad draudimo sutartis nutraukiama 2016-08-25. Prie draudimo sutarties atsakovei buvo išduotas ir draudimo polisas, kuriama nurodyta ta pati esminė informacija kaip ir sutartyje, draudimo apsaugos galiojimas – nuo 2016-07-26 iki 2016-08-25. 2016-07-26 Londone įvyko autoįvykis, kurio metu su apdraustąja transporto priemone, buvo apgadinta trečiųjų asmenų transporto priemonė FORD GALAXY, v/n LP15UDT. Tą pačią dieną buvo gautas atsakovės prašymas nutraukti draudimo sutartį nuo 2017-07-26, 00.00 val. Dar nespėjus nutraukti draudimo sutarties, buvo gautas naujas atsakovės prašymas nutraukti draudimo sutartį nuo 2016-07-27, 00.00 val. Draudikas gavęs prašymą nutraukti draudimo sutartį, ją nutraukė anksčiau draudimo sutartyje numatyto termino, tačiau ieškovė niekada jokiu būdu neatleido atsakovės nuo draudimo įmokų pagal sutartį mokėjimo draudimo sutartyje numatytu laiku ir tuo labiau niekaip nedavė sutikimo mokėti draudimo įmokas tik po draudžiamųjų įvykių.

Atsakovė UAB „Raivina“ tripliku prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad Įprastinės TPVCAP draudimo sutarties Nr. 12 6935407 nutraukimo aktą parengė būtent paties draudiko - AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialo Lietuvoje darbuotojas L. P., ir toks nutraukimo aktas buvo parengtas praėjus tik 4 valandoms nuo sutarties sudarymo - sutartis sudaryta 2016-07-26, 10.28 val., o pirmasis šios Sutarties nutraukimo aktas ieškovės darbuotojo L. P. parengtas 2016-07-26, 14.16 val., šiame akte aiškiai konstatuojant sutarties nutraukimo datą nuo 2016-07-27 ir išnaudotą įmokos dalį (likutinę įmokos dalį) - 161,29 Eur. Paaiškėjus, jog atsakovui draudimas 2016-07-27 nebebus reikalingas, t.y. paaiškėjus, kad vilkikas Scania R450, (duomenys neskelbtini), jau tą pačią liepos 26 dieną išvyks iš J. K. teritorijos, 2016-07-28 taip pat įformino tas pats ieškovės darbuotojas L. P., nutraukimo akte konstatuodamas, jog sutartis nutraukiama 2016-07-26 bei mažinant išnaudotą įmokos dalį nuo 161,29 Eur (paskaičiuotą už dvi dienas Sutarties galiojimo) iki 80,65 Eur (už vieną Sutarties galiojimo dieną). 2016-07-26 nutraukimo aktą ieškovės darbuotojas L. P. 2016-07-26, 14.16 val. išsiuntė sutarties sudarymui tarpininkavusiai draudimo brokerių įmonei UADBB „Legator“ bei 2016-07-28 nutraukimo aktą - 2016-07-28, 9.58 val. Apie autoįvykį atsakovės vairuotojas neinformavo, šis autoįvykis pačiam vilkikui buvo mažareikšmis, kas neturėjo jokios įtakos šio vilkiko galimybėms toliau tęsti savo maršrutą, laiku pristatyti krovinį ir dar tą pačią dieną, liepos 26 d., palikti Anglijos teritoriją. Kadangi jokių maršruto sutrikimų dėl šio įvykio nebuvo, todėl nedidelės trukmės vilkiko stovėjimas liko nepastebėtas, o atsakovė neturi žmogiškųjų resursų nuolat minutėmis sekti kiekvieno savo vilkiko stovėjimus ir aiškintis to priežastis. Ieškovė tolerantiškai vertindavo ir draudiminių įmokų sumokėjimą po draudimo sutartyje (polise) nustatyto termino, juolab, kad nagrinėjamu atveju šis terminas apskritai praleistas nežymiai - tik 2 dienas, per kurias atsakovė ne tik kad negavo jokio priminimo apie nesumokėtą draudiminę įmoką, bet faktiškai mokėtina įmokos suma ir nebuvo žinoma - pateikęs draudikui patikslintą 2016-07-26 prašymą nutraukti sutartį nuo 2016-07-26, ieškovės atstovas pats 2016-07-28 el. laišku priminė, jog nėra gavęs nutraukimo akto su tikslia įmokos suma apmokėjimui. Atsakovė, nors ir po įprastinėje draudimo sutartyje nustatyto termino, draudiminę įmoką sumokėjo, ieškovė įmoką priėmė, todėl atsakovė visiškai ir iš esmės tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, o draudimo sutartis galiojo ir užtikrino atsakovei draudimo apsaugą per visą jų galiojimo laikotarpį. Ieškovė pati netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, neinformuodama atsakovės apie vėluojantį mokėjimą pagal draudimo sutartį (polisą), todėl pavėluotos draudimo įmokos mokėjimo nelaikė esminiu sutarties pažeidimu ir atsakovė neturi teisės susigrąžinti reikalaujamos 2176,60 Eur sumos.

Šalies argumentai

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, o pareikštą ieškinį tenkinti visiškai ieškinyje bei dublike išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Raivina“ atstovė advokatė R. A. prašė ieškinį atmesti atsiliepime bei triplike išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir įmonė neturi pareigos grąžinti 100 procentų draudimo išmokos, kadangi atsakovė sumokėjo draudiminę įmoką, tada, kada gavo informaciją apie įmokos dydį, kurią apmokėjo pagal nusistovėjusią šalių praktiką. Ieškovės teisė susigrąžinti draudimo išmoką nėra absoliuti, o santykinė. Atsakovė dėl neadekvačiai didelės draudimo įmokos ir ypatingai mažo poreikio laikotarpiu naudotis draudimine apsauga, niekada nepirko jos visam mėnesiui, tokios valios pirkti visam mėnesiui atsakovė niekada neturėjo ir jai finansiškai tai neapsimoka, nes pareikalautų didelių lėšų iš verslo subjektų, kurių lėšos skirtos kitiems poreikiams – automobilių priežiūra, darbo užmokesčio mokėjimams. Draudikas pasiūlė tokią bendradarbiavimo schemą – niekada nereikalaudavo iš atsakovo pagal formaliai sudarytas mėnesio draudimines sutartis sumokėti visą draudiminę įmoką, o būtent draudimines įmokos dydį nustatydavo pagal UAB „Raivina“ poreikį, t. y. kokios draudiminės apsaugos jam reikia. Toks šalių bendradarbiavimas nebuvo atsakovės savivalė, o buvo pasiūlyta draudiko. Atsakovė konkrečiai nurodydavo kokiam laikotarpiui reikia apsaugos ir ieškovė jai pateikdavo draudimo polisą, nutraukimo aktą su aiškiai įvardinta suma, kurią turi sumokėti, kad draudimo apsauga jam galiotų. Ne vienos draudimo įmokos draudikas nėra grąžinęs, visada jas paimdavo ir tokia bendradarbiavimo forma jį tenkino, todėl atsakovės kaltės nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir trečiojo asmens UADBB „Legator“ 2016-06-17 vyko elektroninis susirašinėjimas dėl UAB „Raivina“ vilkikų draudimo sąlygų.

Tarp ginčo šalių 2016-07-26 sudaryta įprastinė TPVCAPD sutartis Nr. 12 6935407, kurios pagrindu apdrausta atsakovės UAB „Raivina“ transporto priemonė „Scania R450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2016-07-26, 10.28 val. iki 2017-07-25, 24.00 val., draudimo įmoka 2500,00 Eur, išduotas įprastinės TPVCAPD sutarties liudijimas Nr. AJA 7375417, kuris galioja nuo 2016-07-26 10.28 iki 2016-08-258 24.00 val., išrašyta 2016-07-26 mokėjimo sąskaita Nr. BTA0930068.

Iš pateiktos poliso išklotinės matyti, jog UADBB „Legator“ agentas M. Š. sudarė įprastinę TPVCAPD sutarties Nr. 12 6935407, kurioje nurodyta, kad apdrausta UAB „Raivina“ transporto priemonė „Scania R450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2016-07-26, 10.28 val. iki 2017-07-25, 24.00 val. ir draudėjo UAB „Raivina“ prašymu ši draudimo sutartis nutraukiama 2016-08-25, draudimo trukmė 1 mėnesio, įmoka 2500,00 Eur mokama iki 2016-07-26; polisą pakoregavo 2016-07-26, nurodant nutraukimą bei apmokėti 2016-07-26 2419,35 Eur ir 2016-07-28 80,65 Eur (sąskaitos Nr. BTA0930068).

2016-07-26, 12.10 val. Londone, D. B., įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės UAB „Raivina“ vairuotojo O. M. vairuojama atbuline eiga transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė transporto priemonę „F. G.“ (LP 15UDT), sugadinta kairės pusės veidrodėlis ir priekinis bamperis.

Draudėjas (ieškovė) 2016-12-09 išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam 2176,60 Eur. 2017-01-20 ieškovė kreipėsi į atsakovę pretenzija dėl 2176,60 Eur draudimo išmokos grąžinimo, kadangi atsakovė praleido draudimo sutartyje numatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir laiku nesumokėjo už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą.

Iš draudžiamojo įvykio tyrimo akto matyti, jog apie įvykusį 2016-07-26 eismo įvykį pranešta 2016-11-15, iš el. laiškų matyti, jog vairuotojas UAB „Raivina“ apie eismo įvykį nebuvo pranešęs. 2016-11-15 vairuotojas O. M. paaiškino, jog padarė 2016-07-26 autoįvykį D. B., tačiau vadovui nepranešė, nes buvo šoko būsenoje.

Iš 2016-07-26 elektroninių laiškų susirašinėjimo tarp UAB „Raivina“ ir UADBB „Legator“ nustatyta, jog vyko bendradarbiavimas dėl transporto priemonės draudimo apsaugos suteikimo ir įforminimo D. B., tą pačią dieną 10.29 val. UADBB „Legator“ išsiuntė pasirašymui UAB „Raivina“ prašymą nutraukti nuo 2016-07-27, 24.00 val. draudimo polisą Nr. 12 6935407 bei 14.15 val. parengtą nutraukimo aktą, jog nutraukimo data 2016-07-26, likutinė įmokos dalis 161,29 Eur; 16.41 val. UAB „Raivina“ paprašė perdaryti draudimą, nes transporto priemonė išvažiuoja iš D. B.; 16.47 val. UAB „Raivina“ gavo naujai pasirašyti nutraukimo prašymą.

Iš 2016-07-28 elektroninių laiškų susirašinėjimo tarp UAB „Raivina“ ir UADBB „Legator“ matyti, jog UAB „Raivina“ 2016-07-28 dar nebuvo gavusi nutraukimo akto už 2016-07-26 draudimą D. B.; 2016-07-28, 09.56 val. sudarytas nutraukimo aktas, nurodant nutraukimo datą 2016-07-26, likutinė įmokos dalis 80,65 Eur. Atsakovė 2016-07-28 apmokėjo už draudimo sutarties Nr. 12 6935407 nutraukimo aktą 80,65 Eur.

Atsakovė pateikė teismui, 2016-07-01, 2016-07-13, 2016-07-14, 2016-07-18 elektroninius susirašinėjimus su draudimo agente UADBB „Legator“, iš kurių nustatyta, jog atsakovė draudimo apsaugą sudarydavo kelioms dienoms, ar dienai, sudarytos įprastinės draudimo sutartys Nr. 12 6909315, Nr. 12 6916832, Nr. 126941101, Nr. 12 6950236, Nr. 12 6878355, Nr. 12 6898085 mėnesio trukmės, nurodoma įmoka 2500,00 Eur; atsakovės prašymais 2016-07-01, 2016-07-15, 2016-07-19, 2016-07-29, 2016-08-02, 2016-07-12 sudaryti nutraukimo aktai, kuriose nurodyta pasirašyta įmokos dalis -2500,00 Eur, išnaudota įmokos dalis bei likutinė įmokos dalis; atsakovė 2016-07-01, 2016-07-18 2016-07-21, 2016-08-01, 2016-08-02 apmokėjo už kelis nutraukimo aktus sutarties Nr. 12 6916832, Nr. 12 690315, Nr. 126941101, Nr. 12 6950236, Nr. 12 6878355. Iš atsakovės pateikto atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, jog atsakovė apmokėdavo draudėjui pagal nutraukimo aktus, 2016-07-28 apmokėta 80,65 Eur.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal draudimo sutarties Nr. 12 6935407 sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016-07-26. Eismo įvykis įvyko 2016-07-26. Atsakovė numatytos įmokos dalį sumokėjo tik po įvykio 2016-07-28. Kadangi atsakovė nurodytu terminu draudimo įmokos nesumokėjo, ją sumokėjo tik po įvykio, ieškovė, remiantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi prašo priteisti iš atsakovės 100 proc. (2176,60 Eur) draudimo išmoką, kurią ji išmokėjo kaip žalos atlyginimą nukentėjusiam.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 str. 1 d.). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012 ir kt.).

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 str. 6 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Tačiau Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Taigi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui, o draudimo įmokų mokėjimas yra viena iš draudėjo pareigų. Ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra laikytini sutarties pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudikui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

Atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo nusistovėjusi praktika – draudžiama transporto priemonė vienam mėnesiui, o atsakovės prašymu draudimo sutartis būdavo nutraukiama po vienos ar dviejų dienų ir atsakovė pagal sutarties nutraukimo aktą sumokėdavo draudimo įmokos likučio sumą. Įvertinus tai, darytina išvada, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas, aktyvus bendradarbiavimas ir pastovi praktika, ko pasekmėje abi šalis toks bendradarbiavimas tenkino ir ginčo tarp jų nebuvo.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog atsakovės veikla susijusi su tarptautiniais pervežimais, todėl atsakovės veiklos pobūdis suponuoja išvadą, kad jai turi būti žinomi galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė pažeidus Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo sutartines nuostatas.

Bylos duomenis nustatyta, jog eismo įvykis įvyko 2016-07-26 12.10 val. Įprastinės TPVCAPD sutarties Nr. 12 6935407 5 punkto e papunktyje nurodyta, kad draudėjas (atsakovė) įsipareigoja per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui (ieškovei) apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, pateikti dokumentus. Akivaizdu, jog šios pareigos atsakovė neįvykdė, nes apie eismo įvykį pranešta tik 2016-11-15. Atsakovės argumentai, jog apie eismo įvykį ji nežinojo, nes jį sukėlęs atsakovės vairuotojas jai nepranešė, be to eismo įvykis buvo mažareikšmis, vertintini kritiškai, kadangi eismo įvykio mąstą nustato ne darbdavys, o kompetentingi asmenys. Iš elektroninių susirašinėjimų tarp šalių matyti, jog atsakovės transporto priemonės judėjimas buvo sekamas, be to teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog atsakovė bendravo ir palaikė ryšį su pačiu vairuotoju, atsakovei buvo svarbu kiek laiko truks vairuotojo kelionė ir jo buvimas Londone, nes tai turėjo reikšmę sprendžiant klausimą dėl draudimo apsaugos reikalingumo. Kita vertus jei atsakovė bendraudama su vairuotoju ir domėdamasi kada jis turi išvykti iš šalies, nepasiteiravo vairuotojo dėl eismo įvykių, tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, neišsiaiškino visų aplinkybių, juolab, kad pateiktuose atsakovės prašymuose dėl draudimo sutarties nutraukimo, ieškovės prašymu atsakovė privalėdavo įrašyti ir įrašydavo patvirtinimą, kad transporto priemonė eismo įvykių nepadarė, ko pasekmėje teismas abejoja ir atsakovės sąžiningumu. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai, laiku ir sąžiningai vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.38 str., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Pažeista teisė turi būti ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. Ginčo, jog eismo įvykį padarė atsakovės vairuotojas nėra, šalys neabejoja dėl eismo įvykį ir transporto priemonę vairavusio asmens kaltės, todėl darytina išvada, jog atsakovės atsakomybę dėl nesumokėtos įmokos lemia ne jos darbuotojo – vairuotojo kalti veiksmai, o pačios atsakovės netinkami veiksmai vykdant sutartinius įsipareigojimus.

Pagal draudimo sutarties Nr. 12 6935407 4 punktą draudimo įmoka (2500 Eur) turėjo būti sumokėta 2016-07-26, tą pačią dieną išrašyta mokėjimo sąskaita Nr. BTA0930068 šiai sumai, atsakovė šios sumos nesumokėjo. Šalims sutarus, jog draudimo sutartis bus nutraukiama po dienos, tai yra 2016-07-27, ieškovė pateikė 2016-07-26 nutraukimo aktą, nurodant, kad draudimo sutartis nutraukiama 2016-07-27, likutinė įmokos suma 161,29 Eur, tačiau atsakovė šios sumos, pagal šalių nusistovėjusią praktiką, sumokėti tą pačią dieną, taip pat nesumokėjo, o paprašė draudimo sutartį nutraukti anksčiau, tai yra 2016-07-26. Ieškovė nutraukimo aktą parengė 2016-07-28 paprašius atsakovei, 2016-07-28 nutraukimo akte nurodyta suma 80,65 Eur sumokėta 2016-07-28. Atsakovė teigia, jog tik paraginus ieškovę ir gavus nutraukimo aktą, nedelsiant įmokos dalis buvo sumokėta, tačiau teismas mano, jog atsakovė gavus 2016-07-26 nutraukimo aktą pagal šalių nusistovėjusią praktiką nedelsiant ir turėjo sumokėti draudimo įmoką, ko pasekmėje būtų išvengta mokėjimo vėlavimo. Tačiau atsakovė įmokos dalį sumokėjo praėjus dviem dienoms nuo sutarties sudarymo ir jos nutraukimo, todėl darytina išvada, kad mokėjimas buvo pavėluotas ir draudimo įmokos sumokėjimo terminas buvo praleistas, todėl pripažintina, jog atsakovė pažeidė sutartinę pareigą. Bylos duomenimis nustatyta, jog per laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta įvyko draudiminis įvykis.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir tuo metu įvyko eismo įvykis ir pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, todėl draudikas, išmokėjęs išmoką, pagrįstai reikalauja iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys, ginčo šalių vykdoma veikla, taip pat yra svarbios kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012, 2013-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2013 ir kt. ).

Nagrinėjamu atveju nustatant grąžintinos draudimo išmokos dydį atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2013 pateiktą išaiškinimą, kad sprendžiant dėl grąžintinos draudimo išmokos dalies įvertintina aplinkybė yra ta, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, vienam jų (ieškovei) draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jai, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, o kitam (atsakovei) – bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą. Taigi ginčo šalims yra žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos. Taip pat teismas pripažįsta svarbiomis šias aplinkybės: 1) tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo, kurio vienas iš bruožų yra jo privalomumas; 2) nesumokėtos draudimo įmokos sumos dydį. Nustatyta, jog laiku nesumokėtos įmokos dydis sudarė 80,65 Eur; 3) praleisto termino trukmė nėra ženkli, t.y. dvi dienos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog abi šalys sudarydamos draudimo sutartį žinojo, jog ji bus nutraukta nepraėjus visam draudimo terminui, abi šalys interpretavo sutarties sąlygas, susitarė dėl apmokėjimo sąlygų, todėl abi šalys turi prisiimti atsakomybę už sutarties sąlygų netinkamą vykdymą bei padarytus pažeidimus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas per pusę (50 procentų) mažinti iš draudėjo draudikui TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies pagrindu priteistiną sumą, t.y. iki 1088,30 Eur.

Kadangi atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1088,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-06-01– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 ir 3 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies (50 proc.), ieškovei priteistina iš atsakovės 24,50 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė nepateikė atstovavimo išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, teismas jų nepriteisia (CPK 178 str.).

Atsakovė patyrė 1080,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas. Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtis, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, įvykusio teismo posėdžio trukmę, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovės yra pagrindas priteisti 540,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai (88 str. 1 d. 6 p. ir 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 - 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Raivina“, įmonės kodas 302875391, 1088,30 Eur grąžintiną draudimo išmoką, nuo šios sumos 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-06-01– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654.

Iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, priteisti 540,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Raivina“, įmonės kodas 302875391.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė