Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., atsakovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ir R. B. (toliau – ir draudėja) 2023-01-11 sudarė Gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 220 0296354 / 2023), pagal kurį laikotarpiu nuo 2023-02-11 iki 2024-02-10 buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2023-10-23 buvo gautas draudėjos pranešimas, kad iš viršaus prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas jos Butas. Byloje ginčo dėl to, kad virš šio Buto yra atsakovei nuosavybes teise priklausantis butas, nėra. Ieškovės atstovas 2023-10-24 apžiūrėjo draudėjos Butą ir parengė turto apžiūros aktą, kuriame užfiksuota įvykio data – 2023-10-10/24. Užfiksuota – apliejimo žala lubose su trūkiu. Ieškovė apskaičiavo nuostolių dydį ir parengė remonto sąmatą (žalos Nr. 23/220-10754), kurioje nurodyta kaina – 395,02 Eur. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė išmokėjo draudėjai 335,02 Eur draudimo išmoką. Anot ieškovės, už šios žalos atsiradimą yra atsakinga atsakovė, todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio patirtą žalą turi atlyginti ji.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

11. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos, susijusios su netinkama statinio priežiūra, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga - kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

13. Remiantis kasacinio teismo praktika, patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

14. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovė šiuo atveju įrodė, kad užliejimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute.

15. Ieškovė, disponuodama duomenimis apie tai, kad užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų (šiuo atveju tai įrodyta), neprivalo įrodyti konkrečią tokio užpylimo priežastį, t. y. dėl ko vanduo iš atsakovės buto prasiskverbė į draudėjos butą. Dėl šios priežasties ta aplinkybė, kad ieškovė neatliko atsakovės buto apžiūros, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant byloje iškilusį ginčą. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėjo, kad ne ji yra atsakinga dėl užpylimo, neteikė į bylą duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad vanduo bėgo ne iš jai priklausančių įrenginių, o iš pavyzdžiui, bendro naudojimo vamzdžių ar kt., kad žala buvo padaryta dėl įvykusios avarijos (CPK 178 straipsnis). Atsakovė patvirtino, kad nagrinėjamo atvejo metu (2023 m. spalio mėnesį) jos butas nebuvo užlietas iš aukščiau esančio buto. Atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu pateikė savo situacijos vertinimą – kad 2023 m. spalio mėnesį įvykęs užliejimas galimai įvyko dėl 2023 m. rugsėjo mėnesį įvykusio užliejimo, už kurį ji yra atsakinga. Šiai aplinkybei pagrįsti rėmėsi kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta medžiaga (2023-11-14 pretenzija Nr. S-18822, nuostolio apskaičiavimu Nr. 23/220-10131, apžiūros aktu Nr. 23/220-10131, elektroniniu susirašinėjimu su ieškovės atstovu, atliktu mokėjimu 175,11 Eur sumai). Kadangi aptariama žalą nulėmė tas pats 2023 m. rugsėjo mėnesio įvykis, anot atsakovės, turi būti sumažintas apskaičiuotas žalos dydis.

16. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad 2023 m. spalio 24 d. apžiūros akte užfiksuota žala atsirado dėl 2023 m. rugsėjo mėnesio užfiksuoto įvykio. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad galėjo būti ir toks atsakovės nurodomas atvejis, kad dėl 2023 m. rugsėjo mėnesio užliejimo dalis vandens užsilaikė namo konstrukcijose ir išsiliejo į draudėjos butą vėliau, tačiau tai yra tik proceso šalių spėliojimai, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad 2023-10-24 turto apžiūros akte ieškovės atstovas užfiksavo, kad, tikėtina, iš dalies kaltė yra remontas viršuje. Nurodyta, kad apžiūros metu viršuje gręžia, daužo. Kaimynai griauna sieną, keičia radiatorius. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2023 m. spalio mėnesį jos bute vyko remonto darbai. Nors atsakovė nurodo, kad buvo išjungtas vanduo, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių duomenų. Apžiūros akte taipogi užfiksuota žala – 24-3 patalpos išilgai ilgosios sienos lubose apie 4,32 m trūkis su apliejimo dėme. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo užfiksuota drėgmė. Taigi, žala užfiksuota kitoje patalpoje, nei buvo užfiksuota 2023 m. rugsėjo mėnesį (2023 m. rugsėjo mėn. žala užfiksuota patalpoje 24-1). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo vertinti, kad 2023 m. spalio mėnesį užfiksuota žala atsirado dėl rugsėjo mėnesio užpylimo, todėl ginčo įvykis vertintinas savarankiškai, neatsižvelgiant į 2023 m. rugsėjo mėnesio įvykį.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įrodė, jog užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, kurios nuosavybės teise žalos atsiradimo dieną priklausė atsakovei, o atsakovė neįrodė, jog ne ji yra atsakinga dėl užpylimo, daro išvadą, kad byloje įrodyti ieškovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė atsakovės nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

18. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

20. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuota praktiką, darytina išvada, kad šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, ar remontą nukentėjęs asmuo atliko, ar ne.

21. Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Ieškovė pateikė 2024-02-20 remonto sąmatą, kurioje pateikta žalos likvidavimo darbų kaina. Nurodyti tokie darbai: 13,06 kvadratinių metrų lubų perdažymas – 222,02 Eur, šviestuvo permontavimas – 7 Eur, 20 kvadratinių metrų patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas – 40 Eur, 33 vienetų baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas – 66 Eur, 35 kubinių metrų statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas – 35 Eur, transportas – 25 Eur, iš viso 395,02 Eur. Sąmatoje nurodyta, jog taikoma 60 Eur išskaita ir po jos gaunama suma 335,02 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog draudėjai iš viso pervesta 335,02 Eur dydžio draudimo išmoka. Iš sąmatos matyti, kad nors pirmame sąmatos lape nurodyta, kad taikoma 3,5 proc. nusidėvėjimas, jis faktiškai nebuvo pritaikytas. Ieškovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu laikosi pozicijos, kad šiuo atveju turėjo būti pritaikytas 28 proc. nusidėvėjimas, kuris buvo pritaikytas 2023-09-22 sąmatoje.

22. Atsakovė, reikšdama abejones dėl sąmatose nurodytų sumų, jų nepagrindė objektyviais įrodymais. Atsakovė teismo posėdžio metu deklaravo, kad tam tikri darbai ir medžiagos negalėjo būti pakartotinai įtraukti į 2024-02-20 sąmatą, nes jie jau buvo įtraukti į 2023 m. rugsėjo mėnesio sąmatą, tačiau, jau minėta, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog vertinama žala atsirado dėl 2023 m. rugsėjo mėnesio užliejimo. Teismas, įvertinęs žalos pobūdį, neturi pagrindo abejoti sąmatose nurodytų darbų ir jų kainų dydžio pagrįstumu. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant deliktinės atsakomybės klausimą draudimo sutarties sąlygos netaikytinos, nes atsakovė nėra šio sandorio šalis. Iš tiesų, sprendžiant ieškovei atlygintų nuostolių dydį turi būti įvertinamas sugadintų daiktų nusidėvėjimas. Pagal apeliacinės instancijos teismo praktiką, įprastai nusidėvėjimas suprantamas kaip daikto vertės sumažėjimas per laikotarpį, todėl nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų kainos, neįtraukiant darbų išlaidų. Toks nusidėvėjimo skaičiavimas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes, norint atkurti turto būklę iki tokio lygio, kokia ji buvo prieš sugadinimą, yra būtini tokio pat pobūdžio, apimties ir vertės darbai (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1951-553/2016).

23. Kaip matyti, 2024-02-20 remonto sąmatoje yra išvardyti remonto darbai ir jų kainos: lubų perdažymas, šviestuvų permontavimas, padengimas plėvele, patalpų valymas, baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas, statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas, transportas. Remiantis apeliacinės instancijos teismo praktika, šiuo atveju būtų pagrindas taikant nusidėvėjimo rodiklį mažinti lubų perdažymui taikomų dažų kainą, tačiau ieškovė sąmatoje nėra išskyrusi dažų ir dažymo darbų kainų. Nors ieškovės draudimo taisyklės atsakovės atžvilgiu netaikomos, tačiau teismas mano, kad šiuo atveju tikslinga ir teisinga atsižvelgti į pačios ieškovės parengtas draudimo liudijimo taisykles (ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisykles, kurios patvirtintos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ valdybos 2021 m. rugpjūčio mėn. 24 d. nutarimu, galioja nuo 2021 m. rugsėjo 27 d., skelbiamos ieškovės internetiniame puslapyje www.compensa.lt), kurių 14.6.2 punkte nurodyta, jog nepriklausomai nuo pastato konstrukcijos tipo kasmetinis nusidėvėjimas yra 3,5 proc. Toks nusidėvėjimo koeficientas nurodytas 2024-02-20 sąmatoje, tačiau faktiškai nepritaikytas. Kaip matyti, ieškovė, skaičiuodama ginčo butui padarytą 2023 m. rugsėjo mėnesį žalą, taikė 28 proc. nusidėvėjimą, apžiūros akte buvo nurodyti remonto data – 2015 m. (3,5 proc. * 8 (metai iki įvykio) = 28 proc.). Kadangi 2024-02-20 sąmata parengta dėl žalos, kuri atsirado tame pačiame bute, kaip ir nurodyta žala 2023-09-22 sąmatoje, tik kitose patalpose, yra pagrindas šiuo atveju skaičiuojant žalą taikyti 28 proc. nusidėvėjimą. Kadangi ieškovė, skaičiuodama dažymo darbų kainą, neatsižvelgė į tai, kad turi būti taikomas nusidėvėjimo koeficientas dažams, sąmatoje neatskyrė dažų ir dažymo darbų kainos, teismas nusidėvėjimo koeficientą taiko visai sąmatoje nurodytai dažymo darbų kainai, nes būtent ieškovė turi prisiimti atsakomybę už netinkamą žalos dydžio apskaičiavimą, bet ne atsakovė. Atsižvelgiant į tai, lubų perdažymo kainai taikytinas 28 proc. nusidėvėjimas, todėl ieškovė turi teisę reikalauti ( 222,02 - (222,02 x 28 proc.) + 7 + 40 + 66 + 35 + 25 - 60) = 272,85 Eur. Kitų darbų kainos mažinti nėra pagrindo, nes atsakovė neteikė savo apskaičiavimų ir objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą tai daryti. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovė būtų (ne)atlikusi veiksmus, kurie galėjo padidinti Butui padarytą žalą. Dėl aptartų aplinkybių teismas konstatuoja, kad ieškovė reikalaujamą priteisti žalą įrodė 272,85 Eur apimtyje.

24. Kadangi 272,85 Eur turtinės žalos atsiradimą nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai, konstatuotina, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos.

25. Šiame sprendime nurodytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje įrodytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių ginčo buto draudėjui buvo padaryta žala ir ieškovė turėjo sumokėti ir sumokėjo draudimo išmoką, taigi, tokiu būdu patyrė nuostolius (ieškovei buvo padaryta žala), kurie įrodytais laikomi 272,85 Eur apimtyje, įrodytas žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Todėl iš atsakovės ieškovei yra pagrindas priteisti 272,85 Eur dydžio turtinę žalą.

26. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 272,85 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – yra patenkinti 81,44 proc. (272,85 * 100 / 335,02).

29. Ieškovė sumokėjo 22 Eur dydžio žyminį mokestį. Todėl iš atsakovės ieškovei yra pagrindas priteisti 17,92 Eur (22 Eur * 81,44 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsniu).

Dėl baudos (ne)skyrimo

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal kasacinio teismo formuojamą CPK 95 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

31. Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymą grindžia tuo, kad ieškovė dėl dalies žalos, atsiradusios bute, kreipėsi su pretenzija ir ginčą sprendė taikiai, dalis žalos yra atlyginta, tačiau dėl kitos žalos dalies, atsiradusios tame pačiame bute, kreipėsi į teismą, apie tai jos iš anksto neįspėjusi. Tokiais savo veiksmais ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą.

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2023-11-06 pretenziją siuntė ieškovei jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikta (AB Lietuvos paštas grąžintoje šaknelėje nurodė – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Taigi, ieškovė bandė informuoti atsakovę apie reiškiamą reikalavimą. Teismas šalims suteikė galimybę klausimą išsispręsti taikiai, tačiau atsakovė ieškovės reikalavimą visoje apimtyje ginčijo viso proceso metu, su juo nesutiko. Pažymėtina, kad atsakovė, teikdama teismui paaiškinimus, pareiškė, jog reikalaujama atlyginti žala turi būti sumažinta, tačiau žalos net iš dalies neatlygino. Teismas ieškovės ieškinį iš dalies pripažino pagrįstu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, piktnaudžiavo proceso teisėmis. Dėl šios priežasties atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,85 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 85 ct) turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už šiuo teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 272,85 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 85 ct), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,92 Eur (septyniolika eurų ir 92) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atmesti atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.