Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, turėtų būti įvertintos visos sąnaudos, reikalingos sugadintam daiktui, atkurti, įskaitant ir pridėtines sąnaudas bei pelno ir pridėtinės vertės mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-03-03 nutartyje priimtoje civ. b. Nr. 3K-3-130-378/2016). Analogiškai atkuriamos vertės metodui nusidėvėjimo koeficientas turėtų būti taikomas ir skaičiuojant remonto darbų kainas, t.y. nusidėvėjimo koeficientas turėtų būti taikomas visų medžiagų, darbų ir darbams atlikti naudotų mechanizmų, taip pat visų papildomų medžiagų ir mechanizmų, pridėtinių išlaidų bei mokesčių sumai, todėl teismo išvada, kad nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas nuo visos remonto kainos yra pagrįsta ir galima teigti, kad ieškovo skaičiavimai ir išvados dėl nusidėvėjimo skaičiavimo būdo ir jo dydžio neįrodyti.Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsirado būtinybė parketą pakeisti, ieškovas teismo proceso metu nepateikė. Parketo pakeitimo darbai kaip papildomi darbai nurodyti tik atliktų darbų perdavimo priėmimo akte, t.y. dokumente, kurį ieškovo rangovas surašė tik atlikęs buto remonto darbus. Todėl ieškovo skaičiavimai ir išvados dėl būtinybės keisti parketą neįrodyti.Ieškovo teiginiai, kad keičiant pažeistą elektros instaliaciją, aliuminio laidai negali būti jungiami su variniais laidais ar šiuo metu gaminamomis ir prekyboje esančiomis varinėmis jungtimis yra klaidinantis, kadangi aliuminio ir varinių laidų tiesiogiai jungti negalima, bet juos galima sujungti varžtiniais arba spyruokliniais gnybtais.Atsakovas tris kartus kreipėsi į ieškovo žalų atlyginimo skyrių, siekdamas susitarti ir dalimis sumokėti išieškomą mokėtiną sumą, su kuria sutiko. Įvertinus tai, kad šeimoje auga du mokyklinio amžiaus vaikai, būtina mokėti einamuosius buto išlaikymo mokesčius, tenkinti būtinuosius šeimos ir savo poreikius, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 30 mėnesių terminui pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti žalą.

Dėl nusidėvėjimo skaičiavimo.

Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka, jog teismas skaičiavo nusidėvėjimą nuo visos remonto darbų kainos. Pasak apelianto, kadangi įstatymai aiškiai nereglamentuoja, kaip turi būti skaičiuojamas nusidėvėjimas turto sugadinimo atveju, dėl to gali būti taikoma teisės analogija. Todėl apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 įsakymo dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo 35 punktu bei 3 lentele, kuriose nurodoma, kad nusidėvėjimas skaičiuojamas dalimis. Be to apeliantas nurodo, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte atskirai išskirta darbų kaina.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertinęs aplinkybę, kad atliktų darbų akte nebuvo atskirai išskirtos medžiagos bei atskirai darbai, nusidėvėjimo koeficientą taikė bendrai paskaičiuotai priteistinai atliktų darbų sumai.Įprastai nusidėvėjimas suprantamas kaip daikto vertės sumažėjimas per laikotarpį, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų kainos, neįtraukiant darbų išlaidų. Toks nusidėvėjimo skaičiavimas atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes, norint atkurti turto būklę iki tokio lygio, kokia ji buvo prieš sugadinimą, yra būtini tokio pat pobūdžio, apimties ir vertės darbai.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi kasacinio teismo išaiškinimais 2016-03-03 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016, tačiau šioje nutartyje pasisakyta dėl atkuriamosios vertės, bet ne dėl nusidėvėjimo skaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nesiremia nurodyta kasacinio teismo nutartimi.

Dėl nuostolių dydžio.

Apeliantas nesutinka, jog visos teismo abejonės dėl būtinų remonto darbų buvo pagrįstos, taip pat prašo priteisti iš atsakovo parketo kainą ir elektros instaliacijos kainą, iš viso bendra prašoma priteisti suma sudaro 5 399,83 EUR.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė 6 969,66 Lt reikalaujamos sumos pagrįstumo. Teismas sprendė, kad pagrįsta ieškovo reikalaujamą sumą (24 165,95 Lt) mažinti 1/3 dalimi, įvertinus 28 proc. statiniams pritaikytą nusidėvėjimo koeficientą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 11 599,65 Lt (3 359,49 EUR).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.Apeliantas nurodo, kad teismo paskaičiuota 6 969,66 Lt suma yra per didelė, nes ji paskaičiuota neatsižvelgus į tai, kad ieškovas po ieškinio dalies atsisakymo sumažino reikalavimą medžiagų kainos dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui, kadangi teismas, nepriėmęs ieškovo atsisakymo nuo ieškinio dalies, konstatavo, jog ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo suma yra 24 165,95 Lt (6 998,94 EUR). Ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies sąlygojo nusidėvėjimo koeficiento skaičiavimas nuo medžiagų kainos, kurį teismas įvertino, mažindamas galutinę priteisiamą sumą.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog išskaičiavus visas remonto pozicijas, kurios teismui kėlė abejones, ir išskaičiavus nusidėvėjimą susidaro 4 918,77 EUR suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šios sumos laikyti pagrįsta, kadangi apeliantas ją skaičiuodamas, naudoja skirtingas sumas, nei buvo nustatytos skundžiame sprendime, t.y. apeliantas laiko, kad teismo paskaičiuotą 6 969,66 Lt sumą sudaro 3 282,26 Lt medžiagų kaina (parketo kaina, linoleumo kaina, glaistymo medžiagų kaina, elektros instaliacijos kaina), tačiau, susipažinus su skundžiamu sprendimu ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu, matyti, jog teismas laikė daug daugiau pozicijų nepagrįstomis, nei nurodo apeliantas.Apeliantas apeliaciniu skundu prašo priteisti parketo kainą, kadangi parketą ginčo bute buvo būtina keisti, nes apliejimo metu parketas stipriai deformavosi. Esą parketo sugadinimo laipsnis nustatytas tik buto remonto metu išardžius parketą dengiantį linoleumą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais, kadangi nustačius papildomus darbus, turėjo būti tikslinama remonto darbų apimtis, kurios pagrindu remiantis, apskaičiuojamas nuostolių dydis. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad turto apžiūros metu buvo nurodyta parketą tik šlifuoti ir klijuoti. Taigi apeliantas neįrodė, jog parketo pakeitimo būtinumą įtakojo buto užliejimas, todėl nėra pagrindo priteisti parketo keitimo išlaidas.Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat prašo priteisti elektros instaliacijos kainą, nes po apliejimo neveikė elektros instaliacija. Byloje nustatyta, kad ginčo butas apdraustas atkuriamąja verte. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) 2.2. punktą kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostoliu laikoma šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik šio remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. 2014-07-30 turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nėra nurodyti jokie elektros instaliacijos sugadinimo darbai. Nors akte nurodyta, kad vonioje ir virtuvėje nėra elektros, tačiau byloje nėra duomenų, jog tai sąlygojo buto užliejimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dalies dėl nuostolių už elektros instancijos darbus priteisimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti.Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskaičiavo nusidėvėjimą nuo visos remonto kainos, teisėjų kolegija daro išvadą, jog būtina perskaičiuoti ieškovui iš atsakovo priteisiamos žalos dydį.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas neįrodė 6 969,66 Lt reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumo. Teisėjų kolegija bylos duomenimis nustatė, jog šią sumą sudaro: 2627,41 Lt darbo užmokesčio, 3 851,63 Lt medžiagos ir mechanizmų 490,40 Lt, iš viso 6 969,44 Lt (0,22 paklaida tikėtina įtakota dėl aritmetinių skaičiavimų).Ieškovas apeliacinės instancijos teismo buvo įpareigotas pateikti detalius darbų, medžiagų ir mechanizmų kainų skaičiavimus ir šių skaičiavimų paaiškinimus. Apeliantas teismui pateikė skaičiavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, skaičiuodamas ieškovo neįrodytos sumos dalis, remiasi ieškovo skaičiavimais.Ieškovas pateiktame rašte nurodo, jog siekiant išsiaiškinti galutines kainas jas reikia dauginti iš atitinkamo koeficiento, taigi teisėjų kolegija atsižvelgusi į koeficientų dydį, konstatuoja, jog galutinė neįrodyta darbų kaina yra – 6 438,46 Lt (2627,41*2,4505), medžiagų – 5 493,96 Lt ((3851,63*1,4264) ir mechanizmų – 699,50 Lt (490,40*1,4264). Medžiagų nusidėvėjimo suma (28 proc. nuo 5 493,96 Lt) yra 1 538,30 Lt. Darytina išvada, kad ieškovo neįrodyta suma, kuria teismas turėjo sumažinti išieškomą sumą yra 11 096,62 Lt (3 212,93 EUR).Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui abejones keliančių darbų, medžiagų kainos bendra suma yra 6 969,66 Lt, tačiau teismas prašomą priteisti sumą mažino 1/3 dalimi, kuri sudaro 8 055,32 Lt. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, apelianto išieškomą sumą iš atsakovo būtų pagrindas sumažinti dar didesne suma, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 str.).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Apeliantas apeliaciniame skunde prieštarauja sprendimo vykdymo išdėstymui 30 mėnesių laikotarpiui, kadangi nuo žalos atsiradimo praėjo 1 metai ir 8 mėnesiai, o atsakovas per šį laikotarpį netgi neatlygino jo neginčijamos sumos. Apeliantas sutinka, jog teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 12 mėnesių terminui.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, jo darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius sudaro apie 820-850 EUR per mėnesį, taip pat reikia mokėti einamuosius buto išlaikymo mokesčius, tenkinti būtinuosius šeimos ir savo poreikius, taip pat ieškovas teismo posėdžio metu neprieštaravo atsakovo prašymui, išdėstė teismo sprendimo vykdymą 30 mėnesių laikotarpiui ir įpareigojo atsakovą mokėti ieškovui kiekvieną mėnesį po 111,98 EUR.Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo nagrinėjimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo sprendimo vykdymą išdėstė 30 mėnesių terminui. Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis augina du nepilnamečius vaikus nėra pagrindas tokiam terminui išdėstyti sprendimo vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo darbo užmokestis yra gerokai didesnis už vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje (viešai prieinamais duomenimis sprendimo priėmimo metu vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 583,90 EUR), be to materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.), todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas įrodė savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes dėl kurių būtų galima išdėstyti sprendimo vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, jog atsakovas geranoriškai tarėsi su ieškovu dėl dalies žalos atlyginimo išdėstymo, taip pat tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde išreiškė sutikimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 12 mėnesių, sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti skundžiamą sprendimą ir sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių, įpareigojant atsakovą priteistą sumą sumokėti ieškovui lygiomis dalimis.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais amotyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas. Ieškovo sumokėtas 61 EUR žyminis mokestis yra už turtinį apeliacinio skundo reikalavimą, todėl tenkinus tik ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 12 mėnesių, nėra pagrindo iš atsakovo ieškovo naudai priteisti proporcingai žyminio mokesčio dalies.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant jį sekančiai:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. S., .k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, naudai 3 359,49 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-09-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,80 EUR bylinėjimo išlaidų.

Tesimo sprendimo vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis 12 mėnesių, įpareigojant atsakovą G. S. priteistą žalos sumą – 3 359,49 EUR sumokėti ieškovui lygiomis dalimis per 12 mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 279,96 EUR.