- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- e2-329-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00112-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- M. O.
- Trečiasis asmuo
- G. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltasis deimantas“ patikslintą ieškinį atsakovui M. O., trečiasis asmuo G. L. dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Baltasis deimantas“ (toliau – ir bendrovė) atstovaujama nemokumo administratoriaus Mindaugo Kazlausko, patikslintu ieškiniu atsakovui M. O., trečiasis asmuo G. L., prašo priteisti UAB „Baltasis deimantas“ iš atsakovo M. O. be pagrindo gautas lėšas – 124 420 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad bendrovė įregistruota 2017 m. sausio 9 d., nuo jos įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo jos vadove buvo G. L., kuri iki šiol nėra įvykdžiusi reikalavimo perduoti bendrovės dokumentų. Bendrovė už 2019, 2020, 2021 metus finansinės atskaitomybės VĮ Registrų centrui neteikė. Susipažinus su teiktais kreditorių reikalavimais pastebėta, jog bendrovė, deklaruojanti veiklą - medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba, 2019 m. save pristatė kaip finansinių konsultacijų bendrovė, kuri turi absoliučią techninę kompetenciją ir teisinius leidimus teikti finansines paslaugas ir kvietė dalyvauti didelio efektyvumo finansinėse programose su investuoto kapitalo garantija. Tai yra asmenys, panorę investuoti į BUAB „Baltasis deimantas“ finansinę programą, gavo garantiją net ir esant force majeure atvejui atgauti savo investuotas lėšas kartu su palūkanomis. Mažiausiai keturi investuotojai pervedė į BUAB „Baltasis deimantas“ atsiskaitomąją sąskaitą 170 000 Eur. Su investuotojais buvo pasirašomos sutartys dėl dalyvavimo finansinėje programoje. Pagal bendrovės banko sąskaitas pastebėta, jog iš tikrųjų jokie investavimo procesai įmonėje nevyko, o gautos klientų (investuotojų) lėšos buvo pervedinėjamos bendrovės vadovės G. L. gyvenimo draugui M. O., ir kitiems fiziniams asmenims (galimai Italų kilmės), kurie bankroto procese dar nėra nustatyti. Iš bankinių pavedimų informacijos matyti, jog didžioji dalis jų yra be nurodytos paskirties – 68 000 Eur (2017-09-14, 2019-12-12, 2019-12-16, 2019-12-17, 2019-12-30, 2020-01-07). Kiti pavedimai, kurie nėra pagrįsti administratoriui ir bankui, pavedimo paskirtyse nurodytos tokios paskirtys: mokėjimas už prekes – 3 000 Eur, Gailute – 3 000 Eur, išankstinis mokėjimas – 10 000 Eur, patirtų išlaidų kompensavimas – 15 000 Eur, automobilio pirkimas – 12 000 Eur (bendrovė neturi ir neturėjo automobilių). Dėl į atsakovo banko sąskaitą (kuri atidaryta Lietuvoje, banke AB „Swedbank“ ) plūstančių lėšų 2020 m. pradžioje bankas teikė klausimyną atsakovui su prašymais paaiškinti pajamų šaltinį, planuojamas pajamas, grynųjų pinigų nuėmimo tikslą, bei panaudojimą, taip pat buvo teiktas prašymas paaiškinti bei pateikti dokumentus, kurie pagrįstų bankinius pavedimus iš UAB „Baltasis deimantas“ (iš viso 68 000 Eur). Į banko užklausą apie atliktus pavedimus atsakovas nurodė, jog jis yra prekybininkas, užsiimantis didmenine prekyba. Atsakovas su bendrovės direktore G. L. yra gyvenimo partneriai, turintys vaiką ir gyvenantys Lietuvoje. Lėšos, kurias jis gauna iš bendrovės yra reikalingos jo advokatui, jo ir jo šeimos pragyvenimui, automobilio pirkimui, buvusios žmonos išlaikymui. Dokumentai, kurie pagrįstų pervestų lėšų kilmę, bei pagrindą bankui nebuvo pateikti. Toks bendrovės piniginių lėšų panaudojimas prasilenkia su bendrovės tikslais gauti pelną, bei asmuo, gavęs įmonės lėšas be pagrindo privalo jas grąžinti. Įvairiais laikotarpiais M. O. gavo 124 420 Eur, šios lėšos nėra pagrįstos nei sutartimis, nei sąskaitomis (kadangi įmonė atsakovui mokėjo tik už tariamai jo suteiktas paslaugas). Atsakovas lėšas realiai gavo. Pateikti AB „Swedbank“ bei AB „Luminor“ bankiniai pavedimai, iš viso 124 420 Eur sumai, pagrindžia lėšų gavimo faktą. Yra visos sąlygos atsakovui grąžinti be teisėto pagrindo gautas bendrovės lėšas. Atsakovui be pagrindo pervestų lėšų negalima grąžinti ieškovei kitais civilinių teisių gynimo būdais, nes nėra šiems teisių gynimo būdams būtinų taikyti sąlygų.
3. Atsakovas M. O. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
4. Nurodo, kad nors teisiškai bendrovės akcininke ir vadove buvo G. L., iš tiesų faktinis jos savininkas ir vadovas buvo būtent atsakovas, kurio lėšomis faktiškai įmonė buvo įsteigta. 2017 m. atsakovui pervesti pinigai buvo panaudoti medžio granulių pirkimui. Granulės pagal sutartis buvo pristatytos klientams. Visi dokumentai kontraktai ir faktūros buvo pristatyti buhalterei. Dėl lėšų, kurios buvo pervestos atsakovui 2019 m., tai pinigai buvo panaudoti finansiniams sandoriams Šveicarijos investicinėje bendrovėje Global Prestiges SA (administratorius R. G.). Atsakovas už asmenis, kurie investavo į UAB “Baltasis deimantas“, investavo asmenines lėšas, kadangi investuoti reikėjo grynais pinigais, kurių neturėjo investavę asmenys. Atsakovas nėra nepagrįstai praturtėjęs ieškovės sąskaita, ieškovė neįrodė visų, nepagrįstam praturtėjimui būtinų sąlygų, dėl ko ieškinys turi būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti.
6. Atsakovas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko. Atsakovo atstovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
7. Trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
8. Patikslintas ieškinys tenkintinas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Baltasis deimantas“ buvusi vadovė G. L. ( šioje byloje trečiasis asmuo) nuo 2017m. kovo 2d. iki 2020m. sausio 17d. atsakovui AB „Swedbank“ ir AB „Luminor“ bankiniais pavedimais pervedė 124 420 Eur sumas. Nustatyta ir tai, kad atsakovas minėtas sumas nurodytas pavedimuose realiai gavo.
10. Bankrutuojančios bendrovės administratorius prašo priteisti 124 420 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą, argumentuodamas tuo, kad atsakovo gautos lėšos buvo skirtos asmeninių poreikių tenkinimui, nes pervedimai nebuvo pagrįsti dokumentais, dokumentuose nebuvo nurodoma pinigų pervedimo paskirtis, kituose pervedimuose nurodyta paskirtis nepagrįsta jokiais dokumentais ir yra nepakankama faktams patvirtinti. Atsakovas pateiktame procesiniame dokumente ( atsiliepime) atsikirtinėjo, kad visi dokumentai buvo pristatyti bendrovės buhalterei, pinigai buvo panaudoti medžio granulių pirkimui, ieškovė neįrodė visų būtinų pagrįstam neteisėtam praturtėjimui sąlygų, atsakovas nėra neteisėtai praturtėjęs asmuo.
11. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra 124 420 Eur piniginė suma, kurią ieškovės teigimu, be teisėto pagrindo gavo atsakovas.
12. Nepagrįsto praturtėjimo ar daikto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).
13. Kasacinis teismas formuodamas teisminę praktiką yra akcentavęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktas).
14. Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
15. CK 6.237 straipsnis nustato aptariamo skyriaus normų taikymo prielaidas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
16. Be to, CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos ir šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016).
17. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 ir kt.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).
18. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas).
19. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, kad atsakovas pinigines lėšas 124 420 Eur sumai iš ieškovės gavo. Atsakovas pinigų gavimo fakto ir neginčija. Atsakovas tik įrodinėja, kad tokiems faktams patvirtinti buvo dokumentai ir jie buvo perduoti bendrovei. Nustatyta, kad bankrutuojančios bendrovės administratoriui dokumentai apie piniginių lėšų panaudojimą ir medžio granulių pirkimą nėra perduoti. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024m. sausio 9d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1265-661/2024 dėl UAB „Baltasis deimantas“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra konstatuoti faktai, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltasis deimantas“ įmonės vadovė nebendradarbiavo su nemokumo administratoriumi ir jam neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų, administratorius neturėjo galimybės nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų bei turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir patikrinti įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad atsakovas jo nurodytiems faktams patvirtinti įrodymų nepateikė, o jo nurodyti atsiliepime teiginiai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas turėjo visas galimybes pateikti įrodymus atsikirtimų pagrindu savo argumentams pagrįsti, tačiau to nepadarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs contra spoliatorem prezumpciją, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Tokiu būdu, vertintina, kad atsakovas savo teiginių nepagrindžia leistinais įrodymais ir neįrodo gautų piniginių lėšų panaudojimo fakto.
20. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos: atsakovas praturtėjo 124 420 Eur suma dėl ieškovės veiksmų; ieškovės turtas sumažėjo 124 420 Eur suma, nes ieškovės vadovė, būdama artimais santykiais su atsakovu, bankiniais pavedimais pervedė pinigines lėšas atsakovui; ieškovės turto sumažėjimą lėmė atsakovo veiksmai ir atsakovas praturtėjo 124 420 Eur; atsakovas neįrodė ieškovės pareigos atsiskaityti už paslaugas; nepagrįsto praturtėjimo aplinkybės egzistavo ieškovei teikiant ieškinį; ieškovė neprisiėmė turto sumažėjimo rizikos; ieškovė negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais.
21. Byloje pateikti įrodymai ir faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindą teismui konstatuoti, jog atsakovas prašoma priteisti suma ieškovės sąskaita praturtėjo ir tarp šio ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo yra priežastinis ryšys, o atsakovo pinigų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu, nei kitais dokumentais (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Atsakovui neįrodžius ieškovės pareigos atlikti mokėjimus vykdant sutartines prievoles, darytina išvada, jog ieškovės atlikti bankiniai mokėjimai 124 420 Eur sumai buvo atlikti be teisinio pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 124 420 Eur priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 124 420 Eur nepagrįstai įgytą pinigų suma ( CK 6. 237- 6. 242 straipsniai).
23. Ieškovė prašo jai iš atsakovo taip pat priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
24. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 124 420 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2023m. kovo 8d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamas 1908 Eur žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos 23,22 Eur išlaidos, susijusio su procesinį dokumentų įteikimu ( CPK 88 straipsnio 1 d. 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. O., gim. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltasis deimantas“, juridinio asmens kodas 304443170, 124 420 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (124 420 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2023m. kovo 8d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1931,22 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.
Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).