Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-491-657/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-30
Bylos Nr.: e2-491-657/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00397-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žibutė Budžienė
Ieškovas: S. K., I. Ž.
Atsakovas: G. B.
Advokatai: Akvilė Gargasaitė, Haroldas Ivanauskas

Civilinė byla Nr. e2-491-657/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00397-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.6.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,sekretoriaujant Rasai Juronienei-Bogužei,

dalyvaujant ieškovui S. K., atsakovui G. B., jo atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui, trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Ž. ir S. K. patikslintą netiesioginį ieškinį atsakovui G. B. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Dumesta“ ir ko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai I. Ž. ir S. K. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo G. B. 393 670,83 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 000 Eur sumokėtą sumą už netinkamai atliktus darbus ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo LUAB „Dumesta“ ir ko naudai bei bylinėjimosi išlaidas ieškovams.

Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Dumesta“ ir ko, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tytus“. Kreditoriai, taip pat ir ieškovai, kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydami nedelsiant kreiptis į teismą dėl 393 670,83 Eur iš G. B. priteisimo BUAB „Dumesta“ ir ko naudai. Nemokumo administratorė pareiškė ieškinį dėl 393 670,83 Eur žalos priteisimo iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ regreso tvarka. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kitu teisiniu pagrindu pareikšti ieškinį BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorė atsisakė, todėl ieškovai pateikė netiesioginį ieškinį, prašydami priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 393 670,83 Eur žalos atlyginimą BUAB „Dumesta“ naudai. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą, nurodydamas, kad neegzistuoja visos būtinos CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygos, ieškovams neįrodžius, kad jų skolininkė BUAB „Dumesta“ ir ko turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujama atsakovo G. B., vykdydama jos ir UAB „Dumesta“ ir ko 2015 m. vasario 10 d. pasirašytą rangos sutartį, atliko darbus – įrengė ieškovei I. Ž. priklausančiame ir panaudos gavėjai UAB „Dumesta“ ir ko perduotame žemės sklype laikiną kelio nuovažą. Užsakovė UAB „Dumesta“ ir ko darbus priėmė ir už juos atsiskaitė. Darbų rezultatas buvo pradėtas naudoti, užsakovė UAB „Dumesta“ ir ko jokių pretenzijų dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo rangovei nereiškė, todėl konstatuotina, kad rangovė darbus atliko ir sutartį įvykdė tinkamai.

Ieškovų nuomone, laikiną kelio nuovažą įrengusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujama atsakovo G. B., darbus atliko nekokybiškai, nes panaudojo nerūšiuotas ir neapdorotas mišrias statybines atliekas ir užteršė ieškovei I. Ž. priklausantį žemės sklypą. UAB (duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl būtent aukščiau nurodytos nuovažos neteisėto įrengimo, todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl G. B. padarytos 393 670,83 Eur žalos atlyginimo.

Be to, UAB „Dumesta“ ir ko (užsakovė), atstovaujama direktoriaus S. K., ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovė) vadovaujama atsakovo G. B., 2015 m. vasario 10 d. sudarė rangos sutartį dėl kelio laikinos nuovažos įrengimo darbų žemės sklype, kurį pagal panaudos sutartį naudojo UAB „Dumesta“ ir ko. Rangos sutarties darbų kaina – 17 000 Eur su PVM. Šalys sutarė, kad rangovė darbus atlieka savo priemonėmis, kokybiškai, laikydamasi įstatymų, kitų numatytų aktų, esamų normų ir taisyklių, standartų, sutarties sąlygų. Užsakovė įsipareigojo apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o nepriėmus atliktų darbų – surašyti defektinį aktą, nurodant trūkumus ir laiką jiems pašalinti. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujama atsakovo G. B., darbus atliko, 2015 m. balandžio 14 d. išrašė sąskaitą faktūrą, kurią UAB „Dumesta“ ir ko apmokėjo. Panaudos sutartis šalių susitarimu buvo nutraukta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Šiuo susitarimu UAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama direktoriaus S. K., ir ieškovė I. Ž. susitarė, kad UAB „Dumesta“ ir ko iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pašalins iš sklypo suvežtą gruntą, statybines atliekas ir kt., kurie buvo skirti UAB „Dumesta“ ir ko veiklai sklypo dalyje užtikrinti, o nepašalinus į panaudos davėjos I. Ž. sklypo dalį suvežtų daiktų iki 2015 m. rugsėjo 3 d., už kiekvieną tolimesnę dieną UAB „Dumesta“ ir ko įsipareigojo mokėti I. Ž. po 50 Eur delspinigius, kol daiktai bus išgabenti. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama atsakovo G. B., netinkamai vykdė rangos sutartį, todėl iš jos priteistina sumokėta 17 000 Eur su PVM suma.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-16-390/2023 leido bankrutavusiam trečiajam asmeniui pasitelkus rangovus sutvarkyti I. Ž. priklausančią 993 kv. m dalį žemės sklypo, pažymėtą sklypo plane „A“ ženklu, pašalinant atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą be žemės sklypo savininkės I. Ž. sutikimo. Lietuvos apeliaciniam teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1303-567/2022 nutartis palikta nepakeista. Žemės sklypo sutvarkymo darbai neatlikti, todėl nuostoliai išlieka. Teismo ekspertas V. Š. 2018 m. gruodžio 4 d. surašė statybinės veiklos žalos suskaičiavimo aktą Nr. 117 bei sudarė lokalinę sąmatą, iš kurios turinio matyti, kad aikštelės su įvaža išardymo ir atstatymo darbų kaina sudaro 393 670,83 Eur sumą. Atsakovas neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė supiltu mišriu didžiagabaritiniu statybiniu laužu su buitinių atliekų priemaišomis, nevykdė savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį, padarė UAB „Dumesta“ ir ko nuostolių – 393 670,83 Eur, kuriuos turi atlyginti.

Mano, kad yra visos būtinosios įstatymo nustatytos sąlygos pripažinti ieškovams teisę teikti netiesioginį ieškinį. Atsakovas G. B. yra aikštelės įrengimo darbus atlikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl neabejotinai žinojo tiek statybą reglamentuojančius teisės aktus, tiek gamtosauginius reikalavimus bei teisės aktus, susijusius su atliekų tvarkymu.

Šalies argumentai

Atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl 393 670,83 Eur dydžio nuostolių atlyginimo teisme yra pareikštas jau trečią kartą. Dalis ieškinyje nurodytų aplinkybių jau yra teismų išanalizuotos ir įvertintos Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-631-587/2020 , kurioje trečiasis asmuo BUAB „Dumesta“ ir ko atsakovo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškęs analogišką materialinį teisinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir Nr. e2-493-775/2022, kurioje ieškovai I. Ž. ir S. K. buvo pareiškę atsakovo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ netiesioginį ieškinį dėl tų pačių 393 670,83 Eur nuostolių atlyginimo. Abu ieškiniai buvo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų sprendimuose buvo nustatyta ir konstatuota, jog vienas iš šios civilinės bylos iniciatorių S. K. netinkamai vykdė savo pareigas UAB „Dumesta“ ir ko atžvilgiu bei sudarė šiai įmonei nenaudingus sandorius, dėl ko Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1683-638/2019, buvo nutarta pripažinti BUAB „Dumesta“ ir ko bankrotą tyčiniu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 10 d. rangos sutarties pagrindu UAB „Dumesta“ ir ko užsakymu jos panaudos teise valdomame žemės sklype įrengė laikiną įvažą, užsakovė UAB „Dumesta“ ir ko darbus priėmė ir už juos atsiskaitė. Darbų rezultatas buvo pradėtas naudoti, užsakovė UAB „Dumesta“ ir ko jokių pretenzijų dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo rangovei nereiškė; byloje nėra jokių įrodymų, kad BUAB „Dumesta“ ir ko būtų turėjusi kokių nors pretenzijų dėl rangos sutarties pažeidimo ar patyrusi išlaidų, šalindama rangovės darbų defektus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikiną įvažą įrengė pagal užsakovės nurodymus ir tokią kokios ji pageidavo, todėl atsakomybės dėl 393 670,83 Eur žalos atsiradimo tenka BUAB „Dumesta“ ir ko, jos direktoriui S. K. ir pačiai I. Ž.; UAB „Dumesta“ ir ko jokios žalos I. Ž. nėra atlyginusi; UAB „Dumesta“ ir ko reikalavimas dėl 393 670,83 Eur sumos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo negali būti tenkinamas ir todėl, kad tvirtinant kreditorinį I. Ž. reikalavimą, UAB „Dumesta“ ir ko nenurodė, kad dėl tokio 393 670,83 Eur kreditorinio reikalavimo kokia nors kaltė tenka ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl UAB „Dumesta“ ir ko bei jos buvęs direktorius S. K. elgėsi nesąžiningai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu; UAB „Dumesta“ ir ko galėjo ginčyti žalos dydį ir gintis, tačiau nesigynė, su juo sutiko, nutarties neskundė, todėl ji ir turi pareigą savo pripažintą žalą atlyginti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ net nedalyvavo sprendžiant kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą. Be to, teismas nurodė, kad jei UAB „Dumesta“ ir ko neatlygins I. Ž. žalos, patvirtintos kreditoriniu reikalavimu, I. Ž. turi teisę pati kreiptis į teismą ir prašyti priteisti žalą iš, jos manymu, kaltų asmenų arba reikalauti atlikti tam tikrus veiksmus – grąžinti žemės sklypą į pradinę – iki sutarties sudarymo buvusią padėtį, dėl ko teismas nustatytų kaltus dėl žalos atsiradimo asmenis ir nustatytų jų atsakomybės laipsnį bei iš kiekvieno išieškotinos žalos dydį; rangovas prieš užsakovą galėtų atsakyti, tik jei būtų netinkamai įvykdyta rangos sutartis, tačiau šiuo atveju ieškinys nėra reiškiamas dėl netinkamo sutarties vykdymo, už darbus buvo pilnai atsiskaityta. Kaip nustatyta byloje, UAB „Dumesta“ ir ko vadovas S. K. sekė ir kontroliavo visą darbų eigą, tai patvirtina aikštelių statybos aprašymas su nuotraukomis; nuostolius patyrė ne pati BUAB „Dumesta“ ir ko, o I. Ž.. Šie nuostoliai kilę ne iš rangos, o iš panaudos sutartinių teisinių santykių. Teismai taip pat pažymėjo, jog neegzistuoja visos būtinos CK 6.68 str. įtvirtintos netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygos, ieškovams neįrodžius, kad jų skolininkė BUAB „Dumesta“ ir ko turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovai I. Ž. ir S. K., patys asmeniškai dalyvavę ankstesniuose teisminiuose procesuose, o taip pat puikiai žinodami juose surinktus faktinius duomenis bei teismų padarytas išvadas, šiuos prejudicinius faktus tiesiog sąmoningai ignoruoja bei reikalauja nustatyti kitokias aplinkybes bei padaryti kitokias išvadas nei buvo padarytos analogišką materialinį teisinį reikalavimą nagrinėjant kitose bylose. Tai patvirtina tiek akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, tiek akivaizdų ieškovų I. Ž. ir S. K. piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, įgyvendinamą prisidengiant BUAB „Dumesta“ ir ko.

Nagrinėjamu atveju BUAB „Dumesta“ ir ko neturi 393 670,83 Eur reikalavimo teisės į atsakovą ir tik siekia tokią teisę sukurti šioje civilinėje byloje, nes teismai yra konstatavę, jog BUAB „Dumesta“ ir ko neturi reikalavimo teisės į rangos darbus atlikusią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu yra atsakovas. Be to, BUAB „Dumesta“ ir ko ėmėsi veiksmų sutvarkyti jos užsakymu įrengtą aikštelę su nuovaža, dėl ko apskritai nebeliks jokios su šios aikštelės įrengimu susijusios žalos, o I. Ž. bus išbraukta iš BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių sąrašo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad tokio statybinių atliekų kiekio, o taip pat tokios apimties žalos, kokius

aikštelėje su nuovaža 2018 m. gruodžio 4 d. akte nurodė specialistas V. Š., iš tikrųjų šioje aikštelėje su nuovaža nėra ir būti negali. Sklypo tvarkymo darbus arkymo darbus nuo pat jų pradžios momento stebėjo ir prižiūrėjo ir valstybės įgaliotos institucijos Aplinkos apsaugos departamento atstovai. UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ atliko išsamius aikštelės su nuovaža grunto sluoksnių tyrimus (ar gilesniuose grunto sluoksniuose yra kokių nors statybinių atliekų) ir nustatė, kad 993 kv. m ploto vertinamoje žemės sklypo dalyje statybinių atliekų (sumaišytų su gruntu) buvo rasta tik 410 kv. m plote, kas sudaro tik 41,29 proc. nuo viso vertinto 993 kv. m ploto, tuo tarpu likusiame 583 kv. m plote gruntas istoriškai dar yra nepaliestas; 410 kv. m plote statybinės atliekos (sumaišytos su gruntu) yra ne didesniame gylyje nei 0,2 m skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, o vidutinis jų buvimo gylis yra 0,17 m. nuo žemės paviršiaus; 410 kv. m plote esančių statybinių atliekų kiekis sudaro nuo 60,33 t iki 66,57 t. Pagal atestuotos įmonės UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ nustatytus duomenis Aplinkos apsaugos departamentas, dalyvaujant antstoliui, atliko patikrinimą – 2023 m. gegužės 18 d. buvo iškastos dvi 1-1,3 m gylio iškasos, kurių vienos ilgis – 12,1 m, o kitos – 12,8 m., ir nei vienoje iš jų jokių statybinių atliekų taip pat nebuvo rasta. Aikštelės su nuovaža tvarkymo darbai būtų buvę pabaigti dar 2023 m. kovo mėn., o jei ieškovė būtų leidusi BUAB „Dumesta“ ir ko atlikti tvarkymo darbus.

Nagrinėjamu atveju nėra sąlygų atsakovo civilinės atsakomybės taikymui. Atsakovas nebuvo jokios sutarties šalimi bei pats asmeniškai jokios aikštelės su nuovaža neįrenginėjo. Nebūdamas jokios sutarties šalimi, jis taip pat niekaip negalėjo pažeisti kokios nors sutarties sąlygų, iš ko jam galėtų atsirasti pareiga atlyginti kokius nors nuostolius. Dėl tos pačios priežasties iš jo taip pat nėra jokio pagrindo priteisti 17 000 Eur, kurie 2015 m. vasario 10 d. rangos sutarties pagrindu buvo sumokėti Atsakovo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismai nustatė, kad rangos sutartis buvo įvykdyta tinkamai, ir nenustatė, jog atsakovas ieškovės I. Ž. ir/ar rangos darbų užsakovės UAB „Dumesta“ ir ko atžvilgiu būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus; ieškovai šioje byloje prašo priteisti BUAB „Dumesta“ ir ko naudai nuostolius, kuriuos patyrė net ne ši įmonė, o ieškovė I. Ž.; BUAB „Dumesta“ ir ko, pasirašydama su I. Ž. 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo, asmeniškai įsipareigojo iki 2015 m. rugsėjo 3 d. sutvarkyti sklypą, o to nepadarius, mokėti I. Ž. nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną dieną. Atsakovas susitarimo pasirašyme nedalyvavo, apie jį nebuvo informuotas, jokių įsipareigojimų I. Ž. ir/ar UAB „Dumesta“ ir ko atžvilgiu neprisiėmė.

Ieškovų reikalavimas dėl 393 670,83 Eur dydžio tariamų nuostolių priteisimo atmestinas dar ir tuo pagrindu, jog ieškovai yra praleidę CK 1.125 str. 8 d. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Senaties terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo dėl panaudos sutarties nutraukimo (kuriuo ieškovas S. K. UAB „Dumesta“ ir ko vardu įsipareigojo ieškovei I. Ž. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pašalinti į panaudos sutarties pagrindu perduotą naudotis sklypo dalį suvežtą gruntą ir statybines atliekas) sudarymo dienos, kai tiek S. K., tiek I. Ž. neabejotinai vėliausiai sužinojo (turėjo sužinoti), kad UAB „Dumesta“ ir ko neįvykdžius 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu prisiimtos pareigos natūra, I. Ž. patirs nuostolių bei atsiras jų atlyginimo pareiga.

Trečiasis asmuo LUAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama nemokumo administratorės prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, priteisti trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-631-587/2020 pagal ieškovės BUAB „Dumesta“ ir ko ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys S. K. ir I. Ž.., kuris Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimu buvo atmestas. Trečiasis asmuo dar 2021 m. vasario 23 d. kreditoriams, tame tarpe ieškovams I. Ž. ir S. K., pastarųjų elektroninio pašto adresais pateikė raštą kuriame nurodė, jog įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendime buvo konstatuota, jog, kadangi šis teisminis ginčas kilęs tarp užsakovo ir rangovo dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, rangovas prieš užsakovą galėtų atsakyti, tik jei būtų netinkamai įvykdyta rangos sutartis. Tačiau šiuo atveju ieškinio pagrindas yra kitoks, ieškinys nėra reiškiamas dėl netinkamo sutarties vykdymo, už darbus buvo pilnai atsiskaityta. Ieškovės vadovas sekė ir kontroliavo visą darbų eigą, tai patvirtina aikštelių statybos aprašymas su nuotraukomis. Tai paneigia jo nurodymą, kad jis nieko nežinojo kaip vyko darbai, tai patvirtina ir parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas, kadangi, jo įsitikinimu, kaltais dėl sklypo užteršimo yra ne vienas asmuo, tame tarpe ir ieškovė bei jos buvęs vadovas S. K.. Trečiojo asmens nuomone, laikytina, kad žemės sklypo užteršimo klausimas yra išnagrinėtas. Kauno apygardos teismo sprendime taip pat buvo konstatuota, kad jei ieškovė neatlygins I. Ž. žalos, patvirtintos kreditoriniu reikalavimu, I. Ž. turi teisę pati kreiptis į teismą ir prašyti priteisti žalą iš jos manymu kaltų asmenų arba reikalauti atlikti tam tikrus veiksmus – grąžinti žemės sklypą į pradinę – iki sutarties sudarymo buvusią padėtį, dėl ko teismas nustatytų kaltus dėl žalos atsiradimo asmenis ir nustatytų jų atsakomybės laipsnį bei iš kiekvieno išieškotinos žalos dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-493-775/2022 pagal ieškovų I. Ž. ir S. K. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo netinkamai vykdžius sutartį. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, jog žala buvo padaryta ne BUAB „Dumesta“ ir ko, bet I. Ž., ir šią žalą padarė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o BUAB „Dumesta“ ir ko, kurią su I. Ž. siejo panaudos teisiniai santykiai. Būtent BUAB „Dumesta“ ir ko yra įpareigota atstatyti panaudos teise valdytą I. Ž. žemės sklypą į tokią padėtį, kuri buvo iki panaudos sutarties sudarymo. Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose bylose tarp tų pačių asmenų. Todėl minėtuose Kauno apygardos teismo sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais šioje civilinėje byloje

Pažymėtina, jog užteršto žemės sklypo tvarkymo darbai yra baigti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek byloje surinktais įrodymais, tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Dumesta“ ir ko, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tytus“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dumesta“ ir ko įsiteisėjo 2017 m. vasario 10 d.

UAB „Dumesta“ ir ko ir I. Ž. 2015 m. kovo 12 d. sudarė panaudos sutartį, kurios pagrindu I. Ž. perdavė UAB „Dumesta“ ir ko neatlygintinai naudotis 0,06 ha (plane pažymėtas A vieta) iš bendro 37,93 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagrindinė tikslinė žemės sklypų naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė. Panaudos sutartis sudaryta 25 metams.

UAB „Dumesta“ ir ko (užsakovė), atstovaujama direktoriaus S. K., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovė), atstovaujama direktoriaus G. B., 2015 m. vasario 10 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2015/02/10, kuria šalys susitarė dėl kelio laikinos nuovažos įrengimo darbų (duomenys neskelbtini). Bendra sutarties darbų kaina 17 000 Eur su PVM. Sutarties šalys susitarė, kad rangovė darbus atlieka savo priemonėmis, kokybiškai, laikydamasi įstatymų, kitų numatytų aktų, esamų normų ir taisyklių, standartų, sutarties sąlygų. Užsakovė įsipareigojo apžiūrėti ir priimti atliktus darbus, ir už juos apmokėti. Nepriėmus atliktų darbų, surašyti defektinį aktą, nurodant trūkumus ir laiką jiems pašalinti. UAB „Dumesta“ ir ko pagal 2015 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 000 Eur iš už keturių aikštelių įrengimą.

UAB „Dumesta“ ir ko ir I. Ž. 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu panaudos sutartį nutraukė. Susitarime UAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama direktoriaus S. K., įsipareigojo iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pašalinti į panaudos sutarties pagrindu perduotą naudotis sklypo dalį suvežtą gruntą, statybines atliekas ir kt., kurie buvo skirti UAB „Dumesta“ ir ko veiklai sklypo dalyje užtikrinti. Nepašalinus į panaudos davėjos I. Ž. sklypo dalį suvežtų daiktų iki 2015 m. rugsėjo 3 d., už kiekvieną tolimesnę dieną mokėti I. Ž. po 50 Eur delspinigius, kol daiktai bus išgabenti.

Marijampolės RAAD Kazlų Rūdos agentūra 2018 m. balandžio 3-11 d. patikrinimo akte Nr. KRPA-494 nurodė, kad patikrino R. Ž. priklausiantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad minėtame žemės sklype, įrengiant dvi aikšteles vėjo jėgainių statybai yra, neturint tam teisės ir užteršiant aplinką, panaudotos nerūšiuotos, neapdorotos mišrios statybinės atliekos, taip pat nurodyta, kad kitos dvi analogiško tipo aikštelės yra įrengtos I. Ž. priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl darytina išvada kad ir jų įrengimui yra galimai panaudotas panašus kiekis neapdorotų, nerūšiuotų mišrių statybinių atliekų. Nurodė, kad tyrimo metu iš gautos informacijos neturi galimybės nustatyti kas atvežė ir naudojo aikštelių įrengimui neapdorotas, nerūšiuotas atliekas ir tuo užteršė gamtą.

Teismo ekspertas V. Š. 2018 m. gruodžio 4 d. surašė statybinės veikios žalos suskaičiavimo aktą Nr. 117 bei sudarė lokalinę sąmatą, iš kurių matyti, jog statybos aikštelės pašalinimo žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išardymo ir atstatymo darbai sudaro 393 670,83 Eur sumą. Akte konstatuota, jog nuostolių dydis, padarytas I. Ž., mišriomis statybinėmis atliekomis užteršus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 993 kv. m žemės plotą. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės I. Ž. 393 670,83 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

UAB „Dumesta“ ir ko kreditoriai 2019 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkime įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusiai nekokybiškus darbus UAB „Dumesta“ ir ko naudotame kreditorės I. Ž. žemės ūkio paskirties žemės sklype ir tais darbais sukėlusiai kreditorei žalą, kurios mastas nustatytas Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2221-436/2018. Bankroto administratorius ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-631-587/2020 prašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 393 670,83 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Šio sprendimo dalis dėl 200 Eur I. Ž. priteisimo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo pakeista, ją panaikinant.

Ieškovai I. Ž. ir S. K. kreipėsi 2021 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ 393 670,83 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Dumesta“ ir ko naudai bei bylinėjimosi išlaidas ieškovams. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi šį sprendimą paliko pakeistą.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 3 d. Patikrinimo akte Nr. PA-20, konstatuota, jog, atlikus neplaninį patikrinimą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad: 1) aikštelės tvarkymo darbų eiga fiksuota Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros ir patikrinimo aktais (2023 m. kovo 20 d. Nr. PA-1764, 2023 m. gegužės 18 d. Nr. TVR-3803, 2023 m. spalio 12 d. Nr. TVR-8172, 2023 m. spalio 16 d. Nr. TVR-8268); 2) sklypo dalies tvarkymo darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiregistravusi Atliekų tvarkymo registre; 3) iš tvarkytos sklypo dalies iškastas atliekas ir/ar užterštą gruntą UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo transportu pristatė ir pagal rašytinės formos sutartį tolesniam tvarkymui perdavė į UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ Inertinių atliekų aikštelę ((duomenys neskelbtini).); 4) sklypo dalies tvarkymo metu susidariusios atliekos apskaitytos ir perduotos Vieningoje gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) suformavus Atliekų perdavimo lydraščius (Lydraščių GPAIS Nr. 4134961, 4130240, 4130294, 4130289, 3564166, 3561149, 3561968, 3562629, 3562641); 5) sklypo dalies sutvarkymo metu GPAIS apskaityta 100 t susidariusių betono (17 01 01) atliekų ir 148,40 t grunto ir akmenų nenurodytų 17 05 03 (17 05 04) atliekų; 6) sklypo dalies tvarkymo darbai vykdyti 1 030,69 kv. m plote; 7) patikrinimo metu tvarkyta sklypo dalis buvo užpilta gruntu; 8) sklypo tvarkymo darbus vykdžiusios įmonės pateiktos pažymos duomenimis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos sandėliavimo aikštelės į tvarkomą sklypą atvežta 344 kub. m augalinio grunto. Dokumentų liudijančių naudoto grunto kilmę, įmonė nepateikė; 9) papildomai paprašius duomenų apie naudotą gruntą, įmonė pateikė paaiškinimą, kad aikštelės dalies sutvarkymui naudotas gruntas susidarė vykdant naujo kelio pagrindų įrengimo darbus, (duomenys neskelbtini). Informacijos apie naudoto grunto kokybę, įmonė nepateikė; 10) vizualiai vertinant tvarkytą sklypo dalį, likusių statybinių (ar kitokių) atliekų neužfiksuota. Išvada: Vizualiai vertinant, likusių statybinių ar kitokių atliekų tvarkytoje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje neužfiksuota.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 str. 3 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).

Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo taisyklė, kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. Nors įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023).

Nagrinėjamu atveju, ieškovų reikalavimas kvalifikuotinas kaip sutartinio, o ne deliktinio pobūdžio reikalavimas, nes ieškovų įrodinėjama žala yra susijusi su sutartiniais santykiais – reikalavimas kilęs iš netinkamo 2015 m. vasario 10 d. rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „Dumesta“ ir ko UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdymo. Ieškovai 393 670,83 Eur ir 17 000 Eur žalos atlyginimo priteisimą iš atsakovo G. B. grindžia tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekokybiškai atliko darbus pagal rangos sutartį, padarė žalą ieškovės I. Ž. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, o kadangi atsakovas G. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, baudžiamojoje byloje yra pripažintas kaltu dėl žalos padarymo, todėl jis turi atlyginti padarytą žalą – 410 670,73 Eur (393 670,83 + 17 000). Sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencija šiuo atveju nekyla.

Ieškinys atsakovui G. B. yra pareikštas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kuri, ieškovų manymu, nekokybiškai įrengė laikiną kelio nuovažą, panaudodama nerūšiuotas ir neapdorotas mišrias statybines atliekas ir taip užteršdama ieškovei priklausantį žemės sklypą.

Bendros juridinių asmenų valdymo organų pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnyje. Šiame straipsnyje reglamentuota, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie šią aplinkybę (CK 2.87 str. 5 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 2.87 str. 7 d.).

Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo (vadovo) pareigos, kompetencija ir atsakomybė yra reglamentuotos ne tik CK, tačiau ir kituose teisės aktuose. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 10, 12 dalies 1, 18 punktus, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei juridinio asmens vadovas, be kita ko, atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos bendrovės atžvilgiu, kurių nevykdant ar tokias pareigas pažeidus, dėl netinkamo valdymo bendrovės vadovui gali kilti atsakomybė, atitinkamai, tretieji asmenys gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo juridiniam asmeniui (CK 2.87 str. 7 d.). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams tuo atveju, jeigu šie subjektai padaro tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo ir (ar) dalyvio neteisėti veiksmai turi būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, įtvirtintą CK 6.263 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 d.). Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (3 d.).

Taigi, tiek sutartinei atsakomybei, tiek ir vadovo civilinei atsakomybei taikyti bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (CK 6.246–6.249 str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).

Įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovai šioje situacijoje neįrodė esant visų būtinų sąlygų, atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog G. B., nei su ieškove I. Ž., nei su LUAB „Dumesta“ ir ko nesiejo jokie teisiniai santykiai. Panaudos sutartį su UAB „Dumesta“ ir ko, kuriai atstovavo ieškovas S. K. sudarė ieškovė I. Ž.. Rangos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Dumesta“ ir ko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors ieškovai atsakomybę dėl I. Ž. sklypui padarytos žalos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai atliktų darbų pagal rangos sutartį bando perkelti atsakovui, tačiau 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarime dėl panaudos sutarties nutraukimo, sudaryto tarp ieškovės I. Ž. ir UAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujamos ieškovo S. K., 3 ir 4 punktuose yra įtvirtinta UAB „Dumesta“ ir ko prievolė sutvarkyti žemės sklypo dalį, kuri pagal panaudos sutartį buvo perduota UAB „Dumesta“ ir ko. Taigi, būtent UAB „Dumesta“ ir ko pagal susitarimą turėjo pareigą sutvarkyti žemės sklypą, taip pašalinant žemės sklypui padarytą žalą.

Ieškovų teigimu, atsakovo G. B., kaip įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus įrodo nuosprendis baudžiamojoje byloje. Iš Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-831/2023 turinio matyti, jog byloje atsakovas buvo kaltinamas dėl žalos padarymo aplinkai (BK 270 str. 2 d.), o ne ieškovei I. Ž. ar UAB „Dumesta“ ir ko, todėl ieškovai, reikšdami netiesioginį ieškinį, byloje privalėjo įrodyti, jog atsakovo G. B., kaip įmonės vadovo, neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala UAB „Dumesta“ ir ko.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024).

Civilines bylas Nr. e2-1128-638/2017, Nr. eB2-1683-638/2019, Nr. e2-631-587/2020, Nr. e2-493-775/2022, išnagrinėję teismai nustatė (CPK 179 str. 3 d.), kad:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus atliko ne savavališkai, bet užsakovės UAB „Dumesta“ ir ko interesais, ir todėl šiai atsakovei nekyla deliktinė civilinė atsakomybė atlyginti nuostolius dėl sklypo užteršimo, o visos neigiamos darbų atlikimo pasekmės tenka UAB „Dumesta“ ir ko, nevykdžiusiai CK nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-649-790/2018);

- S. K. netinkamai vykdė savo pareigas UAB „Dumesta“ ir ko atžvilgiu bei sudarė šiai įmonei ekonomiškai nenaudingus sandorius (iš jų, ir žemės sklypo panaudos sandoris su I. Ž., dėl kurio netinkamo vykdymo UAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje buvo patvirtintas I. Ž. 393 670,83 Eur dydžio kreditorinį reikalavimas), ir todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Dumesta“ ir ko bankrotą tyčiniu (civilinė byla Nr. eB2-1683-638/2019);

- UAB „Dumesta“ ir ko (užsakovės) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovės) sudarytos rangos sutarties 3.1 punktas nustatė tik tai, kad rangovas darbus įsipareigoja atlikti savo priemonėmis ir jėgomis, tačiau rangos sutartimi šalys neaptarė, kuri iš jų tieks statybos darbams reikalingas medžiagas. Už statybai tiekiamas medžiagas buvo atsakinga rangovė, bylos duomenys (aikštelių statybos aprašymas su nuotraukomis, 2019 m. vasario 27 d. S. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, UAB „Vaiskona“ 2017 m. vasario 9 d. raštas, pateikti Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-631-587/2020) patvirtina, kad statybinėmis medžiagomis, atliekant rangos darbus, pasirūpino ne rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pati užsakovė UAB „Dumesta“ ir ko, kurios direktorius S. K. kontroliavo visą statybų eigą, nurodė, iš kur turi būti imamos ir vežamos statybinės atliekos įvažai įrengti. UAB „Vaiskona“ 2017 m. vasario 9 d. rašte nurodyta, kad dėl žvyro, smėlio, skaldos ir statybinių atliekų/statybinio „gruzo“ mišinio aikštelių statybai į juos kreipėsi UAB „Dumesta“ ir ko direktorius S. K.. Nurodytas mišinys buvo išvežtas UAB „Dumesta“ ir ko užsakytu transportu. Taigi pačiai statybos rangos darbų užsakovei UAB „Dumesta“ ir ko ne tik kontroliavus statybos darbų eigą, bet ir aprūpinus rangovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių atliekų mišiniu laikinai kelio nuovažai įrengti, nėra pagrindo teigti, kad dėl panaudotų netinkamų medžiagų – nerūšiuotų ir neapdorotų statybinių atliekų – yra atsakinga darbus atlikusi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pati užsakovė UAB „Dumesta“ ir ko, pateikusi rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamas statybines medžiagas, negali vėliau reikalauti pastarosios atsakomybės už tai, kad jai pateiktas statybines medžiagas ji panaudojo vykdydama darbus ir rangos sutartį įvykdė būtent taip, kaip to norėjo užsakovė UAB „Dumesta“ ir ko (civilinės bylos Nr. e2-631-587/2020; Nr. e2-493-775/2022);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama jos ir UAB „Dumesta“ ir ko 2015 m. vasario 10 d. pasirašytą rangos sutartį, atliko darbus – įrengė ieškovei I. Ž. priklausančiame ir panaudos gavėjai UAB „Dumesta“ ir ko perduotame žemės sklype laikiną kelio nuovažą, todėl UAB „Dumesta“ ir ko turėjo suprasti, kad ateityje įrengta laikina nuovaža turės būti išardyta ir pašalinta iš žemės sklypo. Užsakovė UAB „Dumesta“ ir ko darbus priėmė ir už juos atsiskaitė. Darbų rezultatas buvo pradėtas naudoti, užsakovė UAB „Dumesta“ ir ko jokių pretenzijų dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo rangovei nereiškė, todėl konstatuotina, kad rangovė darbus atliko ir sutartį įvykdė tinkamai (civilinė byla Nr. e2-493-775/2022);

- ieškovės I. Ž. ir UAB „Dumesta“ ir ko 2015 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytas susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo patvirtina, kad išardyti laikiną įvažą bei sutvarkyti žemės sklypą, t. y. pašalinti suvežtą gruntą ir statybines atliekas buvo būtent UAB „Dumesta“ ir ko pareiga, tačiau ji šios pareigos iki susitarime nurodyto termino neįvykdė. Reikalaujama priteisti žala buvo padaryta ne trečiajam asmeniui UAB „Dumesta“ ir ko, o ieškovei I. Ž. ir šią žalą ieškovei padarė ne atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama rangos sutartį, o panaudos gavėja UAB „Dumesta“ ir ko, kurios užsakymu buvo įrengta laikina nuovaža, pateikiant darbus atlikusiai rangovei netinkamas statybines medžiagas; bankroto byloje patvirtintas 393 670,83 Eur finansinis reikalavimas sieja tik panaudos davėją I. Ž. ir panaudos gavėją UAB „Dumesta“ ir ko, kuri jokios žalos I. Ž. iki šiol nėra atlyginusi (civilinė byla Nr. e2-493-775/2022)

Taigi, įsiteisėjusiais ir galutiniais procesiniais teismo sprendimais buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutartį įvykdė tinkamai, žala ieškovei I. Ž. padaryta ne atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdant rangos sutartį, o panaudos gavėjos UAB „Dumesta“ ir ko.

Aukščiau nurodytos teismų nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje ir leidžia spręsti, jog atsakovas G. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tinkamai vykdė jam priskirtas pareigas. Ieškovai neįrodė neteisėtų atsakovo G. B. veiksmų, nepagrįstai žalos atlyginimo pareigą siekdami perkelti atsakovui G. B. ir tuo pačiu paneigti LUAB „Dumesta“ ir ko, kurios direktoriumi buvo S. K., atsakomybę pagal 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo.

Kita būtina sąlyga civilinei atsakomybei taikyti yra žala – asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).Pažymėtina, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų, taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Ieškovų nurodo, kad BUAB „Dumesta“ ir ko patyrė 393 670,83 Eur nuostolius, nes bankroto byloje yra patvirtintas tokio dydžio ieškovės I. Ž. finansinis reikalavimas, remiantis teismo eksperto V. Š. 2018 m. gruodžio 4 d. surašytu statybinės veiklos žalos suskaičiavimo aktu Nr. 117 bei sudaryta lokaline sąmata, kur nurodyta, kad statybos aikštelės pašalinimo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), išardymo ir atstatymo darbai sudaro 393 670,83 Eur sumą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu pagal 2023 m. kovo mėn. 29 d. sutartį Nr. 2023/03/29/01 UAB „DGE Baltic Soil and Environment” geologai atliko sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies statybinių atliekų tūrio vertinimą ir nustatė, kad vertinamoje teritorijoje bendras atliekomis užterštas žemės paviršiaus plotas apima 410 kv. m, vidutinis piltinio grunto, permaišyto su atliekomis, storis siekia 0,17 m, todėl piltinio grunto kartu su atliekomis tūris sudaro iki 69,7 kub. m. Vertinant grunto su atliekomis granuliometrinės analizės rezultatus galima teigti, kad bandiniuose vyrauja vidutingrūdis su smulkiagrūdžiu smėlis, kurio tankis remiantis statybos techniniu reglamentu STR 2.05.17:2005 gali kisti 1450-1600 kg/kub. m intervale, todėl grunto, permaišyto su atliekomis, tūris (69,7 kub. m), atitinkamai sveria nuo 101,07 t iki 111,52 t. Kadangi piltiniame grunte statybinių atliekų vidutiniškai yra 59,69 proc., todėl atitinkamai visoje vertinamoje teritorijoje statybinių atliekų svoris sudaro nuo 60,33 t iki 66,57 t.

Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės UAB „Tytus“ prašymą ir leido BUAB „Dumesta“ ir ko, pasitelkiant rangovus, sutvarkyti I. Ž. priklausančią dalį žemės sklypo (993 kv. m), pažymėtą sklypo plane „A“ ženklu, pašalinant atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, be žemės sklypo savininkės I. Ž. sutikimo. Ši nutartis įsigaliojo 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 lapkričio 14 d. nutarties.

BUAB „Dumesta“ ir ko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 20 d. pasirašė atliktų darbų aktą, iš kurio matyti, jog I. Ž. sklypo dalis yra sutvarkyta, pašalinant iš šios žemės sklypo dalies įrengtą aikštelę su nuovaža, atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Statybinėmis medžiagomis užterštas gruntas ir dirvožemis išvežtas atliekų tvarkytojui UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ antriniam perdirbimui. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 3 d. Patikrinimo akte Nr. PA-20, konstatuota, jog, atlikus neplaninį patikrinimą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad, vizualiai vertinant, likusių statybinių ar kitokių atliekų tvarkytoje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje neužfiksuota.

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog 0,06 ha žemės sklypas, kuris pagal panaudos sutartį buvo perduotas UAB „Dumesta“ ir ko yra sutvarkytas, statybinės ir kitos atliekos pašalintos, todėl tiek gamtai, tiek ir žemei padaryta žala yra pašalinta, o ieškovai neįrodė padarytos žalos fakto. Kadangi byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai BUAB „Dumesta“ ir ko atžvilgiu ir padaryta žala, tai nėra ir priežastinio ryšio tarp jų. Nenustačius sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo G. B..

Dėl ieškovų teisės reikšti netiesioginį ieškinį

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 str. 2 d.). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).

Taigi tam, kad ieškovai turėtų teisę reikšti netiesioginį ieškinį, svarbu, kad kreditoriai (ieškovai I. Ž. ir S. K.) turėtų tam tikrą galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę, t. y. turtinį reikalavimą į savo skolininką, kurio neįgyvendina ar atsisako jį įgyvendinti. Šiuo atveju trečiasis asmuo BUAB „Dumesta“ ir ko yra ieškovų skolininkė, todėl laikytina, jog egzistuoja būtina sąlyga netiesioginiam ieškiniui pareikšti.

Trečiojo asmens nemokumo administratorė į teismą dėl žalos atlyginimo jau kreipėsi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-631-587/2020. Civilinėse bylose, trečiojo asmens nuomone, jau yra konstatuota, jog I. Ž. finansinis reikalavimas dėl žemės sklypui padarytos žalos sieja tik ieškovę ir UAB „Dumesta“ ir ko, pati UAB „Dumesta“ ir ko žalos nepatyrė, todėl konstatuotina, kad yra ir antroji būtina netiesioginio ieškinio sąlyga.

Trečioji būtina sąlyga pareikšti netiesioginį ieškinį – skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ieškovai S. K. ir I. Ž. mano, kad 393 670, 83 Eur ieškovės I. Ž. finansinis reikalavimas atsirado dėl atsakovo G. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, kaltės, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekokybiškai atliko darbus pagal rangos sutartį ir padarė žalą.

Kaip jau minėta, BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje buvo patvirtintas 393 670,83 Eur I. Ž. finansinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kilęs iš panaudos teisinių santykių su BUAB Dumesta“ ir ko dėl netinkamo panaudos sutarties vykdymo ir žemės sklypo užteršimo mišriomis statybinėmis atliekomis. Taigi, I. Ž. finansinis reikalavimas yra nukreiptas į trečiąjį asmenį BUAB „Dumesta“ ir ko, o ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos vadovą G. B.. Tvirtinant I. Ž. 393 670,83 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei atsakovas G. B. nedalyvavo. Išnagrinėtose bylose ne kartą yra konstatuota, kad žalą I. Ž. padarė BUAB „Dumesta“ ir ko, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje taip pat nenustatyta, jog žalą ieškovei padarė atsakovas G. B.. Iš byloje pateiktų įrodymų – BUAB „Dumesta“ ir ko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 20 d. pasirašyto atliktų darbų akto ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. sausio 3 d. Patikrinimo akto Nr. PA-20, nustatyta, jog ieškovei I. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis yra sutvarkyta ir joje likusių statybinių ar kitokių atliekų neužfiksuota, kas reiškia, jog nebeliko sklypui padarytos žalos, todėl konstatuotina, kad BUAB „Dumesta“ ir ko 393 670,83 Eur patvirtinto finansinio reikalavimo pagrindu neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą G. B., t. y. ieškovai reikšdami netiesioginį ieškinį ir teigdami, kad dėl atsakovo G. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo BUAB „Dumesta“ ir ko patyrė žalos, iš esmės tokio reikalavimo neturi. Remiantis aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad jie tik siekia sukurti BUAB „Dumesta“ ir ko turtinę teisę reikalauti iš atsakovo G. B. žalos atlyginimo.

Nustačius faktą, kad šioje byloje dėl nurodytų aplinkybių BUAB „Dumesta“ ir ko neturi galiojančios reikalavimo teisės, t. y. nėra ir negali būti atsakovo G. B. kreditore, atitinkamai ir ieškovai I. Ž. ir S. K. neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį už BUAB „Dumesta“ ir ko, todėl jų ieškinys netenkintas.

Dėl senaties termino

Atsakovas taip pat prašė ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 393 670,83 Eur dydžio nuostolių priteisimo, nurodydamas, kad senaties terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo dėl panaudos sutarties nutraukimo sudarymo dienos, kai tiek S. K., tiek I. Ž. neabejotinai vėliausiai sužinojo (turėjo sužinoti), kad UAB „Dumesta“ ir ko neįvykdžius 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu prisiimtos pareigos natūra, I. Ž. patirs nuostolių bei atsiras jų atlyginimo pareiga.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 str.). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.), tačiau atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas pagal pareigas turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022). Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019).

Atsakovo teigimu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo dėl panaudos sutarties nutraukimo sudarymo dienos. Teismo vertinimu, ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo prasidėjo ne nuo atsakovo nurodytos datos, o nuo 2015 m. rugsėjo 3 d., kai UAB „Dumesta“ ir ko iki nurodytos datos neįvykdė susitarimo ir nesutvarkė perduotą pagal panaudą naudotis sklypo dalies.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovų reikalavimu BUAB „Dumesta ir ko“ nemokumo administratorė 2019 m. birželio mėnesį kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovai dalyvavo byloje trečiaisiais asmenimis. Patys ieškovai 2021 m. liepos mėnesį pateikė teismui netiesioginį ieškinį dėl žalos priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas G. B. visą laiką buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Visi ieškiniai buvo grindžiami iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo atsakovas G. B., vykdydama rangos sutartį pasirašytą tarp UAB „Dumesta“ ir ko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinėmis medžiagomis užteršė ieškovei I. Ž. priklausančio žemės sklypo dalį, kuri pagal panaudos sutartį buvo perduota UAB „Dumesta“ ir ko.

Teismas, įvertinęs teismų praktiką ir bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovai apie padarytą žalą sužinoję 2015 m. rugsėjo 3 d., taigi, ieškinio senaties termino pabaiga – 2018 m. rugsėjo 3 d. Netiesioginį ieškinį atsakovui G. B. pareiškė tik 2023 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praleidę trejų metų ieškinio dėl žalos priteisimo senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Ieškovai neprašė atnaujinti senaties termino, o teismas nenustatė svarbių priežasčių dėl ko šis terminas galėtų ir /ar turėtų būti atnaujintas, nes visose anksčiau teismuose nagrinėtose bylose ieškovai, atsakovas ir BUAB „Dumesta“ ir ko dalyvavo, ieškiniai buvo grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, todėl visos aplinkybės ieškovams buvo žinomos.

Senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šis CPK straipsnis nustato, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Ieškinį atmetus, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Atsakovas G. B. nurodė, kad nagrinėjant bylą patyrė 1 920,27 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitos faktūros, ataskaitos apie suteiktas paslaugas, mokėjimą patvirtinantys dokumentai). Teismas, įvertinęs bylos pobūdį, bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, sprendžia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir proporcinga bylos apimčiai, neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš ieškovų – iš ieškovės I. Ž. atsakovui priteistina 960,13 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo S. K. – 960,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).

Trečiasis asmuo BUAB „Dumesta“ ir ko prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 960,13 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 960,14 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Žibutė Budžienė