Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Sijesis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandinavian Seafood Factory“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sijesis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scandinavian Seafood Factory“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Sijesis“ 12 478,69 Eur skolą, 1 049,33 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė pateikė teismui tris prašymus: 1) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 dalimi, prašė sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020; 2) vadovaudamasi CPK 101 straipsnio 1 dalimi, 794 straipsnio 1 dalimi, prašė nustatyti ieškovei 7 500 Eur užstato sumokėjimą, siekiant užtikrinti bylinėjimosi išlaidų, nuostolių atlyginimą; 3) prašė prijungti prie bylos dokumentus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2020 m. sausio 30 d. pranešimą dėl socialinės pašalpos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. vasario 14 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 15 d. licencinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – ir nustatyti, kad juose esanti informacija yra nevieša, konfidenciali, kuri nebūtų niekam, taip pat ir ieškovei ar jos atstovams, atskleista.

3. Pasisakydama dėl prašymo sustabdyti civilinę bylą, atsakovė nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2020 m. vasario 4 d. buvo žlugdomas UAB „Sijesis“ vadovo S. B. ir S. J. B. šeimyninis verslas, prie kurio aktyviai prisidėjo ieškovės UAB „Scandinavian Seafood Factory“ vadovas J. S. S. B. ir S. J. B. su ieškiniu kreipėsi į teismą (civilinės bylos Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020) dėl žalos atlyginimo. Civilinėse bylose aprašomų įvykių organizatorius yra UAB „Scandinavian Seafood Factory“ vadovas ir akcininkas J. S., kuris yra galutinis naudos gavėjas. Šiose civilinėse bylose bus nagrinėjama visa situacija nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2020 m. vasario 4 d., susijusi su UAB „Sijesis“, bus nustatomi asmenys, prisidėję prie nuostolių atsiradimo, kuriuos turės atlyginti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi šioje byloje UAB „Scandinavian Seafood Factory“ ieškinio nagrinėjimui turės įtakos minėtose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės. Nesustabdžius šios civilinės bylos, nagrinėjant ją kaip vieną epizodą, teismas gali padaryti neteisingas išvadas, dėl ko S. B. ir S. J. B. gali patirti nuostolius.

4. Pasisakydama dėl užstato sumokėjimo, atsakovė nurodė, kad civilinėse bylose Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020 tiriant įvykius J. S., taigi ir ieškovei UAB „Scandinavian Seafood Factory“, gali kilti atsakomybė už ieškiniuose nurodytas veikas, jų turtui gali būti taikomas areštas, pradėtas išieškojimas. J. S. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, joje neturi turto, todėl tikėtina, kad atsakovės patirtų išlaidų atlyginimas šioje byloje būtų apsunkintas. Šioje byloje siekiant išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, gali reikėti pasitelkti specialistus, ekspertus, o tai ženkliai padidintų atsakovų ir taip sunkią turtinę padėtį. Nurodė, kad prašomo užstato 7 500 Eur sumą sudaro: ekspertizės – 5 000 Eur, procesinių dokumentų ruošimas – 2 000 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 500 Eur.

5. Pasisakydama dėl įrodymų prijungimo ir duomenų neviešinimo, atsakovė nurodė, kad J. S., tikėtinai, yra vienas iš nusikalstamos veikos vadovų, darančių žalą S. B., S. J. B., jų šeimai, įmonėms, taip pat ir Lietuvos Respublikai, todėl baiminantis spaudimo, kuris gali būti daromas per vaikus, komercinės informacijos panaudojimo nesąžiningais tikslais, prašė, kad prašyme pateikta informacija ir rašytiniai įrodymai, atskleidžiantys žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, būtų nevieša, konfidenciali ir neatskleista. Nurodė, kad 2020 m. sausio 30 d. pranešimas ir 2020 m. vasario 14 d. pažyma parodo, kad S. B. ir S. J. B. šeima bylinėjimosi laikotarpiu buvo privesta prie skurdo ribos ir negali sau leisti patirti papildomus nuostolius dėl brangiai kainuojančių ekspertizių ir kitų procesinių veiksmų. 2016 m. gruodžio 15 d. licencinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) parodo prekinio ženklo „Monarch“ teisių perdavimą UAB „Sijesis“, tokiu būdu ieškovės vadovo J. S. inicijuotas nepagrįstas ieškinys BUAB „Natural North Caviar“ byloje Nr. e2-20488-734/2019 ir šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įtakojo UAB „Sijesis“ pardavimų nutraukimą ir parduotuvės uždarymą. Dėl to įmonės, jos vadovo ir akcininko dalykinė reputacija buvo sugriauta, įmonė patyrė nuostolius. Atsakovė negali sau leisti patirti papildomų sąnaudų (ekspertizių, kitų procesinių veiksmų atlikimo bylinėjimosi metu).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovės UAB „Sijesis“ prašymus atmetė.

7. Teismas, vertindamas atsakovės prašymą sustabdyti šią civilinę bylą, nurodė, kad šios bylos esmė – ginčas dėl atsakovės sutartinių prievolių, susijusių su prekių pirkimu-pardavimu, ieškovei nevykdymo. Tuo tarpu atsakovė prašymą grindžia duomenimis, kurie nėra susiję su šios bylos faktiniu pagrindu ir dalyku – atsakovės pateikti duomenys ir kitose civilinėse bylose sprendžiami klausimai yra susiję su kitomis aplinkybėmis (žalos padarymas atsakovei, su ja susijusiems fiziniams asmenims ir kt.), kitais teisiniais santykiais ir kitais asmenimis (ieškovės vadovas ir kt.), nei šios bylos esmė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad kitose civilinėse bylose teismo priimti sprendimai neturės įtakos šios bylos išsprendimui, todėl prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė.

8. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl pateiktų duomenų pripažinimo neviešais, nurodydamas, kad šie duomenys nėra susiję su nagrinėjama byla (CPK 10 straipsnis).

9. Teismas taip pat netenkino atsakovės prašymo užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 794 straipsnio pagrindu, pažymėdamas, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, be to, byloje nėra duomenų apie prastą ieškovės finansinę padėtį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atsakovė UAB „Sijesis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimus išspręsti iš esmės – sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020; nustatyti ieškovei 7 500 Eur užstato sumokėjimą, siekiant užtikrinti bylinėjimosi išlaidų, nuostolių atlyginimą; prijungti prie bylos dokumentus, pateiktus kartu su 2020 m. kovo 1 d. prašymu ir nustatyti, kad juose esanti informacija yra nevieša, konfidenciali, kuri nebūtų niekam, taip pat ir ieškovei ar jos atstovams, atskleista. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato ieškovei galimybę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, atsakovė taip pat gali pateikti priešieškinį, dėl ko byla būtų nagrinėjama plačiau ir papildomais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl ginčo esmės negali būti laikomi aksioma atmetant atsakovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad civilinėse bylose Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020: 1) bus nagrinėjama visa situacija įvykių grandinėje nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2020 m. vasario 4 d., o ieškovės ieškinys grindžiamas PVM sąskaitomis faktūromis už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. vasario 28 d., t. y. jos patenka į ieškinio laikotarpį; 2) bus tiriamos priežastys ir nustatomi kalti asmenys ir UAB „Sijesis“ atžvilgiu; 3) analizuojamos aplinkybės ir dėl nepagrįsto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-20488-734/2019 atsakovės UAB „MonarchLT“ atžvilgiu, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių UAB „Sijesis“ prarado galimybę tiekti prekes prekybos tikslais ir dėl ko buvo sužlugdytas verslas. Nuostolių atsiradimas ir ieškovės nesąžiningi konkurenciniai veiksmai sudarė prielaidas ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu.

10.3. Atsakovės pateikti dokumentai, kuriuos buvo prašoma prijungti prie bylos, yra svarbūs, kadangi atsakovės atsiliepimas į ieškinį buvo grindžiamas šiomis aplinkybėmis: šeimyninio verslo sužlugdymu, kuris negali būti analizuojamas nežinant šeimos informacijos ir šeimos padėties; sutartimi, sudaryta tarp UAB „Sijesis“ ir UAB „MonarchLT“, kurioje nurodoma informacija sudaro komercinę paslaptį.

10.4. Teismas, atsisakydamas pripažinti neviešais teikiamus įrodymus, verčia atsakovę atsiimti prašymą, tam kad nebūtų atskleista informacija tretiesiems asmenims. Tokiu būdu būtų pažeisti teisės į gynybą, rungimosi, teisingumo, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai.

10.5. Teismas netinkamai įvertino CPK 135 straipsnyje numatytus ieškiniui keliamus reikalavimus. Iš bylos medžiagos neįmanoma nustatyti ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne (negalima nustatyti įmonės vadovo, nėra pridėta įmonės registracijos dokumentų); negalima nustatyti pateikto ieškinio sumos pagrindimo, nėra pridėta tarpusavio atsiskaitymo aktų, pinigų mokėjimo, užskaitymo, pirkimo iš atsakovės dokumentų o tik padrikos PVM sąskaitos faktūros. Teismas, priimdamas ieškovės trūkumų turintį ieškinį, tačiau netikėdamas atsakovės argumentais, jų neįvertinęs ir atsisakęs tenkinti prašymą užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažeidžia lygiateisiškumo principus, diskriminuoja atsakovę, sudaro prielaidas atsakovei neatgauti patirtų išlaidų.

11. Ieškovė UAB „Scandinavian Seafood Factory“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos, kadangi tarp atsakovės nurodytų nagrinėjamų civilinių bylų Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020 ir šios civilinės bylos nėra jokių sąsajų, kurių pagrindu galėtų būti stabdomas bylos nagrinėjimas. Šios bylos esmė – ginčas dėl atsakovės sutartinių prievolių, susijusių su prekių pirkimu-pardavimu, ieškovei nevykdymo. Atsakovė prašymą grindžia duomenimis, kurie nėra susiję su minimos bylos faktiniu pagrindu ir dalyku – atsakovės pateikti duomenys ir kitose civilinėse bylose (Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020) sprendžiami klausimai yra susiję su kitomis aplinkybėmis (žalos padarymas atsakovei, su ja susijusiems fiziniams asmenims ir kt.), kitais teisiniais santykiais ir kitais asmenimis (ieškovės vadovas ir kt.), nei šios bylos esmė, atsakovės minimose civilinėse bylose dalyvauja kiti juridiniai asmenys, t. y. ieškovė UAB „Scandinavian Seafood Factory“, ir ieškovės reikalavimai šioje civilinėje byloje su atsakovės minimomis civilinėmis bylomis Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020 yra nesusiję.

11.2. Atsakovė be pagrindo prašo teismo nustatyti ieškovei 7 500 Eur užstato sumokėjimą galimai atsiradusių bylinėjimosi išlaidų ir nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Ieškovė neprašo teismo atlikti jokio procesinio veiksmo, galinčio sukelti atsakovei nuostolių, todėl CPK 101 straipsnio 1 dalies taikymas nagrinėjamu atveju negalimas. Ieškovė taip pat nėra pateikusi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jokios laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu šioje byloje nebuvo taikytos, todėl atsakovei negali atsirasti ir nuostolių, apie kuriuos ji kalba (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, o ne kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, todėl atsakovės prašymas nustatyti ieškovei pareigą užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 794 straipsnio pagrindu taip pat nepagrįstas.

11.3. Atsakovės prašymas prijungti prie bylos 2020 m. kovo 1 d. prašymu pateiktus dokumentus ir nustatyti, kad jie būtų nevieši, konfidencialūs ir neatskleisti net ieškovei bei ieškovės atstovams, pažeistų CK 1.2 straipsnyje nustatytą šalių lygiateisiškumo principą bei CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, kadangi kiekviena šalis turi teisę susipažinti su kitos šalies į bylą teikiamais įrodymais. Be to, atsakovės pateikti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla. Šioje byloje ginčas vyksta tarp dviejų juridinių asmenų dėl atsakovės sutartinių prievolių, susijusių su prekių pirkimu-pardavimu, nevykdymo, todėl duomenys (dokumentai) apie vaikus ar kitus fizinius asmenis neturi nieko bendro su nagrinėjama byla. Atsakovė nepateikė duomenų, jog šio ginčo nagrinėjimui reikalinga medžiaga, esanti byloje, galėtų turėti CPK 9 straipsnyje nurodytų požymių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atsakovės UAB „Sijesis“ atskirojo skundo ir ieškovės UAB „Scandinavian Seafood Factory“ atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11520-534/2020 pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

15. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti šią civilinę bylą, kol bus išnagrinėtos kitos civilinės bylos Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020, nes jose bus nustatytos šiais bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.

16. Pagal CPK 162³ straipsnį byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio normos įtvirtina privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

17. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 21 punktas).

18. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

19. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. kovo 3 d. gautas ieškovės UAB „Scandinavian Seafood Factory“ ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti iš atsakovės UAB „Sijesis“ 12 478,69 Eur skolą, 1 049,33 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš bylinėjimosi išlaidas. Gauto ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-11520-534/2020 (ginčo byla). Ieškovė ieškinį grindžia tarp šalių susiklosčiusiais sutartiniais – pirkimo-pardavimo santykiais, nurodydama, kad ji atsakovei tiekė jūros gėrybių gaminius, atsakovė juos priėmė (tą patvirtina atsakovės pasirašyti krovinių važtaraščiai), ieškovė atitinkamai už parduotas prekes išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau jas atsakovė apmokėjo tik iš dalies.

20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovų S. B. ir S. J. B. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“, A. B., V. B. (civilinė byla Nr. e2-2708-565/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtu ieškiniu ieškovai prašė priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl lašišinių žuvų ikrų gamybos ir pardavimo verslo praradimo (pelno, negautų pajamų, tiesioginių nuostolių forma), taip pat prašė nustatyti įvairių subjektų (advokatų, bankroto administratorių, teismo, kt.) veiksmų (ne)teisėtumą, atitiktį teisės aktų reikalavimams. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2020 m. vasario 20 d. buvo gautas ieškovų S. B. ir S. J. B. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“, A. B., V. B. (civilinė byla Nr. e2-2709-565/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtu ieškiniu ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl lašišinių žuvų ikrų gamybos ir pardavimo verslo praradimo (pelno, negautų pajamų, tiesioginių nuostolių forma), taip pat prašė nustatyti įvairių subjektų (advokatų, bankroto administratorių, teismo, kt.) veiksmų (ne)teisėtumą, atitiktį teisės aktų reikalavimams. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakyta priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, susijusius su bylos sustabdymu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas spręsdamas, kad nėra pagrindo stabdyti šią civilinę bylą, kol nebus išnagrinėtos kitos civilinės bylos Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020.

23. Pažymėtina, kad civilinėse bylose Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020 ir šioje civilinėje byloje suformuluotas ieškinio dalykas skiriasi iš esmės – civilinėse bylose Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020 ieškovai S. B. ir S. J. B. savo galimai pažeistas teises iš esmės siekia apginti pasinaudodami deliktinės atsakomybės institutu – reikšdami reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovės UAB „Scandinavian Seafood Factory“ reikalavimas atsakovei UAB „Sijesis“ kildinamas iš sutartinių (pirkimo-pardavimo teisinių santykių) prievolių nevykdymo – atsakovės neatsiskaitymo už gautas prekes. Be to, skiriasi ir šiose civilinėse bylose pareikštų reikalavimų faktinis pagrindas bei šalių įrodinėtinos aplinkybės – civilinėse bylose Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020 įrodinėtinos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei kaltė), tuo tarpu šioje civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės apima sutartinių įsipareigojimų vykdymą (prekių pardavimo, atsiskaitymo sąlygas, kt.). Be kita ko, minėtose civilinėse bylose ir šioje civilinėje byloje skiriasi ne tik ieškinio dalykas, faktinis pagrindas, įrodinėtinos aplinkybės, tačiau ir subjektai (ieškovai, atsakovė).

24. Atsakovės argumentai, kad civilinėse bylose Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020 bus tiriami įvykiai nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2020 m. vasario 4 d., o į šį laikotarpį patenka ir ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros šioje byloje, savaime nereiškia, jog tarp bylų egzistuoja tiesioginis ryšys, dėl ko būtų pagrindas šią civilinę bylą sustabdyti. Paminėtina, kad šioje civilinėje byloje PVM sąskaitos faktūros išrašytos tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių pagrindu, todėl galimai tirsimų įvykių kitose bylose, kuriose iš esmės sprendžiami deliktinės atsakomybės klausimai, eiga, aplinkybės, kalti asmenys ir pan., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tikėtinos įtakos PVM sąskaitų faktūrų buvimui, jų teisėtumui šioje byloje nedaro. Taigi ieškovės argumentai, kad vien tai, jog PVM sąskaitų faktūrų išrašymo laikas patenka į atsakovės nurodytą laikotarpį, kurio įvykiai, pasak atsakovės, bus tiriami kitose civilinėse bylose, yra pagrindas stabdyti šią civilinę bylą, atmestini kaip nepagrįsti.

25. Teisėjų kolegija atsakovės argumentus dėl to, kad civilinėse bylose Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020 galimai bus nustatyti kalti asmenys UAB „Sijesis“ atžvilgiu, taip pat tiriamos aplinkybės, dėl kurių UAB „Sijesis“ prarado galimybę tiekti prekes prekybos tikslais ir dėl ko buvo sužlugdytas verslas, taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo stabdyti šią civilinę bylą. Kaip jau buvo minėta, šioje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas kitas, todėl sutartinių prievolių vykdymui atsakovės nurodytos aplinkybės, sprendžiant šalių ginčą dėl skolos priteisimo teisinės reikšmės neturi.

26. Atsakovės teiginiai, kad tiesioginis ryšys tarp minėtų civilinių bylų ir šios civilinės bylos iš esmės gali atsirasti vėliau, nes CPK 141 straipsnio 1 dalis numato galimybę ieškovei keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, be to, atsakovė gali pareikšti priešieškinį (CPK 143 straipsnis), yra deklaratyvaus ir teorinio pobūdžio, todėl nesudaro pagrindą kitaip vertinti esamą situaciją. Pažymėtina, kad bylos sustabdymo pagrindo egzistavimas vertintinas pagal konkrečiu momentu esamas aplinkybes, nepreziumuojant sąlygų, kurios galimai gali atsirasti ateityje. Tai, kad byla nesustabdyta vienu ar kitu pagrindu, savaime nereiškia, kad bylos sustabdymo pagrindas (-ai) negali atsirasti ateityje, tačiau tokiu atveju bylos sustabdymo klausimas būtų sprendžiamas tik atsiradus tokiai faktinei situacijai, nustačius tam esant teisinį pagrindą.

27. Be to, pastebėtina, kad tiek ieškinio dalyko ar pagrindo keitimui, tiek priešieškinio pareiškimui įstatymas numato tam tikrus reikalavimus, kurie ne tik susiję su pačios šalies valia pareikšti atitinkamą prašymą (kurio gali ir nebūti), tačiau priklauso ir nuo kitų įstatyme numatytų sąlygų (pvz. CPK 143 straipsnio 2 dalis), teisminio proceso stadijos, taip pat nuo teismo diskrecijos, vertinant faktines aplinkybes, galimybę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą ar priimti atsakovės priešieškinį. Taigi nagrinėjamu atveju esant teorinei galimybei šalims pasinaudoti CPK 141 ar 143 straipsniuose įtvirtintais institutais, tačiau faktiškai byloje tokiai situacijai nesusiklosčius, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, o tai, kad toks pagrindas gali atsirasti ateityje esamu momentu nekeičia teisinės situacijos vertinimo.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto privalomo bylos sustabdymo pagrindo – tarp civilinių bylų Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020 ir šios civilinės bylos nėra tiesioginio teisinio ryšio, taigi ši civilinė byla gali būti išnagrinėta nepriklausomai nuo civilinių bylų Nr. e2-2709-565/2020 ir Nr. e2-2708-565/2020 išsprendimo. Papildomai paminėtina ir tai, kad šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu civilinė byla Nr. e2-2708-565/2020 užbaigta neišsprendus ginčo iš esmės (pirmosios instancijos teismui nutartimi atsisakius ieškinį priimti, o apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą), taigi šios civilinės bylos sustabdymas dėl civilinės bylos Nr. e2-2708-565/2020, kuri yra užbaigta, apskritai nebūtų praktiškai įgyvendinamas.

Dėl duomenų pripažinimo neviešais

29. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti neviešais atsakovės pateiktus duomenis, kurie susiję su privačiu šeimos gyvenimu, taip pat komercine paslaptimi, ir kurie yra svarbūs nagrinėjant šią civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.

30. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos įrodymus (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2020 m. sausio 30 d. pranešimą dėl socialinės pašalpos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020 m. vasario 14 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 15 d. licencinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti, kad juose esanti informacija yra nevieša, konfidenciali, kuri nebūtų niekam, taip pat ir ieškovei ar jos atstovams, atskleista. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį atsakovės prašymą nurodydamas, kad duomenys nėra susiję su nagrinėjama byla.

31. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį teismui pateikė per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), tokiu būdu buvo užvesta elektroninė byla – su teismo proceso byla susijusių teismo, proceso dalyvių elektroninių dokumentų, elektroniniu parašu patvirtintų popierinių dokumentų skaitmeninių kopijų ir elektroninių duomenų rinkmena.

32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovės prašymas dėl įrodymų prijungimo ir duomenų pripažinimo neviešais per EPP teismui pateiktas 2020 m. kovo 12 d., dokumentui suteiktas numeris DOK-56961. Dokumento kortelėje 2020 m. kovo 13 d. uždėta bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija „gauta“. Be to, matyti, kad pateiktam prašymui kartu su jo priedais suteiktas neviešumo požymis, atitinkamai pažymint varnele „nevieša“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentą, kuriuo remiantis atmestas atsakovės prašymas (duomenys nesusiję su byla), taip pat elektroninių bylų tvarkymo ypatumus, dokumento DOK-56961 kortelėje esančius žymenis (teisėjo rezoliuciją „gauta“, neviešumo žymą), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors aiškiai neišskirdamas ir nepasisakydamas dėl atsakovės prašymo atskirų dalių, t.y. 1) prašymo prijungti duomenis ir 2) prašymo pripažinti prijungtus duomenis neviešais, tačiau, konstatavęs, kad atsakovės pateikti duomenys nesusiję su byla, iš esmės atsisakė priimti pateiktus įrodymus į bylą, dėl ko jų pripažinimo neviešais klausimas išsamiau nebuvo analizuotas. Byloje nėra duomenų, kad teisėjas rezoliucija būtų prijungęs prie bylos atsakovės pateiktus duomenis. Pateiktų duomenų faktinis grąžinimas elektroninėje byloje ištrinant elektroniniu parašu šalies pasirašytą dokumentą yra techniškai negalimas, todėl teismas, neprijungęs, kaip nesusijusių su byla, duomenų, neturėdamas techninės galimybės faktiškai jų atsakovei grąžinti, suteikė minėtiems duomenims neviešumo požymį, kas reiškia, jog šie duomenys nebus prieinami bylos proceso dalyviams ar kitiems asmenims.

34. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais bei kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nutartys dėl įrodymų prijungimo atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui neskundžiamos, nes jos neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai.

35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateikti duomenys nebuvo prijungti prie bylos kaip nesusiję su nagrinėjama byla, o teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti pateiktus įrodymus atskiruoju skundu neskundžiamas, apeliacinės instancijos teismas nevertina šalių argumentų, susijusių su įrodymų sąsajumu šioje byloje, pažymėdamas, kad motyvus dėl įrodymų (ne)prijungimo atsakovė turės galimybę nurodyti apeliaciniame skunde, jeigu, išnagrinėjus bylą, nuspręstų pateikti apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo.

36. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagal motyvų ir atliktų procesinių veiksmų elektroninėje byloje esmę atsisakė prijungti prie bylos atsakovės pateiktus įrodymus, teismas neturėjo pagrindo vertinti šių įrodymų turinio, sprendžiant jų pripažinimo neviešais klausimo (CPK 10 straipsnio 2 dalis), kadangi jie nėra šios civilinės bylos dalis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl užstato sumokėjimo

37. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nepatenkinęs jos prašymo dėl užstato sumokėjimo, tačiau priėmęs ieškovės ieškinį su trūkumais, pažeidė lygiateisiškumo principus, diskriminuoja atsakovę, sudarė prielaidas atsakovei neatgauti patirtų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.

38. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškovei 7 500 Eur užstato sumokėjimą, remdamasi CPK 101 straipsnio 1 dalimi, 794 straipsniu. Taigi iš esmės atsakovės prašomo užstato sumokėjimo paskirtis – užtikrinti galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. Pagal CPK 101 straipsnio 1 dalį, CPK numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą. CPK nurodyti konkretūs atvejai, kai teismas gali pareikalauti sumokėti užstatą, o būtent: kai svarstomas procesinio termino pratęsimo klausimas (CPK 77 straipsnio 1 dalis), kai procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų (CPK 95 straipsnio 3 dalis), kai siekiama užtikrinti, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo, ieškinys vėliau būtų pateiktas (CPK 147 straipsnio 3 dalis), kai prašoma užtikrinti įrodymus (CPK 223 straipsnio 2 dalis), kai ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, jeigu to prašo atsakovas – galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 794 straipsnio 1 dalis). Taigi užstato pagrindinė paskirtis – užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, o atskirais atvejais šalutinė – galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Įpareigojimo sumokėti užstatą nustatymas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai (CPK 101 straipsnio 1 dalis, 102 straipsnio 1 dalis).

40. CPK 794 straipsnyje numatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga netaikoma: 1) jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Scandinavian Seafood Factory“ yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, turinti tiek Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims suteikiamą juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), tiek registruotą buveinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Taigi vien šios aplinkybės lemia tai, kad CPK 794 straipsnio taikymas, siekiant įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą, šioje byloje yra negalimas. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovė nurodė, jog J. S. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje neturi turto nagrinėjamam klausimui teisinės reikšmės neturi, kadangi byloje ieškove yra UAB „Scandinavian Seafood Factory“, o ne minėtas fizinis asmuo.

42. Atsakovė byloje neįrodinėjo kitų sąlygų, kurios lemtų būtinybę nustatyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą (ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, dėl ko ji galėtų neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, sunkios finansinės padėties, kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl užstato sumokėjimo.

43. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė kaip vieną iš užstato sumos sudedamųjų dalių nurodė galimas 5 000 Eur dydžio išlaidas už ekspertizių atlikimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pinigų suma (avansas), kurią turėtų sumokėti asmuo, prašantis paskirti ekspertizę, atlieka išankstinio būsimų išlaidų apmokėjimo, o ne procesinio veiksmo atlikimo, užtikrinimo funkciją, taigi, šiuo atveju CPK 101 straipsnis, reglamentuojantis užstato sumokėjimą, apskritai nebūtų taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1107-798/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-790/2020). Šaliai, prašančiai ekspertizės, iš anksto nesumokėjus jai atlikti reikalingos sumos, toks procesinis veiksmas tiesiog nebūtų atliekamas ir byla būtų nagrinėjama toliau.

44. Papildomai paminėtina, kad šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi (Nr. e2S-651-661/2020) konstatuota, kad byloje nebuvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo taikyti ir CPK 146 straipsnio, numatančio atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

45. Atsakovės argumentai dėl ieškovės ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, galimų ieškinio trūkumų nėra apeliacinio skundo objektas, todėl teismas jų nevertina.

Dėl bylos baigties

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymus, tinkamai įvertino prašymams išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 242 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Taigi, kadangi įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sijesis“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.